Šiaulių apygardos teismo sprendimas buvusios Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės, konservatorės Jolantos Margaitienės byloje padėjo teisinį tašką dėl jos veiksmų – teismas ją pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir patikėto turto pasisavinimo. Tačiau kartu šis procesas atskleidė ir kur kas platesnį politinį bei informacinį foną, kuris, kaip teigė pati Margaitienė, tapo neatsiejama bylos dalimi.
Teismas nustatė, kad 2023 metų kovą J. Margaitienė suklastojo dokumentus dėl savivaldybei priklausiusio mobiliojo ryšio telefono nurašymo ir šį turtą pasisavino. Už tai jai skirta 8 tūkst. eurų bauda, trejiems metams atimta teisė dirbti vadovaujamą darbą valstybės ir savivaldybės institucijose bei priteista 1 031 euro turtinė žala.
Tuo pat metu teismas atmetė Radviliškio rajono savivaldybės pareikštą 25 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį, pripažinęs, kad jis nėra pagrįstas. Šioje dalyje savivaldybės bandymas „įkąsti“ buvusiai administracijos direktorei patyrė fiasko.
Teismo procesas tapo Radviliškio socialdemokratų ir konservatorių vadų politinės kovos lauku?
Byla nuo pat pradžių vystėsi ne tik teisiniame, bet ir ryškiame politiniame bei informaciniame kontekste. Po 2023 metų savivaldos rinkimų Radviliškio rajone pasikeitus valdžiai ir rajono vadovo pareigas pradėjus eiti socialdemokratui Kazimierui Račkauskiui, savivaldybėje išryškėjo aštri priešprieša tarp skirtingų politinių stovyklų.
Bylos nagrinėjimo metu J. Margaitienė teisme ne kartą akcentavo, kad teisėsaugos dėmesys jos atžvilgiu sutapo su valdžios pasikeitimu ir naujos politinės komandos atėjimu. Savo parodymuose ji tiesiogiai siejo pradėtą ikiteisminį tyrimą su mero K. Račkauskio aplinka, ypač pabrėždama jo patarėjo – buvusio žurnalisto ir redaktoriaus Lino Garbenio – vaidmenį.
Nuosprendyje pažodžiui užfiksuoti J. Margaitienės parodymai:
„Kardinaliai pasikeitus rajono savivaldybės valdžiai, mero Kazimiero Račkauskio patarėju tapus savaitraščio redaktoriui Linui Garbeniui, prasidėjo neįtikusių įstaigų vadovų persekiojimai, masiniai auditai, vadovų atleidimas iš pareigų. Prasidėjo viešųjų ryšių patyčios mano atžvilgiu.“
Svarbiu bylos epizodu tapo ir liudytojo G. Š. parodymai (redakcijos duomenimis, šis asmuo taip pat yra žurnalistas, galimai L. Garbenio aplinkos žmogus). Liudytojas G. Š. teisme nurodė, kad iš savo informacijos šaltinių sužinojo apie galimus pažeidimus savivaldybėje ir šią informaciją perdavė Specialiųjų Tyrimų Tarnybai (STT). Būtent ši informacija tapo viena iš priežasčių pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tuo tarpu pati J. Margaitienė šį epizodą vertino kitaip. Teisme ji teigė, kad informacijos atsiradimas ir jos perdavimas teisėsaugai, jos įsitikinimu, nebuvo atsitiktinis, o tapo dalimi, kaip ji pati įvardijo, politinėms „pinklėms“ paspęstomis jai paties L. Garbenio ir K. Račkauskio. Pasak kaltinamosios, šios pinklės buvo rengiamos siekiant ją diskredituoti ir eliminuoti iš politinio lauko.
Teismas šių teiginių netyrė ir nevertino kaip faktinių aplinkybių, pabrėždamas, kad byloje sprendžiama tik dėl konkrečių J. Margaitienės veiksmų, o ne dėl galimų politinių motyvų ar interesų kovų.
Taip pat, redakcija anksčiau teiravosi mero K. Račkauskio, kaip jis vertina Jolantos Margaitienės jam ir jo politinei komandai išsakytą kritiką. Mero teigimu, visus sprendimus šioje situacijoje priims teismas, o jokie politiniai dvigubi standartai J. Margaitienei esą nėra taikomi.
Teismo riba: nusikalstama veika – taip, politinis motyvas – nevertintas, finansinis spaudimas – atmestas
Vertindamas bylą, Šiaulių apygardos teismas aiškiai nubrėžė ribą tarp konkrečių nusikalstamų veikų ir politinio fono, kuriame ši byla rutuliojosi. Nuosprendyje pabrėžta, kad teismo sprendimas grindžiamas dokumentais, liudytojų parodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne politinėmis interpretacijomis, viešais pareiškimais ar viešųjų ryšių kampanijomis.
Teismas pripažino J. Margaitienę kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau kartu aiškiai atmetė bandymą politinį konfliktą paversti papildomu finansiniu svertu. Radviliškio rajono savivaldybės pareikštas 25 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinys teismo buvo pripažintas nepagrįstu, neproporcingu ir neatitinkančiu realios žalos kriterijų.
Teismas iš esmės pasakė, kad:
- reputacinė žala negali būti grindžiama vien rezonansu ar nepalankia viešąja nuomone;
- politiniai ginčai ir viešos diskusijos nėra automatinis pagrindas piniginiams reikalavimams;
- savivaldybės institucija negali naudoti civilinio ieškinio kaip politinio spaudimo ar simbolinės bausmės priemonės.
Šioje vietoje savivaldybės siekis prisiteisti 25 tūkst. eurų patyrė akivaizdų fiasko – teismas aiškiai parodė, kad baudžiamoji atsakomybė ir politinė kova yra skirtingi dalykai, kurių suplakti neleidžiama.
Teisinis taškas – bet ne politinis finalas
Teismas padėjo aiškų teisinį tašką dėl J. Margaitienės padarytų veiksmų – pripažino nusikalstamą veiką ir nustatė konkrečią baudžiamąją atsakomybę. Tačiau teismas taip pat aiškiai atmetė savivaldybės bandymą šią baudžiamąją bylą paversti papildomu finansiniu spaudimu, nepripažinęs 25 tūkst. eurų neturtinės žalos reikalavimo. Politinė diskusija rajone, akivaizdu, šiuo sprendimu nesibaigia – ji tęsiasi jau nebe teismo salėje, o politinėje ir viešojoje erdvėje.
Šiaulių apygardos teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Pati J. Margaitienė redakcijai teigė, kad dar nėra apsisprendusi, ar teismo nuosprendį skųs apeliaciniam teismui. Pati J. Margaitienė redakcijai teigė, kad dar nėra apsisprendusi, ar teismo nuosprendį skųs apeliaci-
niam teismui, tačiau pažymėjo, kad veiklą Taryboje toliau tęs, kadangi teismas nėra apribojęs jos galimybes būti Tarybos nare.
Bus daugiau…
Emilija Laukagalytė
