Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

G. Paluckas: „Politikus vertinu pagal gebėjimą laikytis pažadų“

Avatar

Paskelbta

data

Gegužės 27 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Tarybos nario, bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
Pažadėta išvyka į Europos parlamentą
„Kalbėsime apie praėjusius rinkimus, apie socialdemokratų partiją, diskutuosime įvairiomis temomis. Mūsų „Radviliškio krašto bendruomenė“ – viena didžiausių Lietuvoje, žmonės atvyksta į popietes iš įvairių gyvenviečių. Visi domisi politika, šiandienos aktualijomis“,- trumpai popietės temą pristatė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Dėkoju visiems, kad europarlamento rinkimuose Radviliškyje mes buvome pirmi“,- renginio pradžioje padėkojo G. Paluckas.
„Ar galite pažadėti, kad į susitikimą su mūsų bendruomenės nariais atvyks europarlamentarė V. Blinkevičiūtė?“- paklausė svečio bendruomenės pirmininkas.
„Iš karto atsakau, kad tai pažadėti galima. Labai džiaugiuosi, kad mes, socialdemokratai, išlipome iš to „stiklinio bokšto“, išėjome iš kabinetų ir intensyviai stengiamės klausyti ir girdėti, ką žmonės sako, kokie jų lūkesčiai. Iki 2020 metų Seimo rinkimų suplanavome 1000 miestelių turą – aplankysime Šeduvą, Radviliškį ir kitus miestelius. Susitikti su žmonėmis atvažiuos europarlamentarai J. Olekas, V. Blinkevičiūtė, atvyksiu aš ir kiti politikai, kuriuos panorės matyti žmonės“,- planais pasidalijo G. Paluckas.
Pasak G. Lipnevičiaus, noras bendruomenės namuose pamatyti V. Blinkevičūtę – tik dalis klausimo, antroji klausimo dalis, ar europarlamentarai pasikviestų bendruomenės narius apsilankyti Europos parlamente  Briuselyje. Beje, tokį pažadą jau davė į Europos parlamentą išrinktas V.Uspaskich.
„Mes turime tradiciją tuos žmones su kuriais bendraujame: iš bendruomenių, asociacijų, surinkti ir juos su palydovais nuvežti į Briuselį arba į Strasbūrą. Labai svarbu, kad visi pamatytų, kaip veikia Europos parlamentas, kokius sprendimus priima, kaip tai vyksta. Tokias išvykas organizuojame jau 10 metų. Vilija labai nuoširdi ir šilta politikė, nori, kad kuo daugiau žmonių pamatytų Europos parlamento veikimo principus ir organizuoja papildomas ekskursijas žmonėms iš Lietuvos“,- atsakė svečias.
Toks atsakymas labai nudžiugino „Radviliškio krašto bendruomenės“ narius, jie svečiui padėkojo plojimais.
Pokalbis apie prezidento rinkimus
Bendruomenės nariai su socialdemokratų partijos pirmininku G. Palucku padiskutavo ir apie „karščiausią“ įvykį Lietuvoje – prezidento rinkimus.
Bendruomenės pirmininkas paklausė, kaip svečias vertina rinkimus.
„Tauta išrinko prezidentą, kuris savo pareigas eis penkerius metus. Gitanas Nausėda laimėjo 48 savivaldybėse. Politikus vertinu vertinu pagal gebėjimą ir norą laikytis programinių nuostatų ir pažadų. G. Nausėda į savo rinkiminę programą įtraukė labai daug vyriausybinių programų nuostatų: atskirties mažinimas, pajamų nelygybės mažinimas, švietimo sistemos gerinimas, o šioms nuostatoms įvykdyti būtinas sutarimas su Seimų ir vyriausybe, nes vienas prezidentas tokių pažadų ištesėti neturi galimybių. Rinkimų rezultatai rodo, kad žmonių lūkesčiai dideli ir jie savo lūkesčius labai stipriai sudėjo į G. Nausėdą. Visai Lietuvai bus geriau, jeigu jam pasiseks. Aš balsavau už tą, kuriuo tikiu, rinkausi iš dviejų dešiniųjų kandidatų ir pasirinkau kaip didžioji Lietuvos dalis“,- savo įžvalgomis apie rinkimus pasidalino svečias.
Bendruomenės pirmininkas pastebėjo, kad Radviliškio krašte G. Nausėda surinko 75,21 proc., o konservatorių deleguota kandidatė I. Šimonytė patyrė visišką pralaimėjimą, surinkdama tik 24,89 proc. rinkėjų balsų. Tai ženkli G. Nausėdos persvara. Lietuvoje už G. Nausėdą balsavo 66 proc. rinkėjų, o už I.Šimonytę – 34 proc.
„Mane nustebino, kad Radviliškio krašte daugelį metų buvo palaikomi konservatoriai, o šį kartą radviliškiečiai susivienijo ir balsavo prieš konservatorių proteguotą I. Šimonytę, kuriai G. Landsbergis skyrė dosnią 330 tūkst. eurų paramą“,- sakė Tarybos narys ir bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.  
„Kokia jūsų nuomonė apie balsavimą ambasadose – juose G. Nausėda pralaimėjo? – pasiteiravo G. Palucko bendruomenės pirmininkas.
„Daug išeivijos lietuvių rinkosi konservatorę, nes konservatoriai deklaruoja patriotizmą, kuris randa atgarsį išeivių širdyse. Tačiau mūsų emigrantai balsavo neaktyviai ir didelės persvaros tai neformuoja. Prezidentą renka Lietuva, o ne Didžioji Britanija. Lietuvos žmonių širdis ir protus laimėjo G. Nausėda. Buvome susitikę su G. Nausėda ne vieną kartą, diskutavome apie gerovės valstybės modulį iki 2024 m. Daugelis nuostatų, kurias nori įgyvendinti G.Nausėda, paimta iš mūsų, socialdemokratų, darbotvarkės. Viešai nei vieno kandidato neparėmėme, tačiau asmeniškai šiam kandidatui pažadėjau, kad padėsime realizuoti tas nuostatas. Juose atsispindi problemos, aktualios visai Lietuvai: mažos pajamos, atskirtis tarp Vilniaus ir kitų rajonų, darbo vietų stoka.
G.Nausėda labai rizikuodamas į savo programą įrašė skaičius, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo sistema pasauliniame reitinge iš 53 vietos pakils į 20 vietą. Prezidentas visus penkerius metus bus vertinamas pagal tai, kaip laikosi savo rinkiminių pažadų“,- išsamiai į klausimą atsakė socialdemokratų partijos lyderis.
G. Lipnevičius pasidomėjo, kiek, G. Palucko nuomone, įtakos rinkimų rezultatams turėjo kandidatų išvaizda.
„Girdėjau, kad prezidentas turi atrodyti prezidentiškai: gerai ir teisingai kalbėti, būti išsilavinęs. G.Nausėda asmeninėmis savybėmis sugebėjo daugiau įkvėpti visuomenę. Daugelio rinkėjų nuomone, jis gražus, išsilavinęs ir nenusikalba. I.Šimonytė natūralesnė, kartais būna impulsyvi kaip A. Maldeikienė. Tačiau impulsyvumas ir atvirumas prezidentui dažnai kenkia – juk dažnai bendraujama ne visada su draugiškai politikais. Taigi, rinkėjų nuomone, G. Nausėda atrodė prezidentiškiau“,- atsakė G. Paluckas.
Paklaustas, kodėl pats nekelia savo kandidatūros prezidento rinkimuose, svečias atsakė, kad pagal Konstitucija jis dar jaunuolis – į Lietuvos Respublikos prezidentus galima kandidatuoti tik nuo 40 metų, o G.Paluckui dar 39 – eri.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kokia svečio nuomonė, kad rinkimus laimėjo nepartinis kandidatas.
Pasak G. Palucko, partijos nelabai mylimos visuomenėje, jų populiarumas – 7proc.: „I.Šimonytė labai stengėsi nebūti konservatorių kandidatė. G. Nausėdos privalumas buvo jo nepriklausomumas.
„Kaip jūs vertinate, kad konservatorių partija kandidate į prezidentus išrinko nepartinę I.Šimonytę?“ – svečio nuomonės pasiteiravo G.Lipnevičius.
„Visi žmonės suprato, kad tai konservatorių kandidatė, kai ši partija jai pervedė 330 tūkst. eurų dotaciją. Jeigu I.Šimonytė neturi konservatorių partijos nario bilieto, nereiškia, kad nėra konservatorių partijos narė. Ji dirbo frakcijai, buvo kandidatė į LR Seimą nuo šios partijos. Žmonių nesuklaidinsi, jeigu neturi bilieto, sąsajos aiškios per veiksmus“,- savo nuomonę išsakė G. Paluckas.
„G.Landsbergis pasakė, kad I. Šimonytė vestų partiją į Seimo rinkimus. Įdomus atvejis – nepartinis veda partiją“- pastebėjo bendruomenės pirmininkas.
Pasak G.Palucko, tai lemia dvi priežastys: kai investuoji, nori gauti pridėtinę vertę. G.Landsbergis būti ministru pirmininku nelabai nori, taikytųsi į Seimo pirmininko poziciją, į premjero postą stumtų I.Šimonytę. Tai gudravimas, tik ar pavyks apgauti visuomenę – štai R. Karbauskis iš Kultūros komiteto pirmininko posto bando valdyti visą Lietuva. Tai yra atsakomybės vengimas, nėra garbingas elgesys. Abejoju, ar I.Šimonytė norėtų vadovauti partijai. Tai labai imlus laikui, fizinėms ir psichologinėms pastangom darbas – reikia rasti sutarimą tarp masės žmonių.
Bendruomenės nariai teiravosi, ar, svečio nuomone, I. Šimonytei rinkimuose koja pakišo šeimos neturėjimas
„Ne Ingrida rinkosi neturėti šeimos. Ji turi mamą, kuriai reikia pagalbos. Kaip rinkimuose eskaluojamas toks trūkumas kaip šeima – nesąžininga ir negražu. Linkiu visiems turėti tokią laimę – turėti šeimą, o naudoti tokį argumentą rinkimuose amoralu. Stengiausi stabdyti tokio pobūdžio diskusiją. Tai negali būti kritikos šaltinis“,- atsakė svečias.
Pasak G. Palucko, prezidentinėje kampanijoje daug lemia pinigai – I.Šimonytė išleido 0,5 mln. eurų, G.Nausėda – 300 tūkst. Reklamos televizijoje efektyvios, tačiau daugiau naudos duoda susitikimai su rinkėjais, kai žmonės gali „pačiupinėti“ kandidatą, užduoti jam klausimų.
Bendruomenės nariai teiravosi svečio, kokią įtaka Landsbergiai turės naujajam prezidentui.
„Turės minimalią įtaką. Prezidentas turi būti teisingas visiems. G. Nausėda išreiškė norą lyderystę rodyti atvirai. Norime atviro, normalaus dialogo“,- atsakė G. Paluckas.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo svečio, kaip jis vertina „Tulpių skandalą“.
„Tai atskleidė, kokį įvaizdį formuoja televizija, o kokia tikroji realybė, kokias išraiškas, kokius žodžius naudoja prezidentė, kokiais veiksmais ketina pasiekti rezultatų. Buvo įsivaizduojama, kad prezidentas yra virš politinės sistemos, o „Tulpių paštas“ parodė visuomenei, kad prezidentė D. Grybauskaitė yra politinės sistemos dalis. Tai nėra gerai. Prezidentas turi būti visiems teisingas“,- sakė G.Paluckas.
„Prezidentas – stambiojo kapitalo atstovas. Kiek tai bus naudinga Lietuvos žmonėms?“- teiravosi bendruomenės narys A.Vitartas.
„ G.Nausėda 18 m. dirbo banke, komentavo apie mikroekonominius procesus, mokesčius, ar tai turės įtakos ateičiai  ir jo galimybei įgyvendinti pažadus, kuriuos jis išdalino, ar jis bus iš tų politikų, kuris daro tai, ką sako, parodys ateitis. Tai jo politinio stuburo klausimas“ – sakė socialdemokratų partijos lyderis.
Susitikimo dalyviams rūpėjo, ar sumažės konservatorių partijos galia, netekus V.Kubiliaus, R.Juknevičienės, D.Grybauskaitės.
Pasak svečio, išrinkti į europarlementą, politikai niekur nedingsta iš Lietuvos politinės sistemos, bet LR Seime jie nebedirbs, savo iniciatyvų jie nebegalės įgyvendinti.
Apie socialdemokratų partiją
Pasak G. Palucko, šie rinkimai į europarlamentą socialdemokratų partijai buvo labai sėkmingi – sulaukta 200 tūkst. rinkėjų palaikymo. Iš partijos išėjo 180 žinomų žmonių, tačiau tai neturėjo didelės reikšmės jie išėjo dėl pozicijų, kurias užima LR Seime. Šiuo metu partijoje per 17 tūkst. narių ir ji vis gausėja: sugrįžta pasitraukusieji, ateina jaunimo.
Apie verslą ir šešėlį
Susitikimo metu buvo aptariami ir su verslu susiję klausimai – kodėl smulkieji verslininkai perkelia savo verslą į Lenkiją, Vokietiją, o lietuviai važiuoja į Lenkiją nusipirkti lietuviškų produktų.
G.Palucko nuomone, smulkieji verslininkai Lietuvoje negali konkuruoti su stambesniais, tad keliasi į kitas šalis, o žmonės važiuoja į Lenkiją apsipirkti dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). „Reikia susitarti, kad pajamos, gaunamos, pavyzdžiui, iš nuomojamo turto nuomos, būtų apmokestinamos ir biudžete neatsirastų skylė, kai sumažinus PVM būtų iš ko mokėti atlyginimus mokytojams, gydytojams. Yra daug pajamų rūšių, kurios neapmokestinamos arba apmokestinamos labai mažomis sumomis, tad potencialo Lietuvoje sumažinti PVM tikrai yra“,- sakė svečias.
G.Lipnevičius pasidomėjo, kokia, G.Palucko nuomone, didesnė blogybė: ar šešėlis, ar valdininkų mėgstamas brangus apsipirkimas.
„Šešėlis egzistuoja visur. Neefektyvūs apsipirkimai turi būti sustabdyti, nes tai yra korupcija. Jeigu visi taptų skaidrūs, kai kas, pavyzdžiui, statybos darbai labai brangtų, o žmonės neturi pinigų, neįpirktų šių paslaugų. Kovojant su šešėliu, reikia spręsti perkamosios galios didinimo klausimą“,- sakė popietės svečias.
„Kokia jūsų nuomonė – Radviliškio rajoną valdantys konservatoriai pirko baseinui kėdes po 750 eurų už vienetą, kai parduotuvėje tokios pat kainuoja po 250 eurų. Šių pirkimų dokumentai tvarkingi – tai nusikaltimas ar ne?“ – klausė bendruomenės pirmininkas politiko.
„Pasislėpti tarp dokumentų gabius tarnautojas visada gebės. Slėptis už įstatymo visi gudrūs, bet kyla klausimas, kur tas skirtumas dingo – kažkas galėjo iš to gauti naudą. Dažnai tokiuose pirkimuose žiūrima į įstatymą, o ne į rezultatą“,- sakė socialdemokratų lyderis.
Apie žemės mokestį
Susitikimo metu buvo paliestas ir žemės mokesčio Radviliškio rajone klausimas. Visuomeninis rinkimų komitetas „Už geresnį gyvenimą visiems“, kurio narys yra G. Lipnevičius, komitetui pateikė pasiūlymą mažinti žemės mokestį iki 1 proc. ir nesulaukė socialdemokratų palaikymo. Jis pasiteiravo G. Palucko, ar būtų galima per jį paprašyti, kad rajono Taryboje esantys socialdemokratų partijos atstovai palaikytų šį pasiūlymą, nes konservatorių ir „valstiečių“ pateiktas mokesčio dydis šokiravo žemdirbius, nes yra tris kartus didesnis nei kaimyniniame rajone.
„Mes laikomės principo – kas gali nešti naštą, turi nešti, kas negali, tiems ji turi būti mažesnė. Palaikyčiau diferencijuotus žemės mokesčio tarifus. Reikia atsižvelgti į tai, kad bendras mokesčių sumažinimas atneš į biudžetą bus mažiau pajamų, kurios galėtų būti efektyviai panaudotos“,- sakė G. Paluckas.
Apie paminklus
Bendruomenės senjorų vadovė R. Radavičienė pasiteiravo svečio, kokia jo nuomonė apie reikalavimą nuversti P. Cvirkos paminklą.
„Tokiais veiksmais triname laiko ženklus. P. Cvirkos paminklas statytas ne tik jam, jis buvo statytas visai lietuviškai literatūrai kaip simbolis. Trinti laiko ženklus iš istorinio kultūrinio laiko yra klaida. Griauti paminklus barbariška ir neprotinga“,- sakė G. Paluckas.
Paklaustas, kokia jo nuomonė, kad Vyčio paminklas pastatytas Kaune, o ne Vilniuje, svečias atsakė: „Vytis Kaune rado savo vietą, džiaugiuosi, kad atsistojo Kauno pilies papėdėje – Lukiškių aikštėje taip nebūtų atrodęs. Dar vyksta diskusijos, ar Lukiškių aikštė turi būti siejama su moderniu gyvenimu, ar su sunkia atmintimi. Gal sprendimas, kaip turi atrodyti ši aikštė, bus paliktas ateinančioms kartoms“.
Gyva ir plataus spektro diskusija – nuo rinkimų iki paminklų – truko daugiau nei pusantros valandos, o už įdomias mintis, atvirumą bei nuoširdų bendravimą „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai politikui G. Paluckui padėkojo aplodismentais.
„Kavos popietės“ dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: V.Aleknienė, R.Radavičienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas, I. Grakauskienė, V. Lukšienė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019