Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriuje, kuriame atliekos gydomosios ir diagnostinės kolonoskopijos ir gastroskopijos, praėjusiais metais įdiegtos naujovės, padėjusios palengvinti pacientams teikiamas procedūras bei išvengti daugelio nepatogumų. Įrengus stebėjimo palatą ir pradėjus taikyti dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugas, atsirado galimybė šalinti polipus pirmos endoskopinės procedūros metu bei išvengti nepatogumų, ruošiantis pakartotinoms procedūroms. Anot Endoskopijos skyriaus koordinatoriaus gydytojo endoskopuotojo Justo Biručio, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje didelis dėmesys skiriamas endoskopijai – vienai perspektyviausių sričių šiuolaikinėje medicinoje, žengiančiai koja kojon su chirurgija ir skatinančiai chirurgus tobulėti.
Kolonoskopijos nebereikia kartoti
Endoskopijų skyriaus koordinatorius, gydytojas chirurgas endoskopuotojas Justas Birutis, drauge su kolegomis, džiaugiasi naujove – stebėjimo palata. Dėl to daug patogiau pacientams, nes nebereikia kartoti endoskopinio tyrimo bei pakartotinai stacionarizuoti paciento polipo šalinimui. Pacientai taip pat išvengia nemalonaus pakartotino žarnyno ruošimo. Po diagnostinės kolonoskopijos, kurios metu pašalinami ne tik maži, bet ir dideli polipai, pacientas kelioms valandoms paguldomas į stebėjimo palatą, kur praleidžia iki 12 valandų, sėdėdamas arba prigulęs moderniame funkciniame fotelyje.
„Anksčiau, kai dar neturėjome tokios stebėjimo palatos, tyrimo metu aptikus didesnius polipus, kuriuos procedūros metu šalinti rizikinga, paimdavome biopsiją ir pacientą išleisdavome namo“, – pasakoja gydytojas J. Birutės buvusią tvarką, kai tą pačią dieną procedūra nesibaigdavo. Būdavo planuojamas kitas paciento vizitas po mėnesio ar kelių savaičių, gavus histologinio tyrimo rezultatą. „Tada mes šalindavome polipus. Pacientas sudėtingai procedūrai buvo visą parą laikomas ligoninėje ir patirdavo nepatogumų, nes reikėdavo du kartus ruošti žarnyną. Žarnyno ruošimo procedūrai reikia vienos paros, kai negali nei į darbą eiti, nei kažką aktyviai veikti namie. Prireikdavo ir dar vienos paros, kuri po procedūros būdavo praleidžiama ligoninės stacionare“, – procedūros eigą, daugelį metų taikytą ligoninėje, pasakoja gydytojas J. Birutis.
Dabar tvarkomasi kitaip. Ligoninės administracijos pritarimu ir pagalba Endoskopijų skyriuje įrengta Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriui priklausanti stebėjimo palata.
„Palata įrengta maksimaliai komfortiškai: pacientas turi galimybę patogiai atsisėsti, vandens atsigerti, muzikos pasiklausyti. Šalia jo gali būti ir lydintis asmuo“, – vardina gydytojas J. Birutis palatos privalumus ir neslepia džiaugsmo, kad investicijos pasiteisino, nes per praėjusius 2021-uosius metus, atliktos 705 intervencijos, po kurių pacientams buvo suteikta stebėjimo paslauga.
Medikai pastebi, kad patenkinti ir pacientai. Ir tai suprantama, nes kolonoskopijos metu aptikus didesnį polipą, kurį šalinti yra riziką, medikai gali prisiimti šią riziką ir pašalinti polipą. Pacientas po procedūros drauge su lydinčiuoju asmeniu atlydimas į stebėjimo palatą, kur praleidžia iki dvylikos valandų. Jeigu jaučiasi gerai ir anksčiau drauge su lydinčiu asmeniu išleidžiamas namo.
Pasitaiko ir išimčių bei neeilinių atvejų, kai aptinkamas labai didelis polipas. Tokiu atvejus polipas šalinamas operacinėje.
Komplikacijų išvengiama
Kolonoskopijos procedūra, kurios metu ištiriamas ir gydomas žarnynas – sudėtinga procedūra, tad neišvengiama ir komplikacijų. Endoskopuotojas, atliekantis procedūrą, pacientą visada supažindina su galimomis procedūros komplikacijomis. Po endoskopinio tyrimo pacientai ar jų artimieji supažindami su rekomendacijomis. Įvykus komplikacijai patariama nedelsti, bet skubiai kviestis greitąją medicinos pagalbą ir atvykti į ligoninę.
„Reikia pasidžiaugti, kad tokių atvejų, kai po procedūros įvyksta kraujavimas, būna labai mažai. Yra pasitaikę tik keli atvejai, kai po polipo šalinimo procedūros neišvengta komplikacijos“, – sako gydytojas J. Birutis ir paaiškina komplikacijų priežastis: kraujavimas po polipų šalinimo gali prasidėti dėl aukšto kraujospūdžio, taip pat jei pacientas nesilaiko rekomendacijų ir po polipo šalinimo, net ir tą pačią arba kitą dieną, labai aktyviai fiziškai dirba. Aktyvi veikla sukelia kraujospūdį ir didėja kraujavimo rizika. Be to vis daugiau žmonių vartoja kraują skystinančius vaistus, kurių vartojimas ir neteisingas jų atnaujinimas po šios intervencijos didina kraujavimo riziką.
Procedūrą atliekantys endoskopuotojai pasirengę padaryti viską, kad procedūros metu kraujavimo pacientas išvengtų. „Mes galime pasidžiaugti, kad turime galimybę atlikti kompetentingą, maksimaliai saugią polipų šalinimo procedūrą turimos klipavimo įrangos dėka“, – paaiškina endoskopuotojas J. Birutis ir apibūdina specialią žarnos gleivinės suartinimui naudojamą įrangą. Tai vyksta uždėjus specialius spaustukus ant gleivinės defekto, kur pašalintas polipas. Dėl to mažėja ir po procedūrinio kraujavimo riziką. Polipų šalinimo metu viena iš galimų komplikacijų žarnos atsivėrimas, medikas klipavimo įrangos dėka gali žarnos defektą užsiūti iš karto, išvengiama sudėtingos chirurginės operacijos.
Naujovės ir pažanga – greta
Dienos chirurgijos paslaugos – ne vienintelė naujovė Endoskopijų skyriuje. Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio pradėtos taikyti dienos stacionaro paslaugos. Jos skirtos pacientams, atvykstantiems gastroskopijos – skrandžio tyrimo procedūrai, kurią atliekant paciento pageidavimu taikoma anestezija. „Dėl padidėjusio jautrumo ryklėje ar išreikštos baimės šiai procedūrai pacientai tyrimo metu gali patirti padidintą diskomfortą, kurio lengva išvengti dėk anesteziologų pagalbos. Ačiū šauniai anesteziologų komandai“, – dalinasi pacientų patirtimi gydytojas J. Birutis ir patikina, kad narkozės dėka išvengiama neigiamų patirčių ir nemalonių pojūčių. Kai pacientui atliekama procedūra su nuskausminimu, nemaloniausia akimirka yra kateterio įvedimas į veną. Po to pacientas užmiega ir nubudęs neretai klausia: „Kada man darysite tą tyrimą?“ Ir nustemba, kad jau viskas padaryta.
Po procedūros pacientas palydimas į tą pačią stebėjimo palatą, kurioje stebimi ir pacientai po kolonoskopijos. Kai gastroskopijos tyrimas atliekamas su narkoze, pacientas turi atvykti su lydinčiu pilnamečiu asmeniu. Tai yra svarbu, nes po narkozės žmogus nėra adekvatus, nelabai prisimena. Dabar informaciją dažniausiai pateikiama lydinčiajam asmeniui, prieš procedūrą atsiklausus paciento, ar bus galima tai padaryti.
Kad kuo mažiau kiltų neaiškumų pacientui, prie įėjimo į Endoskopijų skyrių įrengtas televizoriaus monitorius, kuriame demonstruojama informacija pacientui. Jame vaizdingai pateikiama informacija apie tyrimą: kas atliekama tyrimo metu, kas vertinama, kokie galimi patologiniai radiniai, nufilmuota visa eiga, kaip šalinami polipai. Rodoma, koks yra paruoštas ar neparuoštas kolonoskopijos procedūrai žarnynas.
Endoskopijų skyriaus galimybės išties didelės ir jos plečiasi. Didėja ir intervencijų skaičius. Šia prasme praėjusieji metai – rekordiniai. Drauge su gydytoju endoskopuotoju Laurynu Kamenecku atlikta 350 intervencijų operacinėje. Planuose – ir daugiau pacientams svarbių naujovių, operuojant skrandį, apie kurias, J. Biručio manymu, dar anksti kalbėti.
Abu jauni gydytojai Justinas Birutis ir Laurynas Kameneckas pasirengę nenuilstamam darbui, tačiau sumanymus ir užmojus stabdo medicinos personalo stygius, dėl ko ir procedūrų nedaugėja. Medikai džiaugiasi kiekvienu nauju kolektyvo nariu. Labai stigo bendrosios praktikos slaugytojų. Medikus pradžiugino būsimoji slaugytoja Egidija Kergienė, dirbusi skyriuje praktikos metu. Patys gydytojai ją mokė darbo paslapčių ir tikėjo, kad, gavusi diplomą, sugrįš. Jauna medikė nenuvylė gydytojų pasitikėjimo – gavusi Šiaulių kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto diplomą, įsidarbino Endoskopijų skyriuje. Esant papildymui, darbas šiek tiek palengvėjo, bet eilės procedūroms dar neišnyksta.
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Zitos Katkienės nuotr.
