Dėl žemės mokesčio užvirė kova

Šių metų rugpjūčio 4 d. Radviliškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl žemės mokesčio tarifo sumažinimo. Dėl žemės mokesčio į tarybos narius kreipėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas dr. Ignas Hofmanas. Deja, valandą taręsi savivaldybės administracijos vadovai, savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto nariai ir ūkininkų atstovas bendro sprendimo nerado. Diskusija nuvedė tik iki planų surengti dar vieną pasitarimą kitą savaitę.

Prašė socialinio teisingumo

Ūkininkų atstovas dr. Ignas Hofmanas priminė, kad žemės mokestis Radviliškio rajone yra vienas didžiausių Respublikoje. Pasak ūkininkų atstovo, rajono ūkininkai jaučia didelę neteisybę. Juk buvo pereita prie galimybės savivaldybėms pačioms nustatyti žemės mokestį dėl to, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečią ekonominę situaciją. Rajono ūkininkai sumokėtais žemės mokesčiais ir gyventojų pajamų mokesčiais papildo savivaldybės biudžetą. Rajono žemdirbiai gėrį sukuria ne tik per žemės ūkio gėrybes, bet ir gerina kaimo kraštovaizdį. Jie nudirba savivaldybės darbą, šienaudami pakeles. Ūkininkai – ir bene vieninteliai kaimo darbdaviai. Dr. Ignas Hofmanas pareiškė, kad yra linkęs ieškoti kompromiso, pavyzdžiui, siūlo taikyti žemės mokesčio tarifą, artimą Lietuvos vidurkiui, kas būtų apie 1 proc. Raštu pateiktame prašyme siūlyta taikyti 0,9 proc. žemės mokesčio tarifą. Dr. Ignas Hofmanas Radviliškio rajoną palygino su gretimu Šiaulių rajonu, kur besiribojančios žemės mokesčio tarifas yra 0,56 proc. Radviliškio rajono savivaldybėje esamas žemės mokesčio dydis – 1,3 proc. tarifas – esąs socialiai neteisingas. Tokios nuomonės laikėsi ir savivaldybės tarybos narys Gediminas Lipnevičius, palaikydamas rajono ūkininkų lūkesčius. Jis dar 2019 metais, kaip visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ grupės seniūnas, savivaldybės tarybos narys, pateikė svarstymui savo sprendimo projektą, kuriame siūlė žemės ūkio ir sodų paskirties sklypams taikyti ne didesnį nei 1,0 proc. mokestį. Sprendime buvo numatytas žemės mokesčio mažėjimas ir už kitos paskirties žemę. Pasiekta, kad 2020 metais už ūkio paskirties žemę mokestis sumažėjo nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc. Deja, to nepakanka.

Valdiški išsisukinėjimai

Savivaldybę atstovaujančių valdininkų kalbose buvo girdėtas skepticizmas. Finansų skyriaus vedėja Rita Chlebauskienė klausinėjo, ar iš tiesų esamas žemės mokestis ūkininkams sudaro didelę finansinę naštą, kartas nuo karto primindama, kad 2021 metų biudžetas jau suplanuotas ir žemės mokesčio tarifo nuo 1,3 proc. iki 0,9 jau negalima sumažinti dėl praleisto termino. Sprendimas dėl žemės mokesčio yra priimtas trims metams. Buvo replikuota neva žemės mokestis yra realus, tiesiog reikia pažiūrėti, kas jam turi įtakos. Be to, nėra aišku, kiek žemės mokesčio sumokama būtent už ūkio paskirties žemę. Juk šį mokestį moka ir miesto gyventojai. Nors buvo pripažinta, kad žemės mokestis yra žymi pajamų dalis savivaldybės biudžetui, tačiau imta svarstyti, kad savivaldybių biudžetas sudaromas ne vien iš žemės mokesčio ir esą negalima iš šio mokesčio dydžio spręsti apie gretimo rajono situaciją. Jeigu Šiaulių rajone žemės mokestis žymiai mažesnis, tai galbūt didesnis kitas mokestis. „Nemanipuliuokime kitų rajonų skaičiukais, nes jie neatspindi tikrovės” – tarstelėjo rajono meras Vytautas Simelis. Pasvarstyta, kad šie metai ūkininkams derliumi nebuvo prasti, todėl neturėtų būti sunku sumokėti esamą žemės mokestį.  

Dėmesys keliams

Viena dažniausiai minėtų išeičių – palikti tą patį 1,3 proc. dydžio žemės mokesčio tarifą, tačiau ūkininkų pageidaujamą dalį, tai yra, 1,0 proc., viršijančią sumą skirti kaimo kelių priežiūrai. Susidarytų 300 000 Eur suma. Ūkininkų atstovui toks pasiūlymas buvo netikėtas. Motyvuota tuo, kad taip paskirstyti pinigai grįš atgal tiek valstybei, tiek ūkininkams, mat važinėjant blogais keliais, daugiau sugaištama laiko, teršiama gamta, važiuojama lėčiau. Pageidavimai buvo tikslinami, esą geriau šiuos pinigus skirti ne kelių priežiūrai, o būtent jų asfaltavimui. Taip pat svarstyta, ar ne geriau lėšas skirti melioracijai. Atkreiptas dėmesys, kad reikėtų kontroliuoti, kaip ūkininkų sumokėtas žemės mokestis nueina ten, kur reikia, kad darbai būtų atsakingai vykdomi. Ūkininkai patys spręstų, kuriuos kelius asfaltuoti. Tik kodėl kaimo keliai anksčiau niekam nerūpėjo, nors žemės mokestis buvo mokamas jau seniai?

Išsiskirstė nesusitarę

Pasitarimui artėjant link pabaigos, ūkininkus atstovaujantis Dr. Ignas Hofmanas pastebėjo, kad pasiūlymus suformuluoti nelabai sekasi, suabejojo, ar pavyks rasti kompromisą. Jis pasakė esąs už dialogą, bet neatmetė galimybės „lipti ant bačkos” ir reikalauti. Paskubomis buvo išvardintos trys išeitys: 1) viskas lieka kaip buvę; 2) žemės mokestis 2021-2022 metais mokamas toks pat, tačiau dalis sumokėtos sumos, konkrečiai 300 000 Eur, būtų skiriama kaimo kelių priežiūrai; 3) ūkininkų pasiūlytas sumažintas žemės mokesčio tarifas – 0,9 proc. arba 1,0 proc., kas galutinai taip ir nebuvo įvardinta. Kitas šio klausimo aptarimas numatytas rugpjūčio 11 d., 10.00 val. Iki to laiko rajono ūkininkai apsvarstys pasiūlymą sumokėtą žemės mokestį skirti jų pageidaujamiems darbams. Ką ūkininkai ir rajono valdžios atstovai sutars skaitykite kituose savaitraščio „Radviliškio kraštas“ numeriuose.   

Rita Grigalienė

Total
1
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts