Socialiniai tinklai

Aktualijos

Išleidžiamas proginis pašto ženklas „Pirmam pašto ženklui – 100 metų“

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pirmieji pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Kadangi pašto ženklo reikėjo skubiai, o dailininko projekto jam nebuvo, nutarta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto ir spausdinti ant laikraštinio popieriaus – taip atsirado unikalus ir kolekcininkų vėliau itin vertintas pašto ženklas, skelbiantis apie naujos valstybės – Lietuvos – egzistavimą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.

Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.

Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo  lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas. 

1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.

Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Seniūnijose trūksta informacijos

Avatar

Paskelbta

data

Po naujųjų metų didėjo pensijos, didėjo išmokos už pašalpas, žinoma, kilo ir parduotuvėse kainos. Beje, kainos kilo sparčiau nei pensijos ar pašalpos. Bet ne visi žino, kad kartą per metus galima gauti pašalpą.

Pirmiausiai trūksta informacijos, kas ją gali gauti,o kas negali. Savivaldybėje iš karto yra sakoma, kad viskas surašyta internetiniame puslapyje, tačiau juk ne visi moka naudotis internetu ir ne visi turi tą
internetą.

Radviliškyje ar didesniuose miesteliuose vieni per kitus greičiau sužino, kas, kur ir kaip. Tačiau Radviliškio rajone yra labai atokių kaimukų, kuriuose žmonės neturi nei kompiuterių, nei interneto, o informacijos ne visada ir visur būna iškabinta skelbimų lentose.

Tad kaip kaimo močiutei ir diedukui reikia visa tai sužinoti: interneto neturi, kompiuterio neturi, telefonas – ir tas su „knopkėmis“, o yra taip,
kad ir to telefono visai neturi.

Savivaldybė ir seniūnijos darbuotojai mano, kad jeigu jie yra mokyti, vadinasi, ir kaimukuose žmonės turi viską mokėti ir turėti. Žinau ir pažįstu žmonių po 40-50 metų, kurie nemoka internetu naudotis. Kadangi
pensijas atneša į namus, daugelis nemoka naudotis ir bankinėmis kortelėmis. Ne visi žmonės gali nuvažiuoti ir į miestą.

Ne visi mes tokie esame mokyti kaip valdžiai atrodo, sakytų, nesąmones kalbu, bet tiesa yra tokia, kokia yra. Ir galų gale, jei turi mažas pajamas, nori tik būtiniausiems pirkiniams panaudoti tuos pinigus. O apie internetą ir kompiuterius – tik pasvajoti.

Yra skiriamos vienkartinės pašalpos mažas pajamas gaunantiems rajono gyventojams. Kai šeimoje kiekvienam asmeniui negaunama pajamų po 125 eurus, reikia tiesiog kreiptis į savo seniūnijas, rašyti prašymą ir toks žmogus turėtų gauti pašalpą. Kiekvienas žmogus turi pasiskaičiuoti savo pajamas ir tada kreiptis į savo seniūniją. Seniūnija svarstys, ar jums priklauso ši pašalpa, ar ne.

Žinoma, nesinorėtų, kad tokias pašalpas gautų tie žmonės, kurie jas prageria. Tai turėtų įvertinti seniūnijos darbuotojai, nes tik jie
gali pažinoti savo seniūnijos gyventojus. Taip pat norėtųsi, kad kiekviena seniūnija skelbimų lentose iškabintų informaciją apie pašalpas ir ne tik apie jas. Tokios informacijos tikrai trūksta visose seniūnijose.

Nemanau, kad sunku kartą ar du kartus per metus pakabinti tokią informaciją, nes įstatymai keičiasi dažnai, o ne kiekvienas suspėja sekti bet kokią informaciją. Vienais metais, tarkime, yra mokama pašalpa,o kitais metais jau nebemokama. O gal seniūnijos taupo lėšas iš vargšų žmonių? Visa informacija turi būt teikiama seniūnijose, kur žmogus registruotas

Saulius Taločka

Skaityti daugiau

Aktualijos

Naujasis gimnazijos prezidentas – Dovydas Paškauskas

Avatar

Paskelbta

data

Kas geriau gali žinoti apie mokinių norus, tikslus ir iškylančias problemas bei jų sprendimo kelius, jei ne patys mokiniai? Tad 2019 m. gruodžio 19 d. įvyko Lizdeikos gimnazijos mokinių prezidento rinkimai.

Kandidatas D. Paškauskas, surinkęs 83 proc. balsų, 2020 m. sausio 16 d. buvo inauguruotas prezidentu. Susirinkę sporto salėje gimnazistai dar kartą išgirdo apie Dovydą, jo tikslus ir uždavinius, nuveiktus darbus.

Išrinktasis mokinių prezidentas prisiekė būti garbingu imnazijos lyderiu, savo gerais darbais būti pavyzdžiu kitiems, išklausyti kiekvieno gimnazisto nuomonę, aktyvinti mokinių bendruomenę, garsinti gimnaziją ne tik Radviliškio mieste, bet ir Lietuvoje, būti gimnazijos siela.

Gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė ir klasių atstovai, sveikindami naująjį prezidentą, linkėjo ryžto, motyvacijos ir sėkmės būnant geru pavyzdžiu kitiems mokiniams. Tikimės, kad šie metai bus darbingi ir kupini idėjų ne tik prezidentui, bet ir visai gimnazijos bendruomenei.

Lizdeikos gimnazijos informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019