Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimus teisėsaugos tyrimus ir pareikštus kaltinimus Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui ir pagrindiniam partijos veidui Sauliui Skverneliui politinio skaidrumo ir pažeistos vertybinės laikysenos šešėlis užslinko ant visos partijos narių. Ir tai jau ne tik nacionalinio lygmens klausimas. Tai – reputacijos, atsakomybės ir politinės laikysenos testas kiekvienam partijos nariui, taip pat ir regionuose.
Teisinis šešėlis Demokratų sąjungai – galima korupcinė veikla žlugdo partijos lyderio reputaciją
Praėjusios savaitės pabaigoje Generalinė prokuratūra inicijavo procesą dėl S. Skvernelio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Tai susiję su galimomis korupcinėmis veikomis Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Kol kas tai – ikiteisminis tyrimas, tačiau pats faktas, kad kreiptasi į Seimą, rodo, jog situacija vertinama rimtai.
Prokuratūros pateiktuose dokumentuose kalbama apie organizuotą grupę, veikusią Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kur sistemingai buvo reikalaujami ir renkami kyšiai iš verslo subjektų už palankius sprendimus – pirmiausia už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą. Tyrimo duomenimis, dalis šių lėšų galėjo būti perduodama politikams, tarp jų – ir S. Skverneliui. Skaičiai čia ne simboliniai: minima ne mažesnė nei 51 tūkst. eurų suma, kuri, kaip įtariama, galėjo būti perduota grynaisiais per tarpininkus.
Schema, kurią aprašo teisėsauga, kelia dar daugiau klausimų. Nurodoma, kad pinigai galėjo būti perduodami reguliariai – kas mėnesį, per kelis kartus, naudojantis tarpininkais, tarp jų – buvusia politiko aplinkos asmeniu. Dar daugiau – tyrime minima, kad visa ši sistema buvo fiksuojama vidinėje apskaitoje, kurioje S. Skverneliui esą buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.
Prokuratūra taip pat nurodo galimą „politinio palankumo“ aspektą – tai yra, kad už gautas lėšas galėjo būti daromas poveikis institucijos veiklai, vadovų pozicijų išlaikymui ar sprendimų vertinimui. Teisiškai tai – itin rimta kvalifikacija. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl kyšininkavimo, o tokio pobūdžio veika, ją įrodžius, gali užtraukti laisvės atėmimo bausmę. Svarbu pabrėžti – šiuo metu tai yra tyrimo stadijoje esantys duomenys, o galutinį sprendimą dėl kaltės gali priimti tik teismas. Tačiau politine prasme situacija jau dabar yra kritinė: kalbama ne apie pavienį epizodą, o apie sisteminę, ilgalaikę ir struktūruotą galimos korupcijos schemą. Negana to, balandžio 14 dieną S. Skvernelis viešai pareiškė, kad traukiasi iš Demokratų sąjungos, o po naujų LR Seimo rinkimų nebežada tęsti politinės karjeros. Nors jam mestus kaltinimus S. Skvernelis neigia, tuo pačiu metu teisėsauga siekia panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, nurodydama, kad tyrime surinkti duomenys leidžia įtarti galimą kyšininkavimą,
Tačiau ši krizė neapsiriboja vienu vardu. Greta Sauliaus Skvernelio istorijos ryškėja ir kita, ne mažiau jautri dar praėjusių metų vasarą į viešumą iškilusi istorija – kaltinimai mesti ir kitam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos lyderiui Virginijui Sinkevičiui. Žiniasklaidos duomenimis, 2025 m. liepos 23 d. Europos mokesčių mokėtojų asociacija (TAE) pateikė baudžiamąjį skundą Miuncheno prokuratūrai ir Europos Prokuratūrai Liuksemburge prieš du buvusius Europos Komisijos narius: Franą Timmermansą, atsakingą už klimato politiką 2019–2023 m., ir Virginijų Sinkevičių, 2019–2024 m. dirbusį aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru. Apie tolesnę tyrimo eigą informacijos lietuvos žiniasklaidoje pateikiama mažai. Nepaisant to, būtent Virginijus Sinkevičius po Prokuratūros pareikštų kaltinimų S. Skverneliui perėmė pirmininkavimą partijai.
