Kaip Radviliškio rajono savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais bando įbauginti žiniasklaidą
Radviliškyje prasidėjo tai, kas demokratinėje valstybėje visada yra pavojingas signalas: valdžia ėmė bylinėtis su žiniasklaida vien todėl, kad jai nepatinka, kas apie ją rašoma. Todėl „Radviliškio kraštas“ skelbia gynybinę pilietinę akciją „Mere, šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Šiandien kalbame ne apie vieną publikaciją ar vieną konfliktą – kalbame apie tai, ar Radviliškyje dar galioja žodžio laisvė.
20 000 eurų už balandžio pirmosios humoreską?
„Radviliškio krašto“ redakciją pasiekė privačios teisininkų kontoros raštas, kuriame pateikta Radviliškio rajono savivaldybės, vadovaujamos mero Kazimiero Račkauskio, teisinė pretenzija, skirta VšĮ „Radviliškio rajono paramos centrui“ ir solidariai jo vadovui Gediminui Lipnevičiui. Savivaldybė pareikalavo 20 tūkstančių eurų tariamos reputacinės žalos už internetinę publikaciją, kuri buvo balandžio pirmosios humoreska. Iš pavadinimo ir turinio aiškiai matyti, kad tai satyra, netikra informacija, negana to, pačioje teksto pabaigoje nurodoma, kad tai Balandžio 1-osios pokštas.
Negana to, publikacija, kaip dera pagal Melagių dienos tradicijas, buvo ne tik pašalinta, bet ir viešai paneigta – laikantis visų mero Kazimiero Račkauskio, jo patarėjo Lino Garbenio ir administracijos direktorės Elglės Ivanauskytės reikalavimų. Teisiniu požiūriu galimas pažeidimas buvo ištaisytas. Redakcijos kolektyvui net nekilo minčių, kad skaitytojai humoro nesupras, tačiau laikydamasi pateiktų valdininkų reikalavimų, redakcija pakartotinai viešai išplatino humoreskos turinio paneigimą.
Tačiau politiniu požiūriu meras pasirinko visiškai kitą kelią: prieš pat šv. Kūčias atsiuntė redakcijai reikalavimą patenkinti savivaldybės pateiktą 20 000 eurų vertės teisinę pretenziją ir artimiausiu metu pinigus pervesti į savivaldybės sąskaitą. Tai – ne reputacijos gynimas, o bandymas finansiškai ir teisiškai užgniaužti opozicinę spaudą.
Teismai vietoje atsakymų
Radviliškio rajono savivaldybės vadovai jau bandė tokiu būdu „ginti reputaciją“ teisme, Jolantos Margaitienės byloje. Ten buvo kalbama apie tikrą, faktais pagrįstą žalą – telefono pasisavinimą, kurį teismas pripažino. Nepaisant to, savivaldybės vadovai, meras K. Račkauskis ir administracijos direktorė E. Ivanauskytė bandė prie bylos prikabinti 25 000 eurų vertės neturtinės žalos ieškinį, tačiau teismas aiškiai pasakė – savivaldybės ieškinys nepagrįstas.
Nepaisant fiasko, meras K. Račkauskis komentavo, kad ir toliau sieks prisiteisti pinigus iš J. Margaitienės, nes savivaldybė teismo sprendimą nusprendė apskųsti.
Ir ką daro meras šiandien? Užuot padaręs išvadas, jis teisinį kelią ruošiasi pradėti prieš regioninį savaitraštį, kurio publikacija – balandžio pirmosios pokštas – jau buvo paneigta ir pašalinta balandžio mėnesį. Tai leidžia daryti vienintelę išvadą: problema ne informacijos tikrumas, problema – kad kažkas drįsta viešai kalbėti.
Raganų medžioklė: persekiojama spauda, o ne realūs kaltininkai
Dar daugiau klausimų kyla, vertinant pretenzijoje reikalaujamą 20 000 eurų sumą. Savivaldybė kalba apie „teismų praktiką“ ir „teisingumo principus“, bet nepateikia nei metodikos, nei precedentų, nei skaičiavimų. Redakcijos vertinimu, tai ne žala – tai skaičius, galimai parinktas bauginimo tikslais.
Ypač ciniškai skamba, kad tuo pat metu nuo mero K. Račkauskio savivaldybės vardu nepareiškiami ieškiniai tiems, kurie teismų pripažinti neteisėtai ar nepagrįstai pasisavinę savivaldybės lėšas „čekiukų“ skandale, padarę ne tik reputacinę, bet ir dešimtis tūkstančių eurų siekiančią finansinę žalą.
Čia atsiskleidžia iškreipta logika: Radviliškio biudžetui padaryta reali žala – toleruojama, žiniasklaidos humoristinė publikacija – paverčiama „nusikaltimu“.
Mokesčių mokėtojų pinigai advokatams – prieš spaudą
Savivaldybėje įsteigti keturi juristų etatai, apmokami iš mokesčių mokėtojų pinigų, šiuo metu funkcijas vykdo du teisininkai. Nepaisant to, meras samdo privačią Vilniuje veikiančią advokatų kontorą, kuri už tuos pačius mokesčių mokėtojų pinigus ruošiasi bylinėtis su vietos laikraščiu.
Meras teigia, kad tokiu būdu jis neapkrauna savivaldybės darbuotojų, neišleidžia daugiau nei mokėtų savivaldybės teisininkams. Redakcijos vertinimu politinė realybė kitokia: nesugebėjimas sukomplektuoti teisinio skyriaus tapo pretekstu karui prieš žiniasklaidą pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos teisininkus. Už paslaugas šiai advokatų kontorai iš Radviliškio rajono biudžeto planuojama sumokėti net iki 6050 tūkst. eurų. Būtent už tokią sumą pasirašyta savivaldybės sutartis su advokatų kontora.
Meras K. Račkauskis bandys prisiteisti iš Radviliškio rajono paramos centro
Meras argumentuoja, kad samdyti advokatus ir reikalauti ieškinio neva esą būtina viešojo intereso, reputacijos apsaugos ir melagingos informacijos žalos sumetimais. Toks mero noras pasipinigauti iš savaitraštį leidžiančio VšĮ Radviliškio paramos centro dėl humoreskos nustebino ne vieną, net ir jo bendrapartiečius socialdemokratus.
O advokatų kontoros samdymas, pasak teisininkų, yra siekis padaryti kaip įmanoma daugiau žalos, jeigu teismas tenkintų ieškinį ir priteistų advokatų išlaidas.
Strateginis puolimas tik stiprėja
Vien per pastaruosius kelerius metus meras K. Račkauskis, jo patarėjas L. Garbenis bei jų politiniai kolegos prieš „Radviliškio kraštą“, jo vadovą Gediminą Lipnevičių bei jam pavaldžias įmones išsiuntė beveik 50 skundų įvairioms institucijoms. Skundai dauguma nepasitvirtino, bet puolimas tęsiamas, šį kartą atakuojama spauda, o ginčai gali persikelti į teismus.
Europos demokratijose tokie ieškiniai turi aiškų pavadinimą – SLAPP (Strategic Lawsuits Against Public Participation) – strateginiai ieškiniai prieš viešą dalyvavimą. Tai ne paprasta byla dėl garbės ar reputacijos – tai teisinė taktika, skirta finansiškai, psichologiškai ir organizaciškai išsekinti kritiką. Net jei ieškinys galiausiai pralaimimas, jo tikslas dažniausiai jau pasiektas: žurnalistai ir redakcijos patiria didžiules išlaidas, praranda laiką, nuolat gyvena teisinėje įtampoje ir pradeda svarstyti, ar verta kelti nepatogius klausimus.
Kalbame apie valdžios norą tyčiotis iš demokratijos ir laisvo žodžio?
Viešosios institucijos reputacija nėra trapus porcelianas, kuris sudūžta nuo humoreskos ar kritikos. Ji kuriama skaidrumu, atsakymais, gebėjimu prisiimti atsakomybę ir taisyti klaidas.
Kai valdžia vietoje argumentų renkasi advokatų kontoras, politinis dialogas pakeičiamas teisine prievarta. Reikalauti dešimčių tūkstančių eurų iš laikraščio, o tiksliau iš jį leidžiančio VšĮ „Radviliškio rajono paramos centro“ ir jo vadovo Gedimino Lipnevičiaus, už balandžio pirmosios humoreską, nėra reputacijos gynimas – tai signalų siuntimas visiems: rašysite – mokėsite, kritikuosite – eisime į teismą, klausite – atsakys advokatas, o ne meras.
Todėl „Radviliškio kraštas“ kalba ne tik savo vardu. Kalba visų skaitytojų, bendruomenės narių ir visų, kurie tiki, kad demokratijoje valdžios sprendimai ar neveikimas turi būti kritikuojami, vardu.
Mere, šalin rankas nuo laisvo žodžio.
Radviliškis nėra dvaras, kuriame valdovas sprendžia, kas gali kalbėti.
Savivaldybės biudžetas nėra politinių karų kasa.
Žiniasklaida nėra priešas – ji yra demokratijos dalis.
Bus daugiau.
Emilija Laukagalytė
