Kol Radviliškio rajono gyventojai kasdien važinėjo senais autobusais, o rajono keliuose netrūko problemų, meras Kazimieras Račkauskis su vicemeru Alfredu Juozapavičiu sausio pabaigoje keliavo į Turkiją, aišku, ne už savo, o už „valdiškus“ pinigus. Ne į tarptautinę transporto konferenciją, ne į viešojo transporto forumą ir net ne į skirtingų gamintojų parodą. Rajono vadovai neva skrido tiesiai į privataus autobusų gamintojo „TEMSA“ gamyklą Adanos mieste.
2026 metų sausio 28 dieną meras K. Račkauskis savo socialiniame tinkle paskelbė viešą įrašą iš Turkijos. Tuomet visuomenei buvo kuriamas įspūdis, kad rajono meras neva aktyviai rūpinasi autobusų parko modernizavimu, ieško sprendimų dėl naujų transporto priemonių ir siekia atnaujinti viešąjį transportą. Pats meras viešai kalbėjo apie „savo siekį“ atnaujinti autobusų parką, svarstė apie elektrobusų ateitį Radviliškyje ir gyventojų klausė, ar šie nori važinėti moderniais elektrobusais, ar toliau kratytis senose „daržinėse“.
Būtent todėl balandžio 29 dieną prie Radviliškio rajono savivaldybės pastato surengtas naujų „TEMSA“ elektrobusų pristatymas daugeliui atrodė kaip natūrali sausį prasidėjusios istorijos tąsa. Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje dominavo mero K. Račkauskio citatos apie modernų viešąjį transportą, keleivių komfortą ir ekologiją.
Tačiau vos tik redakcija pabandė išsiaiškinti, kas iš tikrųjų pirko autobusus, kas už juos sumokėjo ir kokį realų vaidmenį visame procese turėjo savivaldybė bei pats meras, visa ši graži istorija sprogo kaip muilo burbulas. Ir pradėjo byrėti taip stipriai, kad šiandien jau kyla klausimas ne apie elektrobusus, o apie bandymą politiškai prisiklijuoti prie privataus verslo investicijos, o gal net ir ateityje sulauks teisėsaugos dėmesio?
Vos tik atsirado konkretūs klausimai, meras tapo „ne prie ko“ – viską permetė „Emtrai“
Balandžio 30 dieną „Radviliškio kraštas“ oficialiai kreipėsi į merą Kazimierą Račkauskį. Redakcija pateikė konkrečius klausimus: kas pirko autobusus, kokia vieno autobuso kaina, ar savivaldybė prisidėjo pinigais, ar mero komandiruotės metu surinkta informacija turėjo įtakos autobusų pasirinkimui, ar rajono vadovas arba administracija prisidėjo prie techninių sprendimų bei iš kokių lėšų finansuotas projektas.
Atrodytų, po tokio aktyvaus viešinimo ir ilgų paties mero reklaminių pasisakymų apie pokyčius pats meras turėtų nesunkiai atsakyti į tokius klausimus. Tačiau vietoje konkrečių atsakymų K. Račkauskis pasirinko kitą kelią – oficialiai pranešė, kad klausimai persiunčiami bendrovei „Emtra“ pagal kompetenciją.
Ir būtent šioje vietoje visa istorija pradėjo griūti. Nes staiga paaiškėjo, kad kai reikėjo fotografuotis ir filmuotis prie elektrobusų, kalbėti apie modernų transportą ir viešinti apie neva „pokyčius“, postringauti apie šviesų Radviliškio rytojų, savivaldybės vadovai ir pats meras K. Račkauskis statė save į pirmą eilę. Tačiau vos tik atsirado klausimai apie pinigus, atsakomybę ir realų dalyvavimą projekte, viskas tapo pakrypo netikėta linkme bei permesta vežėjui.
Vienas sakinys sugriovė visą mero kurtą rinkėjų kvailinimo istoriją
Dar didesnį kontrastą sukūrė pačios bendrovės„Kautra“, kuriai nuo šiol priklauso vežėjas „Emtra“, atsakymai. Įmonė oficialiai patvirtino, kad Radviliškio rajono savivaldybė prie autobusų įsigijimo finansiškai neprisidėjo. Kitaip tariant, rajono biudžetas naujų elektrobusų nepirko ir projektui neskyrė nė euro.
Tačiau didžiausią smūgį visai iki tol kurtai istorijai sudavė vienas trumpas vežėjo sakinys, paklausus, kuo autobusų pirkimo metu prisidėjo metas, sulaukėme skandalingo atsakymo, cituojame: „Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis įgyvendinant projektą nedalyvavo.“
Ši viena eilutė iš esmės apvertė visą iki tol kurtą mero viešųjų ryšių paveikslą. Nes iki šiol visuomenei buvo demonstruojamas visiškai kitoks vaizdas – rajono vadovai vyksta į „TEMSA“ gamyklą Turkijoje, meras viešai kalba apie savo siekį atnaujinti autobusų parką, svarsto apie elektrobusų ateitį, dalyvauja pristatymuose, o savivaldybės puslapyje tampa vienu pagrindinių „pokyčių“ simbolių. Tačiau dabar paaiškėjo, kad realiame projekte meras nedalyvavo ir išvis neturėjo jokios įtakos autobusų pirkimo istorijoje.
„TEMSA“ autobusai atsirado, tačiau meras projekte „nedalyvavo“
„Kautros“ atstovai taip pat patvirtino, kad autobusai buvo įsigyti konkurso būdu, o jų gamintojas – „Temsa Skoda Sabancı Ulaşım Araçları A.Ş.“. Nupirkti trys „Temsa MD9 Electricity“ modelio elektriniai autobusai, galintys vienu įkrovimu nuvažiuoti apie 300 kilometrų. Jie bus naudojami reguliariems keleivių maršrutams, o eksploataciją planuojama pradėti jau gegužės mėnesį.
Kitaip tariant, privati įmonė pati organizavo konkursą, pati priėmė sprendimus ir pati finansavo projektą. Tuo metu savivaldybė, kuri iki tol aktyviai komunikavo apie elektrobusus ir transporto pokyčius, staiga liko tik stebėtojos vaidmenyje.
Ir būtent čia kyla pagrindinis klausimas: jei savivaldybė autobusų nepirko, jų nefinansavo, o meras projekte nedalyvavo, ką tiksliai rajono vadovai „už valdiškus pinigus“ veikė Turkijoje, šių autobusų gamykloje?
Į Turkiją – dėl autobusų ar pramogauti?
Tuo labiau kad „TEMSA“ turi oficialią atstovybę Kaune. Tai reiškia, kad autobusų technines savybes, jų pritaikymą keleiviams ar vairuotojams buvo galima įvertinti ir Lietuvoje – be skrydžių, komandiruočių ir reprezentacinių vizitų į Turkiją. Ar negali toks pirkimo sutapimas sudominti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT)?
Todėl šiandien mero K. Račkauskio viešinti pasakojimai apie būtinybę „vietoje įvertinti technologijas“ skamba vis silpniau. Ypač žinant, kad po kelių mėnesių Radviliškyje atsirado būtent to gamintojo autobusai, kurių gamykloje lankėsi rajono vadovai. Ir kuo daugiau oficialių atsakymų pateikiama, tuo aiškiau matyti viena labai nemaloni detalė – elektrobusus nupirko privati įmonė, o politinę šlovę už kitų darbus iš pradžių bandė pasiimti prieštaringai vertinamas meras.
Ir pabaigai. Kur teisėsaugos akys? Visa ši mero istorija, kaip ir daugelis kitų, kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Toks mero ir jo politinės komandos elgesys mažų mažiausiai turėtų būti įvertintas ir teisėsaugos, ar net Specialiųjų Tyrimų Tarnybos (STT). Tad laikas parodys, ar tokie politiniai viražai, tiksliau, pėdų mėtymai, nepasieks teismo?
Emilija Laukagalytė
