Vieno sutuoktinių mirtis likusiam gyvajam yra ypač skaudi netektis. Bet dar labiau šią netektį apkartina biurokratų savivaliavimas. Mirus asmeniui, valstybė skiria laidojimo išmoką. Bet ne visiems pavyksta iš valdininkų sklandžiai atgauti jiems priklausančius pinigus.
Atsainumas svetimo skausmui
76 metų moteris neteko savo sutuoktinio. Atėjus likimo skirtam laikui, jis ramiai paliko šią „ašarų pakalnę“. Gal net nepagalvojo, kad jo mirtis atneš nemalonumų. Net bereikalingų, kurių galėtų ir nebūti skaudžiu gyvenimo momentu. Dažnas žino, kaip brangiai gali kainuoti asmens palaidojimas. Reikia pasirūpinti ir sale, ir šermenimis, ir katafalku, kapų vieta kapinėse ir duobkasiais, o kur dar leidimai. Bet moteris nesitikėjo valdininkų atšiaurumo, su kuriuo ji ir jos artimieji susidūrė. Nuvyko sutvarkyti dokumentus Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje ir gauti įstatymu garantuojamos laidojimo išmokos. Ten iš jos įsakmiai buvo pareikalauta sąskaitos numerio. Banko sąskaitos numerio – valdininkai argumentavo, kad tik rajono kaimuose gyvenantiems mokama grynais. Kadangi Radviliškio miestiečiams jau daugybę metų laidojimo išmokos pervedamos tik į bankų sąskaitas, klerkai manė, jog daryti išimčių niekam ir nereikėtų. Nesvarbu, kad įstatymas suteikia teisę pačiam asmeniui pasirinkti patogiausią būdą gauti pinigus. Kilus ginčui su artimaisiais, valdininkai tvirtai laikėsi pasirinktos pozicijos. Į apeliacijas, kad moteriai ir jos jau mirusiam sutuoktiniui pensijas atneša grynais ir į namus, biurokratai nekreipė jokio dėmesio. Apimti daug didesnio skausmo, našlė ir jos artimieji pasidavė. Į nurodytą sąskaitą buvo pervesti pinigai, kurie panaudoti mirusiojo laidojimui. Toliau biurokratai kliūčių nebedarė ir pinigai sąskaitoje atsidūrė per 24 valandas. Kaip ir numato teisės aktai.
Valdininkai teisinasi
Paprašyta pakomentuoti situaciją, atsakinga administracijos specialistė tarsi nematė jokios problemos. Ji nurodė, kad jau daugybę metų Radviliškio miesto gyventojams laidojimo išmokos pervedamos tik į banko sąskaitas. Vėliau specialistė su būdingu biurokratiniu atsainumu atrėžė, jog pinigai vis tik buvo sumokėti, tad neturėtų būti ir kažkokių nusiskundimų nei jos suteikta administracine paslauga, nei tuo labiau sistema. Kam buvo perkama grynųjų pinigų išmokėjimo kasoje paslauga, ji negalėjo pakomentuoti. Kai buvo pasiteirauta, kokiu teisės aktu vadovaujamasi asmenims kreipiantis dėl laidojimo išmokų, ji nurodė ne įstatymą ar tvarkos aprašą. Bet nusiuntė aiškintis pas skyriaus vedėją D. Brazį.
Vedėjas iš pradžių net nesistengė suprasti, kur galėtų būti problema. „Juk jei ne Socialinės paramos skyriaus specialistai, tai pagyvenusio amžiaus interesantai su prašymų užpildymais sugaištų daugiau nei pusė dienos“, – porindamas jis linko kaltę permesti senoliams. „Paimsime prašymą, pasižiūrėsime, kokį būdą pasirinko besiskundžianti moteris ir viskas bus aišku“, – dėstė toliau jis. Bet išgirdęs, kad jo vadovaujamo skyriaus specialistai tiesiog reikalavo banko sąskaitos numerio, į kurią būtų galima pervesti pinigus, vedėjas aktoriniais sugebėjimais paslėpė galimą susirūpinimą dėl įvykusio incidento. Tik po skambučio našlės giminaitei, jis „ant kilimėlio“ išsikvietė pavaldinius ir straipsnio autoriaus akivaizdoje įvykusi akistata netyčia atskleidė veidmainystę. Viena yra akcentuojama, tačiau daroma visai kas kita. Specialistai nuoširdžiai aiškino vedėjui, kad toks būdas yra taikomas daugybę metų ir tai toleravo pati aukščiausia valdžia. Įspraustas į kampą neatremiamų argumentų dėl jo vadovaujamo skyriaus specialistų daromos psichologinės įtakos pasirenkant „tinkamiausią“ laidojimo išmokos gavimo būdą, vedėjas sakė palaikantis artimąjį praradusią moterį. Jo nuomone, taip neturėjo atsitikti ir tik pats asmuo turi turėti teisę rinktis, kaip gauti pinigus.
Bausti negalima pasigailėti
Kokių priemonių imsis, kad panašių nemalonių situacijų būtų išvengta ateityje, vedėjas D. Brazys lakoniškai atkirto, jog žodžiu primins specialistams apie vykdytinas funkcijas. Tokia vedėjo pasirinkta pozicija verčia sunerimti, kaip iš tikrųjų tvarkomasi administracijoje. Žodiniai nurodymai nėra prisegami prie bylos, ir vėliau specialistai, įvykus konfliktinėms situacijoms, neturi argumentų savo gynybai, jog vykdė tiesioginius viršininkų žodinius nurodymus. O jie, pasirodo, gali būti ir neteisėti. Arba naudingi tam tikrai įmonei, teikiančiai tam tikrą paslaugą ir kurią laimi visuomenėje ne visiems suprantamais būdais.
Gal visa ši istorija ir nėra tiesiogiai susijusi su skandalinga išmokų pirkimo istorija, tačiau tam tikrų įžvalgų galima pastebėti. Patogu, kai perkama tai, kuo stengiamasi nesinaudoti. Neseniai rajono mero sudaryta darbo grupė nagrinėjo brangiai nupirktos pensijų ir kitų išmokų išnešiojimo paslaugų viešąjį pirkimo konkursą. Įskaitant ir išmokėjimą grynais. Konkursą laimėjo netiesiogiai su Tarybos nariu V. Smalinsku siejama įmonė „Godlija“, bet valdininkai deda visas pastangas, kad nusipirkta paslauga nebūtų naudojamasi. Kas paneigs, kad ir į konkurso sąlygas grynų pinigų išmokėjimo paslauga buvo įrašyta tik formaliai, suteikiant bendrapartiečiams šiltnamines sąlygas laimėti konkursus?
Marius Aleksiūnas
