Socialiniai tinklai

Aktualijos

Šaukote senolę apiplėšę šiauliečiai pasiųsti už grotų

Paskelbta

data

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose paskelbtas nuosprendis dviem šiauliečiams, kurie Šaukoto miestelyje įsiveržė į garbaus amžiaus senolės namus ir pagrobė turto už 1 500 eurų. Teismas už plėšimą Deividui Skalandžiui skyrė 4 metų laisvės atėmimą, kurį subendrinus, paskirta galutinė 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Už plėšimą ir neteisėtą šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymą Artūrui Kravčiukui skirtas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, Artūrui Kravčiukui paskirtas galutinis 5 metų laisvės atėmimas. Kaltinamieji nukentėjusiajai turės atlyginti 1 500 eurų turtinę žalą.

„Kaltinamieji nusikaltimą padarė prieš senyvo amžiaus moterį, atėmė jai galimybę priešintis. Minėtas įvykis sukėlė nukentėjusiajai didelį išgąstį, jo neigiamas pasekmes ji jaučia iki šiol, – sako bylą nagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė. – Abu kaltinamieji, duodami parodymus, nebuvo nuoširdūs, siekė suklaidinti teismą.“ 

Kaltinamasis D. Skalandis savo kaltę dėl 2019 m. spalio pabaigoje įvykdyto plėšimo pripažino, tačiau teigė, kad nusikaltimą padarė ne su kaltinamuoju A. Kravčiuku, o su liudytoju. Tokios pat pozicijos laikėsi ir kaltinamasis A. Kravčiukas. Jis teigė, kad D. Skalandį ir liudytoją tik nuvežė, tačiau pats plėšime nedalyvavo ir nieko nežinojo. Tačiau nukentėjusioji ir liudytojai atpažino ne tik D. Skalandį, bet ir A. Kravčiuką. Kaltinamųjų nurodytas asmuo nei nukentėjusiosios, nei liudytojų nebuvo atpažintas. Minėtas asmuo davė parodymus ir išsamiai nurodė aplinkybes, kaip tądien klostėsi įvykiai, kokiu keliu jie važiavo, kur buvo sustoję, kuris iš kaltinamųjų skambino ir t. t.

11 kartų teistas kaltinamasis D. Skalandis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. D. Skalandis savo kaltę dėl plėšimo pripažino, tačiau davė neteisingus parodymus, siekė suklaidinti teismą dėl asmens, kartu su juo įvykdžiusio nusikaltimą. Teismas konstatavo, kad kaltinamojo D. Skalandis prisipažinimas nenuoširdus, todėl nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalto bendrininkų grupėje.

15 kartų teistas kaltinamasis A. Kravčiukas padarė du nusikaltimus. Dėl plėšimo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės – kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas. Dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo kaltinamasis A. Kravčiukas prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas pripažino lengvinančia aplinkybe.  Atsakomybę sunkinančia aplinkybė – tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis D. Skalandis per teismo posėdį sakė, kad jam paskambino kalėjime sėdėjęs draugas, kuris pasiūlė užsidirbti pinigų. Tuomet paprašė A. Kravčiuko, kad jį pavežtų iki giminaičių. Esą apie nusikaltimą A. Kravčiukas nieko neminėjęs. Anot kaltinamojo A. Kravčiuko, išnuomotu automobiliu jis vežė ne tik D. Skalandį, bet ir kitą asmenį. Esą juos paleido prie miškelio ir laukė.

Nukentėjusioji per teisiamąjį posėdį nurodė, kad 2019 m. spalį jai grįžus į namus laidiniu telefonu paskambino vyras, kuris prisistatė policininku. Vyras teigė, kad jos dukra nukrito nuo laiptų ir sužalojo mažą mergaitę, kurios šeima reikalauja 4 000 eurų. Nukentėjusioji labai išsigando ir pažadėjo 2 000 eurų, nors pinigų neturėjo, ir pasakė savo adresą. Moteris apie pokalbį pranešė žentui, vėliau jai paskambino dukra ir nuramino. Nukentėjusioji norėjo eiti pas kaimyną, nes pagalvojo, kad skambinusieji ateis pas ją, tačiau nespėjo. Atidarius duris, du vaikinai čiupo moterį, nustūmė į lovą, užčiaupė burną. Jie vertė namus ir ieškojo pinigų. Vienas paėmė popierių ir uždegė. Sakė, kad dabar ji sudegs su visais pinigais. Nukentėjusioji sakė, kad turbūt buvo nualpusi, nes nieko nejuto. Kai atsibudo, kambaryje buvo tylu, vyrų nebebuvo.

Teismas nustatė, kad D. Skalandis ir A. Kravčiukas, veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į gyvenamąjį namą ir panaudodami fizinį smurtą bei grasindami sunaikinti nukentėjusiajai priklausantį turtą atėmė galimybę jai priešintis ir pagrobė svetimą turtą. 2019 m. spalio 29 d., apie 15 val., garbaus amžiaus nukentėjusiajai atidarius gyvenamojo namo duris, D. Skalandis ir A. Kravčiukas įstūmė nukentėjusiąją į gyvenamojo namo vidų. Kaltinamasis A. Kravčiukas parvertė moterį ant lovos, surišo jai virve rankas, užrišo šaliku burną. D. Skalandis padegė žurnalą, grasino nukentėjusiajai padegti namą. Kaltinamieji reikalavo duoti jiems 2 000 eurų. Jie pagrobė iš nukentėjusiosios 1 500 eurų vertės turtą: 230 eurų, 780 eurų vertės perlų ir aukso vėrinį su apyranke; 490 eurų vertės perlų vėrinį su apyranke.

Be to, kaltinamasis A. Kravčiukas neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaudmenis. Ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 8 d., jis, neturėdamas leidimo, įgijo iš nenustatyto asmens C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą dujinį-garsinį pistoletą ir du šovinius, kuriuos per kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Parengta pagal Šiaulių apylinkės teismo informaciją

Asociatyvi nuotrauka

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi