Bendruomenės namuose viešėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai

Rugsėjo 14 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai: „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos departamento direktorius Mantas Dubauskas, „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ vadovas Albertas Bajorinas bei atsakingas už lokomotyvų remonto depo darbą Darius Abromavičius, Radviliškio prekinių vagonų depo viršininkė Irina  Nikulkienė.
Susitikimo metu buvo pateikta daug klausimų, susijusių su AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbu, aktualių Radviliškio rajono gyventojams.

Ar liksime geležinkelininkų sostine?
Bendruomenės nariams buvo aktualus klausimas, ar Radviliškis išlaikys geležinkelininkų sostinės vardą, nes sklinda gandai, jog žadama atleisti nemažai darbuotojų arba jie bus perkelti dirbti į Vilnių.
„Radviliškyje „Lietuvos geležinkelių“ grupėje prieš metus dirbo  1781 darbuotojas, šiuo metu dirba – 1723 darbuotojai, vadinasi, sumažėjo tik 58. Dalis darbuotojų perėjo į „Vilniaus lokomotyvų remonto depą“, kur sutelktos visos remonto kompetencijos“,- sakė M. Dubauskas.
Pasak D. Abromavičiaus, „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ – dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, kurios Radviliškio padalinyje dirba 490 darbuotojų. „Mes iš Vilniaus siunčiame darbuotojus į Radviliškį mokytis lokomotyvų remonto, be to, per metus 21 proc. padidinome darbo apimtis, taigi darbuotojų atleisti net nemanome, perkelti jų dirbti į Vilnių taip pat neplanuojame“,- sakė D. Abromavičius.
Šiuo metu Radviliškio lokomotyvų remonto depe dirba 120 darbuotojų, vagonų remonto depe – 370 darbuotojų, administracijoje – 30.  Tad viltis, kad Radviliškis ir toliau liks geležinkelininkų sostine, išlieka. Juolab kad Vilniaus lokomotyvų remonto depas jau dabar ieško darbuotojų Radviliškyje.

Apie atlyginimus
Į susitikimą atvykę radviliškiečiai domėjosi, kokie geležinkelininkų atlyginimai, nes AB „Lietuvos geležinkeliai“ – didžiausias darbdavys rajone.„Šiuo metu „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų atlyginimai – didesni už šalies vidurkį. Radviliškyje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų atlyginimai taip pat didesni už vidurkį. Tačiau girdime darbuotojų lūkesčius. Todėl nuo lapkričio 1 d. bus peržiūrimi mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimai ir didinami, atlyginimų kėlimui skirta 7 mln. eurų. Metinis skatinimas, vadinamasis 13 atlyginimas, išmokamas pagal įmonės rezultatus, ir gali siekti 80 proc. atlyginimo“,- sakė M. Dubauskas.
Buvo pastebėta, kad anksčiau beveik 50 proc. geležinkelininkų atlyginimo sudarė kintamoji dalis, kuri priklausė nuo viršininko malonės ir žmogus nežinodavo, kiek gaus atlyginimo. Šiuo metu kintamoji dalis tapo pastoviąja dalimi.
Bendruomenės nariai pastebėjo, kad labai sunkiai dirbdami mažai uždirba šaltkalviai. Pasak Irinos Nikulkienės, šaltkalvių darbas tikrai sunkus, tačiau jiems sudaromos galimybės užsidirbti. „Jeigu šaltkalvis dirba šventinėmis dienomis bei viršvalandžius, jo mėnesinis atlyginimas gali siekti 950 eurų“,- sakė Radviliškio prekinių vagonų depo viršininkė. Daugelis darbuotojų viršvalandžius dirba savo noru, nes už juos sumokama.
Už naktinį darbą „Lietuvos geležinkelio“ darbuotojams mokamas 1,7 karto didesnis atlyginimas.
Darbininkų kaita  AB „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelė – 2 proc., vadinasi, daugelis darbuotojų patenkinti atlyginimais bei darbo sąlygomis.

Klausimai dėl pervažų
Kadangi nemažai radviliškiečių gyvena Basanavičiaus bei Daukanto gatvėse, esančiose už geležinkelio pervažos, žmonės domėjosi, ar nebus statomas per šią pervažą viadukas. Svečiai apie tai informacijos neturėjo ir patarė kreiptis į savivaldybę.
Taip pat iškilo klausimas, ką daryti, jeigu daugiau nei 20 min. pervažoje dega raudonas signalas, o traukinys nevažiuoja. Svečių nuomone, prie kai kurių pervažų galbūt būtų galima įrengti švieslentes, kuriose būtų pateikta informacija, kiek laiko pervaža bus uždaryta.

Nepatogumai dėl triukšmo
Kaip pastebi radviliškiečiai, nemažai gyvenamųjų namų stovi labai arti geležinkelio bėgių, tad jų gyventojai kenčia nuo traukinių keliamo triukšmo.
 „Turime programą dėl triukšmo mažinimo, pirmiausia statome triukšmą mažinančias sieneles, kur tikrai jos reikalingos, skiriame tam lėšų. Tiesa, kartais pastačius sienelę gyventojai būna nepatenkinti, nes jos užstoja vaizdą“,- sakė M. Dubauskas.
Bendruomenės  pirmininkas G.Lipnevičius siūlė kasmet pastatyti nors po kelis metrus triukšmą mažinančių sienelių ir per 10 metų triukšmo problema išsispręs.
Radviliškiečiai pastebėjo, kad triukšmą kelia ir pokalbiai per garsiakalbius, girdimi gyvenantiems arčiau geležinkelio. Svečiai sakė, kad šie pokalbiai yra dėl saugumo ir vienintelis būdas sumažinti jų keliamą triukšmą – nusukti mikrofonus į kitą pusę.

Apie perėjusius iš kitų įmonių darbuotojus
Bendruomenės nariai domėjosi, kiek darbuotojų į AB „Lietuvos geležinkeliai“ perėjo iš „Klaipėdos naftos“, nes iš ten atėjo pats generalinis direktorius M. Bartuška.
Pasak  Komunikacijos departamento direktoriaus, iš „Klaipėdos naftos“ į bendrovę atėjo tik 4-5 darbuotojai. Nemažai darbuotojų perėjo iš  SEB bei „Swedbank“ bankų. „Priimdami darbuotojus mes  neklausiame, kur jie anksčiau dirbo, mums rūpi tik jų kvalifikacija“,- sakė M. Dubauskas.
Iškilo klausimas ir kaip į Radviliškio prekinių vagonų depo viršininkės pareigybes buvo paskirta Irina  Nikulkienė.  „Ji dalyvavo paskelbtame konkurse, šios pareigybės atitiko jos patirtį, kvalifikaciją, žinias, tad Irina ir buvo paskirta į šias pareigybes. Buvęs viršininkas A. Žmėjauskas  savo noru išėjo dirbti į kitą bendrovę“,- į klausimą atsakė A.Bajorinas.

Dėl krovinių ir keleivių vežimo

Susitikimo dalyviai domėjosi, ar bus atskirtas krovinių vežimas nuo keleivių ir ar žadama parduoti pelningą krovinių vežimo paslaugą. Pasak „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos departamento direktoriaus M. Dubausko, krovinių ir keleivių vežimo paslaugos yra atskirtos, vadovauja atskiri vadovai, yra atskiros direkcijos. Pelningos krovinių vežimo paslaugos parduoti nežadama.
„Keleivių vežimas visada buvo nuostolingas. Šią paslaugą daugelyje šalių subsidijuoja valstybė, tame tarpe ir Lietuva. Traukinys – pati švariausia ir saugiausia transporto priemonė, atkemšanti gatves. Praėjusiais metais dėl keleivių pervežimo buvo patirtas 33 mln. eurų nuostolis, tačiau šiemet jis turėtų būti apie 10 proc. mažesnis“,- sakė M. Dubauskas.
Radviliškiečiai skundėsi, kad kartais būna sunku gauti bilietus į traukinį, važiuojantį į Vilnių. Svečiai patarė bilietus pirkti iš anksto arba internetu, iš anksto planuoti keliones. Susitikimo dalyviai buvo informuoti, kad  sudėtingiau bilietus į traukinį buvo gauti dėl  remonto darbų – buvo atšaukta dalis traukinių reisų, baigus remontus situacija pagerės.
Ar bus Radviliškyje  geležinkelio muziejus?
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius svečių pasiteiravo, ar yra vilties, kad Radviliškyje, geležinkelininkų sostinėje, atsiras geležinkelio muziejus. „Aš buvau pateikęs rajono vadovams pasiūlymą Laisvės alėjoje įrengti Muziejaus gatvę, susijusią su geležinkeliu, kad nereikėtų važiuoti į Anykščius, juk Radviliškis – geležinkelininkų sostinė“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
„Mes turime du geležinkelio muziejus – Vilniuje ir Šiauliuose, esantis Anykščiuose siaurukas priklauso trims savivaldybėms. Kol kas Radviliškyje geležinkelio muziejaus  neplanuojame kurti“,- sakė  M. Dubauskas.
Svečias pasiūlė radviliškiečiams mieste organizuoti  Geležinkelininkų šventę – tai būtų puiki atrakcija visiems rajono gyventojams. Bendruomenės nariai entuziastingai pritarė šiam pasiūlymui.
Bendruomenės gidas A. Vitartas teiravosi, ar bus organizuojamos nuolatinės ekskursijos  ant Lyduvėnų tilto. Pasak M. Dubausko, šis klausimas svarstomas ir paaiškės kitais metais. Norint organizuoti ekskursijas ant šio tilto, reikia sutvirtinti takelius, turėklus, kai vyktų ekskursijos, per tiltą nevažiuotų traukiniai, reikės derinti tvarkaraščius.
Svečiai pasakė ir gerąją naujieną važiuojantiems traukiniais – ateityje planuojama padidinti traukinių greitį nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kad šį atstumą traukinys nuvažiuotų per 3  valandas, taip pat planuojama nutiesti bei elektrifkuoti europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ iki Latvijos ir Lenkijos sienų.

Bendruomenės nariai gausiais aplodismentais  padėkojo svečiams už išsamius atsakymus, už suteiktą naudingą informaciją.  
Susitikimus prie kavos „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose organizuoja ir kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padeda bendruomenės savanoriai: R. Radavičienė, V. Aleknienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Prie rugsėjo 14 d. popietės organizavimo prisidėjo G. Chodosovskaja, D. Sopina, R. Urbonienė, V. Goštautienė, D.Tikuišienė- ačiū joms.

„Radviliškio krašto“ informacija



Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts