Pastebėjimai ir pamąstymai

Kartais mes tampame medžiotojais, kurie tamsiame kambaryje gaudome juodą katę, kurios ten net nėra. Mūsų atveju tai vyksta rinkimų metu. Atrodo, balsavai už tinkamą partiją, padorų politiką, o paaiškėja, jog partijos politikai – šlamštas. Nuo to ir pradėsiu.

Pradžia

Kažkada Hitleris nusprendė atsikratyti nereikalingų reichui asmenų – išlaikytinių. Psichikos ligoniai nemokamai gavo dujų, nuodų ar pan. Logika paprasta – šovinys pigesnis, nei neįgaliojo išlaikymas Vokietijos biudžetui. Beje, panašus likimas laukė ir itin sunkiai sužeistų karių. Jais pasirūpindavo kai kurie to meto medikai. Štai ir prisikasiau iki raktinio žodžio – medicina – mokslinių žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmogaus sveikatai, darbingumui saugoti ir stiprinti, gyvenimui ilginti, ligom pažinti ir gydyti, sistemos. Kaip šiandien reikėtų vertinti žaliavalstiečių statytinio, sveikatos apsaugos ministro A. Verygos veiklą, galėtų atsakyti mūsų rinktas „valstietis“ A. Gaidžiūnas. Galimi atsakymo variantai: dirba gerai, kas nedirba – tas neklysta ar pan. Tačiau asmeniškai aš vertinu, kiek ministro veikla naudinga Lietuvos gyventojams. Ko verti A. Verygos siūlymai neleisti dirbti keliose gydymo įstaigose, ar dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose pamainomis. Savaitę vienoje, savaitę – kitoje. Net arkliui aišku, kad kažkas pagalbos nesulauks, o gydymo įstaigos turėsužsidaryti. Beje, nors ir buvo paskelbta, jog tai rekomendacinio pobūdžio įsakymai (kad gali tokių būti, net nežinojau), kai kurie respublikinio pavaldumo ligoninių vadovai, saugodami kėdes ar dėl šventos ramybės, uždraudė savo specialistams dirbti kitur. Tai štai visa ši p. A. Verygos veikla man kažkodėl sukėlė asociacijas su hitlerinės Vokietijos medicinos veikla. Dar truputį ir Lietuvoje vietoje medicinos įsigalės medikasterija (primityvus, šundaktariškas gydymas, lydimas ritualų, na, pavyzdžiui, prieš operaciją pasimelsti prieš A. Verygos portretą). Nors ne viskas taip jau ir blogai, gulėdamas pliaže turėsite dėvėti kaukę, vandenyje ji bus neprivaloma, be to, turėsite įdomiai įdegusį veidą ir prieš miegą galėsite pasimelsti Markizui Karabasui ar jo apaštalui A. Gaidžiūnui.

Maldos tema

Niekas nedraudžia sugalvoti savą maldos versiją ir kažko prašyti aukštesniųjų jėgų, bet šioje pastraipoje t. p. mediciniška tema. Šiandien vieni senoliai skundžiasi diskriminacija, nes norėtų skubiai numirti „koronės“ viruso pagalba. Kai kurie, blaiviai mąstantys, bando juos atkalbėti, bet ir šioje situacijoje yra nesusipratimų. Kai kurie gydytojai siunčia į Psichikos sveikatos centrą galudienius senolius dėl spec. poreikių, idant galėtų išrašyti sauskelnių. Neatsižvelgiama net į tai, kad po tokio vizito senoliui minėtų higienos priemonių nebereikės (gal to nori ir artimieji?). Neatsižvelgiama ir į tai, jog kai kurie iš jų gauna itin padorias pensijas, bet čia viskas aišku, žmogaus godumas beribis. Tai tik smulkmenos, nes, mano nuomone, yra dar įdomesnė „valstietiška“ politika. Apskritai valstiečiai, išskyrus savo rėmėjus ar partijos narius, net nelaiko kitų vertais dėmesio. Priimdami savo sprendimus, net nesikonsultuoja su praktikais. Paskutinis „valstietiškai“ – verygiškas pokštas – net nujausdami apie sunkų medikų darbą, jie pateikė naują išradimą. Jo pavadinimas – paciento epidemiologinė anketa. Ją turi pildyti visi klientai – pacientai. Net tie, kuriems reikia tik pereiti med. sveikatos patikrinimą. Anketoje 11 daugiažodžių klausimų. Net „pasikausčiusiam“ jos užpildymas užims 3-5 min., o ką jau kalbėti apie klampaus mąstymo lėtapėdžius, kuriuos teks apklausti telefonu (manėte tik tiesioginio kontakto metu?). Tai štai šioje vietoje prisiminiau kai kurias patarles apie šunis. „Šunį suėdęs“ – apie patyrusius, „Ant jo karia visas šunis“ – apie nevykėlius ir taip toliau. Savaitraštyje aš rašau viešus paklausimus mūsų rinktam seimo nariui A. Gaidžiūnui. Ir šį kartą noriu paklausti – kada sutramdysite A. Verygą? Deja, atsakymo nebus, tad drąsiai galiu pritaikyti patarlę „Suėdęs šunį paspringo jo uodega“. Iš kitos pusės, kam smerkti žmogų, kuriam iki pirmos ir paskutinės kadencijos liko keli mėnesiai, tad siūlau pratęsti šunišką temą.

Šuniška tema

Į mane telefonu kreipėsi aktyvi visuomenės veikėja Rimantė Radavičienė. Pasak p. Rimantės, miesto valdžia tiesiog sužvėrėjo, o gal net ir išsikraustė iš proto. Kai pagalvoji, būtų puiku, jei išsikraustę apsigyventų kur nors kitur, bet sugrįžkime prie temos. Pasak p. Rimantės, prieš Žaliosios g.10 (šimtabutį) įrengė puspožeminius šiukšlių konteinerius, tam reikalui sunaikindami porą liepų. Išties, kodėl jų nebuvo galima įrengti 5-6 metrais toliau į ligoninės pusę, kur jokių medžių nėra. Po to perkniso žolyną, esą tam, kad gyventojams būtų nutiestas takelis link konteinerių. Tiesdami pažeidė gyventojų sodintų šermukšnių šaknis. Tai tiesa, įamžinau, bet takelį tereikėjo patraukti vienu metru arčiau Žaliosios g. Ir medis būtų nenukentėjęs. Ir tai ne viskas. Dėl velniui nežinomų priežasčių link konteinerių buvo paklotas pravažiavimas link šiukšlių konteinerių, vėl pažeidžiant čia augančių liepų šaknis (užfiksavau), nors prie konteinerių laisvai galima privažiuoti asfaltuotu keliu nuo ligoninės pusės. Ką ir bepridursi. Teko girdėti, jog seniūnijoje yra asmuo, atsakingas už žaliąjį miesto rūbą. Tai gerai, o jeigu valdžiažmogiai turėtų proto ir pagarbos gamtai, būtų dar geriau. Deja, iš šio rašymo naudos nedaug – šuns balsas į dangų eina, bet laikraštis – dokumentas, iš kurio ateities kartos sužinos apie valdžionių begalvystę ir nesiskaitymą su piliečiais, vardan  „įsisavinimo“ interesų. Ir vis tiek įdomu, ar meras dalyvaus šiukšlių aikštelių atidarymo šventėje. Tarkim, ateis, perkirps juostelę ir įmes šiukšlių maišelius. Nespėliokim, nors minčių panašiems būrimams yra pakankamai.

Spėlionės

Pasak nuogirdų, sklandančių Radviliškyje, didžiojo Lietuvos blaivintojo, vyskupo M. Valančiaus, gatvėje apsigyveno čigonas iš Kirtimų taboro. Nepasakysiu nieko naujo pranešdamas, jog jaučiančių alergiją darbui tarp romų daugiau nei tarp lietuvių. Kitas reikalas – prekyba narkotikais. Kalbama, kad šiandien šioje gatvelėje vyksta intensyvi prekyba kvaišalais, bet ar apie tai žino policija – nespėliosime. Tai tik paskalos. Naktį iš gegužės 21 į 22 d. miestas skambėjo nuo automobilių signalų. Lyg jokių svarbių krepšinio varžybų nevyko, tad kai kurie radviliškiečiai vėl murkdėsi spėlionėse, priskirdami naktinį triukšmą abiturientams, atsisveikinantiems su mokyklos suolu. Kodėl būtent naktį – mįslė, nors ko norėti iš dar nesubrendusių protų? Kiti nesubrendę, o gal niekad ir nesubręsiančių protų, nulaužė liepų šakas prie riedučiams ir riedlentėms skirtos aikštelės miesto parke. Nors priežastys neaiškios, čia vietoms spėlionėms mažiau. Visi žinome, kad žmonės yra pilkosios žmogbeždžionės, turinčios net uodegos rudimentą, prižėlusias pažastis ir net sausgyslių likučius, atsakingus už nagų įtraukimą. Tai versija, jog medelius laužė radviliškietiškos beždžionės ir beždžioniai, gali būti reali. Įdomiems pamąstymams ir spėlionėms patraukė gegužės 22 d.per radiją išgirsta informacija. Anglijoje pilietybės paprašė 175 tūkstančiai lietuvių. Na, apytikriai tiek gyvena Šiaulių mieste ir rajone, plius Radviliškio rajono savivaldybėje. Įdomu, kas laukia Lietuvos, o juk kalbama tik apie Didžiąją Britaniją. Ir ką – visiems dvigubą pilietybę? Taip pat spėliojau, kada atidarys pirtį. Mano nuomone ir remiantis turima informacija, garinėje dauguma bakterijų ar kitų mikroorganizmų žūtų per kelias minutes. Tarp jų „korovos koronės“ virusas. Galima paspėlioti ir apie kitus dalykus, pavyzdžiui, kiek pirties lankytojų gerai pasipėrę vanta ir nusiprausę aptiktų ant savo kūno „pamirštas“ kojines ar marškinėlius. Tą pačią dieną, nesiliaujant automobilinių signalų kakofonijai, rankose jau turėjau tris kaimynų ir oficiozo numerius. Juos pataupiau šeštadieniui ir eilinei apžvalgai.

Taupymas

Apie taupymą soc. darbuotojų sąskaita prabilo „Alio Raseiniai“. Įdomu ir charakteringa tai, jog šią problemą it ištrauktą iš laužo bulvę vienas kitam mėtė Raseinių valdžiažmogiai. Šių eilučių autorius paskyrė raseiniškiams savo „Pastebėjimų ir pamąstymų“ skiltį, skirtą turgaus atidarymui ir kelionės įspūdžiams. Redaktoriaus ir leidėjo dėka, savaitraščio pagalba, skiltis užėmė visą puslapį. Šiauliečių savaitraštis „Etaplius“ pagrindine tema pasirinko paskutinio skambučio peripetijas (G. Pastauskaitė „Paskutinis skambutis su džinsais“). R. Jakutis savo opuse „Esay come-easy go“ ieškojo karantino pliusų, bet kaip ir aš surado vieną detalę. Rašiau, kad steigiamojo seimo šimtmečio proga lankydamasis Kaune, spaudos konferencijoje, toks G. Nausėda pamiršo paminėti R. Kalantą. R. Jakutis rašo, jog dabartiniame seime, gegužės 14 d. posėdyje, net tylos minute nepagerbė „tą diena 1972 m. susideginusio Romo Kalantos atminimo“. Paminėti steigiamąjį seimą svarbiau, bet pagalvojus geriau, jei ne R. Kalanta, kiti disidentai Sąjūdžio dalyviai, šiandien seime  neturėtume 141 veltėdžio, jų tarpe ir mūsų rinkto seimo nario. Oficiozą, išlaikomą mūsų lėšomis, pasilikau pabaigai it vištos „spurgę“. Pirma- iš pirmo puslapio vėl šypsojosi meras. Gal po Kelmės mero konsultacijos. Antra -Vingėliškių kapinėse atsirado nemokamų įrankių stendas. Teoriškai įrankių bent 10-metį, praktiškai apie juo nebuvo pakankamos informacijos. Ne kartą ir ne du rašiau apie tokius stendus kaimyniniame Pakruojo rajone, pas mus Polekėlėje ir pan. Prireikė ilgų metų, nepriklausomo rajono tarybos deputato įsikišimo, kad ledai pajudėtų. Tai ne požymis, kad jie neskaito laikraščio, greičiau tai dzinbudistiško požiūrio apraiška, nors… Sakoma, žirafa ilgai galvoja, kadangi informacija per ilgą kaklą lėtai pasiekia smegenis. Šiuo požiūriu mūsų valdžiažmogių kaklai gaisrininkų žarnų ilgio. Iš kitos pusės, reikia džiaugtis – geriau vėliau negu niekada. Pastraipa gavosi ilgoka, tad nusprendžiau prieš pat pabaigą sumontuoti nedidelį intarpą.

Intarpas

Jis taip pat oficiozo dėka, o konkrečiau savivaldybės ataskaitos pagalba – „Tiesiami keliai ir tvarkomos gatvės“. Neseniai parašiau visą savo skiltį apie neasfaltuotas miesto gatves, šaligatvių stoką judraus eismo gatvėse, nunykusius dviračių takus. Skiltis nuobodoka, bet pasitarnaus ateities kraštotyrininkams. Nuotraukos archyvuotos. Ataskaitoje informuojama apie Ąžuolų,Vaisių g. rekonstrukciją. Tiesa, pamirštama paminėti, jog šių gatvelių remontas tęsėsi veik trejus metus, nors ką čia, argi sudėtinga pakentėti nepatogumus kad ir daugelį metų. Minima V. Kudirkos, Lizdeikos g. rekonstrukcija. Čia vėl mįslė – Kudirkos g. pilvota. Kieno darbas -kelininkų, jų darbų vykdytojo ar planuotojų – nežinau,o Lizdeikos g. sovietiniai funkcionieriai žadėjo išasfaltuoti dar 1968 m. Tiesa, sovietiniais pliurpalais galėjo tikėti tik visiškas kvailys, be to, invazija į Čekoslovakiją t. p. kainavo. Šiaip ši ataskaitos dalis tarsi kiaulių jovalas: be sistemos, suvelta, sujaukta, nesudėliota į lentynėles. Tarp oficiozo informacijos nėra nė vieno dalykiško autorinio straipsnio, nors kam vargti – pinigėliai ir taip byra, tačiau vienas informacinis pranešimas sudomino. Turiu omenyje parodą Burbiškio dvare  „Dvaro elegancija“. Gal dabartiniai dvaro valdovai suprato, jog vien tulpių žydėjimo neužteks, reikia įvairovės visiems metų laikams. Prieinamą apžvalgą pabaigiau. Liko pabaiga – uodega.

Pabaiga

Ją pradėjau gegužės 23 d., šeštadienį, apgailestaudamas, kad pirtis dar nedirba. Pirtis dar ne viskas, pasiilgau visų pirties filosofų, bet nieko nepadarysi – karantinas. Iš kitos pusės noriu pareikšti užuojautą paskutinį skambutį šventusiems abiturientams. Pasak kalbų, Radviliškyje „susėmė“ „profkinį“, kilusi iš Tytuvėnų, kuris prekiavo kvaišalais. Jų praradimas kai kuriems apnuodys atsisveikinimą su mokyklos suolu, kuris ir šiaip jau niūrokas (skaityti „Etaplius“). Kai kurie senjorai padarė metų atradimą – taksį, už prieinamą kainą gabenantį keleivius, operatyviai atvykstantį, nurodanti kainą, teikiantį informaciją SMS žinutėmis, tiksliai nurodant atvykimo laiką, kilometražą, galima atsiskaityti ir banko kortele, taksistas už pertvaros (itin svarbu karantino sąlygomis).

Pačiai pabaigai turiu klausimą Jūsų laisvalaikio pamąstymams. Ar pastebėjote, kaip sparčiai nyksta rajonas? Uždaromos mokyklos, parduotuvės ir pan. Kartu pasiekiamos naujos aukštumos – turėsim parką šunų išvedžiotojams, kaimynai Raseiniuose už 1,5 mln. eurų renovavo turgų, nes sėkmingai susiklosčius aplinkybėms turgus gali tapti miesto širdimi. Ir ne tai svarbiausia, valdant šiuolaikinio mero daugumai, pagal atlyginimų dydį mes nusiritome į 52-ąją vietą Lietuvoje ir patekome tarp „lūzerių“ (Lietuvoje 60 savivaldybių). Pamąstę atsipalaiduokite, nes kita mano mintis kažkodėl apie žiurkes, bėgančias iš skęstančio laivo. Taškas.

Vytautas MIKALAUSKIS

Total
1
Dalinasi
Related Posts