Socialiniai tinklai

Aktualijos

Biržuose – didysis ratuotos istorijos šou

Avatar

Paskelbta

data

Beveik visi istoriniai automobiliai, menantys tarpukario ar dar senesnius laikus, paprastai turi vieną bendrą bruožą: jei jie iš tiesų unikalūs, atspindintys svarbiausius inžinerinės minties raidos etapus, reti ir brangūs – dažniausiai būna saugomi po devyniais užraktais. Tokios mašinos tampa neliečiamais muziejų ar privačių kolekcijų eksponatais. Kitaip tariant, jas apžiūrėti paprastam mirtingajam arba neįmanoma, arba brangu. Tačiau yra išimčių.

Būtent taip technikos istorija besidomintieji apibūdina kasmet nuo 2008-ųjų Biržuose rengiamą bene didžiausią rytinėje Baltijos pakrantėje organizuojamą senovinių automobilių suvažiavimą „Nesenstanti Klasika“. Čia įsikūręs senovinės technikos klubas „Klasika“ sugebėjo taip sėkmingai užpildyti tokio pobūdžio renginių nišą, kad jei pirmaisiais metais tradiciškai pirmąjį rugpjūčio savaitgalį vykstantį forumą atriedėdavo svečiai iš Širvintų, Pasvalio, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Pasvalio ar Klaipėdos, tai dabar atvyksta delegacijos ne tik iš mūsų šalies, bet ir Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos. „Nesenstanti Klasika“ tapo savotiškomis daugybės vadinamųjų oldtimerių savininkų, restauratorių bei kolekcininkų Kalėdomis. Dar nebuvo renginio, kad susirinkę šios srities aukščiausios prabos profesionalai nepraturtintų vienas kito naudingais dalykiniais patarimais ar smagiomis kelionių istorijomis.

Žinoma, tiek patiems suvažiavimo dalyviams, tiek besidomintiems senovine technika svarbiausia yra tai, ką bus galima išvysti Sodeliškių dvaro sodyboje įkurto muziejaus prieigose, vėliau  vyksiančio parado į Biržus ir parodos šio aeroklubo erdvėje metu. Šįkart, nepaisant visuotinį karantiną išprovokavusio ir visavertį gyvenimą paralyžiavusio COVID-19 viruso pandemijos, „Nesenstančios Klasikos“ forume susirinks daugiau nei 130 ratuotų įdomybių, nuo 1931-aisiais pagaminto kabrioleto „Chrysler CD8“ iki 1913-aisiais sukonstruoto garo traktoriaus „Case“. Nuo 1933-ųjų „Renault YN2“ iki 1954-ųjų „Plymouth Savoy“. Renginyje bus tik vyresni nei 45 metai (t. y. pagaminti iki 1976-ųjų)  automobiliai.

Neginčijamą istorinę vertę turinčių automobilių suvažiavimo architektai visus dalyvius sugrupavo į „senovinius“, „europietiškus“, „amerikietiškus“ ir „rusiškus“. Taip pat nutarta suformuoti atskirą „Mercedes-Benz“ bei specialios paskirties mašinų ir sunkvežimių grupę, kad smalsuoliams būtų  lengviau palyginti kokiu metu, kokių šalių konstruktoriai, kokius technikos evoliucijos kelius rinkosi, kas diktavo inžinerines madas, kokie sprendimai išliko iki šių dienų, o kas dabar kelia šypseną.

„Negalėčiau išskirti kažkurio vieno automobilio kaip „pačio labiausio“, nes iš tiesų gerbiu visus atvyksiančius į mūsų renginį. Bet jei kalbėsime apie tai, į ką galėtų atkreipti dėmesį eilinis parodos lankytojas, nebejotinai rekomenduočiau ilgėliau stabtelėti ir atidžiau apžiūrėti tarpukaryje pagamintus senolius. Tarkim mūsų renginyje pirmą kartą dalyvaus įdomus ir itin retas 1940-aisiais  Čekoslovakijoje pagamintas automobilis „Tatra 87“. Net ir anų laikų kontekste jis atrodo išskirtinis, Savo grakščiomis formomis ir elegancija renginyje publiką hipnotizuos 1970-ųjų laidos „Citroen D Speciale“. Įprastą sąvokų „prabanga“ ir „solidumas“ turinį greičiausiai kiek pakoreguos 1947-ųjų „Rolls Royce Silver Wraith“. Jaunesniems mūsų svečiams greičiausiai bus smalsu apžiūrėti kino filmo „Atgal į ateitį“ simboliu tapusį automobilį „DeLorean Turbt“, – komentuodamas parodos lankytojų lauksiančius siurprizus pasakojo klubo „Klasika“ vadovas ir renginio organizatorius Egidijus Einoris. 

Be to, šiųmetiniame suvažiavime „Nesenstanti Klasika“ bus įspūdingas būrys 5-7 dešimtmečio galingų ir didžiulių amerikietiškų automobilių. Jiems nenusileis ir europietiški, bet šiek tiek silpnesnių „raumenų“ klasikiniai eksponatai. Bus į ką paganyti akis besidomintiems sovietine technika – renginyje bus visų laidų „moskvičiai“, „žiguliai“ ir „volgos“. Paradoksalu, tačiau beveik visi jie kur kas geresnės būklės nei kadaise nuriedėjo nuo konvejerio. Bene egzotiškiausi šios kategorijos eksponatai – vienetinis automobilis „Leningrad“ (Biržuose bus jo debiutas) ir vienas iš vos keleto iki mūsų dienų išlikusio krano „GAZ 51“ sunkvežimio bazėje pasirodymas.

Kaip ir ankstesniais metais visus eksponatus atidžiai apžiūrės ir vertins tarptautinė istorinės technikos ekspertų komisija, kurios verdiktas lems, kam atiteks festivalio „Didysis prizas“ ir kas laimės atskirų nominacijų trofėjus.

Istorinės technikos paradas iš Sodeliškių į Biržus pajudės rugpjūčio 1-ąją dieną 15 val. 30 minučių, o paroda Biržų aeroklube vyks iki 18 val.

Nuotr.

Nuotraukos iš 2020-ųjų klubo „Klasika“ kalendoriaus bei ankstesnių metų renginių

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Vėžio gydymo ateitis – individualizuotas gydymas

Avatar

Paskelbta

data

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Visgi mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Sergamumas auga, medicina – tobulėja

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, ta pati tendencija pastebima visame pasaulyje. Kaip sako Sonata Jarmalaitė, genetikos profesorė ir Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė, vėžys – su žmogaus amžiumi susijusi liga. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl auga ir onkologinių susirgimų skaičius.

Prie didesnių sergamumo rodiklių taip pat prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – taikomi nauji išsamesni diagnostiniai metodai, vykdomos profilaktinės programos, todėl vėžys aptinkamas anksčiau.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja apie 2 proc., tačiau beveik tiek pat mažėja ir mirštamumo rodikliai. Nors pastarieji, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vis dar gana aukšti, visgi tolygus jų mažėjimas rodo, kad medicina tobulėja. Vėžio diagnostikos ir gydymo sritis labai imli naujovėms. Su mokslo pažanga sudėtingėja diagnostiniai tyrimai, didėja jų patikimumas, o gydymo laikas – trumpėja. Galime lengviau kontroliuoti ligą ir papildomai kasmet išsaugoti dešimtis gyvybių“, – sako S. Jarmalaitė. 

Pasak genetikos profesorės, Lietuva pastaruoju metu vis daugiau investuoja į onkologinių ligų diagnostikos bazės atnaujinimą. Įsigyti nauji skaitmeniniai mamografai, kompiuteriniai tomografai ir kita įranga, kuri turėtų pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką. Anksti nustatytas vėžys yra gana sėkmingai gydoma liga, o naujos kartos vaistai padeda pratęsti gyvenimo trukmę net ir nustačius jau išplitusį vėžį.

Pamažu tarp klinikinių diagnostikos metodų įsitvirtina genetiniai tyrimai. Jie pandemijos metu tapo ypač populiarūs, nes dėl savo tikslumo geriausiai tinka koronavirusui aptikti. Panašiai, anot mokslininkės, jie tinka ir ankstyvai vėžio diagnostikai. Taip pat vis plačiau šios ligos diagnozei nustatyti taikoma skysčių biopsija, kai tiriant kraują galima aptikti jame cirkuliuojančias pavienes vėžio ląsteles ar jų genetinę medžiagą.

Ankstyvam vėžiui diagnozuoti taip pat svarbios  profilaktikos priemonės. Lietuvoje veikia keturios vėžio profilaktikos programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžiui anksti aptikti. Tačiau, kaip pastebi profesorė, jose dalyvauja mažiau nei pusė visų tikslinės amžiaus grupės gyventojų. 

Vis daugiau dėmesio individualizuotam gydymui

Didžiausias proveržis onkologijoje, kaip teigia S. Jarmalaitė, įvyko pradėjus naudoti vėžio genomo tyrimą ir taikyti personalizuotą ligos gydymą. Toks požiūris į vėžį paskatino ir inovatyvių vaistų kūrimą. Tai vaistai, nusitaikantys į navikines ląsteles ir efektyviai jas naikinantys.

„Kiekvienas pacientas yra unikalus, o navikų charakteristikos skiriasi. Tad šiandien efektyviausias vėžio gydymas – taikant molekulinio grupavimo metodą. Jis leidžia tiksliai ištirti naviko genetinį profilį ir pagal naviko potipius taikyti skirtingus gydymo algoritmus. Tai veikia kaip individualus gydymas, kuris suteikia galimybę pasiekti geresnį terapinį efektą, išvengti radikalių, bendro pobūdžio gydymo metodų ar poreikio skubiai keisti gydymo eigos dėl sukeltų pašalinių padarinių“, – pasakoja profesorė.