Taigi formuojasi situacija, kai Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partija sulaukė rimto reputacinio smūgio, kuris iš esmės tampa rimtu vertybiniu išbandymu visiems Demokratų sąjungos nariams. Kol kas – partijos galvoms tai dar tik tyrimai ir skundai. Tačiau politiškai – tai jau reputacinė našta, kurią tenka ne tik lyderiams, bet ir visai partijai.
Tylos siena vietoje vertybinio stuburo: Radviliškio Demokratų sąjungos politikai užsitvėrė tylos siena
Net jei tyrimai vyksta aukščiausiu lygiu, jų smūgio banga neišvengiamai atsirita ir iki savivaldos. Rinkėjui skirtumas tarp „centro“ ir „vietos skyriaus“ – tik formalumas: pavadinimas tas pats, todėl ir pasitikėjimas griūva vienodai greitai. Todėl klausimas šiandien nebe teorinis, o labai konkretus – ar galima toliau atstovauti partijai, kurios lyderiai atsidūrė teisėsaugos akiratyje dėl galimai itin rimtų pažeidimų?
Politologai tokią situaciją vadina reputacine grandinine reakcija – kai vienas skandalas paleidžia procesą, kurio jau nebesustabdysi vien paaiškinimais ar tylėjimu. Ir būtent čia prasideda svarbiausia dalis – ne Vilniuje, o Radviliškyje.
„Radviliškio krašto“ redakcija kreipėsi į vietos demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narius – Jurgitą Sidarienę, Vytautą Simelį, Eduardą Martynkiną ir Justiną Malinauską – prašydama aiškiai atsakyti: ar jie svarsto stabdyti narystę partijoje, ar planuoja trauktis, ar bent jau viešai atsiriboti nuo situacijos.
Atsakymų – nėra.
Visi keturi politikai pasirinko tą pačią taktiką – atsitverti tylos siena. Be komentarų, be paaiškinimų, be bandymo kalbėtis su rinkėjais. Tačiau klausimų tik daugėja. Ar Radviliškio skyriaus nariai apskritai svarsto alternatyvas? Ar vyksta bent minimalios vidinės diskusijos dėl politinės ateities? Ar galvojama apie jungimąsi prie kitų rajono politinių jėgų – Lietuvos socialdemokratų partijos ar Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų?
Kol kas – tyla.
Ir ši tyla tampa ne tik komunikacijos spraga. Ji tampa politine laikysena. Nes kai kyla rimčiausi klausimai, o atsakymų nėra, rinkėjai pradeda atsakymus susidėlioti patys.
Vertybiniai principai ar politiniai postai – kai klausimų apie pasirinkimą net net nenorima kelti
Paklaustas apie reputacinį skandalą, susijusį su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu, ir apie visos partijos nariams iškilusią moralinę pareigą aiškiai įvardyti savo tolimesnę poziciją, Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis pasirinko ne tik raminti situaciją, bet ir iš anksto uždaryti bet kokias diskusijas – esą nei tikisi, nei ketina iš savo partnerių reikalauti vertybinės laikysenos. Juk šie politikai kartu suri sudarę politinę koaliciją, o viena iš Demokratų sąjungos radviliškio skyriaus narių, Jurgita Sidarienė, netgi užima vicemerės postą.
Dar daugiau – meras pabrėžė nematantis jokio pagrindo net svarstyti galimybę siūlyti Demokratų sąjungos atstovams – vicemerei Jurgitai Sidarienei, tarybos nariams Vytautui Simeliui, Justinui Malinauskui ir Eduardui Martynkinui – trauktis iš koalicijos ar ieškoti kitų politinių kelių, kad ir prisijungti prie jo paties atstovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos. Kitaip tariant, net ir esant rimtam žalingam reputaciniam fonui, aukštas pareigas einantiems politikams paliekama aiški žinia – nieko keisti nereikia.
Negana to, bet kokius siūlymus formuoti naują valdančiąją daugumą be skandalo šešėlyje atsidūrusios partijos meras įvardijo kaip „manipuliacijas“. Tokia retorika ne tik atmeta alternatyvas – ji iš esmės diskredituoja patį klausimą, paversdama jį ne diskusijos objektu, o tariamu politiniu žaidimu. Ir čia slypi esminis lūžis. Vietoje aiškaus atsakymo rinkėjams – ar tokioje situacijoje dera likti, ar vis dėlto reikėtų atsiriboti – pasirenkamas patogiausias kelias: politiniai išvedžiojimai.
Emilija Laukagalytė
