Radviliškio rajono savivaldybės administracija paskelbė, kad Baisogalos stadiono statybos „prasidėjo“. Tačiau ši žinia kelia vis daugiau klausimų. Po to, kai savivaldybės tarybos posėdyje opozicinės frakcijos lyderis, Tarybos narys Gediminas Lipnevičius pareikalavo konkrečių atsakymų, o meras Kazimieras Račkauskis tikino, jog „darbai vyksta“ ir „sklypas ruošiamas“, kilo poreikis išsiaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta Baisogalos stadiono statybų aikštelėje ir ar apskritai kas nors vyksta.
Vos atidžiau peržvelgus paskutiniuosius savivaldybės ir mero K. Račkauskio pranešimus, išryškėja gausybė tarpusavio prieštaravimų. Todėl kyla pagrįstas klausimas: ar meras sako tiesą, ar visuomenė nėra klaidinama?
Baisogalos stadione – nei darbuotojų, nei technikos
Mero K. Račkauskio komandos komunikacija kupina spragų – kyla įtarimų dėl melagienų ar paprasčiausios nekompetencijos. Situaciją dar labiau supainiojo savivaldybės tinklalapyje paskelbtas mero pranešimas, kuriame itin tiksliai nurodyta data – rugpjūčio 7 diena. Esą būtent tą dieną „į stadioną atvyko statybininkai“ ir darbai oficialiai prasidėjo. Taip pat
skelbta, kad darbus vykdys UAB „Rolana“.
Tačiau nuo rugpjūčio pradžios jau praėjo keli mėnesiai, o realiai matomų darbų – vis dar nėra. Vienintelis atliktas darbas – paklotas drenažas, paruošta statybų aikštelė. Dar daugiau, paaiškėjo, kad mero komanda statybų pradžią paskelbė net nežinodama, kokie tikslūs darbai bus atliekami.
Iki šiol meras viešai kalba apie tik svarstomus techninius stadiono pakeitimus, kurių, paklaustas konkrečiai, nesugeba aiškiai įvardyti. Pavyzdžiui, iki šiol nėra žinoma, kokia stadiono danga bus įrengiama – natūrali ar dirbtinė. Tai vienas iš svarbiausių techninių sprendimų, nuo kurio priklauso drenažas, pagrindo sluoksniai, pagrindo įrengimas ir visa
inžinerinė infrastruktūra. Jei tokie sprendimai nėra galutiniai, manoma, statybos fiziškai negalėjo būti pradėtos.
Anksčiau savaitraštis „Radviliškio kraštas“ rašė, kad pirminė stadiono projekto kaina – daugiau nei 2 milijonai eurų – yra nereali tokio dydžio miesteliui. Dabar aiškėja dar daugiau: kalbama, kad darbai jau prasidėjo, tačiau meras gyventojams net nepaaiškina, kokį tiksliai stadioną ruošiamasi statyti.
Stadioną „pradėjo statyti“, tik iki šiol nepaaiškino nei už kiek, nei už ką
Dar svarbiau – visuomenei iki šiol nepateikta jokia tiksli informacija apie detalų projekto finansavimą ar galutinę stadiono kainą. Neaišku net Radviliškio rajono savivaldybės tarybai: kiek lėšų projektui iš tiesų skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kokia suma jau gauta, ar savivaldybė turi visą reikalingą finansavimo paketą, ar tik dalį. Jei projekto vertė ir finansavimo poreikis nėra aiškiai įvardyti, neįmanoma vertinti projekto realistiškumo, prognozuoti terminų ar pagrįstai skelbti apie „prasidėjusius“ darbus.
Meras pats painiojasi savo šnekose
Įdėmiai perskaičius mero Kazimiero Račkausko paaiškinimus, tampa akivaizdu, kad jie ne tik neatsako į kilusius klausimus, bet kai kuriuos jų dar labiau sustiprina. Iš pirmo žvilgsnio meras bando kurti įspūdį, kad „viskas vyksta pagal planą“, tačiau tarp eilučių atsiveria tai, ką
jis, panašu, bandė nuslėpti.
Pirmiausia meras pagaliau parašė stadiono kainą – 2 219 707 eurus su PVM. Visuomenė šios sumos ilgą laiką negirdėjo, nors ji turėjo būti paskelbta viešai ir skaidriai. Tačiau vos ją paminėjęs, meras pats pripažįsta, kad po „optimizacijos“ galutinė kaina bus „žymiai mažesnė“. Tai reiškia, kad skelbta suma nėra galutinė, projektas vis dar keičiamas, o pati savivaldybė iki šiol nežo, kiek realiai kainuos stadionas.
Tai sutampa su iki šiol keltais klausimais: visuomenei ir Tarybos nariams nebuvo pateikta baigtinė informacija ne todėl, kad ji „dar rengiama“, o todėl, kad savivaldybė administracija pati nežino, ką tiksliai statys ir kiek tai kainuos.
Dar vienas svarbus mero pripažinimas – projektinių sprendinių neapibrėžtumas. Nors viešai tvirtinama, kad „pirmo etapo specifikacijos“ patvirtintos, meras kartu pripažįsta, kad esminiai stadiono elementai – danga, apšvietimas, įrangos komponentai – vis dar derinami. Tai reiškia, kad projektas nėra galutinis ir dalis sprendinių, turinčių esminę įtaką infrastruktūros kainai, neturi baigtinės formos. Kitaip tariant, meras patvirtina tai, dėl ko kritikuojamas: statybų pradžia paskelbta dar nepriėmus galutinių sprendimų.
Etapinis finansavimas atsirado tik po žurnalistų tyrimo
Dar svarbesnė detalė – finansavimas. Būtent čia meras, panašu, pasako daugiausia neplanuotų dalykų. Jis nurodo, kad Vyriausybė „yra davusi įsipareigojimą finansuoti projektą“, tačiau priduria, kad šiuo metu „laukiama finansavimo pirmajam etapui“, o lėšos rangovui bus mokamos „etapais pagal atliktų darbų aktus“. Tai reiškia, kad savivaldybė neturi viso finansavimo paketo, nors viešojoje erdvėje iki tol buvo kuriamas priešingas įspūdis.
Dar daugiau – apie etapinio finansavimo principą meras pradėjo viešai kalbėti tik po savaitraščio „Radviliškio kraštas“ žurnalistinio tyrimo, kuriame buvo tiesiai paklausta, ar savivaldybė turi faktiškai gautą finansavimą. Iki tol buvo sudaromas įspūdis, kad projektas pilnai finansuojamas, o pinigai jau „skirti“.
Tai kelia rimtą klausimą: iš kokių lėšų jau atlikti požeminiai darbai, jei finansavimas dar negautas? Meras į tai neatsako. Jis tik patvirtina, kad finansavimas nėra gautas, o Vyriausybės parama – tik pažadas. Tai kelia riziką tiek projekto įgyvendinimui, tiek savivaldybės finansiniam stabilumui, nes pačiai savivaldybei milijoninės sumos miestelio stadiono statybai yra neįkandamos. Taip pat aiškėja, kad statybų pradžios paskelbimas
tebuvo politinis triukas, padarytas neturint realaus finansavimo.
Galiausiai meras pripažįsta ir tai, kad ankstesniais metais suplanuotos projekto dalys buvo „perteklinės“ ir „brangios“, todėl jų atsisakoma. Tačiau ši informacija tik dar labiau išryškina komunikacijos stoką: jei projektas iš esmės perbraižomas, kodėl visuomenei nebuvo aiškiai pasakyta, kad ankstesnis planas faktiškai atmetamas?
Projektas nebaigtas, sprendiniai svarstomi – tai kaip galėjo būti pradėtos statybos?
Šiandien Baisogalos stadiono rekonstrukcijos istorija labiau panaši į painią politinę komunikaciją nei į skaidrų, faktais grįstą projektą. Mero K. Račkauskio komentaras, užuot išsklaidęs abejones, tik dar labiau atskleidžia esmines spragas: projektas nėra galutinis, dalis sprendinių vis dar derinami, finansavimas užtikrintas tik iš dalies, o apie etapinio
finansavimo principą meras prabilo tik po žurnalistinio tyrimo.
Visa tai leidžia daryti vieną paprastą, bet nemalonią išvadą: darbų pradžios data buvo paskelbta skubotai ir be realaus pagrindo, o visuomenei iki šiol nepateikta aiški informacija apie tikrąją projekto būklę. Vietoje aiškių faktų gyventojai gauna fragmentiškus paaiškinimus, labiau skirtus nuraminti nei informuoti. Taip ir lieka klausimas, Baisogalos stadiono statybų pradžia atskleidžia mero melagienų skleidimą, ar tiesiog valdančiųjų kompetencijos stoką?
Emilija Laukagalytė
