Socialiniai tinklai

Aktualijos

Lietuva pasirinko – vyks II Prezidento rinkimų turas

Avatar

Paskelbta

data


Praeitą savaitę prie urnų rinkėjai buvo kviečiami išreikšti savo valią Prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose. Pasirinkimas buvo iš 9 kandidatų, bet atidarius urnas ir suskaičiavus balsus tapo aišku, kad vyks Prezidento rinkimų II -asis turas. Į jį pateko Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Šių rinkimų metu vyko ir du referendumai – piliečių paprašyta apsispręsti dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo.

Kaip Radviliškis balsavo I – ajame ture
Radviliškio rinkimų apygardoje daugiausiai rinkėjų simpatijų susilaukė G. Nausėda, kuris surinko lygiai 30,54 proc. balsų – 28 apylinkėse už jį balsą atidavė 4916 rinkėjai. Antras su 4535 balsais buvo LŽVS iškeltas Premjeras Saulius Skvernelis, kuriuo pasitikėjo 28,17 proc. visų I ture dalyvavusiųjų, kai už I.Šimonytę – 22,97 proc. Už ją Radviliškyje balsavo 3675 rinkėjai iš sąrašuose registruotų 31 tūkst. 517 balsavimo teisę turinčių asmenų. Ketvirtas liko filosofas ir olimpinio medalio prizininkas Arvydas Juozaitis (1042 balsai) už savęs palikdamas socialdemokratą Vytenį Povilą Andriukaitį, nesurinkusį nė tūkstančio balsų (917). Toliau rikiavosi šeštą vietą užėmęs Mindaugas Puidokas (461), septintas liko kitas Seimo narys, Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis – jam atiteko 182 balsai. Nuo jo nedaug atsiliko priešpaskutinę aštuntą vietą užėmęs Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis (173 balsai). Absoliučiu autsaideriu Radviliškio krašte tapo kitas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, kurio sąskaitoje – vos 99 rinkėjų balsai, kurie sudaro 0,62 proc. nuo visų radviliškiečių, dalyvavusiųjų šiame Prezidento I -ajame rinkimų ture.

I – ojo Prezidento rinkimų turo rezultatai Lietuvoje
Lietuvos pasirinkimas buvo kitoks, nei balsavo Radviliškio apygardos rinkėjai. Suskaičiavus rinkimų biuletenius paaiškėjo, kad į II rinkimų turą pateko I. Šimonytė su 441 tūkst. 860 balsų bei G.Nausėda su 437 tūkst. 925 balsų. Už trečioje vietoje likusį ir I – ojo turo barjero neperžengusį S. Skvernelį balsavo 19,81 proc. rinkėjų, arba 278 tūkst. 493 iš rinkimuose dalyvavusiųjų 1 mln. 405 tūkst. 756 rinkėjų. Skirtingai negu Radviliškyje, ketvirta ir penkta vietos, atiteko V. P. Andriukaičiui ir A. Juozaičiui. Juos atitinkamai rinkosi 67 tūkst. 758 bei 66 tūkst. 423 prie balsadėžių atėjusių piliečių. Nors Radviliškyje buvo pats nepopuliariausias, vis tik šeštoje pozicijoje įsitvirtino V. Tomaševskis su 56 tūkst. 398 balsais arba juo pasitikėjo tik 4,01 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų. M. Puidoku per visą Lietuvą pasitikėjo 36 tūkst. 538 balsuotojai, kai aštuntoje vietoje likusiu N. Puteikiu – vos 11 tūkst. 204. Paskutinė vieta atiteko buvusiam Darbo partijos pirmininkui V. Mazuroniui – balsadėžėse rasti 9 tūkst. 157 biuleteniai už šį kandidatą. Daugumoje  apygardų laimėjo G. Nausėda – net 46. Nors I. Šimonytė buvo pirma vos 8 – iose apygardose iš 60, pirmą vietą jai garantavo itin aukštas palaikymas skaitlingiausiose Vilniaus miesto ir užsienio, Kauno miesto ir Kauno rajono apygardose. Premjeras S. Skvernelis laimėjo 3 apygardose – Akmenėje, Kelmėje ir Širvintose. V. Tomaševskis taip pat pirmas buvo trijose – Vilniaus rajone, Šalčininkuose ir Visagine.

Aktyvumas Radviliškyje
Įdomu pastebėti, kad iš 28 rinkimų apylinkių tik Tyruliuose iki 8 valandos ryto dar nebuvo balsavęs nė vienas rinkėjas. Radviliškiečių aktyvumas keliais procentais atsiliko nuo Lietuvos vidurkio: apygardoje balsavo 51,06 proc., o Lietuvoje  – 56,46 proc. Aktyviausiai balsavimo teise rinkėjai naudojosi didžiausioje 2800 rinkėjų turinčioje Kudirkos apylinkėje – net  59,39 proc. Antra taip pat viena didžiausių Eibariškių apylinkė – 57,14 proc. Pasyviausiai balsuota Daugėlaičių apylinkėje – ten prie urnų atėjo ir iš anksto balsavo šiek tiek daugiau nei trečdalis – 37,08 proc. Su 40,42 proc. aktyvumu Palonų apylinkė liko priešpaskutinė.

Referendumai – vienas įvyko, bet abu nesėkmingi
Kartu su Prezidento rinkimų I turu vyko ir du referendumai: pirmasis dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, antrasis – dėl Seimo narių mažinimo nuo 141 iki 121. Pagal galiojančią LR Konstitucijos nuostatą, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, balsuoti turi ne mažiau kaip 50 proc. rinkimų sąrašuose registruotų rinkėjų. Arba iš 2 mln. 461 tūkst. 706  ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai. Nors dalyvavo 52,63 proc. Lietuvos rinkėjų, iš kurių absoliuti dauguma arba 931 tūkst. 102 rinkėjai pasisakė už dvigubos pilietybės įteisinimą, to nepakako, kad būtų keičiama LR Konstitucija. LR Konstitucijos straipsnio pakeitimui referendume turi pritarti ne mažiau kaip 50 proc. visų rinkėjų, kurie yra registruoti sąrašuose, o ne atėjusiųjų balsuoti. Radviliškio rinkimų apygardoje referendumo kartelė nebuvo įveikta, nes dėl dvigubos pilietybės pasisakė tik 48,62 proc. rinkėjų. Tačiau iš balsavusiųjų daugiau nei ketvirtis prieštaravo dvigubos pilietybės įteisinimui, o 72,3 proc. buvo už. Nenuostabu, kad aktyviausiai šiame referendume balsuota Kudirkos apylinkėje – 56,59 proc.  Pasyviausiai – Daugėlaičių apylinkėje (36,92 proc.).

Seimo narių skaičius nemažės
Antrasis referendumu sprendžiamas klausimas buvo Seimo narių mažinimas nuo 141 iki 121 nario. Nors sąlygos tokios pačios kaip ir referendumo dėl dvigubos pilietybės atveju, deja, rinkėjų aktyvumas buvo gerokai mažesnis. Tam įtakos turėjo ir VRK bei apygardų ir apylinkių komisijų veiksmai, nes atėjusiems balsuoti už kandidatus į Prezidentus rinkėjams buvo leista neimti balsavimo biuletenių. Apsisprendžiant dėl parlamento narių skaičiaus mažinimo, referendume dalyvavo 47,24 proc. arba 1 mln. 160 tūks. 773 rinkėjų. Kaip ir dvigubos pilietybės atveju, absoliuti balsavusiųjų dalis palaikė Seimo narių mažinimo idėją – net 76,16 proc. Radviliškio rinkimų apygarda ir šiame referendume taip pat dalyvavo pasyviau negu Lietuvos vidurkis – 46,25 proc. prieš Lietuvos 47,45 proc. Aktyviausi buvo Kudirkos, o pasyviausi – Daugėlaičių apylinkėse gyvenantys rinkėjai. Tiesa, jei dėl dvigubos pilietybės referendumo iš 28 apylinkių bent septyniose dalyvavo daugiau nei pusė rinkėjų, tai Seimo narių mažinimo referendume – vos trijose Radviliškio  apygardos rinkimų apylinkėse. Dar galima pastebėti, kad Seimo narių mažinimui referendume dalyvavę radviliškiečiai pritarė – keturi iš penkių sutiktų, jog Tautai Seime atstovautų ne 141, o 121 narys.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Vaistai ir saulė – ką reikėtų žinoti?

