Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Metų gaisro kaltininkams privalomi nurodymai – toliau ne motais

Avatar

Paskelbta

data

Sausio 31 d. rytą Radviliškio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos nariai rinkosi UAB „Radviliškio šiluma“ kieme. Įvairių savivaldybės ir valstybės institucijų atstovai išvažiuojamojo posėdžio metu be kitų klausimų svarstymo turėjo įvertinti, kaip UAB „Gairelita“  vykdo įpareigojimus dėl ekstremalių situacijų komisijos sprendimu patvirtinto veiksmų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Sausio 31 d. buvo terminas, kai įmonė turėjo pašalinti priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus.

Posėdis prasidėjo UAB „Gairelitos“ teritorijos ir joje esančių sandėliuojamų žaliavų atitikimui priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų normatyvams tiesiogine apžiūra. Jau apžiūros pradžioje teritorijoje pastebėjęs, kad smilkstantys nuodėguliai laikomi netoli sausų pjuvenų dulkių, Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius pažėrė pastabų įmonės vadovui E. Vilčiauskui. Tačiau į pastabas jis net nereagavo, nes… kalbėjo  mobiliuoju telefonu! Nors ir buvo pasakyta, kad tokiomis pačiomis sąlygomis įmonėje kartą buvo įvykęs sprogimas, kurio metu ir darbuotojas buvo sužeistas, ir pati įmonė patyrė materialią žalą.

Kai kiti komisijos nariai pasiskirstę grupelėmis vaikščiojo šalia žaliavų kalnų, kitas viršininko L. Tautkevičiaus apžiūros objektas buvo iš pjuvenų ir kitų medžio apdirbimo atliekų sukrauto  kelių metrų aukščio kalno viršūnė. Ir plika akimi matėsi, kad įmonė tikrai dar nesilaiko nustatytų 7 metrų aukščio, 12 metrų pločio ir 4 metrų minimalaus atstumo tarpo tarp kaupų, vadinamų „karavanais“, normatyvų. Viršininko bei jį lydinčių įmonės direktoriaus bei savivaldybės administracijos atstovės kopimas į jau tikriausiai praradusį aukščiausio pasaulyje pjuvenų ir kitų medžio atraižų kalną nebebus apdovanotas medaliais, tačiau viršūnėje rūkstantys garai rodė, kad kalnas vis dar „aktyvus“. Į antrąją pastabų laviną įmonės vadovas tiesiog lakoniškai atsikirtinėjo: „Dirbame, kiek galime, smulkiname ir parduodame pagal galimybes“.

Supratęs, kad kartu su komisijos nariais vaikšto ir žiniasklaidos atstovas, įmonės vadovas E. Vilčiauskas pabandė fiziškai išstumti sąrašuose nesantį „pašalinį“ asmenį iš privačios nuosavybės nepaisant, kad posėdis viešas. Direktorius E. Vilčiauskas, kuriam puikiai sekasi manipuliuoti savo teisėmis prieš savivaldybės klerkus, pamiršo apie pareigas. Laisvos rinkos visuomenėje bet kurie subjektai gali siekti savo teisių įgyvendinimo, bet nepažeisdami kitų teisių ir laisvių bei vykdydami savo pareigas. Tuo tarpu įmonė, prisistatanti kaip socialiai teisinga miesto bendruomenės atžvilgiu, nemano, kad  ekstremalios situacijų komisijos nurodymus sumažinti galimo gaisro priežastis reikia vykdyti skubiai. „Gairelita“  nekreipia dėmesio į visuomenės saugumą ir perkaitusią žaliavą  parduoda  tik jai priimtinomis sąlygomis ir terminais.

Toliau komisijos posėdis persikėlė į UAB „Radviliškio šiluma“ salę. Išgirdę pasiaiškinimus dėl sumažinto žaliavų kiekio, bet vis dar  neįvykdytus ekstremalių situacijų komisijos reikalavimus, kai kurie komisijos nariai jau „nebevyniojo“  žodžių į vatą. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas L. Tautkevičius atvirai kaltino, kad įmonė tiesiog siekia ekonominės naudos perpardavinėdama žaliavas, nors atsilaisvinusioje teritorijoje jau pakanka  vietos saugiai sandėliuoti žaliavas. Anot jo, tai turėtų būti  darbų prioritetas, siekiant nebekelti pavojaus visuomenės narių turtui ir sveikatai.  L.Tautkevičius  atvirai pasakė, kad negali nieko daugiau garantuoti ir prisiimti atsakomybės dėl tokio pasyvaus  įmonės elgesio, jeigu kiltų gaisras, kurio metu savivaldybė patirtų finansinių nuostolių. Kaip valstybės tarnautojas, jis jaučia pareigą pradėti procesinius veiksmus dar kartą nubausti įmonę. Kitu atveju prieš jį patį gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tarnybinių pareigų neatlikimo. Vis dėl to įsipareigojimas, duotas Aplinkos apsaugos ministrui K. Navickui gruodžio mėnesio susitikime, neužsimiršo. Ugniagesių vadas pateikė komisijai pasiūlymą kreiptis su papildomu pareiškimu į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir  pažymėjo, kad  atskirai kreipsis į savo Valdybos vadovus dėl „Gairelitos“ veiklos uždarymo ar sustabdymo proceso iniciavimo.

Po aktyvios ugniagesio pozicijos išreiškimo, prabilo ir vienas kitas komisijos narys. UAB „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas antrino  L. Tautkevičiaus pasiūlymui dėl galimo tam tikro žaliavų kiekio sandėliavimo Šniūraičių aerodrome, jei problema  – teritorijos trūkumas.  Bet kitų realių siūlymų salėje nesigirdėjo, išskyrus tik nedrąsius paraginimus laikytis taisyklių. „Gairelitos“ vadovas E. Vilčiauskas iš karto atsakė, kad girdi „nemalonią“ retoriką dėl noro pakenkti įmonei. Privačios įmonės vadovą stojo ginti  UAB „Radviliškio šiluma“ direktorius P. Mickaitis. Jis teigė, jog nepriklausomai nuo komisijos sprendimo duoti eilinį šansą „pasitaisyti“, tai yra PRATĘSTI ar ne terminą, nieko padaryti įmonei negalima. Pasak jo, geriausia būtų leisti „kaimynams“ ramiai dirbti ta linkme. Ekstremalių situacijų  komisija ir vėl pateko į jai naudingą „nieko realaus padaryti negalime“ aklavietę. Komisijos pirmininkė J. Margaitienė tai įvardino kaip neaiškią juridinę situaciją. Nors pagal neseniai įsigaliojusį administracinių nusižengimų kodekso 254 str. galima bausti bet kurį subjektą, skiriant pirmą kartą 300 eurų baudą, jei nevykdomi ekstremalių situacijų komisijos patvirtinto veiksmų plano priemonės!

Naujasis komisijos sekretorius, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos specialistas V. Benevičius, pradėjęs savo kalbą eiline panegirika dėl komisijos gero darbo, tarsi juokais, tarsi rimtai paprašė kuo šaltesnio oro, kad būtų galima kuo greičiau problemą išspręsti. Šąlant  juk  didesnė paklausa kurui, įskaitant ir „Gairelitos“ perkaitusias bei sulietas medžio apdirbimo atliekas iš „veikiančio ugnikalnio“. Todėl nenuostabu, kad „Radviliškio šiluma“ iš kaimynų tai perka. Ankstesniuose komisijos posėdžiuose buvo svarstoma galimybė naudoti šią žaliavą kaip kurą, bet ne daugiau kaip trečdalį drėgnos „žaliavos“ maišant su geros kokybės žaliava. Taip  „veikiančio ugnikalnio“ šiluma jau tiesiogiai virsta nauda – karštu vandeniu ir šiluma „Radviliškio šilumos“ klientams. Šiandien  Radviliškio rajono  savivaldybės šilumos įmonė  yra nupirkusi apie 150 sunkiasvorių vilkikų permirkusios šlapios biomasės iš „Gairelitos“ už 30 tūkstančių eurų. Įsigijamos žaliavos kokybės ir ekonominio atsiperkamumo bei galimos žalos padarymo įmonės technologijoms klausimas  vertas atskiro straipsnio.

