Bendruomenės namuose lankėsi aplinkosaugininkai

Balandžio 29 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose lankėsi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos  Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausieji specialistai Mingaila Saulevičius ir Tomas Žukaitis. Pokalbį moderavo bendruomenės pirmininkas, o dabar ir rajono Tarybos narys Gediminas Lipnevičius.

Aplinkosaugininkams klausimų netrūko

Paklausti, kokie pokyčiai numatomi Radviliškio rajone, susiję su aplinkosauga,  svečiai atsakė, kad nieko ypatingo kaip ir nenusimato. „Štai Grinkiškyje bus nuotekų valykla, dabar tvarkysime atliekas civilizuotai“,- sakė M. Saulevičius.
Dažniausi – nuotekų tvarkymo pažeidimai
„Dažniausi nusižengimai, ypač kaimuose, – nuotekų tvarkymų pažeidimai. Kai tvarkyti nuotekas žmonėms, kad negautų baudų“,- klausė bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius.
„Pagal Bendruosius reikalavimus nuotekų tvarkymui, „prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis“ – pacitavo reikalavimus M. Saulevičius. Pasak aplinkosaugininko, nuotekų  rezervuarai turi būti sandarūs, jie privalo turėti sertifikatą.
G.Lipnevičius teiravosi, ar būtų baudžiama už tai, jeigu savo kieme nuplauni automobilį. „Už automobilio plovimą kieme su plovikliais  baudžiama, bus rašomas protokolas kaip aplinkos teršimas. Jeigu automobilis nuplaunamas tik vandeniu, teršimo nebus, tačiau  dažniausiai gyventojai naudoja ploviklius, nes be jų automobilio gerai nenuplausi“,- atsakė aplinkosaugininkas.
Problemos dėl medžių ir krūmų
Popietės metu bendruomenės nariams nemažai klausimų iškilo dėl kaimynų pasodintų medžių bei krūmų, dėl medžių kirtimo.
„Neseniai įsigaliojo Aplinkos ministerijos parengta tvarka dėl medžių, krūmų ir gėlynų veisimo. Jeigu norėsite pasisodinti medį, paklauskite, kokio jis bus aukščio. Jeigu medis bus aukštesnis nei 3 metrų, šiaurinėje pusėje negalėsite sodinti mažiau nei 5 metrai nuo kaimynų sklypų ribos. Arčiau medžius sodinti galima tik gavus raštišką sutikimą, žodinio neužtenka. Nuo kitų pusių atstumai mažėja. Ši tvarka negalioja atbuline data“,- apie medžių sodinimą informavo aplinkosaugininkas T. Žukaitis.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius dar informavo, kad  atstumas nuo namo matuojama nuo karnizo iki kaimyno ribos. Kūdra ir  baseinas gali būti tik vieno metro atstumu nuo kaimyno tvoros.
„Kaimynė pasisodino tujas, nėra nei pusės metro iki mano tvoros“,- skundėsi viena bendruomenės narė.
Pasak M. Saulevičiaus, tokiu atveju su  kaimynais reikia kalbėtis, kad  persisodintų savo želdinius tinkamu atstumu – ne mažiau 80 cm nuo kaimyno tvoros. Jeigu kaimynai nesutiks, galima kreiptis į savivaldybės komisiją, ji tikrai atvažiuos patikrinti ir kaimynė bus priversta perkelti savo augalus.
Buvo iškelta ir dar viena bendruomenės narės  problema: „Kaimynas prie elektros stulpo pasodino alyvmedį, jis išsišakojo aplink stulpą – ar taip galima? Alyvmedis išsikerojo ir į langą meta šešėlį, iki lango – 3 metrai“.

Pasak aplinkosaugininkų, medžius energetikai išgena, aplink elektros stulpą neturėtų būti krūmų, jie tikrai nebus saugomi. Jeigu alyva pasodinta daugiau kaip 2 metrai nuo ribos, niekas kaimyno neprivers tos alyvos nupjauti. 
„Privačioje sodyboje auga maumedis, kurio spygliai krenta į šalia esantį šulinį. Nupjauti medžio  seniūnija neleidžia, savo lėšomis pjauti labai brangiai kainuoja. Ką tokiu atveju daryti?“- klausė bendruomenės narė.

„Jeigu sveikas medis, nekelia pavojaus,  norint jį nupjauti nuo praėjusių metų liepos 1 d. reikia sumokėti atstatomąją vertę. O geriausia išeitis būtų šulinį uždengti“,- patarė M. Saulevičius.
„Kapinėse prie kapavietės auga klevas, dabar jis didelis, smulkios šaknys išsikerojusios, stambesnės šaknys verčia bortelius. Ką tokiu atveju daryti?“- uždavė klausimą bendruomenės narė J.Kaučikienė.

Pasak aplinkosaugininko M.Saulevičiaus,  tokiems medžiams nupjauti, jeigu jie ardo bortelius, savivaldybės sudaryta komisija, kuriai vadovauja V.Grinienė,  išduoda leidimus.

Susitikimo metu bendruomenės nariams iškilo klausimas, kodėl paplentėje išpjauti topoliai.
Žvejybos ir medžioklės ypatumai
Bendruomenės pirmininkas pasidomėjo, kas naujo žvejybos bei medžioklės įstatuose.
„Radviliškio rajone  pensinio amžiaus žmonės gali žvejoti nemokamai, manau, tai gera naujiena. Dėl medžioklės didelių pasikeitimų nėra. Štai jeigu ūkininkas pastebėjo, kad laukiniai žvėrys jo pasėliams daro žalą, jis  per 3 darbo dienas turi kreiptis į seniūniją, žala bus įvertina ir išmokama išmoka“,- sakė T. Žukaitis.
Kai nosį riečia nemalonus kvapas…
Popietės dalyviai skundėsi svečiams dėl dažnai mieste sklindančio nemalonaus srutų kvapo iš netoliese esančios kiaulių fermos.
Šią smarvę uostome ne kasdien. Pavasarį, rudenį fermose reikia sutvarkyti mėšlą, bendrovėms ruošiami tręšimo planai. Sutikime, kad mėšlas yra trąša ir pinigai. Šiuo metu pasikeitė mėšlo laikymo technologijos, „Gražionių bekone“  laikomas skystas mėšlas. Anksčiau laikytas kraikinis mėšlas garuoja, tačiau turėdami kraikinį mėšlą prarasdavome daug azoto. Dabar prarandama mažiau naudingų medžiagų, tai didelis pliusas gamtai“,- apie nelabai kvepiančio produkto naudą paaiškino aplinkosaugininkas.
Bendruomenės pirmininkas pasiteiravo, ar negalima būtų suderinti, kad srutos nebūtų laistomos laukuose, kai vėjas į miesto pusę. 

„Galioja srutų laistymui įvairūs apribojimai: savaitgaliais, valstybinių švenčių dienomis, nesuderinus su žmogumi, kuris gyvena iki 100 metrų nuo laistomo lauko“,- sakė aplinkosaugininkas.
Bendruomenės pirmininkas popietės dalyviams priminė, kad  smarvę skleidžia ne tik srutos, laistomos laukuose, tačiau ir namų voljeruose gyvenantys augintiniai. „Kai kaimynas pasistato voljerą šuniui, galima sakyti, smarve dalinasi ir su aplinkiniais. Reikėtų prisiminti, kad voljerai įrengiami ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo valdos. Arčiau – tik turint kaimyno raštišką leidimą. Visi mylime gyvūnus, tačiau reikia pagalvoti, kad šuns kvapas bei šuns amsėjimas trukdys kaimynui“,- sakė G. Lipnevičius.
Klausimams išsekus, bendruomenės nariai plojimais padėkojo svečiams už informatyvų pokalbį, o bendruomenės pirmininkas jiems įteikė mėnesio savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumeratą.
Popietės metu jos dalyvius bei svečius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: O.Kazlovskaja, E.Siudikienė, V.Goštautienė, S.Skorkaitė, V.Aleknienė, J.Bagdžiūnienė, B.Krikščiukaitienė, A.Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Total
0
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Related Posts