Praėjusiame savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeryje skaitytojus informavome, kad mero K. Račkauskio žadami darbai Šeduvoje nevyksta: netiesiamas dviračių takas, nestatoma nauja Šeduvos autobusų stotis, o Šeduvos verslo centras kol kas tik Savivaldybės pagyrose.
Panaši situaciją ir Baisogaloje – mietelio gyventojai jau daugelį metų maitinami mero K. Račkauskio pažadais įrengti mokyklos stadioną, bet šį kartą meras rado kaltininką – dėl nevykstančių statybų kaltas tikrai ne rajono vadovas, o beveik dvejus metus statybas stabdo lietus.
Nors Pakruojis, Šiaulių miestas stadionus susitvarkė per metus, o čia darbai net neįpusėjo ir jų galo net nematyti.
Tokia akivaizdi nekompetencija nepraslysta pro baisogališkių akis. Jie atvirai klausia – jeigu nesugeba dirbti, tai kam tada žadėti?
Gimnazija be higienos paso ir pažadai iki pirmo lietaus
Ne mažesnis stebuklas vyksta ir pačioje Baisogalos gimnazijoje, kuri dėl normalaus sporto aikštyno ir bazės trūkumo netgi neturi galiojančio higienos paso. Prieštaringai vertinamas meras socialdemokratas Kazimieras Račkauskis viešai deklaravo, kad mokiniai naujame aikštyne sportuos jau šiais metais. Tačiau rinkimų pažadai Radviliškio rajone, kaip žinoma, blizga tik iki pagrindinio „kaltininko“ lietaus.
Netikėtas valdžios priešas – meteorologija
Paaiškėjo, kad didžiausias mero K. Račkauskio valdžios priešas šiuo metu yra meteorologija. Pasirodo, Baisogaloje lyja, o po lietaus žemė būna šlapia! Dėl šio neįtikėtino gamtos fenomeno sunkiasvorė technika negali pajudėti iš vietos, o darbai rajone sustojo ilgoms savaitėms.
Po žiemos technologinės pertraukos ir Tarybos papildomai patvirtintų 200 tūkstančių eurų, vicemeras Alfredas Juozapavičius rengia nuotolinius susitikimus bei vėl spaudžia rankas rangovams (UAB „Rolana“) tiesiai statybų aikštelėje, tačiau realaus proveržio teks palaukti.
Projekto finišas – tik 2027 metais?
Bet nesijaudinkite, meras pažado formaliai nesulaužė – tiesiog pagal popierius galutinis projektas turi būti baigtas tik 2027 metais. Kur skubėti? Nors bendra projekto sutarties vertė išpūsta iki įspūdingų ir absurdiškų 2,2 milijono eurų, darbai vykdomi vėžlio greičiu ir skirstomi į begalinius etapus.
Eurai tirpsta, o aikštynas primena sąvartyną
Kol kas biudžeto eurai tirpsta: už daugiau nei 260 tūkstančių eurų pavyko įveikti tik požeminius drenažo ir komunikacijų labirintus, o Tarybos nariai stebisi puse milijono eurų, išleistų iš esmės tik stadiono drenažui ir nebaigtam lyginti gruntui.
O kur žadėtoji moderni futbolo aikštė, bėgimo takai, krepšinio, tinklinio bei lauko teniso erdvės su šiuolaikišku apšvietimu? Visa tai kol kas labiau primena apleistą paplūdimį, prie kurio nėra vandens, o ne žadamą sporto kompleksą. Baisogalos jaunimas juk gali puikiai pabėgioti Taikos gatvės aikštelėse arba pasispausti mokyklos sporto salėje. Svarbiausia mero komandai – ne greitas rezultatas, o „atsakingas lėšų įsisavinimas“.
Pusketvirtų metų kūryba popieriuje
O kur dar klausimas dėl pusketvirtų metų trunkančios Baisogalos stadiono rekonstrukcijos odisėjos? Meras su savo komanda aiškina, kad vietos gyventojai tiesiog nesupranta skirtumo tarp „projekto įgyvendinimo“ ir „faktinių statybų“. Pasirodo, didžiąją kadencijos dalį K. Račkauskis su padėjėjais stadioną statė popieriuje, atlikdamas titanišką biurokratinį darbą, kurio paprasti mūsų rajono mirtingieji nesugeba įvertinti.
Baisogališkiams belieka apsišarvoti kantrybe ir laukti naujų rinkimų arba kol išdžius balos – gal tada realios, o ne popierinės stadiono statybos pajudės iš mirties taško.
Straipsnį siunčiant į spaustuvę paaiškėjo, kad iš milijoninės vertės stadiono dingsta inventorius. Sakoma, kad artimiausiuose planuose stadione nebebus tribūnų, apšvietimo, vaizdo stebėjimo sistemų… Bet milijonai liks.
Apie valdininkų lėšų įsisavinimą statant mokyklos stadioną skaitykite kitame savaitraščio „Radviliškio krašto“ numeryje.
Emilija Laukagalytė
