Socialiniai tinklai

Aktualijos

Po to, kai rašėme Ūkininko paviešinta situacija dėl medžioklės būrelyje kelia emocijas

Paskelbta

data

Neseniai rašėme, kad ūkininkas Žydrūnas Vileikis iš Birietiškių kaimo turi keblumų dėl medžiojimo savo žemės plotuose, kadangi „Briedžio“ medžiotojų būrelis reikalauja susimokėti 10 tūkst. stojamąjį mokestį arba medžioti svečio teisėmis, už parą medžioklės susimokant 40 eurų. Ūkininko žemėje „šeimininkauja“ šernai, o žemę valdantis Ž. Vileikis negali užkirsti kelio žvėrims daryti žalą.

Medžiotojas sulaukė skaitytojų palaikymo

Paskelbus straipsnį spaudoje bei interneto portale, sulaukta ūkininkų ir medžiotojų skambučių bei reakcijų. Dalintasi emocijomis, kad medžiotojų būrelių pirmininkai dažnai savivaliauja. Atsiliepė netgi medžiotojas iš Telšių rajono, kuris užsiminė, kad jam teko susidurti su panašia situacija kaip ir mūsų minėtam ūkininkui. Kitas ūkininkas bei medžiotojas, nenorėjęs nurodyti vardo ir pavardės, siūlėsi Ž. Vileikiui pagelbėti patarimais, kaip situaciją išspręsti ir lengviau rasti sutarimą su medžiotojų būrelio vadovu. Jis savo patarimus išsakė jaunajam ūkininkui asmeniškai.

Internete sulaukė užgauliojimų

Jei patarimai ir pasidalinimas patirtimi yra pagalba į redakciją besikreipusiam ūkininkui, tai viešai išsakomi užgauliojimai ir netgi šmeižtas – anaiptol. Socialiniuose tinkluose, vienoje medžiotojų grupėje, vykstant diskusijoms, sulaukta komentaro, kuriame pasisakė Ž. Vileikio kaimynu prisistatantis asmuo: „Patikėkit manim, nėra taip, kaip rašo tame laikraštyje. Brakonierium gimęs, gamtos mylėtoju netapsi“. Komentatoriaus, savo profilį pavadinusio „Saulius Aš“ buvo paklausta, kiek kartų Ž. Vileikis baustas už brakonieriavimą, ar jam buvo atimta teisė medžioti, tačiau atsakyta: „Jeigu neatima ir nenubaustas, nereiškia, kad nebuvo brakonieriavimų“.

Dėl teisinės atsakomybės bus sprendžiama

Dėl tokių viešų teiginių ūkininkas Ž. Vileikis sako pasitaręs su teisininku ir žada kreiptis į teismą. Ūkininkas sako, kad šiuos komentarus parašiusį asmenį atpažįsta ir mano, kad jis turi savų interesų skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pats „Saulius Aš“ į redakcijos užklausimą socialiniame tinkle neatsakė.

Medžiotojų draugijos pirmininkas apie jokį brakonieriavimą nežino

Ar yra ką nors girdėjęs apie Ž. Vileikio brakonieriavimus, paklausėme Radviliškio medžiotojų ir žvejų draugijos ir Radviliškio rajono „Briedžio“ medžiotojų būrelio vadovo Algirdo Fergelio. Jis apie šiam ūkininkui mestus kaltinimus brakonieriavimu nieko negalėjo pasakyti: „Apie Ž. Vileikį nieko blogo negaliu pasakyti. Su juo pasišnekame. Bendravome ir šiandien. Mano žiniomis, jis nieko blogo nėra padaręs. Apie brakonieriavimą taip pat nežinau. Galbūt ten kokie pažįstami ar kaimynai daugiau emocijomis dalinasi. Na, o žvėrys į Ž. Vileikio žemes ėjo ir eis, mes nieko negalime padaryti, nors stengiamės, kad nedarytų žalos.“

Šiaulių medžiotojai ir ūkininkai susitaria draugiškai

Kokia situacija medžiotojų būreliuose Šiaulių rajone, pasiteiravome Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Algirdo Baikausko. Įdomu, ar ir ten ūkininkai susiduria su problema medžioti savo žemės plotuose. A. Baikauskas sako, kad su tokia problema susidurti neteko ir panašius konfliktus daugiau lemia žmogiškieji faktoriai – ambicijos, charakteris:

„Prieš keletą metų buvo atlikti sociologiniai tyrimai apie medžiotojų struktūrą pagal veiklas. Šiaulių medžiotojų draugijoje iš 1000 medžiotojų 17 procentų savo pagrindine veikla nurodė žemdirbystę ar kitą su žemės ūkio veikla susijusį darbą. Kurie iš jų norėjo medžioti, visi medžioja. Šiaulių rajone tokios problemos, kad ūkininkai negalėtų medžioti savo žemės plotuose, nėra. Jie gali sudaryti sutartis su medžiotojų būreliu ir medžioti be mokesčio. Jeigu ūkininkas turi daugiau nei 15 ha žemės, klubas tokį ūkininką gali priimti į medžiokles pagal taisykles, kurios galioja kitiems būrelio nariams, nemokamai. Problemos kyla, kai žmonės yra probleminiai ir nori daugiau, nei jiems priklauso. Žmogiškai su visais būrelių vadovais galima susitarti. Stojamasis mokestis medžiotojų būreliuose gali būti įvairus, jis nėra ribojamas įstatymais. Manau, kad stojamojo mokesčio dydis priklauso nuo skirtų būrelio veiklai investicijų. Spėju, kad ir minimas būrelis Radviliškio rajone yra į savo veiklą investavęs. Jeigu medžiotojų netenkina būrelio pirmininko veiksmai ir priimami sprendimai, būrelio įstatuose paprastai būna numatyta organizuoti susirinkimą ir prašyti pirmininko pasiaiškinti, o galbūt netgi atsistatydinti.“

Gali būti, kad tai – ne istorijos pabaiga. Ką nuspręs ūkininkas Ž. Vileikis dėl galimo šmeižto ir trukdymo medžioti savo žemės plotuose, informuosime kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose. Turintiems pamąstymų ir pasiūlymų šia tema siūlome skambinti savaitraščio redakcijai telefonu (8 606) 82 602 arba elektroniniu paštu redakcija@radviliskiokrastas.lt

Rita Grigalienė

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi Lukiškių kalėjimo komplekso ir jo prieigų istorinės atminties įprasminimo darbų

Paskelbta

data

2022 m. sausio 27 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centro) galimybių studijos ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose‘‘, pristatymas ir diskusijos. LGGRTC(Centro) vyresnysis patarėjas prof. Algis Vyšniūnas pristatė numatomą galimybių studiją dėl Lukiškių aikštės istorinės atminties įamžinimo.

,,Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras imasi naujos funkcijos su ryškia visuomenine užduotimi – įprasminti Lietuvos istorinės atminties klausimus Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose. Šios svarbios vizijos sukūrimas ir įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių mūsų įstaigos uždavinių‘‘ – susirinkusiems kalbėjo LGGRTC (Centro) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.

Rengiant galimybių studiją dėl ,,Istorinės atminties įamžinimo strategijos Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“ LGGRTC (Centre) buvo sudaryta darbo grupė, į kurią buvo pakviesti žinomi istorikai, architektai, dailininkai. Jos pirmininku paskirtas LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas, architektas, profesorius A.Vyšniūnas.

Svečiams iš prezidentūros, vyriausybės, LR užsienio reikalų ministerijos ir kitų institucijų, LGGRTC (Centro) darbuojamas buvo pristatyta pirminė galimybių studija ,,Istorinės atminties įamžinimo strategija Lukiškių kalėjimo komplekse, Lukiškių aikštėje ir jos prieigose“.

,,Svarbiausias šios studijos tikslas – Istorinės atminties įamžinimas, Laisvės kovų dalyvių atminties pagerbimas, nacionalinio pasididžiavimo ir savigarbos stiprinimas, nacionalinės tapatybės identifikavimas. Ir labai svarbu suderinti politinius, istorinius, architektūrinius, meninius momentus, suformuoti teisingą Vilniaus miesto tremties ir rezistencijos laikotarpio istorinį įamžinimą ir parodyti šio komplekso daugiafunkcines galimybes‘‘- sakė LGGRTC (Centro) vyresnysis patarėjas A.Vyšniūnas.

Prof.A.Vyšniūnas pabrėžė, kad tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės Lietuvos Laisvės kovų istorijos įamžinimo koncepcijos pagrindu siūlome sukurti Istorinės atminties tyrimų ir edukacijos centrą, kuris reziduotų Lukiškių kalėjimo pastatų komplekse. Memorialinių kompleksų (ypač Holokausto) formavimo pasaulinė praktika (Yad Vashem Jeruzalėje, Berlyno holokausto muziejus, Karlago muziejus Dolinkoje. Tai rodo, kad tokie centrai yra nepaprastai gyvybingi, nes atlieka švietėjišką funkciją, sukuria platformą įvairioms meninėms veikloms ir projektams.

Tai yra ilgalaikis projektas, kuris yra būtinas, nes praėjus daugiau kaip 30 metų po Nepriklausomybės atstatymo, Lietuvos visuomenė dar sunkiai  suvokia skirtumo tarp „tremtinių“ ir „politinių kalinių“. Žmonės neturi elementarių žinių apie GULAG‘ą, jo struktūrą, veikimo principus. Visiškai nieko nežinoma apie Ypatinguosius lagerius, nors būtent juose kalėjo didžioji dalis Laisvės kovotojų.Labai mažai žinoma apie pasipriešinimą politinių kalinių lageriuose (Kengyras, Norilskas, Vorkuta).

Studija pagrįsta istorinio informatyvumo ir teritorinės sklaidos principu, kuris leistų dabar veikiančius atsitiktinius istorinės atminties siužetus sujungti į vieną kultūrinę-edukacinę platformą. Labai svarbu prasminant tokias skaudžias ir svarbias istorines temas: Partizanų, Gulago, Holokausto, Tuskulėnų. Iš esmės tai yra vienas kitą papildantys siužetai, kurie gali būti įgyvendinami ir realizuojami skirtinguose kompleksuose.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas – diskusija. Nutarta, kad bus tikslinama ši studija. Koncepciją numatoma pristatyti visuomenei 2022 m. balandžio mėn.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Nuotraukos LGGRTC darbuotojų

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kiaules laikantys ūkininkai raginami neprarasti budrumo dėl AKM

Paskelbta

data

Nors Lietuvos kiaulių ūkiuose afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkių daugiau kaip 1,5 metų nėra nustatoma, iš Europos šis virusas nesitraukia. Sausio viduryje apie pirmą šiemet AKM židinį ūkyje, laikiusiame 168 kiaules, pranešė Slovakija.

Virusas pasitvirtino ištyrus per trumpą laikotarpį nugaišusių 8 kiaulių mėginius. Toje Slovakijos teritorijoje, kurioje buvo nustatytas AKM protrūkis, fiksuojami ir teigiami ligos atvejai šernams, todėl viena iš keliamų hipotezių – AKM virusas į kiaulių laikymo vietą pateko iš užkrėstos aplinkos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Slovakijoje AKM itin skaudžiai pasireiškė 2021 m. gruodžio mėnesį, kai liga buvo nustatyta dviejuose ūkiuose, kuriuose buvo laikoma virš 40 tūkst. kiaulių.

Lietuvoje AKM atvejai vis dar fiksuojami laukinėje gamtoje. 2021 m. virusas nustatytas beveik 400 šernų, per šių metų sausį – keturiems. Rizika virusą iš miško pernešti į kiaulių laikymo vietą visada išlieka, todėl mūsų šalies kiaulių augintojai raginami išlaikyti budrumą bei atsargumą, griežtai ir atsakingai taikyti biologinio saugumo priemones savo ūkiuose. Tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti apsaugoti tiek savo, tiek ir kaimynų ūkius nuo šios ligos atnešamų nuostolių. 

Ypač svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, o kiaulės būtų šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Prie įėjimų į kiaulių laikymo vietas turi būti patiesti dezinfekciniai kilimėliai, dėvimi tik darbui tvarte skirti rūbai, persiaunama avalynė ir reguliariai naudojamos dezinfekcinės priemonės.

Ūkininkų prašoma stebėti auginamų kiaulių sveikatos būklę, o kilus net menkiausiam užkrečiamosios ligos įtarimui – nedelsiant informuoti veterinarijos gydytoją, artimiausią regioninį VMVT padalinį arba pranešti bendruoju nemokamu VMVT telefono nr. 8 800 40 403.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi