Socialiniai tinklai

Aktualijos

Paskutinė raudonojo teroro savaitė (III)

Paskelbta

data

Červenė (birželio 23 d., 26-27 d.)

Lietuvos teritorijoje  SSSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku paskelbus karo padėtį, iš Lietuvos turėjo būti evakuoti visi 5 900 politiniai kaliniai. Birželio 22 d. vakarą iš Kauno pabėgo aukščiausi sovietų valdžios pareigūnai, o birželio 23 d. 1 val. nakties pasitraukė ir NKVD vadovybė, kurios žinioje buvo kalėjimai. Antrąją karo dieną, naktį iš birželio 23 d. į 24 d.,  iš Kauno kalėjimo Nr. 1 buvo išvežta apie 100 kalinių (kitur – 90, liudytojų atsiminimuose minima, kad iš 4-ojo skyriaus buvo išvežta 118 kalinių – past.). Jie buvo evakuojami maršrutu Karmėlava-Jonava-Ukmergė-Molodečnas-Minskas. Molodečne dalis geležinkelio sąstato buvo nukreipta Polocko link. Į Polocką kaliniai iš Lietuvos neatvyko – 1941 m. birželio 26 d. šalia Bigosovo geležinkelio stoties buvo sušaudyta penkiolika mirtininkų. Tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo narys, Ministro Pirmininko pavaduotojas, švietimo ministras, diplomatas Kazys Bizauskas, moksleivis Albinas Sakalas, studentas Juozas Kazys Vosylius, tarnautojai Ignas Bieliūnas ir Tadeušas Kognovickis, mjr. Stasys Šaulys, kpt. Antanas Gedmantas, žurnalistas Jonas Jablonskis, policininkai Teofilius Knyva, Justinas Petkus-Petkevičius, Juozas Švoba ir Stasys Valkauskas, darbininkas Petras Limantas, karys Vytautas Purvys, amatininkas Jonas Šeškūnas. Kita politinių kalinių dalis buvo nugabenta į Minską ir uždaryti kalėjime. Birželio 24 d. vakare ten sušaudyti septyni lietuviai: vienuolis Martynas Gedvilas, plk. Steponas Rusteika, žurnalistė Vanda Pranckonienė, kpt. Albertas Švarplaitis, tarnautojai Bronius Kantauskas ir Vladas Raupys, Jonas Šleinys. Likę gyvi lietuviai kaliniai birželio 25-ąją kartu su kitais 2 tūkst. kalinių iš Minsko kalėjimo buvo varomi pėsčiomis į Červenę. ,,Iš Minsko išvesti pėsčiomis 2 tūkst. kalinių. Atvesti į Červenę, kur apie 500 kalinių kontrrevoliucionierių išvyko pagal I kategoriją  (t. y. buvo sušaudyti). <…>. Mūsų apskaičiavimu, žygio metu enkavedistai išžudė apie 550-600 žmonių. Lietuvių kalinių grupė negalinčius paeiti tautiečius plk. J. Petruitį, ats. plk. B. Giedraitį, ats. plk. J. Šarauską, buvusį saugumo darbuotoją P. Lašą ir kitus pakaitomis nešė arba vedė už parankių. / Birželio 26 d. kaliniai buvo toliau varomi be maisto ir vandens. <…>“. (Anušauskas A. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. V.: Mintis, 1996, p. 118-119).

Birželio 26 d. gerokai sumažėjusi kalinių kolona buvo suvaryta į Červenės kalėjimą. ,,Kaliniai nežinojo, kad birželio 27 d. Baltarusijos SSR NKVD Kalėjimų valdybos viršininkas Stepanovas iš Maskvos gavo telegramą: „Telegrama Stepanovui, [Per] Mogyliovą duotas įsakymas blankų, datuotų birželio 26, atsikratyti vietoje…“. Tai jau buvo nuosprendis“, – skaitome www.genocid.lt / <…> svetainėje. Naktį iš birželio 26  į 27 d. kalinius išvarė iš Červenės kalėjimo Bobruisko link. Koloną lydėję enkavedistai pradėjo šaudyti atsiliekančius. Paskui pamiškėje prie Červenės buvo surengtos visų kalinių žudynės. Žudė tamsoje, šaudė netaikliai, todėl sužeistus kalinius pribaigdavo kastuvėliais. Žudynių aprašymas pulkininko Jono Petruičio knygoje ,,Kaip jie mus sušaudė“. – ,,Vaitojantiems ir dar kiek kalbantiems enkavedistai kastuvėlių ašmenimis galvas skaldė. Pradžioje nesupratau, ką jie ten daro, nes, kai patamsyje pasigirsta keistas duslus skambtelėjimas „kvankt“, tuojau toje vietoje dejavimas nurimsta. / Paskui, gerai įsižiūrėjęs, pamačiau, kad jie spatuko žambu dejuojančiam šveičia tiesiog į galvą, ir šis tuojau nutyla. Matyti, jiems nebe pirmiena tokie darbai dirbti, gerai įgudę vienu smūgiu perskelti žmogui galvą, nes karinis kastuvėlis gan aštrus ir pakankamai svarus. Matyti, šaudyti patamsyje jiems buvo nelabai patogu gal ir dėl to, kad mes čia greta stovėjome. Nedejuojančius, bet tik gulinčius, praeidami pro šalį, apspardo, apdaužo ir palieka gulėti. Vėliau sužinojau, kad kai kurie iš mūsiškių, naudodamiesi nepaprasta tamsa, gerai sugebėjo suvaidinti negyvėlius. Kad ir labai skaudžiai jie buvo spardomi ir daužomi, bet neaiktelėjo, iškentė neparodydami jokio gyvybės ženklo. Paskui pabėgo į miško gilumą. Bet tokių, kuriems atėjo mintis į galvą tuo būdu išvengti mirties, buvo nedaug.“

Toliau www.genocid.lt svetainėje rašoma: ,,Žuvo lietuviai darbininkai Jonas Abromaitis ir Antanas Simanavičius, tarnautojai Antanas Barzda, Bronius Bikinas, Adomas Jonaitis ir Aleksandras Nemčiauskas, žurnalistas Vincas Daudzvardas-Daugvardis, pulkininkai Balys Giedraitis ir Juozas Šarauskas, studentai Glemža, Vytautas Pėža ir Stasys Tilinskas, ltn. Juozas Jakaitis, gydytojas Petras Kupčiūnas, majorai Vladislavas Opulskis ir Jonas Špokevičius, policininkai Vasilijus Rutkauskas ir Juozas Zdanavičius, teisininkas Ivanas Tatarincevas ir dešimtys kitų žymių lietuvių veikėjų ar paprastų ūkininkų, darbininkų ir tarnautojų. / Gyvųjų liko apie 40. Tarp tų laimingųjų buvo Jonas Dambrauskas, V. Kaušas, Povilas Lašas, Antanas Žebrauskas, Petras Žickus, Juozas Žickus, prof. Ignas Končius, pulkininkai Jonas Petruitis, Juozas Tumas, Giliaras Urbonas ir Antanas Šova, kapitonai Stasys Jasiunskas ir Osvaldas Žadvydas bei kt.“

                          

Gyvų Červenės liudytojų liko apie 200. Eil. Leono Čerškaus internetinėje prieigoje spausdinamuose atsiminimuose nurodoma, kad stebuklingai išsigelbėjusių lietuvių buvo apie 50, kitur nurodoma gyvų likus apie 40.

Remiantis ,,Lietuvos gyventojų genocido“ (T. 1. V., 1999) vardyno duomenimis bei kitais informaciniais šaltiniais, į Červenę buvo varomi keturi kraštiečiai <…>, ir tik vienas iš jų, plk. Jonas Petruitis, liko gyvas. <…>.

Pagrindinis informacijos šaltinis – likusiųjų gyvų liudytojų atsiminimai. Jų yra keletas. Tai Igno Končiaus ,,Kelionė į Červenę ir atgal“ (Kaunas, 1993), plk. Jono Petruičio ,,Kaip jie mus sušaudė“ (Vilnius, 1990) ir Juozo Tumo ,,Kelionė į Červenę“ (Vilnius, 1990). Dar minėtini Leono Čerškaus (žr. internetinėje svetainėje – past.), kpt. Osvaldo Žadvydo,  ltn. Jono Dambrausko žurnale ,,Karys“, Stepono Limanto laikraštyje ,,Pozicija“ spausdinti vykdytų žudynių liudijimai.

*  *  *

Neabejotinai Radviliškio kraštui svarbūs plk. Jono Petruičio atsiminimai apie masines žudynes Červenėje. Juos randame įvykių liudytojo knygoje ,,Kaip jie mus sušaudė“ (V., 1990). Istorikai teigia, kad būtent šie atsiminimai, išleisti 1942 m., tebelieka svarbiu istorijos šaltiniu. Skaitytojams siūlome keletą citatų iš memuarų leidinio.

,,SPĄSTAI / Seniai jau nujaučiau, kad jie mane areštuos. Petras K. ir kiti mūsiškiai jau prieš mėnesį laiko surinkti. Dabar beliko vienas klausimas: ar jie išduos visas mūsų darbų paslaptis, ar ne? Ką dabar mes, likusieji, turime daryti? Daugelis mano bendradarbių gali pabėgti arba pasislėpti, bet aš jokiu būdu negaliu to padaryti, nes liktų vaikai, tėvai ir visi artimieji, kurie galėtų labai nukentėti. Mūsų nusikaltimas komunistų valdžios atžvilgiu nepaprastas — pasigailėjimo nėra ko belaukti. Neramumas didžiausias, nebežinau kas daryti. Sesuo Onutė pranešė, kad mama susirgusi. Važiuoju drauge su seserim į Radviliškį jos aplankyti. Mama gali numirti, o mane sušaudyti — reikia bent atsisveikinti. Motiną radau labai sunkiai sergančią, veik mirties patale, tačiau ji, netikėtai mane pamačiusi, labai apsidžiaugė ir šiek tiek sustiprėjo. Be to, gydytoją parvežėme ir vaistų, kokių buvo galima gauti, nupirkome. Vieną naktį, pas mamą miegodamas, sapnavau sapną. Rodos, Alytuje, lyg kokioj daržinėje ar 3 klojime, radau pelais užpiltą didžiausią krūvą lietuviškų sidabrinių pinigų — po litą, du ir po penkis. — Tai labai blogas sapnas, vaikeli, ypač sidabriniai pinigai. Turėsi iškentėti daug daug nelaimių ir vargo, — paaiškino man motina, galvą linguodama. Mamytė prižadėjo melstis, kad Visagalis palengvintų visas galimas mano nelaimes ir kančias. Pasimatęs su savo senais tėveliais, broliais ir senaisiais bičiuliais radviliškiečiais, grįžau į Alytų daug ramesnis. Gruodžio 24 d., jau visiškai sutemus, užeina pas mane vienas pažįstamas, kuris pakviečia mane užeiti į geležinkelio stoties bufetą alaus išgerti, kol šeimininkė paruoš kūčių vakarienę. Iš karto nesutikau, bet jis įkalbinėjo užsispyręs. Einant pro mišką, prie pat geležinkelio stoties, radome bestūkstantį lengvą automobilį ir patamsyje stovinėjančius kažin kokius žmones, kurių vienas, pastojęs man kelią, pusbalsiu paklausė: — Tamsta pulkininkas Petruitis? — Taip, — atsakiau. — Sėsk tamsta į automobilį. Esi areštuotas. <…>. (p. 3-4).

 ,,<…>. Mes, didžiulė kelių tūkstančių pajuodusių, nudriskusių, vienmarškinių ir basų — vyrų ir moterų — vora, labai skubiai kažin kur, užgriuvusiomis [Minsko] gatvėmis vingiuodami, einame, tikriau sakant, bėgame, net uždusdami bėgame. O čia iš abiejų pusių, per porą žingsnių nuo mūsų voros, šautuvus į mus atkišę, enkavedistai vis dar mus ragina: „Skorėj, skorėj! Neotstavai!“

Bėgdami nakties tamsoje klaikiomis, tik liepsnojančių gaisrų nejaukiai tarp stūksančių griuvėsių milžiniškų šešėlių apšviestomis, gatvėmis pro žmonių gulinčius lavonus matome, kad bėgame iš sugriauto liepsnojančio miesto. Kur mus veda, kur mes taip skubiai bėgame — nežinome. Be to, mus lydi labai įkyri muzika: „pach, pach – pach, pach… pach, pach – pach!“… Tai enkavedistai visą laiką be jokios paliovos šaudo bandančius iš voros bėgti ir atsiliekančius kalinius. <…>“. (p. 173)

,,PABĖGIMAS / Nė pats gerai nepajutau, kaip ištrūkau iš po viršutinio mano kaimyno, ir bėgau. Mane palydėjo kokių penkių šautuvų apie dvidešimt šūvių. Gal būtų nušovę mane bebėgantį, jei, apie trisdešimt žingsnių prabėgęs, nebūčiau suklupęs ant gulinčio žmogaus, matyti, jau nebegyvo, nes po to liovėsi šaudę, turbūt, manydami, kad gerai būsią pataikę, nes nugriuvau staiga. Bėgdamas visą laiką turėjau šokinėti per įvairiose pozose ant žemės drybsančius žmones: aukštielninkus, kniūpsčius ir ant šono susirietusius. Nepaisant ir pasiutusio šaudymo, vis dėlto, pasirodo, kai kuriems pavyko pabėgėti dar keletą žingsnių nuo plento. Suklupęs ant žmogaus, kuris nepyko dėl mano neatsargumo, tuojau atsikėliau ir vėl bėgau, bėgau be kvapo, bėgau gilyn į pušyną, į mišką. Bėgau iš šiaurės į pietus retu augalotu pušynu, kad kiek galima toliau pasitraukčiau nuo pragaro, pamišimo ir siaubo. Pagaliau, visiškai pailsęs, nebeatgaudamas kvapo, pajutęs lyg ir nebe savas kojas, kaip švino pripiltas, keliuose linkstančias kad ir per menkiausią kupstuką žengiant, ir širdį, pasiutusiai plakančią, lioviausi bėgęs. Pradėjau žingsniu eiti. Einu ir nieko nesuprantu, kas įvyko: ar tai buvo baisus sapnas, ar tikrovė? Taip, siaubas ir pamišimas! Aukštos lieknos pušys žiūri iš patamsio ir tyli. O, kad jos bent netylėtų, nes dabar man taip baisi ta nepaprasta jų tyla. Jos man atrodo, lyg čia stovėtų visa nebylių armija. Sustojau ir stoviu lyg stabo ištiktas. O, Viešpatie, siaubas ir pamišimas! <…>. (p. 210-211)

<…>. Ar ilgai aš taip stovėjau, nežinau. Tik pajutau, kad mane drebulys krečia, galvą labai skauda, lyg kas būbnija į smilkinius, ausyse baisus šaudymas tebetrata, žmonės vaitoja, enkavėdistų spatukai dusliai skamba į žmonių pakaušius, lyg jaučiu žmogų ant manęs tebegulintį ir vis dar tebegirdžiu tą pačią komandą: „Teper provierte, rebiata!“ Pagaliau atsipeikėjau. Matau pro aukštų pušų viršūnes, kad jau ir švisti pradėjo. Dar keletui minučių praslinkus, mano akys pradėjo skirti atskirus medžius. Viršuje pamačiau žalias pušų šakas, o apačioje gelsvas, žalias ir rudas samanas. Dabar pamačiau, kad miškas yra gana retas, aukštas, švarus pušynas ir be krūmų, todėl dieną slapstytis jame labai pavojinga. Reikia skubiai kraustytis iš jo kur nors į saugesnę vietą. Dabar matau, iš kur saulė rengiasi tekėti, todėl žinau, kur reikia eiti į pietus. / Kiek prašvitus, mane apėmė pasiutusi baimė, kad vėl nepatekčiau į enkavėdistų nagus. / Einu toliau į pietus. Praeidamas vieną žalių jaunų eglaičių miškelį, išgirstu jame kažin kokį šlamėjimą ir šnibždėjimą. Lyg kas būtų mane šaltu vandeniu perpylęs nuo galvos iki kojų – taip smarkiai išsigandau. Kas gali žinoti: o gal čia enkavėdistai pasislėpę tuose krūmuose laukia manęs? Čia pat vietoje ir sustingau, negaliu nė pajudėti. Girdžiu, kad kažin kas jau lenda iš krūmų.

– Ar tu čia, Jonai? – pašnibždomis klausia manęs iš krūmų išlindęs pulkininkas Juozas T.

– Aš… O ar ir tu čia, Juozai?

Žodžio negalėjome ištarti. Apsikabinome, iš akių ašaros byrėjo… Aukštos pušys ir žalios jaunos eglaitės, turbūt, žiūrėdamos į mus, tik galvas lingavo. /

Su pulkininku Juozu buvo dar trys nepažįstami vyrai – du gudai ir vienas senukas lenkas iš Balstogės, su kuriais taip pat pasibučiavome. Trumpai pasikalbėję, nutarėme išsiskirti į dvi dalis, nes mūsų penkių žmonių grupė atrodė per daug didelė, lengviau galime būti pastebėti. Pulkininkas Juozas, lenkas iš Balstogės ir aš, atsisveikinę ir nuoširdžiai palinkėję vieni kitiems laimės, pasukome truputį į pietryčius, o kiti du – į vakarus. <…>. (p. 212-213)

                                                                                            Parengė Laima MACYTĖ

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Priemonės grožiui, apie kurias net nežinojote

Paskelbta

data

Skelbia

Bet kuri moteris, nepriklausomai nuo jos amžiaus, statuso ir profesijos, nori atrodyti daili, jauna bei graži. Kad atrodytume jaunos, sveikos odos, žvilgančių plaukų, akinamos šypsenos, turime lepintis kokybišku miegu, vengti įtampos ir streso, sveikai maitintis bei pasirinkti tinkamas grožio puoselėjimo priemones. Štai keletas iš jų:

  • Plaukų priežiūros priemonės. Kad plaukai būtų švelnūs, sveiki, žvilgantys, dailiai sušukuoti, reikėtų pasirūpinti plaukų formavimo priemonėmis: garbanojimo žnyplėmis, džiovinimo šepečiais. Plaukų garbanojimo žnyplės pakeis jūsų šukuoseną, tačiau tai padarys saugiai, mažins elektrinimąsi ir plauko šiaušimąsi, o PTC žnyplių danga saugos jūsų plauko struktūrą.

Stilingos paauglės ir eksperimentuoti nebijančios moterys suformuotą šukuoseną gali pagyvinti plaukų gumytėmis, spalvotomis dirbtinių plaukų sruogelėmis ar kasytėmis. Dažančiomis plaukų kreidelėmis galima paįvairinti plaukus spalvingomis sruogelėmis. Labai svarbu, kad tiek jauno amžiaus mergina, tiek vyresnio amžiaus moteris pasirinktų jai tinkančias, patinkančias ir svarbiausiai – kokybiškas plaukų priežiūros priemones ir aksesuarus.

  • Depiliacijos priemonės. Kad jaustumėmės dailios, reikėtų pasirūpinti ir kūno odos priežiūra, plaukelių šalinimu. Nors tai galima padaryti naudojant įvairias priemones, tačiau bene dažniausiai pasirenkamas vaškas ir IPL fotoepiliatorius. Vaško šildytuvu gali naudotis tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Naudodami kokybiškas vaško juosteles nedirginsite  ir kokybiškai pašalinsite plaukelius nuo įvairių kūno zonų.

Tuo tarpu fotoepiliatoriaus pagalba pažeisime plaukelių šaknis. Tai sulėtins ar visai sustabdys nepageidaujamų plaukelių augimą. Fotoepiliatorius tinkamas naudoti namų sąlygomis, lengvai valdomas, skirtas viso kūno odai, efektyviai šalina tamsios spalvos plaukelius, tinka visų tipų odai.

  • Makiažo priemonės. Kad makiažas būtų subtilus, pabrėžiantis dailius moters bruožus ir kokybiškai atliktas, patartina įsigyti makiažo šepetėlių rinkinį, kuriame būtų galima pasirinkti bent iš keleto skirtingų šepetėlių.  Svarbu, kad pastarieji būtų pagaminti iš aukštos kokybės sintetinio pluošto, o jų šereliai būtų minkšti ir švelnūs.

Taip pat svarbu įsigyti šepetėlių valymo bei makiažo kempinėles, kurios yra tinkamos visiems odos tipams ir yra tolygiai ant veido bei kaklo dengianti pasirinktą kosmetiką.

  • Priemonės odos priežiūrai. Kad jūsų oda būtų švytinti ir atrodytų pailsėjusi, rekomenduotina naudoti ir odos priežiūrai skirtas priemones. Pavyzdžiui, adatinius mezoterapijos volelius, kurių pagalba galėsite atlikti veido, pilvo, sėdmenų, šlaunų procedūras. Populiarumo nestokoja ir elektriniai veido masažuokliai. Jie valo odą, pašalina negyvas odos ląsteles, suaktyvina kraujotaką.

Ypač populiarus nefrito veido odos masažuoklis. Masažuojant atpalaiduojami veido raumenys, stimuliuojama kraujotaką, mažinamas patinimas, naikinamos smulkios raukšleles. Masažas turi būti atliekamas sistemingai, patartina naudoti natūralius aliejus, kurie pamaitins odą, bei praturtins ją vitaminais ir mineralais. Tinkamas naudoti namų sąlygomis.

  • Nagų priežiūros priemonės.  Kad jūsų nagai atrodytų tvarkingai, būtų sveiki ir stiprūs, nevargintų atpleišėję odelės, rinkitės kokybiškas nagų priežiūros priemones. Tam, kad nepažeistumėt nago, odeles atstumkite kokybiškomis medinėmis lazdelėmis, jei dirbate profesionaliai, galite naudoti lazdeles iš chirurginio metalo, jo yra daugkartinės, dezinfekuojamos.

Įsigykite manikiūro rinkinį, dildes, poliravimo kempinėles. Jei dirbate profesionaliai – rinkitės aukštos kokybės frezas nagams. Freza patogi naudoti, turi lengvai keičiamų antgalių sistemą. Keisdami antgalius nuvalysite laką, pašalinsite odeles, šlifuosite ir poliruosite. Nagų surinkėjas taip pat būtinas nagų meistrėms. Jis padeda surinkti net 99 procentus dulkių, yra dailaus dizaino, tad jį puikiai pritaikysite tiek grožio salone, tiek namuose.

Nuolat prižiūrint ir puoselėjant veido odą, kūną, nagus ir plaukus sukursime malonius, atpalaiduojančius ritualus, kurie leis mums jaustis gražiomis.

Naudingos nuorodos į įvairius šaltinius:

https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/grozis/25-ekspertu-grozio-patarimai-garantuosiantys-geresni-rezultata-1062-661957

https://www.dormeo.lt/straipsniai/9-grozio-patarimai-saltajam-metu-laikui

Skaityti daugiau

Aktualijos

Patarimai, kurie padės išsirinkti tinkamą klaviatūrą kompiuteriui

Paskelbta

data

Skelbia

Pripažinkite, kompiuteris be klaviatūros – ne kompiuteris. Be klaviatūros kompiuteriu naudotis būtų gana keblu, o ką jau kalbėti apie darbą ar specifines, rašymo, klaviatūros klavišų spaudinėjimo reikalaujančias, užduotis. Iš tiesų, klaviatūra yra naudojama ne tik teksto rinkimui. Papildomos klaviatūrų funkcijos ir mygtukai suteikia galimybę valdyti kompiuterį, žaisti kompiuterinius žaidimus. Na, o atėjus laikui keisti senąją klaviatūrą arba tiesiog įsigijus naują kompiuterį ieškoti naujos – pasirinkti tikrai turėsite iš ko. Klaviatūrų būna įvairiausių: nuo paprastų, standartinių iki žaidimams skirtų gaming klaviatūrų. Visos jos skiriasi savo dydžiais, tipais, papildomomis ypatybėmis, tad pasirinkti gali būti ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiame straipsnyje rasite patarimus, kurie padės išsirinkti tinkamą klaviatūrą kompiuteriui. 

Kokiam tikslui bus naudojama klaviatūra?

Šiomis dienomis, kompiuterio klaviatūrų galima rasti įvairiausių. Kiekviena klaviatūra gali būti skirta specialiam tikslui, papildyta tam tikromis funkcijomis ir ypatybėmis, kurios reikalingos vienai ar kitai paskirčiai. Dėl šios priežasties, labai svarbu renkantis klaviatūrą pagalvoti apie tikslą, kuriam ji bus naudojama. Yra klaviatūrų, specialiai skirtų kompiuterinių žaidimų žaidimui. Specialios gaming klaviatūros turi papildomus mygtukus, kurie padeda žaisti žaidimus patogiau ir lengviau. Taip pat, mygtukai gali būti programuojami: pagal poreikį galite jose užprogramuoti svarbiausias, dažniausiai naudojamas komandas. Ilgiems žaidimų maratonams praverčia ergonominio dizaino klaviatūros, kurios nevargina rankų. Jos, taip pat, puikiai tinka ir tiems, daug laiko praleidžia rašydami ir dirbdami. Jei darbe tenka naudoti skaičius, privalote rinktis klaviatūrų, kuri turi ir papildomus skaičių klavišus. Nuo darbo pobūdžio, kurį atliksite kompiuterių, priklauso ir klaviatūros pasirinkimas, todėl, rinkitės atsakingai, kad neišvaisytumėte pinigų be reikalo.

Mygtukai arba klaviatūros tipas 

Įsitikinkite, kad klaviatūros mygtukai yra patogūs ir lengvai naudojami. Klaviatūros gali būti dviejų, pagrindinių tipų: membraninės arba mechaninės. Membraninės klaviatūros turi membraną, ant kurios yra pritvirtinti klaviatūros mygtukai. Norint, kad klaviatūra užregistruotų paspaudimą, mygtuką reikia paspausti stipriai, iki pat galo. Tačiau, dėl guminės membranos, klaviatūra neskleidžia jokio garso, veikia tyliai. Taip pat, šio tipo klaviatūros yra pigesnės. Tuo tarpu, mechaninė klaviatūra naudoja individualiai veikiančius mygtukus. Tokios klaviatūros mygtukai yra lengvai spaudžiami ir iš karto užregistruoja paspaudimą. Tačiau, spaudant mygtukus, jie skleidžia gana nemažai garso. Negana to, šio tipo klaviatūros yra brangios, bet patvarios ir ilgaamžės. 

Laidinė ar belaidė?

Klaviatūros gali būti laidinės arba belaidės. Tiek vieno, tiek kito tipo klaviatūros turi privalumų ir trūkumų. Belaidės – nenaudoja laidų prisijungimui, atrodo estetiškiau ant stalo. Tačiau, jos gali neužtikrinti tokio efektyvaus veikimo kaip laidinės. Dėl šios priežasties, profesionalūs žaidėjai ir kompiuterinių žaidimų entuziastai renkasi būtent laidines klaviatūras, kurios visiškai nestringa ir garantuoja nenutrūkstantį veikimą. Belaidės klaviatūros veikia baterijų pagalba, o tai reiškia, kad jas teks krauti arba keisti, laikas nuo laiko. Tokiu būdu, jos yra brangiau išlaikomos nei laidinės. Na, o tiems, kurie nori mėgautis abiejų, tiek laidinių, tiek belaidžių klaviatūrų teikiamais privalumais, verta rinktis klaviatūrą, kuri gali būti naudojama ir kaip laidinė, ir kaip belaidė.

Dizainas 

Klaviatūros dizainas, taip pat, yra labai svarbus aspektas, į kurį verta atsižvelgti. Pagal dizainą, klaviatūros yra skirstomos į standartines, žaidimų ir ergonomiškas. Standartinės – paprasčiausios ir naudojamos plačiausiai. Dažniausiai, jos turi 104 mygtukus ir mygtukus skirtus medijų valdymui. Tuo tarpu, žaidimų arba gaming klaviatūros be standartinių mygtukų, dažnai dar turi ir specialus mygtukus, skirtus žaidimams. Ergonomiškos – patogiai rankų padėčiai. Šio tipo klaviatūros išlaiko rankas natūralioje padėtyje, jų nevargina. Žinoma, jos yra gana brangios, tačiau, jų suteikiamas komfortas tai tikrai atperka. Ergonomiškas klaviatūras, dažniausiai, renkasi tie, kurie daug laiko praleidžia žaisdami ar dirbdami kompiuteriu. Galima rasti ir klaviatūras, turinčias apšvietimą. Jos atrodo tikrai išskirtinai, estetiškai ir moderniai. Žinoma, svarbu nepamiršti ir klaviatūros kalbos. Na, o mūsų šalyje geriausias pasirinkimas – klaviatūra su lietuviškomis raidėmis

Standartinės, ergonomiškos bei skirtos žaidimams – varle.lt internetinėje parduotuvėje tikrai rasite reikiamą ir tinkamą klaviatūrą. Šioje svetainėje siūlome itin platų ir įvairų pasirinkimą, geras kainas ir puikias akcijas!

Skaityti daugiau

Skaitomiausi