Avatar

Paskelbta

data

Vis labiau šylant orams ir dažniau mėgaujantis vasaros saule, kai kuriuos vaistus vertėtų vartoti ypač atsargiai ir atsakingai, mat galima sąveika tarp vaisto sudėtyje esančios veikliosios medžiagos ir saulės spindulių bei karščio. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju vaistai gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Ką derėtų žinoti?

Būtina, kad visi vaistus vartojantys žmonės, taip pat vaistus skiriantys sveikatos priežiūros specialistai, pastebėję nepageidaujamą reakciją į vaistą, apie ją praneštų VVKT. Kiekvienas pranešimas yra labai svarbus, mat padeda gauti daugiau informacijos apie vaistus ir prisideda prie saugaus jų vartojimo.

Kalbant apie vaistų ir saulės sąveiką, ji gali turėti trejopas pasekmes.

Fototoksinės reakcijos

Ko gero, tai – dažniausiai pasitaikančios reakcijos. Jas išprovokuoti gali bet kokia farmacinė vaisto forma: tiek geriama tabletė, piliulė ar kapsulė, tiek injekcija, tiek išoriškai vartojamas tepalas. Fototoksinė reakcija į vaistą dažniausiai pasireiškia pirmosiomis valandomis arba dienomis pabuvus saulėje – oda parausta, peršti, patinsta, ją gali dilgčioti, išmarginti dėmės, taip pat odoje gali susidaryti skausmingų pūslių ar gilesnių nudegimų. Paprastai taip sureaguoja nuo saulės nepridengtos kūno vietos: veido, kaklo, rankų oda. Pasitaiko net tokių atvejų, kad odos pažeidimai išlieka ar yra jaučiami daug metų, net nustojus vartoti vaistą.

Fotoalerginės reakcijos

Kai saulės spinduliuotė per įvairias organizme esančias fermentų sistemas šiek tiek pakeičia vartojamo vaisto struktūrą, žmogų gali ištikti fotoalerginė reakcija: odą išberia, ją nemaloniai niežti, gali atsirasti ryškiai raudonų dėmių, pleiskanų. Taip nutinka dėl to, kad imuninė sistema pasikeitusį vaistą pradeda „suprasti“ kaip svetimkūnį ir ima su juo kovoti. Fotoalerginės reakcijos, vartojant tam tikrus vaistus, paprastai pasireiškia ne iškart – į pakitusią vaisto struktūrą imunitetas sureaguoja vėliau, po antrojo ar kitų kartų pabuvimo saulėje. O rezultatas, t. y., bėrimai gali būti matomi bet kurioje kūno vietoje, net tose, kurios neturėjo tiesioginio sąlyčio su saule, mat fotoalergija yra sisteminio pobūdžio bėda. Daugiausia fotoalerginių reakcijų sukelia išoriškai tepami vaistai.

Egzema

Saulė, sąveikaudama su kai kuriais vaistais, taip pat gali sukelti ir egzemą. Tai rečiau pasitaikanti nepageidaujama reakcija, būdingesnė tiems asmenims, kurie jau yra sirgę egzema, mat tokių žmonių oda apskritai yra gerokai jautresnė karščiui, UV spinduliams, prakaitui. Odą, pasireiškus egzemai, ima niežėti, ji išsausėja, pleiskanoja, jos paviršių gali nusėti pūslės su skaidriu skysčiu.

Kokie vaistai „nedraugauja“ su saule?

– Kai kurie antibiotikai, tokie kaip ciprofloksacinas, levofloksacinas, sulfametazolas su trimetoprimu, doksiciklinas, tetraciklinas.

– Aknei gydyti skirtas vaistas isotretinoinas bei išoriškai vartojamas benzoilo peroksidas.

– Kai kurie antimaliariniai vaistai, tokie kaip chlorokvinas ir hidroksichlorokvinas.

– Kai kurie vaistai nuo depresijos ar žoliniai preparatai nuo depresijos, pavyzdžiui, jonažolė.

– Kai kurie geriamieji kontraceptikai.

– Diuretikai, tokie kaip  hidrochlorotiazidas, chlorthalidonas, chlorotiazidas, furosemidas ir triamterenas.

– Antihistamininiai vaistai, tokie kaip cetirizinas, difenhidraminas, loratadinas, prometazinas, ciproheptadinas.

– Cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys preparatai, tokie kaip simvastatinas, atorvastatinas, lovastatinas, pravastatinas.

– Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas, ketoprofenas, naproksenas, celekoksibas, piroksikamas.

– Vaistai padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti, pavyzdžiui, diltiazemas.

– Benzokainas.

– Vaistai glikemijai reguliuoti, tokie kaip glipizidas, gliburidas.

– Kai kurie neuroleptikai, tokie kaip chlorpromazinas, flupenazinas.

– Vaistai nuo aritmijų, tokie kaip amjodaronas.

– Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip flucitozinas, griseofulvinas, vorikanozolas.

Kaip saugiai vartoti vaistus ir išvengti neigiamo saulės poveikio?

Jei vasarą visgi tenka vartoti vaistų, o gydytojas ar vaistininkas nepabrėžė vaistų vartojimo būdo arba žmogui pasimiršo pateikta informacija, prieš vartojant vaistus, būtina perskaityti pakuotės lapelį. Visa informacija, kaip vartoti vaistą, yra pateikta pakuotės lapelio 3-me skyrelyje  ir tų rekomendacijų būtina paisyti.

Tuo tarpu informacija apie galimą šalutinį poveikį yra surašyta pakuotės lapelio 4-ame skyrelyje.

Pakuotės lapelis yra įdėtas į kiekvieno vaisto pakuotę, taip pat jį galima rasti VVKT interneto svetainėje. Tereikia paspausti šią nuorodą https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir į paieškos laukelį įvesti vartojamo vaisto pavadinimą. Jei vaistinėje perkama ne visa vaisto pakuotė, o pavyzdžiui,  tik viena lizdinė vaistų plokštelė, vaistininkas privalo pateikti pakuotės lapelį lietuvių kalba. 

Vartojant vaistus, kurie gali sukelti fotoalerginių ar fototoksinių reakcijų, patariama vengti būti saulės atokaitoje (būtina rinktis pavėsį), nešioti akinius nuo saulės, galvos apdangalą, vilkėti natūralaus pluošto ir kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, reguliariai naudoti specialią kosmetiką su plataus spektro (UVA, UVB) saulės filtrais.