Išeinantį iš posėdžio „Gairelitos“ vadovą  dar sustabdė „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas. Jis paprašė išsiaiškinti, kodėl komisijos nurodymų 12 p. pasakyta, kad už užteršto vandens išvalymą yra atsakinga „Gairelita“, tačiau įmonės vadovas jau atvirai kratosi atsakomybės. J.Jučas visiems priminė, kad šalia vandenvalos įrengimų esančiuose rezervuaruose perpumpuotas vanduo turi būti apdirbtas iki balandžio 30 d., kad būtų galima jį perleisti per valymo įrengimus. J.Jučas perspėjo komisijos narius dėl  ekologinės katastrofos grėsmės, jei chemikalais užterštas vanduo dėl kokių nors  (nuo vandens tiekimo įmonės nepriklausančių priežasčių)  pateks į Pakruojo ar tolesnius rajonus.

Komisijos narys, Aplinkos apsaugos agentūros Radviliškio skyriaus vedėjas M. Saulevičius atsikirtinėjo ir daugiau advokatavo „Gairelitai“. Jo manymu, vyksta tik „nesusikalbėjimas“, todėl norint išvalyti chemikalais užterštą vandenį, reikia paimti praktinį pavyzdį iš Mažeikiuose esančios naftos produktų gamyklos. Tačiau „Radviliškio vanduo“ direktorius J. Jučas, konsultavęsis su Klaipėdoje dirbančiais ekspertais iš Vokietijos, net neviešino komisijos nariams galimos vieno kubo išvalymo kainos. Anot jo, kad jie neišsigąstų. Administracijos direktorė J. Margaitienė, vadindama J. Jučą mažybiniu vardu „Juozukas“, stengėsi nuraminti įsiplieskusias  aistras tarp aplinkosaugininko ir vandens tiekimo įmonės vadovo. Patiems Radviliškio rajono gyventojams belieka tikėtis, kad tie  kaštai neguls ant jų pečių, kaip jau atsitiko su gamtai padarytos žalos 0,5 mln. eurų nuostolio kompensavimu iš valstybės biudžeto lėšų. Tam garantijos niekas nedavė.

Marius Aleksiūnas

 

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Politikai posėdžiavo „senoviniu būdu“

Avatar

Paskelbta

data

Prieš pat rudens pradžią politikai susirinko į Tarybos posėdį. Tiesa, ne vasaros palydėti, o sprendimus priimti. Posėdyje buvo patvirtintas naujas Administracijos direktoriaus pavaduotojas, nustatyti žemės mokesčio tarifai bei šilumos kainos, pakoreguotas rajono biudžetas. Gerokai užtrukusiame posėdyje patvirtintos viešųjų įstaigų stebėtojų tarybos, paraginti Vyriausybės atstovo, politikai po kelių mėnesių patvirtino Etikos komisiją, kurios pirmininku niekas nenorėjo būti. Taip pat diskutuota dėl investicijų „Radviliškio ligoninėje“.

Posėdžiaujama be interneto
Tarybos posėdžiui vadovavo mero pavaduotojas „valstietis“Mindaugas Pauliukas – rajono meras Antanas Čepononis atostogavo. Informatikams stengiantis atkurti interneto ryšį, M. Pauliukas informavo kolegas apie savo kelionę į Kiniją. Nepaisant pastangų, ryšys nebuvo atkurtas ir Taryba apsisprendė posėdžiauti bei balsuoti „senoviniu būdu“ – rankų pakėlimu. Prieš pradedant nagrinėti sprendimo projektus, nepartinis Gediminas Lipnevičius pateikė klausimus administracijos direktorei Jolantai Margaitienei. Kaip jau tapo įprasta, valdininkė stengėsi išvengti tiesių atsakymų. Neretai ją saugojo šalia įsitaisęs Juridinio ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Arnoldas Matuzevičius.

