Socialiniai tinklai

Aktualijos

Iš ko ir kam virsime nemokamą sriubą?

Avatar

Paskelbta

data

Kai kur… kai kuriuose šalyse žmonės išeina į gatves protestuodami prieš Covid-19 apribojimus. Žmonės, sėdintys namuose, piktinasi, reikalauja išsišokėlius kuo greičiau ir kuo griežčiau bausti. Pasyvios ir aktyvios protesto formos pavyzdys…

Žinote, yra tokie taip vadinami „dvasiniai emigrantai“, tai tokios „asabos“, kurie gyvena savo šalyje, bet visiškai nesidomi valstybės gyvenimu, ekonomika, politika, klausosi žinių, žiūri televizijos laidas svetima kalba ir apie kitą šalį, o valstybę, kurioje gyvena, laiko svetimu prievartos aparatu.

Bendras visuotinis pavasarinis susitelkimas kovai su Covid-19 kažkur dingo, išgaravo ir tai pripažįsta valdžios institucijos. Visuomenė skilo! Skilimo dydį – gylį bando išmatuoti sociologai, medijos, kurioms jau pusę metų neegzistuoja kitokia statistika, išskyrus covidinę, bet vis tik yra priverstos atkreipti dėmesį ir į kitus skaičius.

Marginalizuoti protestų politiką prieš suvaržymus nepavyksta: protestuoja ne „ultra“, ne „chuliganai“ ir ne tie, kuriems visiškai niekas nesvarbu, „kad tik pasiausti“, bet žmonės, kurie dar prieš gerus metus save vadino vidutine klase ir apie sampratą – „protestas“ mąstė, labai jau atsargiai. Taip! Mes skilome. Skilome, ne pagal etikos – moralės principus – nereikia iliuzijų! O, pagal turimų finansinių aktyvų kiekį. Visuomenės dalis palaikanti suvaržymus ir apribojimus tai ta dalis, kuri turi galimybę gana komfortiškai jaustis šiame pandemijos apimtame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame ekonomika ritasi velniop į bedugnę! Ta visuomenės dalis šiuo metu gali apmokėti savo sąskaitas. Tai tie, kurių baziniai poreikiai patenkinti, tie, kurie yra tikri, kad karantinas ir su juo susiję ribojimai mažai keis jų kasdieninį gyvenimą.

Būtų neteisinga tvirtinti, kad šie žmonės pandemijos metu nieko neprarado. Bet imant globaliai, ši visuomenės dalis jaučiais finansiškai saugi. Jie nepraras darbo ar verslo, juos neiškeldins iš hipotekinių (paskolinių) būstų, jiems negresia nedamokos už kreditus, ir jie nestos į eilės prie nemokamos sriubos. Pas juos viskas Ok! Jie tapo nauja privilegijuota klasė. Jiems pasisekė! Jų toks verslas, toks darbas.

Netikit? Štai ką skaitau portale „Delfi“…

„Ekonominė būstų klasė – nebereikalinga? Staiga praturtėjusiems lietuviams skuba statyti brangius butus arti miesto centro“. (https://www.delfi.lt/bustas/)

Nuo pirmojo karantino pradžios, kovo mėnesio, lapkričio duomenimis, gyventojų indėlių suma bankuose paaugo 1,4 mlrd. Eur ir šiandien yra didžiausia istorijoje. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad jie ir toliau didės ir gali pasiekti net 20 proc. metinį augimą.

Kita citata: „Būdami namuose ir negalėdami nueiti pavakarieniauti į mėgstamiausią restoraną ar išvykti atostogų į egzotišką salą, lietuviai išties praturtėjo, o tiksliau – sutaupė, nes nėra kur išleisti pinigų“.

Na! Realiai, aš „apakęs“, tai štai kiek sutaupo mūsų lietuviai – keliauninkai ir mėgstantys pavalgyti restorane! Kaip sako vienas mano pažįstamas: „Mano rate tokių žmonių nėra!“ – O gal jūs turite tokių pažįstamų? A, tiesa, pamiršau! Tai ta, nauja, privilegijuota klasė…

Cituoju kitą straipsnį: „Mauricas apie NT kainas: pasikartos 2008 metų burbulo sprogimas?’ (Verslas / aut. naujienų portalas tv3.lt / 2021.01.02 08:00 / Šaltinis: tv3.lt)

Žygimantas Mauricas: „Jis tokiu atveju įžvelgtų pavojų valstybių nacionalinei – tarp jų ir Lietuvos ekonomikai: per pandemiją ekonomikai gelbėti skirti milijardai, tikėtina, nusėstų į NT sektorių“.

Tai vis dėl to, iš kur tie pinigėliai prabangiam NT pirkti? Ir tai Vilniuje… kur teka Neris su žara… Ar iš to mūsų lietuviško taupumo? Ar iš tų milijardų, skirtų per pandemiją ekonomikai gelbėti?

Na, dabar apie tuos, kurie kitoje barikadų pusėje.

Truputį statistikos. Portale „Delfi“…

„Gruževskis 2021-iems paišo du scenarijus: galima emigracijos banga ir iki 20 proc. augantis nedarbas“.

Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis pateikia du scenarijus, kaip 2021 metais gyvens lietuviai ir su kokiais iššūkiais susidurs šalies ekonomika.

Jo teigimu, tai gali lemti, kad karantinas tęsis iki pat gegužės mėnesio, o šalyje, dėl esančių apribojimų, bus matoma tolesnė ekonominė recesija.

B. Gruževskio teigimu, pagal pesimistinį scenarijų sausio ir vasario mėnesį nedarbas gali šoktelti iki 20 proc. ir daugiau, o jaunimo nedarbas sausį, vasarį galėtų siekti apie 30 proc.

Kitoje barikadų pusėje – žmonės, kurie pinigėlių neturi. Nespėjo, kaip sakoma, užsiauginti lašinių. Neturi minkštos ekonominės pagalvės. Žmonės, kurie skursta, ar jau tapo skurdžiais.

Tai Naujieji Manglai (mangle vertimas iš angl.: baisiai sužaloti, išdarkyti, iškraipyti), jų – tokia dalia ir, be jokios abejonės, jų prievolė, šiame „humaniškame“ pasaulyje daryti tai, ką jiems sako juos gelbėjantis „Smaragdo Miesto Burtininkas“. Kvailas Manglas prarado darbą? Na ir ką? Reiškia, jo darbas nebuvo ir nėra reikalingas, te eina ir susiranda kitą! Te dirba kurjeriu, juk „Voltui“, „Boltui“ jų trūksta! O gal kvailiukas Manglas turi aukštąjį išsilavinimą, ar net du? Tegu greitai, greitai įsigyja kitą profesiją, aišku, nuotoliniu būdu.

Kvailys Manglas dvidešimt metų atidavė – pašventė savo profesijai, gyveno tuo… Šiandien tai rodo tik vieną – veltui iššvaistė dvidešimt metų! Reiškia, nereikalinga jo profesija, jo žinios, patirtis. Jei būtų buvęs protingesnis, būtų tapęs gydytoju ar IT specialistu…

Stebina, kaip lengvai ekonominių suvaržymų šalininkai tvarkosi svetimais likimais. Mus neverčia išeiti iš namų, nereikalauja nusiimti kaukių – vaikščiok nors su skafandru, koks kieno reikalas! Nepuola apsikabinti ir neverčia leistis į keliones. Kitaip tariant, mes turime visas galimybes saviizoliuotis ir apsaugoti save.

Pavyzdžiui, jei bijai užsikrėsti, užsidėk respiratorių ir palik ramybėje visus tave supančius.

Neik į teatrą, restoranus, prekybos centrus ar ofisus ir t.t.. Dirbk nuotoliniu būdu, užsisakyk maistą, prekes į namus ir lauk kurjerio užsivilkęs kosmonauto skafandrą. Gyvenk taip, kaip tu suvoki, pasaulis pasikeitė ir kaip buvo, niekada nebebus! Keisk savo pasaulį, padaryk jį patogų ir saugų asmeniškai sau. Niekas tam neturėtų prieštarauti.

Bėda ta, kad nauja privilegijuota klasė nori pakeisti pasaulį visiems! Jų veiksmuose ir retorikoje girdisi paprasta ir griežta nuostata: tai mūsų pasaulis, tai mūsų oras, kaip ir per ką šiuo oru kvėpuoti spręsime mes! Manglai turi paklūsti. O tai reiškia : „sąlyginiai skurdžiai“ neturi kitos išeities, kaip tik paklusti ir aptarnauti „sąlyginius turtuolius“. Jų vaikai taip pat, jau vien dėl to, kad skurdžiai, šiandien neturi galimybės savo vaikams suteikti normalaus išsilavinimo. Gyveni „paskoliniame“ dviejų kambarių bute ir neturi trijų nešiojamų kompiuterių, kad vaikai galėtų mokytis nuotoliniu būdu, o tu dirbti nuotoliniu būdu – formuojam naują kurjerių kartą, na, o gal žemdirbių, o gal baldų fabriko darbininkų, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu ir su tuo teks taikytis, juk kažkas turi gaminti tai ir ką vartoja „sąlyginiai turčiai“.

O tai jau kastos! Aukščiausios ir žemiausios. Tad nereiktų stebėtis, kad tie, kuriuos skandina, priešinasi ir labai, labai nori išplaukti. Šūkiai vienytis ir gelbėti pasaulį nebeįdomūs! Vieni gelbėja pasaulį jaukiai sėdėdami savo namuose – gaudami nuolatines pajamas, o aš turiu gelbėti pasaulį, galvodamas už ką ir kokio maisto nusipirkti. Vieniems „netektis“ – negalėjimas trumpam išvykti į Paryžių, o mano „netektis“ – keltis gyventi pas tėvus, dėl to, kad nėra už ką sumokėti hipoteką. Kodėl jums taip nesvarbu? mano darbas, mano šeima , mano vaikų ateitis – o tu, tai „nacionalinė vertybė“, ir tu to reikalauji! – Ir aš turiu tą vertybę saugoti ir puoselėti…

Viskas labai paprasta. Turi finansinių aktyvų, užsakai muziką! O visos kalbos apie humanizmą – briedas! Lozungai „saugoti vienas kitą“ „vienytis“ ne daugiau kaip bespalvė, bekvapė ponaujametinė ideologinė mišrainė. Niekas, niekada nesirūpino skurdžiais, jie visada buvo niekas. O pandemijos kontekste ypač! Kaip sakė p. Vasiliauskas Lietuvos Banko vadovas, „Moralė ne šio pasaulio dimensija“…

Manglai neverti pagarbos, neverti darbo, išsilavinimo, tinkamo medicininio aptarnavimo. Jie neverti nieko, išskyrus, būti aptarnaujančiu personalu. Labai pageidautina, kad būtų tylūs ir nuolankūs. Dėkingi už trupinius, kuriuos nuo savo stalo iškilmingai trupina „Smaragdo Miesto Burtininkas“. Maža to, dėl visko visada kaltas tas aptarnaujantis personalas, dėl to, kad kai „normalūs“ žmonės gelbėja pasaulį sėdėdami šiltuose ofisuose ar namuose, tie, štai tie būriuojasi prie autobusų stotelių, velkasi į savo mažai kvalifikuotą darbą, kurio negalima atlikti nuotoliniu būdu, o vakarais, žiūrėk „visai išnaglėjo“- nori nueiti į barą išgerti alaus, ar nuvesti savo vaikus – būsimuosius kurjerius – į kiną ar kavinę.

Todėl žiauriai gerai turėti finansinių aktyvų, jaustis saugiai, žiauriai gerai priklausyti privilegijuotai klasei, kurios finansinės privilegijos sustiprintos etinėmis – moralinėmis normomis – apie tokios etikos veidmainiškumą, gerai jau, nekalbėsime. Bet štai kokia bėda – kasta neturtingųjų, kasta nuskurdusiųjų didėja diena iš dienos. Tai ji veikia! Ta prakeikta ekonomika. Ir tiems, kurie šiandien iš savo nuotolinio darbo aukštybių samprotauja apie nuskurdusiųjų dvasinį – moralinį nuopuolį, nesugebėjimą prisitaikyti, pats laikas užsiimti eilę nemokamai sriubai. Jei viskas rutuliuosis, kaip rutuliuojasi šiandien, ankščiau ar vėliau ir jie į tą eilę atsistos – daug ankščiau nei jie mano.

Aišku, jei bus kam ir iš ko šią nemokamą sriubą virti.

Viktoras Karpenko

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Antrajame mero rinkimų ture konservatoriai susikaus su „žaliaisiais“

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 11 d. įvyko Radviliškio rajono savivaldybės mero rinkimų pirmasis turas. Jame dalyvavo 7 kandidatai. Į antrą rinkimų turą pateko savivaldybės administracijos direktorė, Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė bei savivaldybės Turizmo ir paveldosaugos poskyrio vedėjas, buvęs meras Vytautas Simelis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (konservatorių) kandidatė Jolanta Margaitienė surinko 30,66 proc. visų rinkimuose balsavusių rajono gyventojų balsų, o V. Simelis, rinkimuose dalyvaujantis su Lietuvos žaliųjų partija, surinko 22,30 proc. visų rinkimuose balsavusiųjų rajono gyventojų balsų.

Apie praėjusius rinkimus bei kandidatus:

Jolanta Margaitienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partijos kandidatė

Į antrą turą patekusi kandidatė  J.Margaitienė  priklauso  konservatorių partijai, kurios nariai rajone pagarsėjo, kai kartu su meru A.Čepononiu buvo teisiami dėl korupcijos net aštuonerius metus…  J. Margaitienė  rinkimų metu stengėsi pelnyti rinkėjų palankumą rajono seniūnijose dalindama saldainius ir zefyrus su pasibaigusiu galiojimo terminu bei lakstydama po įvairias statybvietes – neva apžiūrėti objektų. Ši konservatorė  rajono gyventojams žinoma kaip uoli buvusio mero A. Čepononio įsakymų vykdytoja. Kad J. Margaitienė neturi lyderio savybių bei savo, kaip merės, veiklos strategijos, radviliškiečiai galėjo įsitikinti debatų metu – ji lyg užsukta vis kartojo „Tęsiu Antano pradėtus darbus“. Ir tęsia – įsigijo butus Vilniuje ir Palangoje, visai kaip anksčiau Antanas.

Beje, J. Margaitienė jau du kartus buvo išrinkta į Tarybą, tačiau atsisakė Tarybos nario mandato – apgavo savo rinkėjus. Konservatoriams A.Čepononiui bei J.Margaitienei valdant Radviliškio savivaldybę, rajonas nusirito beveik į paskutinę vietą pagal atlyginimų vidurkį, lyginant su kitomis 59  Lietuvos savivaldybėmis.

Vytautas Simelis, Lietuvos Žaliųjų partijos kandidatas

Į antrą turą taip pat pateko V. Simelis, kurį daugelis rajono gyventojų prisimena kaip buvusį merą, tad patirties, kaip vadovauti rajonui, šis kandidatas turi. V. Simelis rinkimuose į mero postą dalyvavo su Lietuvos žaliųjų partija, nors daugelį metų buvo socialdemokratų partijos narys – kaip sakoma, iš raudono tapo žaliu. Kadangi ši mero kadencija bus trumpesnė, truks tik dvejus metus, belieka tikėtis, jog išrinktas meru V. Simelis gal ir nepakels rajono iš bedugnės, tačiau ir jam nepakenks.

Kazimieras Račkauskis, Socialdemokratų partijos kandidatas

Rinkimų  metu bene daugiausia plakatų bei skrajučių buvo su K. Račkauskio atvaizdu, sukurtas net filmukas, tačiau tai jam  nepadėjo net patekti į antrą turą. Tai ambicingas, pasipūtęs politikas, savo oponentams dažnai rašantis labai piktus laiškus. K. Račkauskis rajone žinomas kaip posėdžius praleidinėjantis politikas bei kaip Kontrolės komiteto neveiklus pirmininkas. Tiesa, K. Račkauskis siūlė atidaryti Vaikų ligų skyrių, kurį  konservatoriai ir  jo bendrapartiečiai socialdemokratai prieš kelerius metus  uždarė.

Tai jau treti  iš eilės šio kandidato pralaimėti rinkimai, kai jis antrame ture pralaimėjo konservatorių kandidatui, o paskutinius du  kartus – Seimo nario  ir mero rinkimuose –  net  nepateko į antrą turą. Radviliškio skyriaus socialdemokratų partijos nariai kalba, jog dėl prastų rezultatų rinkimuose, K. Račkauskis gali netekti ir Socialdemokratų partijos Radviliškio rajono skyriaus pirmininko pareigų.

K. Račkauskis sulaukė 17,14 proc. rinkėjų palaikymo.

Gediminas Lipnevičius, nepartinis

Vienintelis rinkimuose dalyvavęs nepartinis G. Lipnevičius pirmajame  ture surinko balsų tiek, kiek dvi parlamentinės partijos – „valstiečiai“ ir liberalai ar Darbo partija kartu sudėjus. Prieš dvejus metus pirmą kartą dalyvavęs mero rinkimuose šis kandidatas sulaukė 10,9 proc. balsų, o šį kartą gerokai daugiau – net 12,86 proc. balsų  nuo visų atėjusiųjų į rinkimus.

Kaip niekas kitas G. Lipnevičius  sulaukė  trukdymų, apie jį buvo aktyviai skleidžiama dezinformacija. Šie rinkimai, daugelio radviliškiečių nuomone, nebuvo švarūs. Rinkimų komisija elgėsi tendencingai, atokiai nuo balsavimo apylinkių gyvenantiems piliečiams nebuvo sudaryta galimybė atiduoti savo balsą. Todėl dalyvavusių rinkimuose kraštiečių šiemet buvo kaip niekad mažai. Visa tai tarnavo sisteminių partijų atstovams. Nepartinis Tarybos narys G. Lipnevičius pasiryžęs toliau dirbti Radviliškio krašto žmonėms ir tęsti savo pradėtus darbus bei duotus pažadus būdamas  Radviliškio rajono gyventojų  atstovu Radviliškio rajono savivaldybės taryboje.  

Aurimas Gaidžiūnas, Lietuvos valstiečių ir Žaliųjų sąjungos kandidatas

„Valstietis“ A. Gaidžiūnas pirmajame rinkimų ture į Radviliškio rajono savivaldybės merus liko penktas – nepadėjo net darbo Seime patirtis. Ką ir bekalbėti, kai už Baisogaloje gyvenantį kandidatą aktyviai nebalsavo net patys baisogaliai. Kalbama, jog dėl tokio skaudaus pralaimėjimo rinkimuose A. Gaidžiūnas gali netekti ir skyriaus pirmininko posto. Beje, ketverius metus sėdėjęs Seime, A. Gaidžiūnas ne kartą pašieptas LNK KK2 laidoje, o rajone išgarsėjo ne aktyvumu kaip Seimo narys, o tuo, kad įsigijo itin prabangų BMW automobilį beveik už 100  tūkst. eurų, kuriuo sugebėjo  numušti  net dvi stirnas. Labiausiai nustebino  šio kandidato kolega „valstietis“  M. Pauliukas, einantis mero pareigas, kuris labai  nenoriai agitavo už savo bendrapartietį.

A. Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. rinkėjų balsų.

Mantas Reutas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio kandidatas

Priešpaskutinis  liko M. Reutas, kuris  rinkimų į merus kampanijos metu taip pat norėjo būti matomas bei žinomas, tačiau radviliškiečiai vis tiek vieni kitų klausinėjo „Kas tas Mantas Reutas?“ Šiam jaunam politikui dar trūksta patirties susiremti su patyrusiais kandidatais. Gal jaunam kandidatui koją pakišo ir tai, kad jis yra  liberalų partijos, kurios idėjos daugeliui piliečių svetimos dėl požiūrio į šeimą ir homoseksualias santuokas, atstovas.

M. Reutas surinko tik 3,23 proc. rinkėjų balsų.

Jurgis Baublys, Darbo partijos kandidatas

Kaip ir buvo galima tikėtis, paskutiniu rinkimuose  liko Darbo partijos Radviliškio skyriaus pirmininkas Jurgis Baublys. J. Baublys jau ne pirmą kadenciją dirba savivaldybės Taryboje ir posėdžiuose dažniausiai tyli. Tiesa, pasisako, kai sprendimai liečia jo, kaip verslininko, interesus, o šio kandidato pagyvėjimas posėdžiuose pasimatė prieš savivaldybės mero rinkimus – ir jis panoro būti žinomas.

J. Baublys surinko 3,03 proc. rinkėjų balsų.

Balandžio 25 d. antrame rinkimų ture susikaus buvęs meras, „žaliasis“ Vytautas Simelis ir administracijos direktorė, konservatorė Moteris – Saulė Jolanta Margaitienė.

„Radviliškio krašto“ informacija


Skaityti daugiau

Aktualijos

Žmonių gyvenimą pakeitusi pandemija koregavo ir kriminogeninę situaciją

Avatar

Paskelbta

data

Pandeminiu laikotarpiu policijos pareigūnams buvo deleguota daug papildomų funkcijų, tarp kurių – įvairių Lietuvos vyriausybės sprendimų vykdymas, organizuojant kontrolės priemones karantino situacijai valdyti. Tam teko skirti nemažai tarnybos laiko ir buvo baiminamasi, ar užteks žmogiškųjų išteklių tiesioginėms savo uždaviniams vykdyti – operatyviai reaguoti į iškvietimus, užtikrinti viešąją tvarką ir nusikalstamų veikų tyrimą,  šalinti nusikalstamas veikas įtakojančius rizikos veiksnius. Šiaulių apskrities  policijos  kolektyvui tai pavyko. Suokalbininkas šioje situacijoje buvo ir pati pandemija bei su ja susijęs visuomenės gyvenimas karantino sąlygomis.

Pagrindinė žinutė gyventojams – nusikalstamumas  sumažėjo

Pirmojo ketvirčio rodikliai byloja, kad kriminogeninė situacija tiek šalyje, tiek Šiaulių apskrityje keitėsi į gerąją pusę. Šiaulių apskrities policijos kolektyvą džiugina šio laikotarpio  nusikalstamumo rodikliai su minuso ženklu.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių apskrityje nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 21 proc. ir jų buvo užfiksuota 787. Trečdaliu sumažėjo nusikalstamų veikų, padarytų viešosiose vietose, tarp jų ir gatvėse. Mažiausiai nusikalstamų veikų viešosiose vietose užfiksuota Joniškio (4), Pakruojo (6) ir Raseinių (8) rajonuose.

Ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų aptarnaujamoje teritorijoje  sumažėjo nuo pernai buvusių 33 iki 13, vagysčių – nuo 173 iki 91. Tokiuose rajonuose, kaip Pakruojo ir Raseinių, šių nusikalstamų veikų sumažėjo keturis kartusi, Joniškio rajone  – tris kartus. Mažiau buvo pavogta transporto priemonių, mažiau įsibrauta į gyvenamąsias patalpas. Turto sunaikinimo atvejų apskrityje šiemet registruota 22, kai per praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jų buvo 42.

Bendras nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją mažėti, tačiau sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius bei jų lyginamasis svoris bendroje nusikalstamumo statistikoje didėja. Šios kategorijos nusikaltimų per  pirmąjį ketvirtį registruota 48 (pernai per tą laikotarpį – 42) ir jų lyginamasis svoris išaugo nuo 4,2 proc. iki 6 proc. Nužudymų užregistruota 4 (pernai – 2), sunkių sveikatos sutrikdymų – 3 (pernai – 1), plėšimų 8 (pernai -6). Tačiau  sunkių nusikaltimų šiemet daugiau ir atskleista. Bendru nusikalstamų veikų atskleidimo rodikliu Šiaulių apskrities policijos komisariatas pirmauja tarp didžiųjų  šalies apskričių komisariatų.  Kolektyvas atskleidė 86,6 proc. visų registuotų nusikalstamų veikų. O Telšių apskrities policijos kolektyvas, su kuriuo nuo rudens Šiaulių AVPK dirba eksperimento sąlygomis, kaip vienas administracinis vienetas, pasiekė net 97 proc. nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Geriausiais nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliais Šiaulių AVPK gali pasigirti Šiaulių miesto ir rajono PK kolektyvas, atskleidęs 91 proc. nusikalstamų veikų, ir Joniškio PK kolektyvas, pasiekęs 94.6 proc.  nusikalstamų veikų atskleidimo rodiklį. Atskleistų nusikalstamų veikų analizė rodo, kad sumažėjo nusikalstamumo keliu pasukančių nepilnamečių skaičius. 2020 m. 1 ketv. jie įvykdė 70 nusikalstamų veikų, šiais  metais – 41.  Anksčiau teistų asmenų ir girtų asmenų padarytų nusikaltimų skaičius taip pat sumažėjo, tik padaugėjo nusikalstamų veikų, kurias įvykdė asmenys, apsvaigę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Kadangi karantino sąlygomis prekyba didžiule dalimi persikėlė į interneto erdvę, tai šių metų pirmą ketvirtį buvo stebimas sukčiavimo atvejų (2020 m. 1 ketv. – 33, 2021 m. 1 ketv. – 41) dažnėjimas. 

Šiaulių apskrities policijos pareigūnai per 1 ketv. ieškojo 63 dingusių be žinios žmonių. 78 proc. jų surasta, kitų paieška tebetęsiama. Šiaulių miesto ir rajono PK ieškojo 34 asmenų (surasta 28), Radviliškio PK – 12 (surasta 12), Raseinių r. PK – 8 (surasta 5), Pakruojo PK -3 (surastas 1), Joniškio r. PK – 1 (surastas 1).

Eismo dalyviai buvo atsargesni ar tiesiog mažiau keliavo?

Optimistinė avaringumo statistika  Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamos teritorijos keliuose pasiekta intensyvia policijos pareigūnų kontrole. Ribojant judėjimą tarp savivaldybių, natūraliai sumažėjo ir eismo dalyvių. O išvykusiuosius į kelionę  drausmino žinia apie padidintų pareigūnų pajėgų budėjimą keliuose. 

Per 1 šių metų ketvirtį įskaitinių eismo įvykių (kuriuose sužaloti ar žuvo žmonės) sumažėjo daugiau, negu per pusę (2020 m. 1 ketv. – 68, 2021 m. 1 ketv. – 27).

                               2020 m. 1 ketv.                                        2021 m. 1 ketv.                                       

Šiauliuose                                    34                                                             12

Radviliškio rajone 13                                                             5

Šiaulių rajone                               10                                                             3

Raseinių rajone       7                                                               3

Joniškio rajone       3                                                               0

Tik  Pakruojo rajone stebimas įskaitinių eismo įvykių augimas (2020 m. 1 ketv. – 1, 2021 m. 1 ketv. – 4).

Žuvusiųjų eismo įvykiuose sumažėjo nuo pernai buvusių 3 iki 1 šiemet (mirtis eismo įvykyje fiksuota Šiaulių rajone), sužalotųjų – nuo 81 iki  31. Sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės: 2020 m. 1 ketv. – 5, 2021 m. 1 ketv. – 2. Abu girtų asmenų sukelti eismo įvykiai fiksuoti Pakruojo rajone.

Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai per šių metų 1 ketv. sulaikė 196 neblaivius vairuotojus, kurių 58-iems buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nes jų girtumas siekė per 1,5 prom. Vidutinio ir sunkaus girtumo vairuotojų daugiausia sulaikyta Šiaulių mieste ir rajone (22), Raseinių rajone (13) ir Radviliškio rajone (11), mažiau – Joniškio rajone (6) ir Pakruojo rajone (5).

Kritika – grūdina, o padėka – motyvuoja

Policijos pareigūnai džiaugiasi vis daugiau pilietiškėjančia visuomene. Nuolat jaučiamas jos palaikymas  ir pagalba, dalinantis savo pastebėjimais apie jų aplinkoje vykstančius abejotinus procesus, teisės ir saugaus eismo pažeidimus. Visuomenės pastabumas padeda policijai, ieškant nusikalstama veika įtariamų asmenų. Pareigūnai dėkingi visiems, kurie aktyviais savo veiksmais įsitraukia į dingusiųjų be žinios paiešką.  Tik tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas  sudaro terpę saugios aplinkos kūrimui. Kritinės gyventojų pastabos policijos kolektyvą grūdina ir priverčia keistis, o padėkos, kurių irgi netrūksta, motyvuoja dirbti.

                      Atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi