Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės svečias – Šiaulių rajono meras

Avatar

Paskelbta

data

Birželio 10 d., Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės namuose lankėsi  Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras ir LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas.
Pokalbis apie  dviejų rajonų politinius panašumus bei skirtumus
„Šiandien kalbėsimės, kuo skiriasi Šiaulių ir Radviliškio rajonai, kuo jie panašūs“,- pakviesdamas prisistatyti Šiaulių rajono merą A. Bezarą sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
„Nuoširdus ačiū, kad pakvietėte, šiek tiek nepatogiai jaučiuosi, kad nematau ilgamečio  rajono mero bei mano mokytojo A. Čepononio, tačiau į visus klausimus stengsiuosi nuoširdžiai atsakyti“,- sakė Šiaulių rajono meras. Beje, bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius  kvietė ir Radviliškio rajono savivaldybės merą A. Čepononį į susitikimą, tačiau jis neatvyko.

„Savivaldybėje dirbu nuo 2000 metų, dvejus metus dirbau seniūnu, devynerius metus – Žemės ūkio skyriaus vedėju, ketverius metus dirbau vicemeru ir antrą kadenciją rajono žmonių tiesiogiai esu išrinktas meru. Šiuose savivaldos rinkimuose esu išrinktas jau pirmajame ture, nes mane palaikė ir už mane balsavo daugiau, nei 50 procentų rinkimuose dalyvavusių žmonių. Nesu „sausas“ biurokratas, yra 400 hektarų šeimos ūkis, auginame mėsinius galvijus. Esu vedęs, užauginau sūnų ir dukrą, turiu du anūkus. Šiaulių rajone leidžiamo savaitraščio „Kuršėnų krašto žinios“ kritika verčia darbe pasitempti, o jeigu būtų tik liaupsės, pradėčiau galvoti, kad esu nepakeičiamas ir kad viską labai gerai darau“,- sakė svečias.
Pereidamas prie klausimų apie politiką, G. Lipnevičius svečio pasiteiravo, kiek šiuo momentu rajono tarybos pozicijoje  yra  A. Bezaro vadovaujamo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajono skyriaus narių.
„Šiaulių rajone „valstiečiai“ nuo 2000 m. turėjo ir merą, ir vicemerą ir administracijos direktorių, bet dėl įvairių aplinkybių šios pozicijos kito. Tačiau šioje kadencijoje vėl visose šiose pozicijose dirba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai. Galima palyginti: praeitą kadenciją  Taryboje  dirbo  9 „valstiečiai“, dabar turime 13 iš 25 Tarybos narių, koalicijoje su mumis dirba 2 liberalai. Opozicijoje yra 4 konservatoriai (praeitą kadenciją konservatoriai turėjo 3 Tarybos narius), socialdemokratai turėjo 6 Tarybos narius, dabar jų – 4, dar yra 2 „darbiečiai“. Noriu pabrėžti, kad net ir esant tokiam balsų santykiui, jeigu Tarybos nariai pateikia  konstruktyvius pasiūlymus dėl rajono gyventojų gerovės, į partiškumą nežiūrima. Esu nusiteikęs rasti  bendrą kalbą su visais“,- sakė Šiaulių rajono meras.
„Radviliškio rajone beveik visi seniūnai yra konservatoriai ir tik du socdemai. Kokia padėtis Šiaulių rajone, ar ten dauguma  seniūnų „valstiečiai“?“,- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
Pasak Šiaulių rajono mero A. Bezaro, iš 11 seniūnų tik 3 yra „valstiečiai“: „Su kai kuriais seniūnais dėl netinkamai atliekamų pareigų tenka ir pasipykti. Pagal šiandieninius įstatymus atleisti seniūną yra problema, net jeigu yra nusiskundimų iš žmonių. Seniūnas turi dirbti savo seniūnijos žmonėms, čia neturėtų lemti partiškumas“.

Apie žemės mokesčių skirtumus
„Šiaulių rajone žemės mokesčiai daug mažesni nei Radviliškio rajone: mūsų rajone žemės ūkio paskirties žemės mokestis 2019 m. yra 1,7 proc., 2020 metams po ilgų ginčų sumažintas iki 1,3 proc., Šiaulių rajone – apie 0,5 proc.; gyvenamosios paskirties žemės mokestis Radviliškio rajone –  0,8 proc., Šiaulių rajone – 0,26 – 0,32 proc.; mokestis verslo paskirties žemei Radviliškio rajone – 0,8 proc., Šiaulių rajone –  0,24 proc. Kaip jums pavyko taip sumažinti mokesčius?“- Šiaulių rajono mero klausė G. Lipnevičius.
„Kartais žemdirbiai nėra patys mylimiausi, ypač jeigu demonstruoja savo turtus, prabangius „džipus“. Tačiau rajone buvo partijų, kurios siūlė didinti žemės mokesčius 30 proc., šis pasiūlymas priimtas nebuvo. Buvo metų, kai mūsų rajono žemdirbiai dėl nepalankių oro sąlygų buvo atleisti nuo mokesčių, bet mūsų rajone labai gerbiami ir verslininkai. Stengiamės per kuo trumpesnius terminus padėti savo rajone įsikurti verslininkams, o turintiems namus netoli Šiaulių rajono patarčiau deklaruoti gyvenamąją vietą mūsų rajone – žemės mokesčiai bus mažesni“,- sakė A. Bezaras.
Į pokalbį dėl žemės mokesčių įsijungė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas. Pasak jo, žemdirbiai negalėtų labai skųstis – Radviliškio rajone žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., kai tuo tarpu Biržų rajone jis siekia 2 proc.
„Seime žadama svarstyti projektą, pagal kurį būtų numatyta mokestį už apleistas žemes nuo 0, 01 proc. didinti iki 8 proc. Acokavuose dirbtuvės stovi apleistos, tai reikėtų apmokestinti, vidury miestelio niekas nešienauja žemės plotų – savininkai tuo nesirūpina, nes baudos nėra didelės“,- sakė LR Seimo narys.
Pasak A. Bezaro, su šia problema buvo susidurta ir Šiaulių rajone – mokestį už apleistas žemes buvo siūloma didinti iki 4 proc., šiuo metu beveik visi didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai yra įdirbti.
Pasak Šiaulių rajono mero, iš radviliškiečių taip pat kai ko galima pasimokyti: „Jūs žymiai mažiau lėšų išleidžiate mokinių  pavėžėjimui, galite šias lėšas investuoti į mokyklas. Sudarėme komisiją, kuri peržiūrėtų maršrutus, kad nevažiuotų tušti autobusai. Atvyksime ir pas radviliškiečius pasikonsultuoti dėl pavėžėjimo organizavimo“.
Kompensacijos važinėjantiems darbuotojams
Tarybos narys G. Lipnevičius pasidomėjo, ar Šiaulių rajone mokytojams kompensuojamas važiavimas į darbą.
„Darželių darbuotojams kompensuojame, daliai mokytojų – taip pat. Penkios rajono savivaldybės  įstaigos buvo perkeltos iš Šiaulių į Kuršėnus, ketvirtadieniais nuo 13 valandos pats dirbu Kuršėnuose. Perkeltų įstaigų darbuotojams kompensuosime  atvažiavimą į darbą, nes  keitėsi jų darbo vieta. Iš Kuršėnų iškėlus miškų urėdiją – liko pastatas, į kurį persikels Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, taip pat Švietimo paslaugų centras. Iš Šiaulių miesto kai kuriems padaliniams persikėlus į Kuršėnus, miestas pagyvėjo, nes čia atvažiuoja dirbti ir Šiaulių miesto gyventojų. Kuršėnai – buvęs pramoninis miestas: veikė cukraus fabrikas, Daugėlių statybinių  medžiagų cechas, drenažo cechas,  gyveno per 15 tūkst. gyventojų,  šiuo metu liko apie 12 tūkst. Tačiau Kuršėnų miestas gražus, tvarkingas ir dar gražės, nes vykdoma daug darbų – žmonės tą patys mato: rekonstruojamos gatvės, daugiabučių kiemai, pradėta Gruževskių dvaro rekonstrukcija, nemažai darbų dar tik prasidės“,-  Kuršėnų perspektyvas apibūdino A. Bezaras.
G. Lipnevičius pasidomėjo, ar nereikėtų į Kuršėnus perkelti savivaldybės centro?
Pasak Šiaulių rajono mero, šiuo klausimu vyko gyventojų apklausos, Ginkūnų ir Vijolių gyventojai nenorėjo jungtis prie miesto. Apie tokį susijungimą turėtų  galvoti Seimo nariai ir tai turėtų būti padaryta iki savivaldos rinkimų.
Meras sprendžia visus klausimus
„Šiaulių rajono gyventojai džiaugiasi, kad meras išsprendžia daugelį klausimų labai greitai ir paprastai. Kaip jums tai pavyksta?“- domėjosi bendruomenės pirmininkas.
„Jeigu seniūnai vietoje nesusitvarko su savo darbu ir nesprendžia kartais ir labai nesudėtingo klausimo, žmogus eina toliau, nes valdininkams kartais pritrūksta geranoriškumo ir žmogiškumo. Visas problemas bandau spręsti iš karto. Štai atėjo žmonės skųstis dėl valomo kanalo purvu nutaškyto bulvių lauko galiuko ir keliuko. Paprašiau darbuotojų kuo greičiau sutvarkyti  šią problemą, kol gyventojai grįžo į namus – purvo nebėra“,- apie savo  darbo metodus papasakojo svečias.
Aptartos ir socialinės problemos
Susitikimo metu buvo aptartos daugeliui aktualios ir socialinės problemos.
„Seime buvo siūloma didinti pašalpas, tačiau aš prieš pašalpų didinimą, reikia kurti darbo vietas. LSDP nariai siūlo LR Seimo nariams, kurie po kadencijos Seime neranda darbo, mokėti rentą – per mėnesį iki gyvos galvos būtų mokama po 1 tūkst. eurų, kai kuriems ir daugiau. Tačiau Seimas yra ketverių metų mokykla be diplomų ir netikiu, kad Seimo narys nerastų darbo – aš pats į savo įmonę pakviesčiau dirbti buvusį Seimo narį. R. Karbauskis taip pat sakė, kad šio projekto nepalaikys“,- sakė LR Seimo narys A. Gaidžiūnas.
„Aš taip pat pykstu, kai savivaldybėje atidirbęs 10 metų specialistas sakosi nerandantis darbo. Seimo nariai sako, kad jų darbas labai sunkus, taip, iš tikro sunkus – 12 kandidatų į 1 vietą, o griovių kasti nėra nei vieno“,- A. Gaidžiūnui paantrino A. Bezaras.
Buvo aptartas ir „vaikų pinigų“ klausimas. Pasak A. Gaidžiūno, Seime kai kurių partijų nariai reikalauja „vaiko pinigus“ didinti nuo 50 iki  120 eurų, tačiau tam reikėtų 200 mln. eurų.
Šiaulių rajone savivaldybė iš savo biudžeto kiekvienam naujagimiui skiria po 300 eurų, kuriuos savo nuožiūra išleidžia tėvai. Tokį projektą Radviliškio rajono savivaldybės tarybai sakė siūlysiantis ir Radviliškio rajono savivaldybės Tarybos narys G. Lipnevičius.
Pasak Šiaulių rajono mero, rajone buvo pamažėję pašalpų gavėjų, tačiau aktuali išlieka bedarbių problema. Daugelis bedarbių nenori dirbti, jiems geriau gauti pašalpas, tad  auga  nauja bedarbių karta.Turizmo plėtra rajonuose
Bendruomenės narys, gidas Albertas Vitartas svečio teiravosi, kokia padėtis Šiaulių rajone su turizmu.
„Lankomiausi objektai mūsų rajone – Kryžių kalnas ir Kurtuvėnų regioninis parkas. Atskirų turistinių maršrutų dar nėra sudaryta, tad turizmo srityje yra kur padirbėti. Kad būtų sudaryti turistiniai maršrutai, būtina sukurti ir infrastruktūrą, kad keliaudami žmonės galėtų pailsėti, išgerti arbatos“,- sakė A. Bezaras.
„Reikėtų, kad kiekvienoje ir Radviliškio rajono seniūnijoje būtų surašytos lankytinos vietos, kurias žmonės galėtų apžiūrėti“,- merui pritarė A. Gaidžiūnas.
Pasak Tarybos nario G. Lipnevičiaus, jis rajono valdžiai siūlė įgyvendinti Radviliškio mieste Muziejaus gatvės projektą, tačiau  į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta.
Bediskutuojant bei lyginant  Šiaulių ir Radviliškio rajonus, nepastebimai parbėgo beveik dvi valandos. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasveikino Šiaulių rajono merą A. Bezarą su artėjančiu vardadieniu – Antaninėmis ir įteikė gėlių. Abiems svečiams- Šiaulių rajono merui ir LR Seimo nariui buvo įteikta po suvenyrinį bendruomenės  medalį.
A.Bezaras, atsidėkodamas už šiltą priėmimą, įteikė knygą apie Šiaulių rajoną –  „Šiaulių rajono vaizdai ir ženklai“.
„Labai malonu buvo bendrauti, pas jus labai šilta atmosfera“,- atsisveikindamas sakė svečias. 
„Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose „Kavos popietes“organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: V.Aleknienė, S. Skorkaitė, R. Radavičienė, G. Chodosovskaja, E. Siudikienė, V. Goštautienė, V. Gerštautienė, A.Litinskas.
Kitą pirmadienį bendruomenės namuose svečiuosis net dviejų profesinių mokyklų vadovai bei mokytojai. Jie pristatys savo mokyklas ir visus susirinkusius pamokys floristikos bei konditerinio amato paslapčių, popietės dalyvius pavaišins keksiukais bei vaisių fondiu su šokoladu.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė keliavo į Anykščių kraštą

Avatar

Paskelbta

data

Ankstyvą ankstyvą rugsėjo 28 dienos rytą prie miesto stadiono rinkosi „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai, pasiruošę kelionei į Anykščius.
Pirmiausia ekskursantai apsilankė  ir viename unikaliausių Lietuvos paveldo objektų – Aukštaitijos siauruko muziejuje.

Čia apžiūrėti restauruoti šimtametės geležinkelio stoties pastatai, bėgiai, vandens bokštas, akmenimis grįsta aikštė, vertingiausias eksponatas – siauruko garvežys ,,Kukuška“, pagamintas 1949 m. „Škodos“ gamykloje. Tačiau „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariams labiausiai patiko ir įsiminė pasivažinėjimas rankine drezina.
Anykščiuose taip pat buvo aplankytas ekskursantų labiausiai laukiamas vasaros rogučių atrakcionas ant Kalitos kalno. Trasą sudaro net 5 posūkiai, tramplynas ir kilpa. Trasa yra 500 m ilgio, įveikiama 40km/h greičiu. Jaunimui rogučių trasoje nė kiek nenusileido pagyvenusieji kelionės dalyviai, kurie drąsiai leidosi nuo kalno ir sėmėsi adrenalino.
Bendruomenės nariai kelionės metu aplankė Šeimyniškėlių piliakalnio istorinį kompleksą. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio XIII a. viduryje stovėjo valstybinė medinė pilis, saugojusi šiaurinį Lietuvos valstybės pasienį. Tai buvo pati didžiausia pilis Rytų Lietuvoje, spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta. Dabar Šeimyniškėliai – plačiausiai ištirtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje.
Kitas lauktas kelionės objektas – lietuvių literatūros klasiko Jono Biliūno kapas, vadinamas „Laimės žiburiu“.
Nors diena ir nebuvo  saulėta, tačiau ekskursijos dalyviai pasinaudojo galimybe grožėtis lyg ant delno atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis, pakilę 33 metus, užlipę net 186 laiptelius į Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios apžvalgos bokštą.
Po geros kopimo treniruotės į apžvalgos bokštą ir atgal, ekskursijos dalyviai jėgas atgavo apverstame name, kuris paliko neišdildomų įspūdžių.
Bendruomenės nariai aplankė ir Angelų muziejų, kuriame kiekvienas susirado savo angelą…
Paskutiniai kelionės objektai – Puntuko akmuo bei lajų takas. Lajų takas – vienintelis Rytų Europoje, vingiuojantis medžių lajomis net 300 m ir tolygiai kylantis į 21 m aukštį. Šią trasą įveikė visi bendruomenės nariai: tiek jauni, tiek jau pavargusiomis kojomis žilagalviai bendruomenės nariai. Po pasivaikščiojimo medžių viršūnėmis prieš išvažiuojant namo dar spėta nusileisti prie Šventosios pasigrožėti upės tėkme ir pasidžiaugti Anykščių krašto gaiviu oru.

Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiame Anykščių krašte. „Mintys maišėsi nuo patirtų įspūdžių bei emocijų. Tariame nuoširdų ačiū už šaunias akimirkas, už rūpestį Radviliškio žmonėmis,“– sakė moterys. Taip pat visi kelionės dalyviai nuoširdžiai dėkoja ir bendruomenės administratorei Sonatai Skorkaitei  ir  gidui Albertui Vitartui už tiksliai suplanuotą kelionę bei gražius, vaizdingus ir informatyvius pasakojimus.

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019