Socialiniai tinklai

Aktualijos

Išleidžiamas proginis pašto ženklas „Pirmam pašto ženklui – 100 metų“

Avatar

Paskelbta

data

Gruodžio 27 d. sukaks lygiai 100 metų, kai apyvartoje pasirodė pirmas nepriklausomos Lietuvos pašto ženklas. Šiai progai paminėti 30 tūkst. vienetų tiražu lapkričio 30 d. į apyvartą išleidžiamas 0,84 Eur vertės pašto ženklas ir pirmos dienos vokas, kurį bus galima antspauduoti pirmos dienos datos spaudu centriniame Vilniaus pašte. Proginio pašto ženklo „Pirmiesiems lietuviškiems pašto ženklams – 100 metų“ autorius – dailininkas Tomas Dragūnas.

„Pirmieji pašto ženklai – vadinamieji „baltukai“ – buvo išleisti per 1918 metų Kalėdas. Jie leisti paskubomis, Vokiečių karinei administracijai pranešus, kad Oberosto paštai nutraukia civilių gyventojų aptarnavimą. Kadangi pašto ženklo reikėjo skubiai, o dailininko projekto jam nebuvo, nutarta ženklus komponuoti iš spaustuvinio šrifto ir spausdinti ant laikraštinio popieriaus – taip atsirado unikalus ir kolekcininkų vėliau itin vertintas pašto ženklas, skelbiantis apie naujos valstybės – Lietuvos – egzistavimą“, – sako Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Kaip rašoma specializuotame „Lietuvos pašto ženklų kataloge“, naktį iš gruodžio 25-osios į 26-ąją Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, kur įprastai buvo spausdinami plakatai ir įstaigų blankai, paskubomis buvo sukurta pirmoji Vilniaus pašto ženklų laida. Ženklo rėmeliui buvo pritaikyta raidė „o“, o pritrūkus rinkykloje „ų“ raidės, panaudota apversta „h“ bei apversta prancūziška „ń“. Šriftas buvo toks apdaužytas, kad kiekvienas pašto ženklas gavosi skirtingas, tačiau tai išėjo į naudą – pasirodo, tokia primityvi gamyba yra geriausia apsauga nuo ženklų padirbinėtojų ir suteikia ženklui papildomos vertės.

Tuo metu didžiąją tiražo dalį išpirko vokiečių kariai, kurie siuntė laiškus namo artimiesiems, bei aukso gyslą užuodę pašto ženklų prekeiviai vokiečiai. Jau po keliolikos metų šie ženklai tapo retenybe ir buvo pradėti klastoti. Žinomi keli klastočių tipai, tačiau juos nesunku atskirti pagal naudotą popierių ir šriftą – atkartoti dėl naudotų kuklių priemonių atsiradusių spaudos netikslumų nebuvo įmanoma. Ši pirmoji Vilniaus serija buvo pardavinėjama Vilniaus ir Gardino paštuose.

Dabar kolekcionieriai šią seriją stengiasi rinkti pagal pašto ženklo pozicijas lape: atspausdinus 250 pirmojo „10 skatikų“ pašto ženklo  lapų, buvo pakeisti tik nominalo skaitmenys ir atspausdintas antrojo – „15 skatikų“ pašto ženklo tiražas. 

1918 metais gruodžio 31 d. buvo išleista antroji Vilniaus laida. Šiai serijai buvo panaudotos tos pačios spausdinimo plokštės ir mašinos, tik skaitmenys buvo pakeisti storesniais ir atsirado nauji nominalai – „20 skatikų“, „40 skatikų“ ir „50 skatikų“. 1919 m. sausio 29 d., Lenkijai okupavus Vilnių, pasirodė pirmoji šio ženklo Kauno laida. Su ja atsirado ir „30 skatikų“ nominalas, o vėliau – ant balto popieriaus švaresniu šriftu atspausdintos „40 skatikų“ ir „50 skatikų“ pašto ženklų klastotės, nes oficialiai tokių nominalų šioje serijoje nebuvo.

Vėliau sekė antroji ir trečioji Kauno laidos, dar vėliau – nauja standartinių ir pirmoji spalvotų Lietuvos pašto ženklų laida, spausdinta Berlyne.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Kaip policija sužino, kada pradeda dygti grybai?

Avatar

Paskelbta

data

Labai paprastai – iš pranešimų  apie pasiklydusius grybautojus. Šiandien jau galime konstatuoti, kad grybų sezonas prasidėjo, mat liepos 17-osios vakare Šiaulių apskrities policija sulaukė pirmojo šią vasarą pranešimo apie pasiklydusius  grybautojus. Visą naktį trukusi dviejų garbaus amžiaus senjorų paieška baigėsi sėkmingai – išgelbėti ir grybautojai, ir pora kibirų jų surinktų grybų.

73 ir 79 metų šiauliečiai grybauti automobiliu „Audi 80“ išvažiavo liepos 17-ąją, apie pietus. O apie 21 val. Šiaulių apskrities policijos budėtojai sulaukė vieno jų sūnaus telefono skambučio, kad grybaudamas pasiklydo jo tėvas.  Kai policijos pareigūnai mobiliuoju telefonu susisiekė su pranešėjo tėvu ir kartu buvuviu jo draugu, vyrai nurodyti tikslios savo buvimo vietos  negalėjo. Sakė, kad važiavo link Kuršėnų ir gali būti, kad jie esą Šiaulių rajone esančio Raudėnų kaimo miške.

Tačiau pasiklydėlių  telefonų paskutinioji aktyvizacijos vieta bylojo, kad senoliai turėtų būti Telšių rajone, prie Tryškių esančiuose miškuose. Tad ieškoti  jų išvažiavo jungtinės pajėgos – Šiaulių ir Telšių AVPK pareigūnai. Tryškių seniūnijoje, Leilėnų kaime, jie rado pasiklydėlių paliktą automobilį. Važinėdami ir vaikščiodami  miško keliukais bei takeliais, pareigūnai signalizavo garso ir šviesos signalais. Telefonu senjorai sakė, kad garso signalus  girdi, tačiau miške sunku orientuotis, kurioje pusėje jie girdėti, todėl senoliai bevelijo likti vietoje ir nebeklaidžioti, nes buvo jau labai pavargę. Apie 3 val. nakties į pagalbą  pareigūnams buvo išsiųstas kinologas su dvejų metų belgų aviganiu Kingu.  Tačiau ir jis pareigūnų pas dingusiuosius nenuvedė. Kaip vėliau paaiškėjo, iki tikslo buvo likę apie pora kilometrų, kai pareigūnai sulaukė telefoninio skambučio, jog pasiklydėliai rasti. Šią žinią apie 8 val. ryto pranešė Valstybinės miškų urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio vyr. specialistas Simonas Vaitekūnas. Jis atsiliepė į vieno iš pasiklydusių senjorų  sūnaus  prašymą ir kartu su   Tryškių girininku Arvydu Simonaičiu nuvažiavo į mišką. Kadangi pastarasis savo prižiūrimą teritoriją žino kaip savo penkis pirštus, tad pagal pasiklydėlių matomus ir nupasakojamus vaizdus, ypač  detalę, kad jie yra šalia sulūžusio medžiotojų bokštelio,  jam nesunku buvo atsekti senolių  buvimo vietą. Po tamsios ir šaltos miške praleistos nakties senjorams medikų pagalbos neprireikė ir jie su grybų laimikiu po didžiulio pačių ir jų artimųjų patirto streso sėkmingai   parkeliavo į namus.

Tai – sėkmės istorija. Jų yra ne viena. Tačiau policijos pareigūnai  skaičiuoja ir ne vieną tragišką atvejį, kai išėję grybauti ar uogauti senoliai į namus negrįžo ir net nerasti jų palaikai. Dėl silpnos sveikatos, netikėtai miške patirtos traumos, orientacijos praradimo ar išsikrovusio mobiliojo telefonas kai kurie jų namo nebegrįžo. Tad pabandykite įtikinti savo tėvus, savo senelius, kad jų gyvybė yra daug brangesnė už litrą uogų ar grybų, todėl rizikuoti jiems  žygiais į mišką nevertėtų. O jei norite juos pradžiuginti, palaikykite  kompaniją ir kartu keliaukite rinkti miško gėrybių. Bus ramiau ir jums, ir jūsų smalsuoliams senjorams.                                              

Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Naujas savaitraščio “Radviliškio kraštas” numeris jau prekyboje

Avatar

Paskelbta

data

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019