Socialiniai tinklai

Aktualijos

Savaitės kronikos

Avatar

Paskelbta

data


Vieną trečiadienį Radviliškio viešojoje bibliotekoje vyko naujos V. Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ pristatymas.

Profesorius pateikė nepaguodžiančias, net apokaliptines, tolesnio Lietuvos, t.y. mūsų visų likimo, įžvalgas. Vėliau atsakė į dalykiškus, o kartais ir įdomius klausimus. Buvo paliestos Lietuvos demografinės, ekonominės ir net globalizacijos sritys, vaikų globos verslas, vištgaidžių ir kitos problemos. Intelektualinė atgaiva sielai tęsėsi pusantros valandos. Tokio gausaus dalyvių skaičiaus panašaus pobūdžio renginyje net nepamenu, tačiau prieš pateikdamas komentarą įspėju, jog vieną įdomią detalę palikau pabaigai. Aš ne profesorius, o tik magistras, tad kai kurie mano pastebėjimai ir mintys bus siauresnės apimties, netgi buitiškesni. Renginyje, kaip jau rašiau, buvo paminėtas itin svarbus tautai rodiklis – demografija. Rajone per nepriklausomybės ir socialkonservatorių su prielipais valdymo laikotarpį oficialiai „išgaravo“ veik 20 tūkstančių žmonių. Faktiškai nedidelio rajono centras. Kas liko? Pailiustruosiu artimiausiu pavyzdžiu. Mūsų 15 butų laiptinėje tik keturios jaunos šeimos ir septyni dirbantys asmenys. Likę – neįgalūs ir įvairių negalavimų kamuojami pensininkai. Panaši situacija ir kitose laiptinėse, manau, ir daugiabučiuose. Ergo – situacija panaši ir rajone. Radviliškio psichikos sveikatos centrą kasdien aplanko apie penkis naujus asmenis, trečdalis-vaikai. Sveikatos apsaugos ministro įmesta raminamųjų vaistų kontrolė apnuogino nemalonią tiesą: rajone šimtai, jei ne tūkstančiai nuo raminamųjų priklausomų asmenų (liaudiškai „proškininkų“). Tai net ne pavieniai asmenys, bet ir šeimos, o kaip viena iš raminamųjų vartojimų pasekmių – įgyta silpnaprotystė. Vaikų globos namai, „profkė“ – iš esmės socialinės globos įstaigos psichikos negalią turintiems asmenims. Dalis iš jų niekada nedirbs. Vis daugiau asmenų, kurie būdami neblaivūs (o kur blaivykla?), manipuliuoja artimųjų jausmais grasindami savižudybėmis. Apie atlyginimų dydį ir socialinę atskirtį rajone net nerašysiu. Socialiniai darbuotojai man panašūs į „Titaniko“ jūreivius ir kitą personalą. Jų darbas – tvarkingai organizuoti visą skendimo procesą. T.y., užrakinti trečios klasės keleivius apatiniuose deniuose ir susodinti į gebėjimo valtis pirmos klasės keleivius. Tik tiek, kad plaukiame ne legendiniu laineriu, o, pasak V. Stakėno, „durnių laivu iš akmenų, kurio pavadinimas – Lietuva“. Tiesa, yra požymių, kurie nuteikia optimistiškai. Rajone net trys „tautos gelbėjimo“ komitetai (gal bus ir daugiau), tad jei rinkėjai pradės mąstyti ir nebalsuos už dabartinius „nenaudėlius“, vilties yra.
O dabar, kaip ir žadėjau, grįžtu prie minėto vakaro detalės. Tąkart daug kas nusipirko V. Radžvilo knygą. Kas tris, o kai kas ir dar daugiau, kaip puikią kalėdinę dovaną bičiuliams ar giminėms. Tik kažin, ar dažnas pagalvojo, jog tai ne moteriškas meilės romanas, trileris ar pan., o solidus, nelengvai skaitomas mokslinis darbas. Bet niekur nuo to nedingsi: gyveni, mokaisi ir miršti, kartais taip ir nesupratęs, už ką balsuoti.

Vytautas MIKALAUSKIS

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Šeduvoje tradiciškai švęstos Žolinės

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 15 dieną šeduviai 19-ąjį kartą rinkosi į liaudiškos muzikos festivalį ,,Žolinės vainikas“.

Ši tradicinė Žolinių šventė Šeduvoje prasidėjo atlaidais Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Gausus būrys tikinčiųjų atėjo į bažnyčią nešini žolynais, kurie buvo pašventinti.

Susirinkusius sveikino Šeduvos kultūros ir amatų centro liaudiškos muzikos kapela ,,Užuovėja“. Vakare visi šventės dalyviai būriavosi Laisvės aikštėje pasigrožėti floristine paroda „Lietus Lietuvoje“. Parodoje buvo demonstruojami įvairiaspalviais raštais bei žolynais išdabinti skėčiai, kuriuos kūrė: Šeduvos kultūros ir amatų centras, globos namai, pirminės sveikatos priežiūros centras, neįgaliųjų draugija, biblioteka, lopšelis-darželis, Vėriškių bendruomenė, Butėnų bendruomenė, Pavartyčių bendruomenė ir kultūros namai bei Gitana Šiaulė. Susirinkusiuosius miesto aikštėje linksmino ŠAMA apdovanojimą šiais metais pelniusi Baisogalos kultūros centro netradicinė kapelija ,,Dainoriai“.

Lydimi ,,Retromobile“ klubo automobilių, šventės dalyviai iškilminga eisena iš miesto aikštės pajudėjo parko link. Šioje tradicinėje eisenoje dalyvavo LR Seimo narys, rajono meras, Tarybos nariai. Beje, šventinėje eisenoje ir miesto  parke vykusiame renginyje Šeduvos seniūnas nepasirodė. Galbūt seniūnas turėjo svarbesnių reikalų nei Šeduvos miesto šventė?
Parke vykusios šventės metu buvo  apdovanoti gražiausiai tvarkomų sodybų Šeduvos miesto seniūnijoje savininkai.

Šventėje skambėjo Baisogalos kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos ,,Žvangulis“ atliekami kūriniai, Radviliškio, Raseinių, Girkalnio, Kelmės liaudiškų kapelų muzika. Visus sužavėjo skrabalininko Egidijaus Impolio bei Rolando Sereikos (smuikas) duetas. Šventę vedė Apolionija Zizirskienė (Vaidas Pračkaila) ir muzikantas Andrius. Šventės vinis – grupės ,,Kitava“ koncertas. Visiems dalyviams įteiktos Šeduvos kultūros ir amatų centro atminimo dovanos.
„Mes stengiamės kasmet dalyvauti šioje tradicinėje Žolinių šventėje Šeduvoje. Nuoširdus ačiū Izolinai Stanulienei  ir kitiems organizatoriams už gražią ir nuotaikingą šventę“,- renginiu pasidžiaugė Tarybos nariai Vilma Aleknienė ir Gediminas Lipnevičius.
Šventę vainikavo fejerverkai.

Pagal  Šeduvos kultūros ir amatų centro informaciją


Skaityti daugiau

Aktualijos

Šeduvoje bus įamžintas Palaimintojo T. Matulionio atminimas

Avatar

Paskelbta

data

Rugpjūčio 6 dieną Radviliškio rajono  savivaldybės tarybos nariai aplankė Palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimo įamžinimo vietą Šeduvoje. Apsilankiusiuosius maloniai pasitiko Šeduvos parapijos klebonas Virginijus Kazaitis, aprodęs memorialinį kambarėlį, kuriame paskutinius savo gyvenimo metus praleido Palaimintasis T. Matulionis. Šiame kambarėlyje  demonstruojami  Palaimintojo Matulionio asmeniniai daiktai bei nuotraukos.
Kad namelis taptų piligrimų traukos centru, jam reikia remonto: sudėti langus, įrengti šildymą bei sanitarinį mazgą.
Pasak Šeduvos Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio, kol T. Matulionio name veikė šildymas, buvo kviečiami lektoriai, žmonės susirinkdavo pasikalbėti po pamaldų, tačiau neveikiant šildymui bent šaltuoju metų laiku to buvo neįmanoma padaryti. 
„Teofilius Matulionis jau garsina Šeduvos miestą, nes čia buvo jo paskutinė gyvenimo stotelė. Turime relikviją – Palaimintojo paveikslą. Jeigu T. Matulionis bus paskelbtas Šventuoju, mūsų bažnyčia dar labiau pagarsės, tad, manau, reikia tinkamai pasirūpinti  šio iškilaus dvasininko atminimu“,- sakė dvasininkas V. Kazaitis.
Kad būtų įrengti minėti patogumai, Šeduvos bažnyčios klebono V. Kazaičio nuomone, reikėtų savivaldybė prisidėjimo, tai pat prisidėtų ir parapija.

Šiame susitikime nedalyvavo Šeduvos seniūnas J. Pranys. „Man čia nieko naujo nebuvo, žinome, kad seniūnui miestelio reikalai nelabai nerūpi“,- sakė dvasininkas.
Apie T. Matulionio atminimo išsaugojimą tarėsi Radviliškio rajono  savivaldybės mero pavaduotojas M. Pauliukas, Tarybos nariai V. Aleknienė, Z. Žvikienė bei Šeduvos bažnyčios pastoracinės tarybos nariai A. Petruškienė ir V. Žitkevičius. 

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019