Socialiniai tinklai

Aktualijos

Kylančios paauglių hormonų audros: ką verta žinoti

Avatar

Paskelbta

data

Tėvai auginantys vaikus, neišvengiamai susiduria su vaikų lytinio brendimo laikotarpiu, kai vaikams kyla daug klausimų, tačiau drovumas pakiša koją, o klausimai lieka ne tik neatsakyti, bet ir neužduoti.  Ne ką mažesnę įtampą šiuo periodu jaučia ir tėvai, kurie nežino kaip išvengti klaidų, bendraujant su vaiku šiuo subtiliu gyvenimo tarpsniu, kaip tinkamai pateikti informaciją apie lytiškumą, ir kokie pavojai gresia paaugliams pradėjus lytinį gyvenimą.

Apie tai, su kokiais rūpesčiais susiduria paaugliai, pradėję lytinį gyvenimą ir kaip tinkamai elgtis tėvams kalbamės su specialistais gydytoja akušere ginekologe Birute Maciulevičiene ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus psichologe Jūratė Marcinkevičienė.

— Birute, 41 metus dirbate gydytoja ginekologe, daug tekę dirbti ir su nepilnametėmis pacientėmis, ar galėtumėte atsakyti, kokio amžiaus merginos paprastai pradeda lytinį gyvenimą?

— Į šį klausimą sunku tiksliai atsakyti. Į gydytoją mergaitės kreipiasi dažniausiai tuomet, kai jas ištinka sveikatos rūpesčiai, o ne tada kai jos pradeda lytinį gyvenimą. Net jei pas mane konsultuotis ateina šešiolikmetė, aš negaliu pasakyti, kada ji pradėjo lytinį gyvenimą: ar tai nutiko kai ji buvo keturiolikos metų, ar šešiolikos. Ši informacija priklauso nuo pačios pacientės atvirumo. Aš žaviuosi šiuolaikiniu jaunimu – jie atsakingi, mąstantys. Kai kurios nepilnametės mergaitės ateina pasitarti dėl apsisaugojimo priemonių, jos būna tvirtai apsisprendusios ir žino ko nori.

— Kada mergina ar jaunuolis yra pakankamai subrendę lytiniam gyvenimui?

— Tada, kai pajaučiama seksualinė laisvė. Šis atsakymas paprastai labai patinka jaunimui, todėl skubu paaiškinti, kad nekiltų neteisingų interpretacijų. Seksualinė laisvė atsiranda tuomet, kai gali pasakyti  taip arba ne, kai laisvas ir niekieno neįtakojamas pasirenki pats.

Sulaukus 12-15 metų paauglių organizme vyksta pokyčiai, kyla vadinamos hormonų audros, suaktyvėja natūralios organizmo reakcijos į dirgiklius.

Fiziologine prasme organizmas pasirengęs pradėti lytinį gyvenimą, kai jau gali pratęsti giminę. Merginoms tai – menstruacijų pradžia. Tačiau žmogus nėra tik fizinis kūnas, todėl pradedant lytinį gyvenimą labai svarbu psichologinė būsena, asmenybės brandumas ir pasirinkimo laisvė.

— Su kokiais klausimais į jus dažniausiai kreipiasi nepilnametės pacientės? Ar jos ateina vienos, su draugėmis, gal atlydi tėvai?

— Mergaitės dažnai ateina pasitarti dėl kontracepcijos. Būna atvejų, kai ateina dėl patirtų traumų po lytinių santykių, pasitikrinti dėl lytiniu būdu plintančių ligų arba dėl nėštumo.

Pasitaiko atvejai, kai mergaites atlydi ne tik mamos, bet ir tėčiai. Taip susiklosto, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje. Kartais paauglės ateina su savo vaikinais. Labai palaikau tokias poras – tai rodo lygiavertę partnerystę ir tai, jog nei vienas iš partnerių nevengia atsakomybės.

— Kokio amžiaus buvo jūsų jauniausia pacientė, kuri kreipėsi dėl lytinio gyvenimo?

— Trylikametė. Tačiau šiuo metu pastebiu tendenciją, jog merginos lytinį gyvenimą pradeda vėliau negu tai buvo prieš keliolika metų. Atsimenu atvejį, kai nepilnametė mergina labai norėjo tapti mama ir atėjo pas mane konsultuotis, kaip greičiau pastoti. Tačiau tai labai reti atvejai, kai būtina viską nuosekliai su paciente aptarti, pasikalbėti kartu su jos mama, galbūt net partneriu, pasitelkti ir kitos srities specialistus.

— Būnant paaugle sunku prisipažinti tėvams, jog jau užaugai ir nesi jų mažoji mergaitė, kad turi partnerį ir gyveni lytinį gyvenimą. Ar dažnai susiduriate su nepilnametėmis pacientėmis, kurios slepia nuo savo tėvų, kad turi lytinius santykius?

— Pasitaiko, kad mergaitę atlydėjusi mama šaukia ant jos, liepia pasirodyti man, kad būtų savotiškai demaskuota, jog jau turėjo lytinius santykius. Tokiu atveju paprašau mamos palaukti koridoriuje, kad pasilikusios dviese su paciente galėtume atvirai pasikalbėti. Mergaitės dažnai slepia tai, kad jau turi santykius su vaikinu, tai vis dar yra tabu tema šeimoje.

— Jūsų nuomone, kokio amžiaus vaikus reikėtų pradėti šviesti lytiškumo srityje ar Lietuvoje vaikams pakanka švietimo įstaigose pateikiamos informacijos šia tema?

— Informacijos nepakanka. Darbe susiduriu su paauglėmis, kurios akivaizdžiai negavę elementarių žinių, būtinų bręstančiam žmogui. Šviesti vaikus reikia pradėti gana anksti. Mano nuomone, pats geriausias laikas su jais pradėti kalbėti apie lytiškumą, periodas iki lytinės brandos, iki hormonų audrų, kol jų dar nejaudina kalbos ir nėra įsiaudrinusi vaizduotė.

Savo patirtimi ir nuomone pasidalijusi gydytoja Birutė Maciulevičienė teigia, jog pradedant lytinį gyvenimą labai svarbu psichologinė būsena. Žmogus nėra tik kūnas, tenkinantis fiziologinius poreikius, yra emocijos, psichika, sąmonė. Dvasiniai poreikiai nei kiek ne mažiau svarbūs, o neretai ir svarbesni už fizinius. Todėl nuomonės ir patarimų tėvams, kaip tinkamai priimti naujieną, kad vaikas užaugo ir gyvena intymų gyvenimą, kreipiamės į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologę Jūratę Marcinkevičienę.

 —  Jūrate, turite daug patirties darbe su šeimomis, auginančiomis vaikus. Kaip jūsų nuomone, tėvams priimti žinią, kad vaikai jau subrendo ir turi lytinius santykius?

—  Tėvams ši žinia gali būti labai netikėta arba, atvirkščiai, labai suprantama. Greičiausiai pirminė tėvų reakcija priklausys nuo to, kokio amžiaus yra jų vaikas. Kai tėvai sužino, kad vaikas turi lytinius santykius, svarbu suprasti, jau tai jau yra faktas. Pasitaiko atvejų, kai tėvai, aštriai sureagavę į šią žinią, gali vaikui taikyti bausmę, pavyzdžiui: neleisti susitikinėti su vaikinu ar mergina, liepti nutraukti draugystę ir panašiais būdais riboti vaiko gyvenimą. Būtina suprasti, kad taikomos bausmės gali supriešinti vaiko ir tėvų tarpusavio santykius. Vietoj to, tėvams būtų naudingiau pasikalbėti su vaiku apie tai, ką jam reiškia lytiniai santykiai, taip pat naudinga aptarti apsisaugojimo priemonių naudojimą bei pasikalbėti apie galimą nėštumą, lytiškai plintančias ligas, situacijas su kuriomis susiduriama gyvenant lytinį gyvenimą.

—  Ar motina gali būti „geriausia drauge“ ar vis dėlto natūralu, jog dukra gali turėti paslapčių nuo mamos?

— Dažnai tenka girdėti iš tėvų, ypač iš motinų, kad jos su dukromis yra geriausios draugės. Šioje situacijoje labiau pasigilinus į motinų lūkesčius, pastebiu, kad motinos dažniausiai tikisi, jog dukros joms viską pasipasakos, tačiau nelinkusios atskleisti visko apie save (to tikrai ir nereikia). Priklausomai nuo paslapties svorio, dukra gali jausti stiprių išgyvenimų ir nedrįsti pasakyti motinai itin svarbių dalykų.

Esu įsitikinusi, kad motinai labai svarbu išlaikyti artimą emocinį ryšį su savo dukra. Labai svarbu būti empatiškai, priimti jos nuomonę, vengti išankstinių nusistatymų, domėtis dukros gyvenimu, kylančiais sunkumais, laiku suteikti paramą bei pagalbą. Taip didėja tikimybė, kad dukra, susidūrusi su sunkumais, kreipsis į motiną, nes ja pasitikės. Stiprus tarpusavio ryšys nereiškia, kad dukra negali turėti paslapčių – tai yra normalu ir motinai tai reikėtų priimti kaip natūralų dalyką. 

—  Kaip tėvams bendrauti su vaikais, kad neprarastų pasitikėjimo ir taptų patarėjais?

—  Lytiškumo tema su vaikais reikėtų pradėti kalbėti pakankamai anksti ir palengva. Pati pradžia galėtų būti apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus. Panašaus amžiaus vaikams kyla klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti tik tiek, kiek vaikas klausia, pavyzdžiui, išgirdus klausimą: „kaip aš atsiradau“, tėvams nereikėtų aiškinti visos anatomijos, pakanka atsakyti, kad vaikai gimsta tada, kai tėvai vienas kitą labai myli. Nuo mažens vaikai turi žinoti realius, o ne išgalvotus, savo lyties organų pavadinimus.

Su vaiko amžiumi klausimai sudėtingėja ir normalu, kad tėvų atsakymai taip pat tampa išsamesniais. Tėvams labai svarbu su savo vaikais pasikalbėti apie kūno bei organizmo pokyčius, kurie atsiranda lytinio brendimo metu, pavyzdžiui: berniukams atsiradęs veido plaukuotumas, besikeičiantis balsas, o mergaitėms prasidėję menstruacijos, kūno formų kitimas.

Kuo anksčiau ir kuo daugiau tėvai namuose kalbasi lytiškumo tema (kalbantis su paaugliais, svarbu kalbėti ne tik apie fiziologiją, bet ir apie emocinį santykių aspektą), tuo daugiau atsakymų į savo klausimus gauna vaikas ir ši tema jam tampa paprasta, aiški bei nekelia papildomo smalsumo.

Dažnai patys tėvai jaučiasi nepatogiai kalbėdami apie lytinius santykius, jie gali vengti šios temos ar net drausti apie tai klausinėti.

Jei vaikai pakankamai atsakymų negaus iš tėvų, informacijos ieškos kitur: pokalbiuose su draugais, internete ir pan. Tik klausimas, kokio pobūdžio informaciją jie susirinks ir kokios lytiškumo suvokimas  susiformuos.

Kartais tėvai jaudinasi, kad pasakys per daug, o jų atsakymai vaiką pastūmės ankstyviems lytiniams santykiams. Realybė visiškai kitokia – tėvai turi priimti vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais (net jei tėvams atrodo, kad jo vaikui tai dar per anksti) ir pasitikėti savo vaiku.

 Kuo daugiau ir atviriau tėvai kalbėsis su savo vaikais lytiškumo tema, tuo didesnė tikimybė, kad vaikai lytinius santykius pradės vėliau, viską įvertinęs, turės mažesnę galimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, ar pradėti nepageidaujamą nėštumą.

— Kada mergina arba jaunuolis jau yra subrendę lytiniams santykiams ar tam užtenka tik lytinės brandos?

— Lytiniams santykiams reikalinga ne tik lytinė, bet ir emocinė branda. Sprendimas mylėtis gali būti paremtas noru patenkinti savo aistrą nesvarstant tokio elgesio pasekmių (nenaudojant apsisaugojimo priemonių ar dažnai keičiant partnerius). Ilgainiui jaunuoliams gali atsirasti sunkumų kuriant bei išlaikant ilgalaikius santykius.

Emocinė branda susijusi su tuo, kad asmuo yra sąmoningas, jis pajėgus atsakingai priimti sprendimą bei prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.

  • Dėkojame už pokalbį.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi