Nespėjo suma summarum įvykti Šeimų maršas, jau prasidėjo pamazgų pylimas ant jo rengėjų, kunigų, mokslo atstovų. Orgazmo stadija valdžios senmergėms, kuomet pitbulio roles atlieka Naujosios Vilnios filialai su savo užsiundytais klapčiukais.
Be Tomkaus juk nacionalinio dienraščio neturime, užsienio lobistų šeriami portalai yra tik propogandiniai niekalai. Kas seks po to?
Ši nusikalstamu būdu valdžią uzurpavusi gvardija net neketina sustoti.
Mūsų šalyje vaikai pradėjo mokintis šiltnamio tipo aptvėrimuose, svajojama apie mistines tūkstantmečio gimnazijas, kuriose esą bus vietos ir mero dukrai, ir šlavėjo sūnui. Ežio dvokas…
Lietuva seniai suskirstyta į burbulus, ūkius, imunitetininkus, covidininkus, kaip prie, matyt, kažkam vis dar gero Šiklgruberio, kraujyje nuskandinusio 60 milijonų žmonių.
Juk pasaulis gyvena totalitarizmo stadijoje ir vykdo Shwabo šizofreniškų rekomendacijų punktus.
2023 m. portalai rašo: „5,85 mln. dozių vėl paklusniai nacijai eksperimentiniams išbandymams“.
Neabejokime, jau kaimo mokyklų neliks, pašto skyrių taip pat, mokyklose nesiskiepiję mokiniai užgauliojami net pedagogų paliepimu.
Lietuva atsidūrė 1972 metų fone, kuomet tik Romo Kalantos auka supurtė diktatūrinę imperiją. Visuotiniai streikai, masiniai brifingai, protestai, sąmoningas galimybių paso kūrimas liberaliems nepraustaburniams. Ši be kompetencijos grupuotė į kompromisus eiti pati nenori ir geriausia gynyba karo strategijoje yra puolimas.
Maršo rengėjai, manau, nemąstys projektų, susibėgimų kategorijom. Jau dabar metas rašyti, postinti, kviesti, skambinti net ir mokslo bendruomenėms ekspertams. Nemanau, kad kolegos nepatyrė streso, negatyvo jau dvejus metus vykstant šios komercinės ligos psichozei (pastebėjote- užruko ES pinigučiai, mažiau susirgimų, mažiau biznio testų).
Ruslanas Baranauskas, Mažosios Lietuvos tyrėjas
