Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Kur nuteka mokesčių mokėtojų pinigai…

Avatar

Paskelbta

data

Šie metai atnešė didelius pokyčius į Arimaičių kaimą – vienintelė kaimo gatvė buvo išrausta. Nenuostabu, kad nemažai nepatogumų gyventojams suteikė darbai, kuriuos atliko kelios įmonės ir organizacijos vienu metu.

Tai ir kelio rekonstrukcija, naujų nuotekų tinklų bei valyklos įrengimas, vandentiekio tiesimas. Bet, kaip sakoma, kur daug auklių, ten ir vaikas be galvos. Šio kaimo gyventojų aktyvumo dėka išaiškėjo ne visai skaidrūs procesai, susiję su projektų finansavimais. Gilinantis į smulkmenas aiškėja, kaip Savivaldybės įmonėje „Radviliškio vanduo“ neaiškiai sudaromos preliminarios sąmatos, kaip netinkamai aktuojami atlikti darbai, neekonomiškai valdomas turtas, tokiu būdu darant žalą Savivaldybės biudžetui bei vandens kainai, kurią vėliau tenka apmokėti daugiau nei 22 tūkstančių vartotojų.
Ne visiems naujas vandentiekis
Jau esame rašę, kad pradėjus įgyvendinti nuotekų tinklų įvedimo projektą, finansuojamą pagal LAAIF programą, Arimaičių kaime „Radviliškio vanduo“ tuo metu pasirūpino ir nauju vandentiekiu. Ypatingai sveikintina, kai taupant biudžeto lėšas projektai vykdomi kartu taip mažinant sąnaudas. Tiesa, ne visi kaimo gyventojai buvo patenkinti, jog jiems nėra pakeičiamas senasis vamzdynas. Iš 12 namų ūkių, 6 buvo nuspręsta nekeisti prieš 40 metų paklotų vamzdžių. Pasipiktinę, jų nuomone, aiškia neteisybe, gyventojai išsikvietė Tarybos narius, spaudą ir net merą. Atsitiktinai, bet tik po mero vizito į vietą ir nurodymo projekto vadovas J. Povilaitis buvo priverstas pakeisti nuomonę ir, išskyrus vieną tolėliau nuo kelio esančią sodybą, visiems senieji vamzdžiai buvo pakeisti naujais. Tačiau tai buvo tarsi Pandoros skrynios atidarymas, nes pradėjo aiškėti, kokiais mastais netinkamai fiksuojami atlikti darbai, koks neskaidrus ir neaiškus apmokėjimas už darbus, švaistomasi biudžeto lėšomis brangiems vamzdžiams ir taip toliau.
Vienas griovys, dvi sąskaitos
Pradėjus gilintis į projektų smulkmenas, tokias kaip atliktų darbų aktavimas ir apmokėjimas už tuos pačius darbus, yla išlindo iš maišo. Atsitiktinai ar ne, bet Savivaldybės Taryba Arimaičių kaimo vandentiekio įvedimui skyrė 20 000 eurų. Paprašyti paaiškinti, kaip sudaromos sąmatos, kas atlieka projektavimo darbus, kaip apskaičiuojamas lėšų poreikis, tiek naujasis įmonės vadovas E. Barčkus, tiek vyr. inžinierius M. Gabšys, tiek inžinierius – projekto administratorius J. Povilaitis nesugebėjo pateikti rimtų argumentų. Kad direktoriaus kompetencijos trūkumu vandentvarkos srityje yra naudojamasi, nelieka jokių abejonių. Priminsime, kad E. Barčkus vienasmeniu Administracijos direktorės J. Margaitienės sprendimu buvo paskirtas direktoriumi  be jokio konkurso, nors anksčiau daugybę metų dirbo Radviliškio miškų urėdijoje. Įspausti į kampą su įrodymais dėl paimtų pinigų už vandentiekio įvedimą, vandentiekio įmonės vadovai išsisukinėjo teigdami, kad pardavė tik … vamzdžius. Vienas didžiulę politinę patirtį turintis ir tiesiog puikiai įvaldęs „makaronų kabinimo“ ant ausų retoriką J. Povilaitis  tikisi, jog visi patikės, kad bildukai, troliai ar kiti pasakų veikėjai padarė „juodą darbą“. Taigi, pasak jo, mistinis pasakų veikėjas galėjo per naktį iškasti griovius, sujungti vamzdžius ir paskui užkasti. Be jokio atlygio. Tarsi to būtų maža, nesiklausęs paėmė vamzdžius iš „Radviliškio vanduo“ turimų atsargų. Tad Savivaldybės įmonei teliko pateikti sąskaitą už trūkstamus vamzdžių metrus. Kadangi tokiomis pasakomis tikinčių šiais laikais ne taip ir daug, buvo kreiptasi į Kontrolės komitetą.
(Ne) kontroliuoti, o dengti
Gavęs rugpjūčio pradžioje pareiškimą, Kontrolės komitetas privalėjo susirinkti. Pirmininkas A. Venckus sušaukė posėdį, pavedė nariams J. Malinauskui ir S. Zajančkauskui atlikti tyrimą. Bet nesitikėjo, kad jie rimtai atliks tyrimą. Juk tikslas buvo patvirtinti, kad viskas „padaryta“ laikantis teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis artimų Savivaldybei šaltinių duomenimis, yra žinoma, kad aktyviai buvo aiškinamasi, kokius trūkumus pavyko nustatyti dviem Tarybos nariams ir domėtasi viso tyrimo eiga. Į vieną pirmųjų posėdžių atvykęs direktorius E. Barčkus prakaituodamas bandė aiškinti, kodėl įmonė už vieną metro vamzdžio iš gyventojų užsiprašo 64 centus, tuo tarpu iš Savivaldybės – 93 centus. Maža to, taip ir nerado paaiškinimų, kodėl beveik kilometro ilgio trasa buvo nutiesta vamzdžiais, kurio vieno metro kaina 2,77 euro! J. Povilaičio paaiškinimai, kad sandėlyje nebebuvo reikiamų vamzdžių, todėl iš parduotuvės buvo paimtas gerokai brangesnis, atrodo makabriškai. Tiesa, jei tai statybinių prekių parduotuvei vadovauja konservatorių rinkiminiame sąraše esantis asmuo, gal ir atsakymai savaime suprantami. Todėl visomis išgalėmis buvo privaloma nesiaiškinti, o užgesinti situaciją. Tam ir pasitarnavo pirmininko socdemo A. Venckaus ir jo pavaduotojos konservatorės S. Dišlės tandemo balsai. Tai jie stabdo bet kokias iniciatyvas dėl nepriklausomo audito tiek projekto, tiek įmonės veiklos atžvilgiu.
Kainų palyginimas rodo švaistymą
Nepavykus išsiaiškinti per vieną posėdį, buvo sušauktas antrasis. Laikotarpiu tarp dviejų posėdžių komiteto narys J. Malinauskas atliko tyrimą kainų palyginimui. Privačios įmonės pateiktame pasiūlyme vamzdžių, movų kainos skiriasi ne nuošimčiais, o kartais. Jei Savivaldybės įmonė apmokėjimui išrašė metro kainą PE 80 vamzdžiui 0,93 euro, tai privati pateikė pasiūlymą – 0,56. PE 100 vamzdžio kaina Arimaičių projekte užaktuota 2,77 Euro vienam metrui, tai privatus tiekėjas atiduotų už 1,40. Trišakio PE vienetas rajono gyventojams atseis 20,7 euro, tai privatininkas būtų pateikęs už 6,19 ir taip toliau. Kad iš šalies neatrodytų, jog lyginamas obuolys su apelsinu, pasakysime, kad prekės yra identiškos. Tarybos nario atlikto tyrimo reziumė, kad palyginus projekte panaudotų vamzdžių ir kitų prekių kainas su pateiktu privataus verslo, susidaro 3025,47 eurų permokėjimas. Ir tai tik nuo 20 000 eurų projekto. Tad aiškėja, kodėl nereikėjo „Radviliškio vanduo“ specialistams paprašyti papildomų lėšų iš Savivaldybės. Nors buvo nutiesti iš anksto pagal projektą nenumatyti 130 vandentiekio trasos metrų, tai papildomai nieko nekainavo. Pagal įkainius vien tik tokio atstumo vamzdžių kaina turėjusi būti arba 120,9 eurų, jei metro kaina 0,93 euro, arba 360,1 eurų, jei už metrą skaičiuojant po 2,77 eurus. O kur dar iškasimas, pajungimas, išbandymas, užkasimas.
Kontrolės komitetas kratosi atsakomybės
Antrame posėdyje su direktoriumi E. Barčkumi atvyko ir vyr. inžinierius M. Gabšys. Jis taip komplikuotai pateikė atsakymus, kad priminė situaciją „kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Neabejotinai reikia sutikti su komiteto narių J. Malinausko ir S. Zajančkausko pateiktu vertinimu, jog direktorius yra visiškai nekompetentingas, nesusigaudantis situacijose. Kodėl projektas parengtas anksčiau nei nuperkamas viešuoju pirkimu, kodėl atliktų darbų akte nenurodomas PVM, kodėl kadastrinius matavimus įtraukė į aktus, nors teigiama, jog jie nupirkti atskirai, kodėl nuotekų tinklų statytojai užaktavo darbus, kurių neatliko, tokie ir kiti klausimai pylėsi kaip iš gausybės rago. Bet statybų srityje turinčio praktinę patirtį J. Malinausko tikslius klausimus pertraukė pirmininkas A. Venckus. Socdemas nurodė, kad tai ne tardymas, o tik Kontrolės komiteto posėdis. Nejaugi gali rūpintis, kodėl tūkstančiai eurų iš Savivaldybės biudžeto „nusėda“ kažkieno kišenėse? Ne, ypač po to, kai gatvė, kurioje jis gyvena, staiga išasfaltuojama. Tad galimai atidirbti reikia? Konservatorė S. Dišlė dėjo visas pastangas, kad Kontrolės komitetas nesikreiptų į Viešųjų pirkimų tarnybą. Tad dviejų mėnesių tyrimo rezultatą neišvedžiojant galima įvardinti šnypštu. Nuspręsta rajono gyventojo pareiškimą tolesniam nagrinėjimui perduoti administracijai. O jai vadovauja įmonės vadovą paskyrusi J. Margaitienė. Ar gali būti objektyvus tyrimas šioje įstaigoje, kur sumaišomi viešieji ir privatūs interesai kas antrą dieną, klausimas tik retorinis.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Skandalingas pirkimas ligoninėje

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio ligoninės traumatologai – ortopedai garsūs visoje šalyje. Jiems ir įranga turi būti pačios aukščiausios kokybės, nes operacijų mastas kaip didžiųjų miestų respublikinėse ligoninėse. Vienas gydytojų – Tomas Januševičius – teigia, kad senasis operacinis stalas toks blogas, kad operacijos metu reikia ne tik žmogų operuoti, bet ir stalą taisyti.

Rajono valdžia ir ligoninės direktorius Vaidas Smalinskas stengiasi, kad operacinę pasiektų naujas operacinis stalas. Nebūtinai geriausias, svarbu brangiausias. Kinijoje pagaminta vokiškos gaminio kopija gali atsieiti 20 tūkstančių eurų brangiau negu vokiškas originalas.

Pirkinys būtinas
Ortopedijos – traumatologijos skyriuje dirbantis T. Januševičius teigia, kad naujo operacinio stalo reikėtų jau rugsėjo mėnesį. Tada vėl padaugės atliekamų operacijų. Jis neslepia, kad yra išbandęs Vokietijos ir kitų gamintojų operacinius stalus. Taip pat išbandė ir kinų gamybos HyBase operacinį stalą. Puikiai vertinamas už pasiektus aukštus rezultatus operavimo srityje ortopedas traumatologas neslepia, kad jam tai labiausiai patikęs įrenginys. Kaip ir jo kolegoms. Gydytojus reikia suprasti, kadangi ligoninė orientuojasi į specializuotų operacijų teikimo spektrą, tad įranga jiems būtina. Jaunas gydytojas neslepia, kad nesigilina į jokius viešuosius pirkimus, nes jo darbas – gydyti pacientus.

Vykdomas pirkimas
Reikia konkrečiai kinų gamybos operacinio stalo, nėra problemų, tokį ir gausite“. Taip iš šalies atrodo visas operacinio stalo viešasis pirkimas. Balandžio 25 dieną ligoninė pateikė medicininės įrangos tiekėjams paklausimą dėl operacinio stalo techninės specifikacijos. Paprastai tariant, apklausė rinką. Vos keturias dienas laukė pastabų. Gegužės 29 dieną paskelbiamas viešasis pirkimas operacinio stalo traumatologinėms operacijoms atlikti įsigyjant finansinio lizingo būdu. Išsimokėtinai. Techninė specifikacija tokia, kad rinkos dalyviai suprato, ką konkrečiai ligoninė siekia nusipirkti.

Įmonės nesivargina
Neatsitiktinai konkurse dalyvauja tik vienas tiekėjas. Redakcijos turimais duomenimis, tai „Graina“ iš Panevėžio. Suprantama, konkurentai griežia dantų dėl pasirinktos agresyvios rinkodaros taktikos. Paprašyti pakomentuoti, kodėl nedalyvavo konkurse, įmonių atstovai neslėpdami teigė, kad neapsimokėjo gaišti laiko. „Ilsanta“, „Medicinos projektai“, „Sormedica“ ir kitų įmonių atsakingi asmenys teigė supratę iš parengtų viešojo pirkimo dokumentų, kad ligoninė nusimatė konkretų pirkinį iš konkretaus pardavėjo. Bet ar ligoninės Viešųjų pirkimų komisija yra pageidavimų koncertas? Gal yra kitų priežasčių, kodėl į pirkimo procedūras kišasi direktorius Vaidas Smalinskas? Panaši praktika buvo taikoma, kai Savivaldybės administracija „pirkosi“ VW Passat automobilius.

Dangstosi apsaugos duomenų įstatymu
Priremtas įrodymų dėl neteisėto kišimosi į pirkimą, rajono valdžios proteguotas V. Smalinskas dangstosi asmens duomenų apsauga, tačiau nesiteikia atsakyti, kaip jam pavyko sužinoti pasiūlymo kainą. Viešai prieinamuose VTEK deklaracijose nėra nurodyta tokia informacija. Turi ekstrasenso galių? Vargu . Maža to, jis kišasi į komisijos darbą, raštu atsakydamas į pretenzijas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Dianos Vilytės nuomone, įstaigos vadovas, jei nedalyvauja komisijoje ir dar nėra sudaryta pasiūlymų eilė, kainos neturi teisės žinoti Kyla klausimas, kodėl Tarybos nariams per posėdžius direktorius neteikia atsakymų apie viešuosius pirkimus? Dar daugiau. Gal verčia pavaldinius pažeisti konfidencialumo reikalavimus ir nesilaikyti įstatymo raidės?

Kinų gamybos brangiau nei vokiškas
Neįtikėtina, kad vokiška kokybė būtų pigiau vertinama negu kinų. O gal ne kokybėje atsakymas, o galimybėse ir viešojo pirkimo sąlygų nustatyme? 2019 metų vasario mėnesį Šiaulių Respublikinė ligoninė už 27 tūks. 830 eurų nusipirko Schimdt markės Diamond modelio traumatologinėms operacijoms skirtą stalą. Kalbama, kad su visomis pagalbinėmis detalėmis buvo išleista apie 50 tūkstančių eurų. O „Radviliškio ligoninės“ direktorius V. Smalinskas kone prieš mėnesį konstatavo, kad operacinis stalas kainavo 70 tūkst. eurų. Kaip bebūtų keista, už straipsnį buvo sumokėta iš ligoninės biudžeto. Už operacinių ir sterilizacinių įrangų pardavimą atsakingas „Grainos“ vadybininkas Saulius Raudeliūnas tvirtino, kad HyBase operaciniai stalai yra 30 procentų pigesni negu Vokietijos gamintojų originalai. Tiesa, jis nedrįso lyginti atskirų markių gaminių, nes teigė neturintis informacijos, ką Šiaulių ligoninė įsigijo.

Viskas teisėta
Įspraustas į kampą, V. Smalinskas į pagalbą kviečiasi policijos pareigūnus. Su pareigūnų pagalba paaiškėjo, kad ne tik stalo nėra, bet ir pirkimo procedūros neužbaigtos. Ligoninės direktorius žadėjo, kad į pateiktus klausimus jis atsakys įstatymų numatytais terminais. Deja, teisinį išsilavinimą turintis vadovas neatsakė, kodėl neturėdamas tam teisės kišasi į viešuosius pirkimus. Dar viena įdomi aplinkybė yra ta, kad V.Smalinskas uždraudė ligoninėje be jo atskiro leidimo filmuoti, fotografuoti ar net daryti garso įrašų. Todėl negalima pateikti nusidėvėjusio operacinio stalo nuotraukos.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Meras „susirūpino“ šilumos kainomis

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 7 d. rajono vadovas Antanas Čepononis sušaukė skubų pasitarimą. Valstybinė energetikos  kontrolės Taryba (buvusi kainų komisija – red. p.) pripažino, kad rajono politikai šilumos vartotojams nustatė kainą su pažeidimais.

Kol meras su žmona „atostogavo“ Portugalijoje, „Radviliškio šiluma“ direktorius Pranas Mickaitis su vyr. finansininke Vilma Smalinskiene prisidarė dar daugiau bėdų. Jie nesugebėjo vartotojui paaiškinti, kodėl apskaičiavo 5,35 cnt už kilovatvalandę, kai juos kontroliuojantys specialistai tvirtina 5,05 cento. Savivaldybės įmonė per 2018 metus pardavė 52 tūkstančius megavatvalandžių, tad prie kainos pridėtas trečdalis cento galėjo pavirsti į daugiau nei 150 tūkstančių eurų, kurią papildomai būtų sumokėję gyventojai ir įmonės.
Sveikintina A. Čepononio iniciatyva – privalu tiesiogiai rajono žmonių rinktam merui atstovauti jų interesams ir sutramdyti šilumininkų godumą. Į pasitarimą sukviesti atsakingi Administracijos specialistai – Agnė Grabauskienė ir Justė Kriuklienė su direktore Jolanta Margaitiene priešaky. Mero darbotvarkėje nurodytas aiškus tikslas – pasitarimas dėl šilumos kainų. Prasidėjus posėdžiui, atsiskleidė tikrasis tikslas. Meras ne gyventojų interesais rūpinasi, o savo prestižu. Dar daugiau. Jis puolė gelbėti bendrapartiečio, savo pavaduotojo partijos skyriuje Prano Mickaičio. Šis žemės ūkio elektriko išsilavinimą turintis valdininkas vadovauja strateginei Savivaldybės įmonei ir, matyt, apie šilumos gamybą tiek pats supratimo turi, kiek paprastas žmogus apie juodąsias skyles kosmose.  Vyr. finansininkė V. Smalinskienė rypavo, kad skaičiavimo metodika labai sunki ir nepatogi. Jai pritarė ir P. Mickaitis. Jie bandė gintis argumentais, kad peržvelgus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapį, esą, ir kitos šilumos gamybos įmonės darančios pažeidimų. Bet tylėjo, kad politiniu nepotizmu garsėja ne tik Radviliškis. Tai Lietuvos regionų rykštė, kai į darbą priimami ne pagal kompetencijas, o pagal atsidavimą vadovaujančios partijos skyriaus pirmininkui. Tada ir metodikos neįkandamos, ir skaičiai nesuprantami pasidaro, net du ar trys aukštieji negelbėja.
Vos penkiolika minučių trukusio pasitarimo metu buvo nuspręsta, kad prieš žmones Savivaldybė atrodys geriau, jei ne VERT vienašališkai patvirtins šilumos kainas. Reikia sutikti su mero A. Čepononio pastebėjimu, kad iš esmės tai nieko nekeičia – ar rajono politikai patvirtins 5,05 cnt/k Wh kainą, ar vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo suteikta teise tai vienašališkai padarys VERT. Bet kodėl nesiimama realių priemonių išsiaiškinti, kam naudingas toks „apsiskaičiavimas“? Juk po pusę cento prie kiekvienos parduodamos kilovatvalandės padauginant iš tūkstančių gyventojų ir per sezoną sumos bus pakankamai įspūdingos. Deja, valdžios vyrų noras dėti milžiniškas pastangas atrodyti gražiai užgožia tūkstančių vartotojų teisę gauti sąžiningą informaciją.

Valdžia įžvelgia sąmokslą
Baigiantis pokalbiui, mero A. Čepononio išmonė ir nusimanymas ypatingai gerai atsiskleidė šiame baigiamajame pasisakyme  (kalba netaisyta): „Dėl visų pliotkų, dėl visų šnektų, kurių būna, paleiskime į viešumą, tegul girdi, tegul klauso, nepadarykime uždaro rato, kad nebūtų tik uždaras ratas, kad netaptų valstybine paslaptimi, valstybės saugumo departamento susidomėjimu, tai nueikime į tai, kad tai būtų visiškai paprastai … hmm.. todėl, kad visi skaičiavimai yra. Visi terminai yra išlaikyti Tarybos posėdžiui, tas, kas yra reikalinga. Išsiunčiame medžiagą, išsiųsime sprendimą, ir tada tik vieną prašymą turiu, kad padarykime, kad tai būtų tos trys dienos, kad sutiktų (VERT – red. past.). Manau, kad sutiks. Blogiausiu atveju spręsime, ką daryti. Susirinkti dėl vieno klausimo anksčiau yra įmanomi ir tokie dalykai, bet pabandykime pasidėstyti.“ Jam antrino ir P. Mickaitis: „Jo, čia geras sprendimas. Dėl praeito bazinio čia gavosi … kada neišsidiskutuojam yra terpė ir eskalavimui. Nors kainą padidinam, tą pamirštam, bet parašom, kad su pažeidimais. Kas yra patogu – parašom, kas yra nepatogu – nerašom.“ Tiesa, galima pastebėti, kad Savivaldybės įmonė ir ypač jos vadovybė stengiasi su žiniasklaida nebendrauti. Į pateiktus klausimus raštu neatsakoma jau daugiau nei dvi savaites, nors įstatymas numato vienos dienos terminą. Užtruko atsakymų derinimas, nes klausimai nepatogūs?

Direktorė J. Margaitienė nieko nežino
Savivaldybės įmonės turtinės ir neturtines teises vienasmeniškai įgyvendina Administracijos direktorė. Po pasitarimo paklausta, kodėl būtent šis VERT sprendimas tapo tokiu svarbiu, ji neslėpdama atsakė nežinanti. Galime priminti, kad buvusi Kainų komisija 2018 metų sausį vienašališkai nustatė šilumos kainas. Tačiau kodėl tuomet nei pati J.Margaitienė ar jai pavaldūs specialistai, nei meras nekėlė tokio ažiotažo, mero patikėtinė negalėjo atsakyti. Atsakomybės klausimas paprasčiausiai nebuvo keliamas, nes visi susiję tarpusavio partiniais ryšiais.
(Bus daugiau)

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019