Socialiniai tinklai

Aktualijos

Aštrėja tėvų ir vaikų kova dėl išmaniųjų prietaisų

Paskelbta

data

Vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka spręsti konfliktus tarp tėvų ir vaikų, kai nesutariama dėl kompiuterių, telefonų ar kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo. Labiausiai specialistus neramina, kad karantino akivaizdoje, kai socialinio bendravimo galimybės siaurėja, priklausomybė išmaniesiems prietaisams aštrėja. Su tokiais sunkumais jau susiduria ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai.

Karantinas, būtinybė izoliuotis, nuotolinis mokymasis ir apribotos galimybės įprastai leisti laisvalaikį lemia, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio, planšetės ar telefono ekrano. Iš pradžių mokslai, po to žaidimai, socialiniai tinklai ar kitos platformos – atsitraukti nuo ekrano, rodos, nėra kada. Tėvai išties vis bando paaiškinti, susitarti ir drausti per ilgai naudoti išmaniuosius įrenginius. Tačiau pasitaiko situacijų, kai vaikai tėvus tarnyboms apskundžia dėl vėlai vakare iš jų paimto kompiuterio ar telefono. Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovams tenka analizuoti tokiose šeimose kylančius sunkumus ir spręsti, kokia pagalba reikalinga: ar reikia stiprinti tėvystės įgūdžius, o gal vaikui reikia psichologo ar priklausomybių specialisto konsultacijų.

Teisės į kompiuterį vaikai reikalauja skambindami policijai

Tai, kad draudimas naudotis išmaniaisiais prietaisais gali virsti rimto šeimos konflikto priežastimi, įrodo pavyzdžiai iš vaiko teisių gynėjų darbo kasdienybės. Prieš kelias dienas, apie 22 valandą vakaro į policiją paskambinusi mergaitė pranešė, kad mama iš jos ir brolio atėmė kompiuterį ir liepia eiti ruošti namų darbus. Fone girdėjosi brolio balsas ir pritarimo šūksniai. Gavę informaciją apie galimą vaiko teisų pažeidimą, į šeimą atvyko Vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai. Pokalbių metu paaiškėjo, kad tėvai nebepajėgia susitarti su paaugliu berniuku ir jaunesne sesute, todėl, netekę kantrybės ir nematydami kitų problemos sprendimo būdų, paėmė iš vaikų kompiuterį. Kilo konfliktas. Nors policija konstatavo, kad smurtas prieš vaikus panaudotas nebuvo, visgi santykių problemas šeimoje reikia spręsti.  

Kitas atvejis, kai teko skubėti į šeimos namus, buvo po nepilnamečio skambučio policijai dėl sugedusio telefono. Vaikas prašė pagalbos, nes telefonas nebeveikia, o namuose vėlų vakarą jiedu su broliu yra vieni. Skambinęs berniukas pasiguodė, kad žaidė su vienu iš telefonų ir šis išsijungė, tuomet bandė susisiekti su kaimynais, galiausiai sugalvojo paskambinti policijai, kad pareigūnai pataisytų telefoną. Berniukų tėvai buvo išskubėję į ligoninės priimamąjį – tėtis išvežė sunegalavusią mamą. Netrukus jie sugrįžo, o namuose jau rado policijos pareigūnus ir vaiko teisių apsaugos specialistus.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Neringa Martišienė sako, kad tai tik du pastarųjų dienų nutikimai, o panašių situacijų, kai vaikai bando išsikovoti savo teisę į telefoną, kompiuterį ir neribotą laiką su jais, pasitaiko vis dažniau.

Konfliktą iššaukia spontaniški draudimai

„Nei vienas vaiko teisių specialistas tėvams, protingai ribojantiems naudojimąsi išmaniaisiais prietaisais, neišsakys priekaištų dėl vaiko teisių pažeidimo. Tačiau jei dėl užstrigusio kompiuterinio žaidimo vaikas skambina pagalbos telefonu 112, jau turėtume susimąstyti, kas su mūsų vaiku atsitiko, kodėl jis renkasi tokį problemos sprendimo būdą. Gal tai irgi yra pagalbos šauksmas, tik kilęs iš visai kitų vaiko poreikių“,  atkreipia dėmesį N. Martišienė.

Specialistė suaugusiuosius kviečia būti dėmesingus vaiko poreikiams, kartu su jais aptarti taisykles ir nusistatyti ribas. Pasak N. Martišienės, kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo lengviau vaikas priims, namuose egzistuojančias taisykles, ir faktą, kad jų nevalia pažeisti.

„Akivaizdu, kad su paaugliu susitarti bus sunkiau nei su šešiamečiu. Žinoma, taisyklės turi keistis kartu su vaiko amžiumi. Labai svarbu susitarimų laikytis, antraip vaikas supras, kad gali juos laužyti ir kontroliuoti situaciją, pavyzdžiui, išsiprašyti žaisti ilgiau, arba tai daryti kai tėvai nepastebi, nes patys yra užsiėmę“, – primena vaiko teisių specialistė.

Visgi, bene svarbiausia aplinkybė, į kurią dėmesį atkreipia vaiko teisių atstovai, yra ugdymas asmeniniu pavyzdžiu. Ką tėvai bekalbėtų, kokias taisykles šeimoje beįvardintų, visuomet daug lengviau vaikai išmoksta tai, ką daro ir ko laikosi patys tėvai. Daug svarbiau ne ką girdi, bet ką realiai mato vaikas.

„Įsivaizduokite šeimos ryšį kaip susikibimą rankomis: kai ranka yra tėčio arba mamos delne, vaikas jaučiasi saugus, patenkintas jo artumo ir saugumo poreikis. Tuo tarpu, jei tėvų rankos ir akys nuolat užimtos išmaniuoju telefonu, tas delniukas lieka tuščias. Be dėmesio likusio mažojo delne taip pat labai greitai atsiduria kompiuterio pelė ar telefonas“, – sako N. Martišienė.

Neribotos valandos prie ekrano gali pakenkti

Vaiko teisių specialistai primena, kad labai svarbu matyti ir girdėti savo vaiką. Geriausia iš anksto nusibrėžti ribas, sutarti, kiek laiko ir ką jis veiks prie kompiuterio ar išmaniajame telefone. Drausti naudotis išvis – neverta, o dažnai ir neįmanoma. Tačiau neribojamos valandos prie išmaniųjų įrenginių gali turėti įtakos vaiko regėjimui bei laikysenai, gali paveikti ir psichinę sveikatą.

N. Martišienė sako, kad intensyvūs ir ilgas valandas žaidžiami kompiuteriniai žaidimai gali sukelti stresą, įtampą ir nuovargį. „Žaidžiant tokius žaidimus, išsiskiria streso hormonai, o ilgalaikis, užsitęsęs stresas lemia psichinės sveikatos sutrikimų vystymąsi. Jei vaikai žaidimus žaidžia ar socialiniuose tinkluose daug valandų leidžia paslapčia nuo tėvų, maištauja ir nepaiso jų draudimų, ilgainiui formuojasi vidinė nuostata, kad taisyklių laikytis nėra privalu ir santykiuose su kitais – mokytojais, bendraamžiais“, – pasakoja specialistė.

Visgi, jei susitarti su vaiku nebepavyksta, patys nerandate priemonių, kurios padėtų susitarti dėl laiko, praleidžiamo prie vienokio ar kitokio išmaniojo prietaiso, kviečiame kreiptis į psichologus, priklausomybių specialistus, kurie  gali padėti visai šeimai. Galima apsilankyti ar nuotoliniu būdu dalyvauti ir įvairiuose tėvams skirtuose seminaruose bei mokymuose, kuriuos gausiai rengia nevyriausybinės organizacijos. Tėvelių prašoma nebijoti kreiptis ir į vaiko teisių specialistus, kaip tik atvirkščiai – jie rekomenduos tuo metu reikalingiausius specialistus vaikui ir visai šeimai.

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Didieji duomenys atskleidė populiariausias šios vasaros kelionių kryptis

Paskelbta

data

Vasaros  pradžioje  švelnėjant karantinui lietuviai vis aktyviau keliavo į užsienį. Birželio mėnesį tarp populiariausių lietuvių atostogų krypčių – poilsinės savaitės trukmės išvykos į Turkiją, Graikiją, Kroatiją, Slovėniją – rodo mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ ir tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistika.

„Šią vasarą poilsiautojų dėmesio padidėjimo sulaukė žygiams ir poilsiui tinkančios Kroatija, Slovėnija, Slovakija, o daugiausia lietuvių ilsėjosi Turkijos ir Graikijos regionuose“, – sakė Gediminas Jankauskas, „Tele2“ duomenų mokslininkas ir projektų vadovas.

Dvigubai daugiau kelionių

„Tele2“ didieji duomenys rodo, kad birželį operatoriaus klientai aplankė per 120 užsienio šalių. Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ statistikos duomenimis, pirmąjį vasaros mėnesį išvykų į užsienį skaičius buvo kone dvigubai didesnis nei gegužę.

„Birželio mėnesį lietuviai aktyviai planavo keliones į užsienį. Drąsiau rinktis keliones svetur skatino ne tik įsibėgėjęs atostogų sezonas, tačiau ir mažėjantis sergamumas koronavirusu, taip pat sušvelnintos keliavimo sąlygos dėl Europos Sąjungoje galiojančio skaitmeninio COVID pažymėjimo“, – sakė Inga Aukštuolytė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

„Tele2“ didieji duomenys ir „Tez Tour“ kelionių statistika atskleidė, kad populiariausias šios vasaros TOP kelionių tandemas – Turkija ir Graikija.

Daugiausia keliautojų – 56 proc. – poilsiui rinkosi Turkijos kurortus: Antaliją, Alaniją, Bodrumą. Taip pat reikšminga dalis lietuvių ilsėjos Kretos, Rodo, Peloponeso regionuose Graikijoje – rodo „Tez Tour“ kelionių statistika.

Operatoriaus duomenimis, lyginant su geguže, didžiausias, net +468 proc., lietuvių keliautojų skaičiaus pokytis birželio mėnesį buvo Kroatijoje. Pastaroji dažnai vadinama antrąja Italija – tikrąją Italiją primenantis klimatas ir kraštovaizdis traukia lietuvių poilsiautojus.

Didelis keliautojų srauto padidėjimas taip pat pastebėtas ir žygeivių pamėgtoje Slovėnijoje (+239 proc.) bei Slovakijoje (+103 proc.).

Keliauja savaitę, aktyviai naršo

I. Aukštuolytė pastebi, kad nors dažniausiai poilsiautojai renkasi 7 nakvynių keliones, nemaža dalis keliautojų taip pat leidžiasi į 9-10 nakvynių išvykas.

Populiariausios šią vasarą – poilsinės kelionės su „viskas įskaičiuota“ programa. Pavyzdžiui, tokius kelionių paketus renkasi net 98 proc. keliautojų į Turkiją. Tradiciškai aktyviausi keliautojai yra poros, tuo tarpu šeimos su vaikais sudaro 40 proc. visų keliautojų.

Birželį užsienyje lietuviai išnaršė 19 proc. daugiau duomenų nei gegužę – rodo „Tele2“ duomenys. Atostogaudami Europos šalyse gyventojai dažniausiai nuomojasi automobilį ir keliauja po šalį, todėl ir mobiliųjų duomenų išnaudojama daugiau.

Anot G. Jankausko, pagal aktyvių SIM kortelių skaičių pirmąjį šių metų ketvirtį, „Tele2“ turi didžiausią šalyje elektroninių ryšių rinkos dalį (46,4 proc.). Tai leidžia tiksliai pastebėti lietuvių kelionių krypčių tendencijas. Duomenys analizuojami ir pateikiami laikantis aukščiausių duomenų saugumo standartų: naudojami tik nuasmeninti, apibendrinti, ir tik dideli klientų bazės segmentai, todėl neįmanoma identifikuoti konkretaus kliento.

Skaityti daugiau

Aktualijos

Kelių direkcija įspėja: prekyba gamtos gėrybėmis pakelėse kelia pavojų eismo saugumui

Paskelbta

data

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) kartu su Lietuvos policija atkreipia dėmesį į neteisėtą ir pavojingą eismo saugumui veiklą – prekybą miško, sodo, daržo gėrybėmis pakelėse.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. Pažymėtina, kad dažniausiai prekiaujama didelio eismo intensyvumo magistraliniuose ir krašto keliuose.

Pasitaiko atvejų, kai chaotiška prekyba prie kelio sukelia avarines situacijas: blaškomas vairuotojų dėmesys, pastebėjus prekyvietę staigiai stabdoma, pažeidžiant Kelių eismo taisykles sustojama ten, kur sustoti ir (ar) stovėti draudžiama, vaikštoma skersai važiuojamosios kelio dalies, sustojęs transportas kelkraštyje sunkina matomumą ir važiavimo sąlygas kitiems vairuotojams.

Anot Kelių direkcijos vadovo Remigijaus Lipkevičiaus, vieta prekybai pasirenkama prie pat važiuojamosios kelio dalies – kelkraštyje, kelio nuovažose ar net autobusų sustojimo paviljonuose, poilsio aikštelėse.
„Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Todėl saugodami žmonių sveikatą ir gyvybę prašome atsakingų tarnybų imtis atitinkamų priemonių tvarkai ir eismo saugai valstybinės reikšmės keliuose užtikrinti“, – sako R. Lipkevičius.

Tokie veiksmai ne tik pavojingi, bet ir baudžiami. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <…>“. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 punktas nurodo, kad turint kelio savininko leidimą (sutikimą) galima vykdyti prekybinę veiklą kelių apsaugos zonos dalyje, sutampančioje su kelio juostos dalimi.

Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda. Įstatymuose numatytų reikalavimų nesilaikymas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, už prekybos vykdymą automobilių keliuose ir prie jų, užtraukia baudą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia – ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi