Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Metų gaisro kaltininkams privalomi nurodymai – toliau ne motais

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 31 d. rytą Radviliškio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai rinkosi UAB „Radviliškio šiluma“ kieme. Įvairių savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai išvažiuojamojo posėdžio metu be kitų klausimų svarstymo turėjo įvertinti, kaip UAB „Gairelita“  vykdo įpareigojimus dėl ekstremalių situacijų komisijos sprendimu patvirtinto veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Sausio 31 d. buvo terminas, kai įmonė turėjo pašalinti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Posėdis prasidėjo UAB „Gairelitos“ teritorijos ir joje esančių sandėliuojamų žaliavų atitikimui priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų normatyvams tiesiogine apžiūra. Jau apžiūros pradžioje teritorijoje pastebėjęs, kad smilkstantys nuodėguliai laikomi netoli sausų pjuvenų dulkių, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius pažėrė pastabų įmonės vadovui E. Vilčiauskui. Tačiau į pastabas jis net nereagavo, nes… kalbėjo  mobiliuoju telefonu! Nors ir buvo pasakyta, kad tokiomis pačiomis sąlygomis įmonėje kartą buvo įvykęs sprogimas, kurio metu ir darbuotojas buvo sužeistas, ir pati įmonė patyrė materialią žalą.

Kai kiti komisijos nariai pasiskirstę grupelėmis vaikščiojo šalia žaliavų kalnų, kitas viršininko L. Tautkevičiaus apžiūros objektas buvo iš pjuvenų ir kitų medžio apdirbimo atliekų sukrauto  kelių metrų aukščio kalno viršūnė. Ir plika akimi matėsi, kad įmonė tikrai dar nesilaiko nustatytų 7 metrų aukščio, 12 metrų pločio ir 4 metrų minimalaus atstumo tarpo tarp kaupų, vadinamų „karavanais“, normatyvų. Viršininko bei jį lydinčių įmonės direktoriaus bei savivaldybės administracijos atstovės kopimas į jau tikriausiai praradusį aukščiausio pasaulyje pjuvenų ir kitų medžio atraižų kalną nebebus apdovanotas medaliais, tačiau viršūnėje rūkstantys garai rodė, kad kalnas vis dar „aktyvus“. Į antrąją pastabų laviną įmonės vadovas tiesiog lakoniškai atsikirtinėjo: „Dirbame, kiek galime, smulkiname ir parduodame pagal galimybes“.

Supratęs, kad kartu su komisijos nariais vaikšto ir žiniasklaidos atstovas, įmonės vadovas E. Vilčiauskas pabandė fiziškai išstumti sąrašuose nesantį „pašalinį“ asmenį iš privačios nuosavybės nepaisant, kad posėdis viešas. Direktorius E. Vilčiauskas, kuriam puikiai sekasi manipuliuoti savo teisėmis prieš savivaldybės klerkus, pamiršo apie pareigas. Laisvos rinkos visuomenėje bet kurie subjektai gali siekti savo teisių įgyvendinimo, bet nepažeisdami kitų teisių ir laisvių bei vykdydami savo pareigas. Tuo tarpu įmonė, prisistatanti kaip socialiai teisinga miesto bendruomenės atžvilgiu, nemano, kad  ekstremalios situacijų komisijos nurodymus sumažinti galimo gaisro priežastis reikia vykdyti skubiai. „Gairelita“  nekreipia dėmesio į visuomenės saugumą ir perkaitusią žaliavą  parduoda  tik jai priimtinomis sąlygomis ir terminais.

Toliau komisijos posėdis persikėlė į UAB „Radviliškio šiluma“ salę. Išgirdę pasiaiškinimus dėl sumažinto žaliavų kiekio, bet vis dar  neįvykdytus ekstremalių situacijų komisijos reikalavimus, kai kurie komisijos nariai jau „nebevyniojo“  žodžių į vatą. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius atvirai kaltino, kad įmonė tiesiog siekia ekonominės naudos perpardavinėdama žaliavas, nors atsilaisvinusioje teritorijoje jau pakanka  vietos saugiai sandėliuoti žaliavas. Anot jo, tai turėtų būti  darbų prioritetas, siekiant nebekelti pavojaus visuomenės narių turtui ir sveikatai.  L.Tautkevičius  atvirai pasakė, kad negali nieko daugiau garantuoti ir prisiimti atsakomybės dėl tokio pasyvaus  įmonės elgesio, jeigu kiltų gaisras, kurio metu savivaldybė patirtų finansinių nuostolių. Kaip valstybės tarnautojas, jis jaučia pareigą pradėti procesinius veiksmus dar kartą nubausti įmonę. Kitu atveju prieš jį patį gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vis dėl to įsipareigojimas, duotas Aplinkos apsaugos ministrui K. Navickui gruodžio mėnesio susitikime, neužsimiršo. Ugniagesių vadas pateikė komisijai pasiūlymą kreiptis su papildomu pareiškimu į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir  pažymėjo, kad  atskirai kreipsis į savo Valdybos vadovus dėl „Gairelitos“ veiklos uždarymo ar sustabdymo proceso iniciavimo.

Po aktyvios ugniagesio pozicijos išreiškimo, prabilo ir vienas kitas komisijos narys. UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas antrino  L. Tautkevičiaus pasiūlymui dėl galimo tam tikro žaliavų kiekio sandėliavimo Šniūraičių aerodrome, jei problema  – teritorijos trūkumas.  Bet kitų realių siūlymų salėje nesigirdėjo, išskyrus tik nedrąsius paraginimus laikytis taisyklių. „Gairelitos“ vadovas E. Vilčiauskas iš karto atsakė, kad girdi „nemalonią“ retoriką dėl noro pakenkti įmonei. Privačios įmonės vadovą stojo ginti  UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis. Jis teigė, jog nepriklausomai nuo komisijos sprendimo duoti eilinį šansą „pasitaisyti“, tai yra PRATĘSTI ar ne terminą, nieko padaryti įmonei negalima. Pasak jo, geriausia būtų leisti „kaimynams“ ramiai dirbti ta linkme. Ekstremalių situacijų  komisija ir vėl pateko į jai naudingą „nieko realaus padaryti negalime“ aklavietę. Komisijos pirmininkė J. Margaitienė tai įvardino kaip neaiškią juridinę situaciją. Nors pagal neseniai įsigaliojusį administracinių nusižengimų kodekso 254 str. galima bausti bet kurį subjektą, skiriant pirmą kartą 300 eurų baudą, jei nevykdomi ekstremalių situacijų komisijos patvirtinto veiksmų plano priemonės!

Naujasis komisijos sekretorius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos specialistas V. Benevičius, pradėjęs savo kalbą eiline panegirika dėl komisijos gero darbo, tarsi juokais, tarsi rimtai paprašė kuo šaltesnio oro, kad būtų galima kuo greičiau problemą išspręsti. Šąlant  juk  didesnė paklausa kurui, įskaitant ir „Gairelitos“ perkaitusias bei sulietas medžio apdirbimo atliekas iš „veikiančio ugnikalnio“. Todėl nenuostabu, kad „Radviliškio šiluma“ iš kaimynų tai perka. Ankstesniuose komisijos posėdžiuose buvo svarstoma galimybė naudoti šią žaliavą kaip kurą, bet ne daugiau kaip trečdalį drėgnos „žaliavos“ maišant su geros kokybės žaliava. Taip  „veikiančio ugnikalnio“ šiluma jau tiesiogiai virsta nauda – karštu vandeniu ir šiluma „Radviliškio šilumos“ klientams. Šiandien  Radviliškio rajono  savivaldybės šilumos įmonė  yra nupirkusi apie 150 sunkiasvorių vilkikų permirkusios šlapios biomasės iš „Gairelitos“ už 30 tūkstančių eurų. Įsigijamos žaliavos kokybės ir ekonominio atsiperkamumo bei galimos žalos padarymo įmonės technologijoms klausimas  vertas atskiro straipsnio.

Išeinantį iš posėdžio „Gairelitos“ vadovą  dar sustabdė „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas. Jis paprašė išsiaiškinti, kodėl komisijos nurodymų 12 p. pasakyta, kad už užteršto vandens išvalymą yra atsakinga „Gairelita“, tačiau įmonės vadovas jau atvirai kratosi atsakomybės. J.Jučas visiems priminė, kad šalia vandenvalos įrengimų esančiuose rezervuaruose perpumpuotas vanduo turi būti apdirbtas iki balandžio 30 d., kad būtų galima jį perleisti per valymo įrengimus. J.Jučas perspėjo komisijos narius dėl  ekologinės katastrofos grėsmės, jei chemikalais užterštas vanduo dėl kokių nors  (nuo vandens tiekimo įmonės nepriklausančių priežasčių)  pateks į Pakruojo ar tolesnius rajonus.

Komisijos narys, Aplinkos apsaugos agentūros Radviliškio skyriaus vedėjas M. Saulevičius atsikirtinėjo ir daugiau advokatavo „Gairelitai“. Jo manymu, vyksta tik „nesusikalbėjimas“, todėl norint išvalyti chemikalais užterštą vandenį, reikia paimti praktinį pavyzdį iš Mažeikiuose esančios naftos produktų gamyklos. Tačiau „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, konsultavęsis su Klaipėdoje dirbančiais ekspertais iš Vokietijos, net neviešino komisijos nariams galimos vieno kubo išvalymo kainos. Anot jo, kad jie neišsigąstų. Administracijos direktorė J. Margaitienė, vadindama J. Jučą mažybiniu vardu „Juozukas“, stengėsi nuraminti įsiplieskusias  aistras tarp aplinkosaugininko ir vandens tiekimo įmonės vadovo. Patiems Radviliškio rajono gyventojams belieka tikėtis, kad tie  kaštai neguls ant jų pečių, kaip jau atsitiko su gamtai padarytos žalos 0,5 mln. eurų nuostolio kompensavimu iš valstybės biudžeto lėšų. Tam garantijos niekas nedavė.

Marius Aleksiūnas

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ar G. Lipnevičiaus projektas „Muziejaus gatvė“ taps realybe?

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 27 d. Radviliškio rajono savivaldybėje  vyko projekto  „Muziejaus gatvė Radviliškyje“, kurį pristatė šios idėjos autorius, Radviliškio rajono tarybos narys bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas, Gediminas Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų mažai analogų Europoje ir visame pasaulyje turintis  projektas.
Projektui –  žalia šviesa?
„Man  patiko Gedimino pristatyta idėja apie muziejaus gatvę Radviliškyje, tad šiandien jo paprašysiu, kad ją pristatytų Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariams“,- sakė Radviliškio rajono meras A. Čepononis.
„Ši idėja yra tik projektinė, kurią, manau, bendromis jėgomis derinsime, šlifuosime ir įgyvendinsime. Prie šio projekto daug prisidėjo bendruomenės nariai, taip pat bendruomenės gidas A. Vitartas. Manau, kad šioje gatvėje įsikurtų apie 20 muziejinių eksponatų ir ekspozicijų“,-  prieš pristatymą sakė G. Lipnevičius.
Ši idėja „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui kilo daug keliaujant su bendruomene. „Kodėl geležinkelininkų sostinės gyventojai turi važiuoti į Anykščius pasižiūrėti Geležinkelio muziejaus?“- retoriškai klausė G. Lipnevičius.
Muziejaus gatvėje – per 10  lankytinų objektų
Pasak G. Lipnevičiaus, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje  prie geležinkelio stoties, turėtų įsikurti vagonas – restoranas, kuriame galėtų pailsėti bei užkąsti atvykę turistai. Autobusai atvyktų į Muziejaus gatvę pro Dariaus ir Girėno gatvę, o išvyktų pro Sakalausko gatvę.

Prie geležinkelio stoties jau yra puikus eksponatas – garvežys, prie kurio mėgsta fotografuotis vestuvininkai. „Ši vieta bus dar patrauklesnė, kai bus pastatytas „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis. Šiam projektui pritarė meras, jau kalbėjau su menininku E. Titu, kad jis padėtų  idėją įgyvendinti. Šis suolelis būtų masyvus, kaip sostas, manau, kad  ant jo pamėgtų fotografuotis miesto svečiai, vestuvininkai“,- sakė G. Lipnevičius.
Kitas objektas būtų ąžuolas, pasodintas apie 1928 metus. Kokia proga jis buvo pasodintas (yra keletas versijų), šiuo metu dar tikslinama.
Geležinkelio stotis, kaip ir namelis prie jos, jau yra  paveldo objektai. Į paveldo objektų sąrašą yra įtrauktas vagonų depas bei vandens bokštas šalia jo.
Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio stoties laukiamojoje salėje turėtų įsikurti Geležinkelio muziejus, nes Radviliškis – geležinkeliečių sostinė. Rašytojo Jono Marcinkevičiaus name turėtų įsikurti jo memorialinis muziejus. „Šiame name dar gyvena gyventojai, kuriuos reikėtų iškelti, o patį namelį suremontuoti“,- sakė pranešėjas.
Kitas Muziejaus gatvės eksponatas būtų tremtinių vagonas, kuriame jau yra ekspozicija, susijusi su tremtimi. Šalia tremtinių vagono esančiame tuščiame plote turėtų įsikurti su geležinkelio istorija susiję eksponatai: vagonai, drezinos su bėgiais. „Anykščiuose yra ratukai ant bėgių, kuriais smagu pavažinėti ir vaikams, ir suaugusiems, tad, kad muziejus būtų patrauklus, reikia ne tik eksponatų, bet ir atrakcijų. Kitoje pievoje, šalia Ramovės, galėtų įsikurti senoviniai automobiliai. Beje, kalbėjau su  klubo  „Retromobile“  atstovu J. Juču, kuris mielai palaikė šią idėją ir sutiko, kad klubo turimi senoviniai automobiliai galėtų būti eksponuojami šioje vietoje. O taip pat šioje pievoje galėtų įsikurti ir karinė technika bei pabūklai, tikimės, kad prie ekspozicijos įrengimo prisidės Oro gynybos batalionas bei kiti entuziastai“,- sakė idėjos autorius.

Buvusiame Karininkų ramovės pastate turėtų įsikurti muziejus, susijęs su mūšiu su bermontininkais, kuris vyko Radviliškio rajone, partizanine kova bei smulki karinės tematikos ekspozicija. Taip pat muziejau lankytojai galės išbandyti savo taiklumą bei karinius gebėjimus interaktyviose salėse.
Kitoje Laisvės alėjos gatvės pusėje yra pirmosios Gelžkelio gimnazijos pastatas, kuriame turėtų įsikurti Radviliškio krašto muziejus.
Šiuo metu esančiuose Gedulo namuose buvo įsikūrusi pirmoji Radviliškio mergaičių mokykla, ir ant pastato reikėtų pakabinti tai liudijančią lentelę.
Kitas įdomus objektas – Vydūno gatvė, likusi vienintelė bruko, akmenimis grįsta, gatvė, kuri galėtų būti įtraukta į Muziejaus gatvės objektus.
Buvusio žydų viešbučio, kuris vadinosi „Ramybė“, yra autentiški rūsiai, bei jį perstačius čia galėtų įsikurti V. Karmono įkurtas Kosminio modeliavimo muziejus, kuris kol kas yra vienintelis Europoje. Taip pat šioje vietoje turėtų įsikurti edukacinės erdvės, kuriose būtų lipdoma iš molio, audžiama, kepama duona, vykdomos  kitokios veiklos.
Muziejaus gatvės idėja bus „šlifuojama“
„Kai savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ buvo paviešinta ši idėja, paskambinę verslininkai pasiūlė, kad pastatų stogai būtų suvienodinti, pavyzdžiui, padengti klasikine skarda“,- sakė G. Lipnevičius. Pasak pranešėjo, tai būtų išskirtinis objektas, kurio pažiūrėti atvyktų žmonės ir iš Lietuvos, ir iš viso pasaulio, kuris atneštų didelę finansinę naudą rajonui, būtų įdarbinta nemažai žmonių, o miesto kavines, parduotuves užplūstų turistai. Šiuo metu Radviliškyje nėra  muziejaus.
G. Lipnevičiui paantrino Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas V. Simelis: „Šaunu, kad Gediminas iškėlė šią idėją, kaip išnaudoti paveldą. Mes jau dabar vedame miesto svečių ekskursijas nuo geležinkelio tilto, nuo kurio atsiveria geležinkelio ir miesto vaizdas. Yra  vandens bokštas, statytas 1933 metais, apie kurį galima pasakoti, yra per plenerą išdrožtų batų pora, apie kuriuos sakome: „Traukinys išvažiavo, o batai liko“. Vadinamas J. Marcinkevičiaus namelis yra tipiškas geležinkelininko namas, kuriame gyveno ir stoties viršininkas – ten gali būti  Radviliškio istorijos muziejus“.
„Mes turėtume „uždėti ranką“ ant viso kvartalo, esančio prie geležinkelio, kad namų savininkai žinotų, kokias statybas galėtų vykdyti nusipirkę sklypą Muziejaus gatvėje. Pėsčiųjų gatvė jau beveik prarasta, reikėtų suvaldyti šią situaciją“, – sakė V. Simelis.
Dar vienas šios idėjos privalumas, kad turistai galės aplankyti muziejų kompleksą atvykdami traukiniu. Toks keliavimo būdas, manome, sudomins daugelį mokyklų.
Atsirastų naujų darbo vietų
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė pasikviesti visus radviliškiečius, neabejingus savo krašto ateičiai bei atminčiai, prisidėti įgyvendinant Muziejaus gatvės idėją.
Pasak patyrusio bendruomenės gido A. Vitarto, Muziejaus gatvė būtų labai naudinga Radviliškio krašto žmonėms ir turistams. „Kuriant tokią gatvę, reikia, kad būtų žmonių. Jeigu nebus žmonių, šio projekto neišplėtosime į tai, ko norime. Taip pat jau reikia ruošti muziejininkus, kurie kauptų medžiagą, turėtų būti nemažai etatų – apie 20. Šiuolaikiniai turistai nori kažko naujo, atrakcijų, tad reikia stengtis, kad muziejus būtų interaktyvus“,- sakė A. Vitartas.
Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, kartu su vicemeru M. Pauliuku, vienbalsiai patvirtino G. Lipnevičiaus pasiūlytą Muziejaus gatvės projektą ir susitarė dar kartą susitikti liepos 17 d., 15 val. Į šį susitikimą, kuris vyks Radviliškio rajono savivaldybės mažojoje salėje, kviečiami visi, neabejingi savo krašto ateičiai bei istorijai, pateikti pasiūlymus Muziejaus gatvės projekto tobulinimui.
Ar taps Radviliškis vienu lankomiausių miestų Lietuvoje, parodys laikas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Puipiečiai savo jėgomis sutvarkė aplinką prie paminklo

Avatar

Paskelbta

data

Puipių gyventojai kiek galėdami puoselėja ir tvarko savo  kaimo aplinką: Edmundas Diržinskas, Renata Gutauskaitė, Lina ir Gintarė Ivinskienės savo jėgomis sutvarkė aplinką prie 1928 metais statyto paminklo. Šis paminklas skirtas už Lietuvos laisvę žuvusiems kariams bei Lietuvos nepriklausomybės 10 – mečiui.
„Šiuo paminklu nesirūpino nei seniūnija, nei paveldosaugininkai, tad kaimo gyventojai patys sutvarkė aplinką prie jo, nes per žoles paminklo nebesimatė“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“  Puipių skyriaus vadovė Gintarė Ivinskienė.
„Šaunu, kad Puipių bendruomenė, nelaukdama pagalbos iš seniūnijos, pati  rūpinasi savo kaimo aplinka.Tokie darbštūs bei iniciatyvūs žmonės – pavyzdys  ir kitoms bendruomenėms“,- sakė „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Bendruomenės, nesulaukdamos pagalbos iš seniūnijų, vis dažniau imasi iniciatyvos ir gražina savo gyvenvietes. Tad lieka klausimas, ką veikia seniūnas ir seniūnijos darbuotojai,  kuriems už seniūnijos viešųjų erdvių  priežiūrą mokamas atlyginimas?!

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019