Naujas Administracijos direktorės pavaduotojas
Mero teikimu iki šiol Šeduvos seniūnijai vadovavęs Justinas Pranys pasiūlytas J. Margaitienės pavaduotoju. Seniūnui kelią į šį postą atlaisvino Ernestas Mončauskas, kuris ten dirbo vos porą mėnesių. Socdemų frakcijai vadovaujantis Kazimieras Račkauskis pastebėjimu labai tiksliai apibūdino didžiausios partijos desperaciją ir idėjų badą: „Kandidatas neteistas, nesėdėjęs. Jaučiasi tam tikras proveržis“.
Tarybos narys, visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas Gediminas Lipnevičius padėkojo šiuo metu dar Šeduvos seniūno pareigas einančiam J. Praniui už nepartinio visuomeninio rinkimų komiteto įgyvendintą siūlymą – idėją – įrankių stendo prie Šeduvos miesto kapinių įrengimą. Dabar šios idėjos įgyvendinimu gali pasidžiaugti Šeduvos miesto svečiai ir gyventojai.
„Darbietė“Zita Žvikienė ypatingai gyrė pretendentą, įvardindama jo teikimą kaip tam tikros konservatorių klaidos ištaisymą. Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad už J. Pranį balsavo 19, prieš – 3.

Švietimas – jautri sritis
Švietimo įstaigų vadovų priėmimas ir atleidimas iš darbo yra išimtinė Tarybos prerogatyva. Politikai vienbalsiai pritarė iš Baisogalos mokyklos – darželio direktorės pareigų atleisti Vitą Fessler. Taip pat Taryba pritarė Grinkiškio gimnazijos direktore skirti jau porą metų laikinai įstaigai vadovaujančią Sigitą Šegždienę. Be to, Asta Varkulevičienė buvo atleista iš Pakalniškių pagrindinės mokyklos direktorės pareigų ir paskirta lopšelio darželio „Eglutė“ vadove. Svarbiausias klausimas – mokinių skaičiaus mažėjimas – liko kone nepastebėtas. Sveikintina Savivaldybės iniciatyva iš dalies Savivaldybės biudžeto lėšomis prisidėti prie kai kurių klasių finansavimo. Nebuvo nė vieno klausimo apie rajone atsiradusį privatų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų teigimu, valstybė už kiekvieną moksleivį lėšas perveda savivaldybėms, kurios sudaro atskiras sutartis su kiekviena mokykla. Tiesa, „Pažinimo licėjus“ veiklą pradėjo poilsio paskirties pastate Arimaičių kaime ir pirmąją naujų mokslo metų dieną dar neturėjo nei statybas užbaigiančio leidimo, nei higienos paso.

Šilumininkai priversti raudonuoti

Taryboje buvo nustatomos šilumos kainos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ vartotojams. Pernai gruodį nustatytai 5,35 centų už kilovatvalandę kainai nepritarė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnybai (buvusi Kainų komisija, VERT). G. Lipnevičius paklausė „Radviliškio šiluma“ vyr. finansininkės Vilmos Smalinskienės, ar anksčiau taip pat kainos buvo paskaičiuotos su klaidomis. Už įmonės skaičius atsakinga V. Smalinskienė tiesaus atsakymo duoti nesugebėjo. Galima tik priminti, kad šis kartas buvo trečias iš eilės, kai VERT specialistai Vilniuje patikrinę rasdavo skaičiavimo klaidų. Dar daugiau. Jų nurodymu šilumos vartotojams buvo sugrąžinta permoka. Kodėl į posėdį neatėjo įmonės direktorius, žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis Pranas Mickaitis, o atsiuntė buvusį policijos pareigūną – tik retorinis klausimas. Taryba vienbalsiai pritarė mažesnėms VERT paskaičiuotoms kainoms.

Investicijos „Radviliškio ligoninėje“
Aplinkos apsaugos agentūra paskelbė kvietimą paraiškoms dėl atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo. Tarybai pateiktame sprendimo projekte nurodoma, kad kvietime galėtų dalyvauti didžiausia rajono įstaiga VšĮ „Radviliškio ligoninė“. Į tribūną pakviestas direktorius nelabai gaudėsi politikų klausimuose ir su jam įprasta maniera išsisukinėjo nuo tiesioginių klausimų. Įstaigos direktorius turėjo gerokai paprakaituoti, kol atsimušinėjo į nepatogius ir iš anksto su juo nesuderintus klausimus. „Darbietė“Z. Žvikienė teiravosi, kokią dalį nuo suvartojamo viso kiekio energijos pagamins saulės fotovoltinės energijos elektrinė, bei koks bus atsipirkimas. Ligoninės vadovas V. Smalinskas atsakė, kad įstaiga pati neturi lėšų, o, anot jo, pagal paskaičiavimus atsipirkimas būtų per 25 metus.
Ir tai tik tuo atveju, jei bus prisidėta ketvirtadaliu lėšų – prašoma suma yra 25 tūkstančiai eurų. Palyginimui galime pasakyti, kad ant ligoninės kaimynystėje įsikūrusio policijos komisariato stogo įrengta panaši saulės kolektorių elektrinė. Per metus 37 tūkstančius kilovatvalandžių pagaminanti elektrinė kainavo 66 tūkstančius eurų, o prisidėjimas prie projekto atsiėjo vos 4 tūkstančių eurų.
Pastebėjimas – nors ligoninės direktorius minėjo, kad įstaiga neturi pinigų, tačiau operacinį stalą planuojama pirkti net už tris kartus didesnę sumą, nei įsigijo Šiaulių ligoninė.

Ilgiausias posėdis
Nors sprendimo projektų buvo 43, tačiau politikai posėdžiavo daugiau nei tris valandas. Tai tikriausiai yra rekordinis laikas, kadangi Tarybos vidurkis – maždaug viena minutė sprendimo projektui. Vienas iš veiksnių, kad  Tarybos posėdžiai pastaruoju metu trunka ilgiau – Taryboje atsirado nepartiniai V. Aleknienė bei G. Lipnevičius, pateikiantys Tarybai aktualių klausimų.
Nors posėdis vyko neveikiant internetui, jis praėjo sklandžiai. Tarybos narys G. Lipnevičius posėdžio pabaigoje padėkojo vicemerui M. Pauliukui už sklandų Tarybos darbą. Politikas pagirtinas už sugebėjimą netrukdyti pasisakyti opozicijos nariams, užduoti įvairius klausimus. Žinoma, klausiančiųjų nėra tiek daug – kaip visada lyderis G. Lipnevičius, taip pat klausimų uždavė ir Z. Žvikienė. Ar kiti politikai nesugeba, ar nenori atstovauti savo elektoratui, spręsti reikia patiems rinkėjams.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Už šimtatūkstantinę sumą geras asfaltas bus keičiamas kitu asfaltu

Avatar

Paskelbta

data

Savaitraštis „Radviliškio kraštas“ jau rašė apie  Radviliškio rajono valdininkų užmojus rekonstruoti Žalgirio gatvę, keičiant joje asfalto dangą bei įrengiant  saugaus eismo priemones: bus įrengti greičio ribojimo kalneliai, perėjos neįgaliesiems, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas bei lietaus ir paviršinės nuotekos.
Tarybos posėdyje užvirė aistros dėl Žalgirio gatvės rekonstrukcijos. Dėl saugaus eismo priemonių įrengimo niekas neprieštaravo, tačiau Tarybos nariams iškilo klausimas, kam gadinti puikios būklės asfaltą? Ar tai nebus lėšų taškymas, beje, nemažų? Rekonstrukcijos kaina – net 650 tūkst. eurų.
Tarybos narys Gediminas Lipnevičius paklausė, kas defektavo šią gatvę ir nustatė, kad jos danga susidėvėjusi?
Administracijos direktorė  J. Margaitienė atsakė, kad Žalgirio gatvės asfalto danga defektuota nebuvo. Tad  kaip čia yra, ar administracijos direktorė siūlo gerą dangą keisti dar geresne, kai Radviliškio mieste neasfaltuotų gatvių yra dešimtys, o be jokių šaligatvių – dar dvigubai daugiau…
Taip pat administracijos direktorė informavo, kad rekonstrukcija vyks Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Maironio gatvės iki plento.
Administracijos direktorė vėliau bandė pateisinti planuojamas šimtatūkstantines išlaidas: „ES lėšas skyrė saugaus eismo priemonių įrengimui. Šios gatvės šaligatvių būklė labai prasta, joje didelis judėjimas į Lizdeikos gimnaziją, turgų, muzikos mokyklą. Žalgirio gatvėje buvo užfiksuota nemažai eismo įvykių, todėl ji ir buvo pasirinkta rekonstrukcijai. Kai bus įrengtos eismo saugumo priemonės, esama gatvės danga nebebus tinkama“.
Tarybos nariai pastebėjo, kad  nors Dariaus ir Girėno gatvėje eismo saugumo užtikrinimui prie buvusios Jaunimo mokyklos buvo prisukti greičio ribojimo kalneliai ir sutvarkyti šaligatviai, asfalto dangos keisti nereikėjo…
Tarybos narys „valstietis“ J. Povilaitis paantrino G. Lipnevičiui  ir taip pat suabejojo, ar reikėtų keisti pakankamai gerą asfalto dangą  bei teiravosi, kaip giliai bus iškasama esama danga.
Pasak administracijos direktorės J. Margaitienės, asfalto danga bus keičiama, o kaip giliai ji bus iškasta, ji atsakyti negalinti.
Tarybos narys K. Račkauskis teiravosi, kiek laiko užtruks Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbai – jeigu pakankamai judrioje gatvėje kelininkų darbai užsitęs taip ilgai kaip Turgaus ar Vaisių gatvėse, gali kilti didelių problemų.
Projektą pristačiusi G. Rutkauskienė atsakė, kad Žalgirio gatvės rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2020 metais, o jų trukmė planuojama 36 mėnesiams.
Tarybos narys G. Lipnevičius, išgirdęs valdininkų norą net trejiems metams įklampinti radviliškiečius vienos judriausių gatvių statybos darbuose, teikė siūlymą: „Žalgirio gatvės asfalto būklė labai gera, lyginant su kitomis gatvėmis, taip pat Radviliškyje yra daug neasfaltuotų gatvių. Manau, kad tai yra pinigų taškymas ir siūlau šio klausimo svarstymą atidėti“.
Posėdį stebėjusius gyventojus nustebino  valdininkų  skuba kuo greičiau „įsisavinti“ Europos Sąjungos lėšas bet kokiais būdais, net ir prasilenkiančiais su sveiku protu ar ūkiškumu. Mero A. Čepononio kolegės J. Margaitienės siekis ardyti geros būklės asfaltą perša mintį, ar „nenusės“  ES lėšos kažkieno sąskaitose?
Nors politikai ir abejojo, ar verta ardyti gerą Žalgirio gatvės asfaltą, bet posėdį stebėjusius radviliškiečius  balsavimas šokiravo ir parodė, kad politikų žodžiai nuo darbų skiriasi, o jų kalbos  – tik būdas  pasireklamuoti. 
Už projektą, kad gera asfalto danga būtų keičiama geru asfaltu, pagal gautą protokolą balsavo 19 Tarybos narių: konservatoriai  A. Budrikas, K. Dainius, S. Dišlė, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius,  G. Verdingas; „valstiečiai“ J. Povilaitis, K. Dambrauskas, V. Krikščiūnas, M. Pauliukas; socialdemokratai E. Ivanauskytė, V. Janulaitienė, S. Luščikas, J. Pravilonis, K. Račkauskis, „darbiečiai“ J. Baublys ir Z. Žvikienė; prieš balsavo 2 Tarybos nariai – visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ atstovai V. Aleknienė ir G. Lipnevičius balsavo prieš šį abejotiną projektą. Susilaikiusių šiuo klausimu nebuvo.
Posėdžio pabaigoje Tarybos narys G. Lipnevičius žodžių „į vatą“ nevyniojo: „Nors tokie keisti lėšų „įsisavinimai“ rajoną valdančių konservatorių ir jiems prijaučiančiųjų vyksta jau seniai ir daugeliui radviliškiečių yra gerai žinomi, šį kartą mane labiau nustebino ne administracijos direktorės pristatytas Žalgirio gatvės rekonstrukcijos projektas, o kai kurių politikų dviveidiškumas. Prieš rinkimus sakę rinkėjams, kad dės pastangas, jog biudžeto lėšos nebūtų švaistomos, po rinkimų elgiasi priešingai. Belieka tikėtis, kad kai kitą kartą administracija, teikdama siūlymus, atsižvelgs į Radviliškio miesto šimtametes neasfaltuotas gatves bei gatves be šaligatvių“.
Meras A. Čepononis posėdyje nedalyvavo – vietoje Tarybos posėdžio pasirinko atostogas. 

Agnė Dapkutė





 


Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019