Jei pakuotės lapelyje nėra įspėjimo apie galimą šalutinį poveikį, tačiau pacientas, vartodamas vaistus, visgi jį patyrė, apie tai būtina informuoti VVKT. Norint pranešti informaciją apie šalutinį vaistų poveikį, tereikia paspausti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv. Jokiu būdu nereikėtų savarankiškai liautis vartoti vaistų ar juos keisti kitais – dėl to reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Daugiau informacijos:

Aistė Tautvydienė

Atstovė spaudai

Vyriausiasis specialistas

tel. +370 608 10849,

el. p. aistetautvydiene@vvkt.lt

Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių nuoširdumas įkvepia naujiems iššūkiams

Avatar

Paskelbta

data

Mažeikių rajone nušauto policijos pareigūno tragedija sukrėtė daugelį žmonių ir inspiravo jų empatiją policijos bendruomenei, kasdien tarnyboje susiduriančiai su neprognozuojamu elgesiu, kurio pasekmės nenuspėjamos. Per pastarąsias dienas Šiaulių apskrities policijos pareigūnai patyrė žmonių pasitikėjimo ir nuoširdumo apraiškų, kurios jaudina ir  įkvepia jėgų naujiems iššūkiams atlaikyti.

Po tragiškų įvykių Mažeikiuose Šiauliuose buvo mobilizuojamos policijos pareigūnų pajėgos vykti į įvykio vietą. Pietiniame Šiaulių mikrorajone gyvenantis vyriausiasis patrulis Darijus Malyševas, po naktinės pamainos nespėjęs numigti, taip pat buvo iškviestas į Patrulių rinktinės dislokacijos vietą Purienų g. esančiame Šiaulių AVPK pastate. Tokiais atvejais pareigūnų operatyvumas turi būti maksimalus. Minutės bėgo, o  autobusų stotelėje mindžiukuojantis pareigūnas autobuso vis nesulaukė. Netoliese stovėjo taksi, tačiau pareigūnas su savimi grynųjų pinigų neturėjo, tik banko mokėjimo kortelę, o ja už taksi paslaugas neatsiskaitysi. Matydamas, kad išeities nėra, Darijus  žengė prie taksi vairuotojo ir papasakojo, kokioje situacijoje atsidūrė. Vairuotojas tik pasakė, kad girdėjęs apie įvykį Mažeikiuose, ir  nedvejodamas pareigūnui liepė sėsti į automobilį. Darijus operatyviai atsirado pareigūnų mobilizacijos vietoje ir kartu su kitais išvyko padėti  Mažeikių kolegoms. Kai vakare, atlikęs pareigą, jis paskambino taksi vairuotojui, norėdamas atiduoti skolą už suteiktą paslaugą, vairuotojas atlygio atsisakė ir palinkėjo gero vakaro. Tačiau Darijus jautėsi skolingas. Ne vien pinigais. Jautėsi skolingas už supratingumą bei pasitikėjimą. Kitą dieną jis susirado jam pagelbėjusį vairuotoją Žydrūną Vaičiulį ir policijos vardu padėkojo jam už pilietiškumą ir pažinčiai prisiminti įteikė arbatos puodelį su policijos atributika bei didžiulį šokoladą.

Žuvusio Mažeikių pareigūno laidotuvių dieną jo kolegas Šiauliuose sujaudino dar vienas eilinio piliečio poelgis. Į Purienų g. esantį policijos pastatą atėjo Lietuvoje šiuo metu gyvenantis Ukrainos pilietis Maksimas. Priėjęs prie informacinio langelio, jis ištraukė iš piniginės 100 eurų ir padavė čia esančiai darbuotojai.

  • „Žinau apie nelaimę Mažeikiuose. Perduokit šiuos pinigus žuvusiojo šeimai. Mano sūnūs – tokio pat amžiaus kaip jis. Viską suprantu ir užjaučiu, nes gimtinėje turiu draugų, policijos pareigūnų.

Nepaprašė net pinigų gavimo kvito.Toks pasitikėjimas labai sujaudino Šiaulių apskrities policijos pareigūnus. Nepažįstamojo paaukoti pinigai jau iškeliavo žuvusiojo šeimai ir artimiausiu metu ją pasieks.

Toks nuoširdumas ir pasitikėjimas, kurį parodo žmonės kritiniais atvejais, įkvepia policijos bendruomenę naujiems iššūkiams.

                                             Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019