Personalizuotą gydymą leidžiantys parinkti tyrimai vadinami išsamiais vėžio genomo tyrimais. Šiuo metu jie plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant pažengusios stadijos navikus, kurių gydymui registruotos kelių tipų taikinių terapijos. Taip pat šis tyrimas naudingas, kai reikia patikslinti retų navikų diagnozę. Atliekant išsamų genomo tyrimą paprastai naudojamas naviko mėginys, o jo nesant, navikui būdingų pokyčių ieškoma paciento kraujyje. 

Šie tyrimai atliekami pritaikant specialius testus, kurių, pasak S. Jarmalaitės, kol kas pasaulyje yra nedaug, o Lietuvoje kompensuojamų tyrimų tiksliai vėžio diagnostikai – nėra.

„Tai tyrimas, kuris padeda įvertinti įvairaus pobūdžio genetinius pokyčius vėžio vystymuisi svarbiuose genuose ir suteikia gydytojui instrukciją dėl tinkamiausio gydymo, padeda suplanuoti visą gydymo eigą. Tiksli diagnozė ankstyvoje vėžio stadijoje mažina gydymo kaštus ir tausoja paciento sveikatą, o vėžiui išplitus – prailgina išgyvenamumą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, nes ligą galima lengviau kontroliuoti“, – teigia genetikos profesorė.

Pasak jos, jei anksčiau sergant išplitusia vėlyvos stadijos melanoma ar plaučių vėžiu išgyvenamumas buvo skaičiuojamas mėnesiais, dabar tinkamai parinkta taikinių terapija leidžia skaičiuoti išgelbėtus gyvenimo metus.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Už „Smart-ID“ programėlės gali kyšoti ir neatidžius vartotojus žvejojanti sukčių meškerė

Avatar

Paskelbta

data

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės  buvo paprašyta  suvesti  PIN 1  ir PIN 2 kodus. Kai mergina ir tai padarė, sulaukė žinutės, jog iš jos sąskaitos buvo nuskaičiuota ir į sąskaitą užsienio banke pervesta 1000 eurų. Kadangi mergina nei jokių pirkimų, nei pinigų pervedimų tuo metu nevykdė, todėl iš karto kilo įtarimas, jog elektroninės bankininkystės duomenis  išviliojo ir  pinigus pasisavino sukčiai.

Pastaruoju metu daugėja tokių sukčiavimo atvejų, kai elektronine bankininkyste besinaudojantiems gyventojams  pasiūloma „atnaujinti” „Smart ID“ profilį, jie nukreipiami ne į tikrą, o suklastotą banko tinklalapį, kuris atrodo kaip tikras banko tinklapis, ir  reikalaujama suvesti asmens kodą, identifikacijos banke numerį, taip pat abu PIN kodus. Tai vadinamasis fišingas – sukčiavimo forma, skirta konfidencialiems duomenims išvilioti, naudojant internetinius adresus, panašius į iš tikro egzistuojančios institucijos adresą. Tokiu būdu iš neatidžių banko ar kitos institucijos klientų išgaunami prisijungimo prie internetinės bankininkystės kodai ar kredito kortelių numeriai.

Toks apgaulės būdas Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje – pirmas. Gretimoje, Telšių apskrityje, šį mėnesį  tokiu pat būdu buvo apgauta irgi viena mergina. Rugsėjo 8 d. iš 26 metų telšiškės banko sąskaitos į svetimą sąskaitą iškeliavo 3900 eurų. Nors mergina po 5minučių  paskambino į banką su prašymu blokuoti pavedimą, tačiau šaukštai buvo jau  po pietų.

Policijos tyrėjai dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninės priemonės ar jos duomenų panaudojimo pradėjo ikiteisminius tyrimus, o gyventojus ragina būti atidžius ir neužkibti ant analogiškos sukčių meškerės.

Pats paprasčiausias būdas to išvengti – gavus žinutę su nurodymu atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą, nieko nedaryti, o skambinti į savo banką. Nespauskite ant elektroniniame laiške ar SMS žinutėje  įterptų nuorodų, niekada neatsakinėkite į tekstinę žinutę, reikalaujančią nurodyti PIN kodus, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus asmeninius duomenis.

„Smart-ID“ programėlę sukūrusios bendrovės „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, kad visada yra svarbu pačiam vartotojui jungtis prie norimų puslapių, o ne spausti nuorodas, kurios gautos el. paštu ar trumposiomis žinutėmis. Būtina įsitikinti, kad interneto naršyklėje svetainės adresas yra toks, į kurį norėjote nueiti,  prie jos adreso turėtumėte matyti https, bet ne http. Kai tvirtinate veiksmą internete, svarbu prisiminti, kad PIN1 kodas naudojamas prisijungti prie paskyros,  o PIN2 – patvirtinti tik jūsų pačių inicijuotam veiksmui – banko operacijai patvirtinti ar pasirašyti dokumentą. Jeigu jūs pats jokios operacijos neinicijavote, tad pagalvokite, kokiu tikslu jūsų prašoma PIN2. Atsakymas vienas – jūsų pinigams pavogti.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019