Socialiniai tinklai

Aktualijos

„Demokratijos šventė“ – tik išrinktiesiems

Avatar

Paskelbta

data


Demokratija kaip viena valdymo formų atėjo iš Senovės Graikijos laikų. Aristotelis ją laikė  bloga valdymo forma. Vakarų Europos šalyse demokratija suprantama kaip nuolat vykstantis procesas, nes, anot V. Čerčilio, nieko kol kas geresnio nebuvo sugalvota. Autoritarinių režimų vadukai nusikopijavę vieną demokratijos institutų – rinkimus, iš karto mano esantys demokratai. Deja, tokį požiūrį dažnai demonstruoja ir Lietuvos kai kurių savivaldybių tiesiogiai rinkti merai.

Rinkimai įvyksta be jokių kliūčių
Tradicijos kuriamos pamažu. Tačiau itin netikėta, kai save konservatyviais laikantys konservatoriai su krikdeminiu – demokratiniu posparniu sugalvojo ne tik atvirus rinkimus. Jie įtraukė visuomenę į partijos remiamo kandidato į Prezidentus šou puikiai žinodami, kad Prezidentas privalo būti nepartinis. Kaip tarė, taip padarė. Savivaldybės suteikia nemokamai patalpas partijos ir jos skyrių veiklai. Sunku pasakyti, kaip su savivaldybėms priklausančiomis patalpomis buvo kitur, bet Radviliškis gėdos niekam nepadarė. Rinkimus organizavo ne tik partijos skyriaus būstinėje. Imituojant valstybinius rinkimus, tai buvo padaryta ir Šeduvos bei Baisogalos seniūnijų administracinėse patalpose. Apie šventę pranešta prieš mėnesį ir visi partijai nepriklausantys jai galėjo registruotis. Kai redakcija pradėjo teirautis, kokiu teisės aktu remiantis perduotos patalpos, paskutinę minutę susizgribta. Susidarė tokia komiška situacija. Skyriaus pirmininko Antano Čepononio pavaduotojas Vaidas Jakavičius kreipiasi į kitą pavaduotoją, Administracijos direktorę Jolantą Margaitienę, dėl trumpalaikės nuomos. O sutartį pasirašo su dar vienu pavaduotoju – Justinu Praniu, einančiu Šeduvos seniūno pareigas. Ir visa tai suderinama kone per vieną dieną. Tikra demokratijos tragikomedija.
Skirtingi įkainiai išduoda skubėjimą
Užspeisti į kampą, politinės partijos nariai, užimantys vadovaujančias pareigas, sumojo, kad reikia „legalizuoti“ patalpų nuomą. Bet nuompinigiai parodo, jog visa tai tiesiog eilinis farsas naivuoliams apdumti. Vos dienai praėjus nuo prašymo, lapkričio 2 dieną direktorė J. Margaitienė įsakymu patvirtino nuompinigius. Bet ekonomistai tokią tvarką, ko gero, vadintų planinės ekonomikos šedevru. Šeduvos seniūnijoje išnuomojama 53 kvadratinių metrų salė už 10 eurų valandinį įkainį, kai už tuos pačius 10 eurų Baisogalos seniūnijoje išnuomojamas vos 16,43 kvadratinių metrų dydžio kabinetas – skirtumas daugiau nei 3 kartus. Bet ar tai rūpi valdininkei, kad neefektyviai naudojamas VISŲ turtas. Ne, nes partija aukščiau visko. Ši politinė organizacija net nekreips dėmesio į tai, jog Baisogalos seniūnijoje rinkimus organizavusi komisija iš tikrųjų išsinuomotomis patalpomis nesinaudojo, bet pasirinko vestibiulį. Ar sutaupė rajono biudžetas, ar ne, spręsti patiems skaitytojams.
Kitiems taip sklandžiai nesigauna
Matydamas, kaip TS – LKD partijos Radviliškio skyriui neblogai sekasi su „paskutinės minutės“ patalpų nuoma, pabandžiau ir aš išsinuomoti. Ne už dyką prašyti, o sumokėti pinigus ir taip paremti rajono biudžetą. Kažin ar yra didesnių naivuolių nei aš, tikinčių realiai veikiančiomis institucijomis Radviliškio rajono savivaldos lygmenyje? Ar tai turi įtakos kelias kadencijas valdanti viena partija, kai viskas kone sustingę kaip kokioje pasakų karalystėje, spręsti skaitytojams. Tačiau prašymus pateikiau du kartus. Jei pirmu atveju valdininkai nesuprato, kas pageidauja išsinuomoti patalpas, tai antru atveju konstatavo, jog nenurodytas adresas ir telefonas. Juokingiausiai tai, kad šią informaciją perdavė … paskambinę telefonu. Pasiteiravau, kodėl nenurodžius telefono numerio sugebėjo paskambinti, kitame ragelio gale tebuvo atsidūsimas ir pastaba, jog aš gal net nenoriu tų patalpų išsinuomoti. Vėliau elektroniniu laišku kelios minutės iki darbo dienos pabaigos atskriejo neigiamas atsakymas, nes asmens tapatybės kortelės kopija nepatvirtinta. Bandžiau išsiaiškinti, kodėl V.Jakavičiui viskas kaip sviestu patepta ėjosi, valdininkė Diana Skaburskienė teisinosi: „Visi čia jį pažįsta, tiek tos čia politikos, juk mažas miestelis“. O ar turėjo teisiškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti bent jau partijos skyriaus pirmininko vardu, valdininkė nedrįso atsakyti. Tad Radviliškio rajone – kaip D. Orvelo aprašytame „Gyvulių ūkyje“, kur kiaulės, tapusios lygesnėmis už kitus, perėmė vadovavimą fermai.

Marius Aleksiūnas

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Mokyklos negali ignoruoti akivaizdžių vaiko teisių pažeidimų

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) patarėja Radviliškio rajone Larisa Paurienė susitikusi su Radviliškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų vadovais aptarė problemas, kurios mokykloms kyla užtikrinant vaiko teisę mokytis.

Pristatydama pranešimą „Vaiko teisių bei teisėtų interesų užtikrinimas ugdymo įstaigoje“ Larisa Paurienė komentavo VTAS gaunamus pranešimus iš ugdymo įstaigų ir supažindino susirinkusius su daugeliui ugdymo įstaigų tipiškomis problemomis.

Pranešėja išskyrė tai, kad vaikai, kaip ugdymo proceso dalyviai, dažniausiai kelia tokias problemas: nelanko ugdymo įstaigos, smurtauja prieš kitus vaikus ir net suaugusiuosius, nesilaiko elgesio taisyklių, esant specialiesiems ugdymosi poreikiams negeba ugdytis pagal bendrojo lavinimo programas.

Daugiausia pranešimų dėl vaikų smurtavimo prieš kitus vaikus ir net prieš suaugusiuosius. Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai apie smurtaujančius vaikus nuo metų pradžios gavo 5 pranešimus. Ir pasitaiko, kad mokyklos, nors labai gaila, ištisus mėnesius kai kurias problemas ignoruoja.

Kaip matyti iš pateiktos problematikos lentelės, būna, kad mokyklos problemas slepia, nebendrauja su vaiko įstatyminiais atstovais.  Kaip vieną tokių pavyzdžių patarėja Larisa Paurienė pateikė mokyklos nedėmesingumą vaikui. Vaikas apie metus laiko nesirodė mokykloje, o mokykla tik gegužę kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS) Radviliškyje. Ir neaišku, ar sprendžiant problemą pakankamai bendrauta su įstatyminiais vaiko atstovais. Patarėja Larisa Paurienė tai akcentavo kaip pavyzdį, jog pražiūrėtos vaiko problemos.

 ,,Aš savo pranešimu siekiu atkreipti ugdymo įstaigų vadovų dėmesį į tai, kad būtina laiku pastebėti ir spręsti problemas, nes tai geriausiai atitiktų vaikų teisėtus interesus. Nuolatinis bendradarbiavimas su vaikų įstatyminiais atstovais (tėvais, įtėviais, globėjais/rūpintojais) taip pat yra labai svarbi ugdymo proceso dalis‘‘, – sako Larisa Paurienė, patarėja Radviliškio rajone.

Susitikime aptarti ugdymo proceso metu iškilusių problemų sprendimo būdai, paaiškinta, kad problemas galima išspręsti ugdymo įstaigos viduje, t.y. teikiant intensyvią pedagoginę psichologinę pagalbą vaikui ir šeimai, taikant įvairias Švietimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytas poveikio priemones, pavyzdžiui, mokykla gali kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir prašyti psichologo bei kitos pagalbos vaikui ir šeimai. Pagaliau mokykla gali kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonių vaikui taikymo. Tai galima, o gal būtina daryti, kai vaikas nelanko mokyklos, blogai elgiasi, nuolat smurtauja. 

Kai ugdymo įstaiga išnaudoja visas vaikui bei šeimai pagalbos galimybes, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas dėl kompleksinės pagalbos šeimai teikimo bei dėl poveikių priemonių taikymo įstatyminiams atstovams ir vaikams – galima kreipti į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK). Šiaulių apskrities VTAS patarėja Radviliškyje  akcentavo, kad pedagogams pastebėjus smurto ar vaiko nepriežiūros faktus reikia skubos tvarka kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, o jei būtina – ir į teisėsaugos instituciją. 

Diskusijos metu taip pat buvo aptartos išskirtinės Radviliškio ugdymo įstaigose įvykusios situacijos, kai mokyklos tiesiog nekreipė dėmesio į kitus vaiko teisių aspektus.  Vienas jų – mergaitė gyveno pas močiutę apie 5 metus, nors mama gyva ir sveika bei labai geros reputacijos moteris ir gyvena kitame mieste. Taip jau nutiko, kad močiutė vaiko atskyrimą nuo mamos ir kitų šeimos vaikų suprato, kaip pagalbą. Mokykla matė, kad visur vaiką atstovauja močiutė, nors globa oficialiai neįteisinta, bet nė karto nepasidomėjo, kodėl ne mama, o močiutė, neturėdama globėjos statuso atstovauja vaiką. Tai dar vienas mokyklų nedėmesingumo vaikui ir jo teisėms pavyzdys. 

Taigi, susitikime paminėta, kad vaikui ugdymo įstaigoje gali atstovauti tik tėvai ar globėjai/rūpintojai, buvo paprašyta reaguoti į atvejus, kai prašymus ugdymo įstaigoms teikia asmenys, kurie neturi teisės atstovauti vaikui. Reaguoti greitai, o ne laukti kelerius metus.

Susitikime dalyvavę ugdymo įstaigų vadovai ir vaiko teisių apsaugos specialistai  sutarė, kad prasidėjus naujiems  2019/2020 mokslo metams būtina organizuoti susitikimą bei aptarti, kaip geriausiai padėti vaikams ugdymo proceso metu.

Nuo metų pradžios Radviliškyje dirbantys vaiko teisių apsaugos specialistai gavo  2 pranešimus, kad vaikai nelanko mokyklos. Tačiau šie duomenys, kaip ir visoje Lietuvoje,  neatspindi realių skaičių, nes tik  metų gale suskaičiavus praleistų pamokų skaičių konstatuojama, kad vaikas neišklausė mokymo kurso, o metų eigoje, jeigu bent kartais toks nedrausmingas vaikas pasirodo mokykloje, ši turi viltį, kad reikalai pagerės ir mokslo metų laiku nefiksuoja, kaip mokyklos nelankymo. 

Šiaulių mieste nuo metų pradžios fiksuota iki 10 pranešimų apie tai, kad vaikai praleidinėja daug pamokų ar vengia lankyti mokyklą.

Palyginimui – Kelmės rajone dirbantys VTAS specialistai nuo metų pradžios gavo tik vieną pranešimą, kad vaikas nelanko mokyklos. Pranešė vaiko mama. Iš mokyklų tokių pranešimų Kelmėje negauta nė vieno.

Pakruojo rajone dirbantys VTAS specialistai pranešė, kad nuo metų pradžios mokyklos atkreipė dėmesį į maždaug 10 vaikų, kurie praleidžia daug pamokų.

Šiaulių rajono VTAS specialistai sako, kad rūpesčių dėl pamokų praleidinėjimo kelia maždaug 10 vaikų, tačiau ne visada ši informacija gaunama iš mokyklų.

Skaityti daugiau

Aktualijos

„Nekaltas žaidimas“

Avatar

Paskelbta

data

Antanas Stugys

 Feljetonas

Vidurvasaris. Oras – pats tas. Lietuviams – vis tiek neįtiksi. Blogai ir kai karšta, ir kai drėgna. Ir kai sinoptikai meluoja, ir kai sinoptikai teisybę sako. Užtat komersantams, tiems kurie kels produktų kainas „dėl sausros padarinių“. Ir tiems, kurie kels kainas „dėl vandens trūkumo“ – pats gazas. Semk pinigus abejomis saujomis. Ūkininkams, nesudariusiems sutarčių su Dievo tarpininku atsakingu už pasėlių palaistymą – kam kaip pasiseks…

 Gyvenu blokiniame skruzdėlyne – su patogumais. Skruzdėlių dar nėra, viso kito: lojančio, miauksinčio… Tai nei elitnamis, nei bomžatnikas – per vidurį. Užsinoriu atsigerti – pasuku kraną. Užsinoriu atlikti reikalą, arbą reikaliuką – patraukiu rankenėlę. Nori – miegok apsikabinęs žmoną. Nori – miegok apsikabinęs radiatorių. Visi patogumai. Gyvenk ir džiaukis. Vieni – taip ir nugyveną visą savo patogų gyvenimą. Džiaugdamiesi civilizacijos privalumais. Kiti, persivalgę patogumų, pradeda ieškoti nepatogumų ant savo sprando. Net bando išsiaiškinti: „Kada patogumai gali tapti dideliais nepatogumais sveikatai?“

Karštymetis. Žmona, kad būtų vėsiau, dažniau mazgoja grindis. Dažniau gauna ir „nakačkos“ – tai toks žodinis triaukštis avansas – už rūpestį ir kruopštų darbą. Už tai, kad į taziką prideda per daug Chlorkės. Ji aišku dievagojasi, kad grindis plauna tik su švariu vandeniu, nors Chlorkės smarvė nosį riečia ir akis graužia. „Net šampūno nepyliau“… Esu patiklus „kandis“. Po šešis kartus sukalbėtų poterių: „Tėve mūsų“ ir keturis kartus „Švenčiausia Marija“ – apsiraminu. Iki kito plovimo. Kai tik atėjo tas kitas kartas. Kai tik vėl pradėjo smirdėti… – savo mieląjį, žavųjį angelą ginkluotą šepečiu, paprašiau sustoti. Triaukštėmis „nakačkomis“ paprašiau neatsisakyti sudalyvauti mažame eksperimente. Išvalyti sausu skuduru dar drėgnus du kvadratus grindų. Bute su patogumais nepatogus kvapas iš karto dingo. Tada pauosčiau vandenį… Viską supratau. Kai vandenyje tiek Chlorkės – Radviliškis, Eibariškės… vasara.    

Noriu ne noriu, pradedu tikėti TUO, ką pats kiekvieną rytą užuodžiu pakėlęs vandens stiklinę prie lūpų. Tai yra – nemalonų, Chloruotos civilizacijos dvoką. Net po kasetinio filtravimo, nusistovėjusį vandenį, perpylus iš stiklinės į stiklinę 20 kartų (kad jį papildomai prisodrinti deguonimi) – Chlorkės kvapas išlieką. Vadinasi, DOZĖ – garantuoja užmušimą visų mikrobų. O kokia iš to „NAUDA“ žmogaus organizmui?! O vaiko organizmukui? Kai tokiomis porcijomis į mus kišami nuodai – vėžiniai susirgimai – GA-RAN-TUO-TI. Kas yra CHLORKĖ, aiškinti… reikia. Vienas dalykas, kai ja smirdi vieši tualetai, bet kai ja smirdi geriamas vanduo. Kuriuo plaunamos daržovės ir vaisiai. Gaminamas maistas. Jeigu „Nikotino lašas užmuša arklį“. Pasistoja klausimas: Kiek reikia kibirų Clorkės, užmušti vienam nuo kapitalizmo apspangusiam čiabuviui (lietuviui)?   

Kol nebus noro pasidomėti: „Už kokio, gyvybiškai svarbaus produkto tiekimą – galutiniam vartotojui, tiekėjui monopolistui „atsegamos ubagų ašaras“? Kokia produkto kokybė? Kokia jo nauda ir žala? Po teisybei, apie tokius „NIEKUS“ galvoti nėra kada. Daugelis žmonių – kaip ir aš. Klaidingai galvoja, kad vandeniui išvalyti nuo Chloro užtenka jį užvirinti. Iš tikrųjų, virinant vandenį, Chloras pavirsta dar pavojingesniu kancerogenu (medžiaga, skatinanti navikų susidarymą organizme) HLOROFORMU! Ant lietuviškai kalbančių čiabuvių kaklų užrištas mazgelis, po truputi narpliojasi. Žmonės iš kaimų bėgą į miestą, o čia jų laukia kas? Atspėjote – ponas VĖŽYS! Pačiomis įvairiausiomis formomis. Kas jį mums kiša ir kodėl kiša – galvokite patys. Globalizacija – gražus žodis. Chlorizacija – „nekaltas naikinimas“. Toks mažas, su visais patogumais, valstybės kontroliuojamas Aušvicas – pasmerktukų rezervate.

Kad kaimynams ir tautiečiams būtų aiškiau – prisegu porą nuorodų su labai naudinga informacija (Rusų kalba). „Kuo Chloras pavojingas žmonėms? Kaip gydytis apsinuodijus? Kaip kenkia Chloras esantis dezinfekuojančiose priemonėse? Kaip apsaugoti save nuo Chloro poveikio? Koks Chloro poveikis žmogaus organizmui? Kaip valyti vandenį nuo Chloro?  

Chloras – savotiškai patogi (leidžianti ilgiau pasispardyti) – mažo galingumo psicho-chemi-neutroninė bomba (Taktinis branduolinis ginklas, pritaikytas žudyti žmonėms, padarant nedidelę žalą statiniams). Multiplikacinį filmą „SPRAGTUKAS“ – matėte? Įkvėpei… ir AMEN. Ne tik Sirijoje, chlorą „partizanai“ deda į bombas ir bombarduodami nuodija gyventojus. Lietuvoje, savi saviems, Chlorkę deda – į geriamą vandenį. Visi viską užraukę tyli. Atbuko uoslės? Ar tiek pripratom visko bijoti ir nebetikėti ateitimi, kad gatavi mokėti už viską – kas bėga iš kranų ir vadinasi „lietuviškai švariu geriamu vandeniu“?

 Šulinistams (Geriantiems vandenį iš šachtinių šulinių) – pasisekė labiau. Jie ir gyvens ilgiau, ir supus greičiau. Jie, kol kas, patys sau ponai. Nors, pagilinti šulinį per vieną-kitą rintinį, ne viename kieme tikrai nepakenktu. O mes – dabartinės civilizacijos iškamšos – infrastruktūrininkai. Be prie sienos prisukto vandens čiaupo – gyvenimo nebeįsivaizduojame.

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019