Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Konservatoriai paspendė valstiečiams spąstus?

Paskelbta

data

Užvakar lankiausi Radviliškyje. Jis man puikiai žinomas – čia gyveno mano tėvai, keletą metų čia dirbau. Radviliškyje pažįstu nemažai gerų žmonių.

Šįkart labai nustebino miesto centras – aikštė prie savivaldybės pastato. Pažvelgęs į ją nustėrau: ten, kur augo kelios dešimtys išlakių liepų – erdvi plynė. Kirtavietė vidury miesto.

Visas parkelis išpjautas! Tik kelmai teriogso.

Apžiūrėjau tuos kelmus atidžiai, kaip kadaise dendrologai mokė – sveiki, nė vienos liepos nebūta pūvančios, grybelių apniktos.

Tai koks nelabasis sugundė Radviliškio merą konservatorių Antaną Čepononį ir jo kompaniją pakelti kirvį prieš parką? Tai, kad jis buvo projektuotas ir sodintas sovietmečiu?

Šie medžiai labai puošė, gyvino miesto centrą. Radviliškis – ne iš gražuolių, pilkas ir net niūrus. Apšepę mediniai gyvenamieji namukai, kurių čia gausu ir dabar, suręsti ant čia telkšojusių pelkių. Miestas ilgas ir siauras, nes iš vienos pusės spaudžiamas magistralės Panevėžys-Šiauliai, o iš kitos geležinkelio. Kadaise apie Radviliškį sakydavo, kad čia suodini net žvirbliai. Nėra šiame mieste upių, ežerų.

Todėl kiekvienas krūmas, o juo labiau medis Radviliškyje – aukso vertės.

Tai kodėl, Čepononi, tamsta užsimojai prieš tą auksą?

Kilo idėja, kaip tam liūdnos atminties Vilniaus merui Artūrui Zuokui, išgrįsti miesto centrą kiniškomis plytelėmis? O vietoje buvusių drūtų lietuviškų liepų bus prismaigstyta plonų vokiškų liepaičių po kelis šimtus eurų, kaip tai padaryta Vilniaus Gedimino prospekte?

Ir apskritai ar verta tiek daug dėmesio skirti tik savivaldybės rūmų aplinkai, kai už poros šimtų metrų plyti XIX amžių primenantys lūšnų kvartalai ir siaurutės duobėtos gatvelės?

Prieš keletą dešimtmečių kilęs Lietuvos miestų žaliojo rūbo naikinimo cunamis taip ilgai neatslūgsta, kad masiniais medžių kirtimais ir beatodairiškais genėjimais jau net gamtininkai pavargo piktintis, nes realiai jie nieko negali padaryti. Sparčiai kaip šagrenės oda traukiasi net Druskininkų ir kitų kadaise labai žalių miestų žaluma.

Antai prieš keletą metų pagal panašią, kaip Radviliškyje, „idėją“ išpjauta net keli šimtai liepų, klevų ir kitokių medžių Jurbarke. Jų vietoje suklojo trinkeles, per kurias dabar kratosi mašinos, ir prismaigstė daugybę baltai dažytų metalinių kuolų.

Kai Jurbarko savivaldybės tarnautojų tuomet klausinėjau apie šį projektą, savivaldybės architektė gyrė, esą jis labai žinomų specialistų parengtas ir aprobuotas. O Jurbarko rajono aplinkos apsaugos agentūros vadovas paklaustas, kodėl suderino šiuos darbus, kvietė: „Atvažiuokit pas mus po keleto metų – pamatysit, kaip gražu!“

Klausaisi tokių kalbų ir galvoji: kodėl šiais laikais net valstybės gamtos sergėtojai, užuot ją gynę, laimina naikinimą? Kodėl jie taip keliaklupsčiauja prieš vietos kunigaikštukus? Negi Aplinkos ministerija silpnesnė už savivaldybę? Kodėl prieš medžių kirtimus mieste neprotestavo nei Jurbarko, nei Radviliškio rajonų aplinkos apsaugos agentūros?

Gal todėl, kad kadaise ir pati Aplinkos ministerija Vilniuje išpjovė prie savo pastato keliolika liepų ir kaštonų, kad čia tilptų jos darbuotojų automobiliai?

„Radviliškio krašte“ radau išspausdintą Radviliškio apygardoje išrinkto Seimo nario, Valstiečių ir žaliųjų partijos atstovo Aurimo Gaidžiūno pranešimą, kad A.Čepononis lankėsi Seime pas šios partijos lyderį Ramūną Karbauskį prašyti beveik 3 milijonų eurų aikštės rekonstrukcijai.

„Kaip galima imtis statybų, neturint tam pinigų? Kodėl nedidelei aikštei sutvarkyti reikalaujama net 2,999 mln. Eurų?“- stebisi A.Gaidžiūnas.

Keista jam ir tai, kad A.Čepononis šių pinigų prašo iš R.Karbauskio, kuris tėra Seimo kultūros komiteto pirmininkas – šis komitetas lėšų statyboms neskirsto.

O gal tai gudrus konservatorių sumanymas: pirma iškirsti parką, paskui gauti politinių oponentų – žaliųjų lyderio pritarimą tam ir patyliukais pasirūpinti, kad ši istorija išeitų į viešumą?

 

Feliksas ŽEMULIS

Autoriaus nuotr.

2 Comments

2 Comments

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Pėdkelnių etiketas – ką vertėtų žinoti

Paskelbta

data

Skelbia

Pėdkelnės yra viena iš aprangos detalių, kuri suteikia ne tik praktiškumo, bet ir ryškumo stiliuje. Jų gausa leidžia pasirinkti nuo pačių ploniausių iki pačių storiausių, nuo blankiausių iki ryškiausių, o tai suteikia galimybę atsiskleisti savitam jūsų stiliui. Nesvarbu, koks sezonas bebūtų, šaltasis ar šiltasis – pėdkelnės yra dėvimos bei pritaikomos.

Pirmasis signalas – medžiaga

Labai svarbu yra pasirinkti tinkamą ir patinkančią pėdkelnių medžiagą. Žinoma, tai priklauso nuo metų laikų, kadangi šaltuoju laikotarpiu yra dėvimos storesnės ir tamsesnės pėdkelnės, o šiltuoju – plonesnės ir šviesesnės. Kai už lango siautėja žvarbūs orai, nepakenktų mūvėti vilnones ar medvilnines pėdkelnes, kurių asortimento netrūksta Tavo Patogumui internetinėje parduotuvėje. Vilnonės pėdkelnės gali šiek tiek kutenti ir dirginti jūsų odą, tačiau prie šio jausmo greitai priprantama. Taip pat yra įvairiausių pluoštų, kurie vizualiai atrodo plonyčiai ir sudaro plonų pėdkelnių vaizdą, tačiau dėl savo specifinės funkcijos ne tik gražiai atrodo, bet ir išlaiko šilumą šaltuoju laikotarpiu. 

Svarbu atkreipti dėmesį į tai koks metų laikas ar koks oras vyrauja būtent tą dieną, kadangi per tamsios ir storos pėdkelnės šiltuoju laikotarpiu gali vizualiai ne estetiškai atrodyti, bet ir kelti diskomfortą. Taip pat ir atvirkščiai, jeigu žiemos metu dėvima plonos, jokių specifinių pluoštų neturinčios pėdkelnės vizualiai vers atkreipti pašalinių dėmesį į paraudusias nuo šalčio kojas bei vers dar ir drebėti iš šalčio.

Ar yra griežtos taisyklės, kada mūvėti juodas, o kada – kūno spalvos pėdkelnes?

Daugumai jau žinomas faktas: jeigu renkatės šviesius, lengvai krentančius drabužius, pėdkelnės turėtų būti kūno spalvos ar net šviesesnės. Tačiau avalynei taikoma viena išimtis: jeigu turite juodus batelius, šviesių pėdkelnių derinys yra tinkamas. Bet tik nesuklyskite – atvirkštinis variantas yra kitoks. Derinti šviesius batelius prie juodų pėdkelnių būtų ne koks stiliaus pavyzdys.

Kūno spalvos pėdkelnės dažniausiai yra dėvimos šiltuoju laikotarpiu. Taigi, kai tik prasideda šiltasis sezonas labai svarbu išsirinkti pėdkelnes pagal savo kūno spalvą. Jos negali būti per tamsios, oranžinės ar rudos. Taip pat ir besibaigiantiems šiltiesiems orams – jeigu kūnas yra įdegęs, nesirinkite per daug šviesių nei jūsų oda ar baltų pėdkelnių, nes tai sudarys didžiulį kontrastą tarp jūsų kūno viršaus ir apačios.

Na, o juodų pėdkelnių ir juodų pėdkelnių derinys – super! Jis suteikia stiliui klasiškumo bei ilgina kojas. 

Galvos skausmas: 20, 50 ar 100 denų???

Plonesnės pėdkelnės visada atrodys elegantiškesnės bei formalesnės. Vienas iš pavyzdžių yra toks: jeigu darbe mūvime 20 denų pėdkelnes, tai į vakarėlį galime įžengti ir su 15 denų pėdkelnėmis.

Na, o jeigu darbe nėra griežto aprangos protokolo, galima mūvėti ir storesnes pėdkelnes. Žinoma, tai jau labai priklauso nuo tos dienos įvaizdžio: jeigu dėvite tą dieną storesnę suknelę ar sijoną, tuomet neprašausite ir pasirinkdama storesnes pėdkelnes. Jos ne tik gražiai atrodys, bet ir šildys jūsų kojas.

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Pakalniškių kaime tėvą sumušęs sūnus uždarytas į areštinę

Paskelbta

data

Gruodžio 23 d. apie 21:00 val. Radviliškio rajone Pakalniškių kaime, Rozalimo g., namuose sūnus, gim. 1985 m., sumušė tėvą, gim. 1957 m. Nukentėjusysis dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigas nesikreipė. Įtariamasis uždarytas į Šiaulių AVPK areštinę. Pareiškimas gautas
2020-12-24.

Asociatyvi nuotr.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi