Aktorė Inga Norkutė: „Už mus gražias ir juos raguotus“

Spalio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“  namuose, tradicinėje „Kavos popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  kino bei teatro aktorė Inga Norkutė. Linksmas pokalbis sukosi apie teatrą, televiziją, aktorinį gyvenimą.

Apie serialą „Moterys meluoja geriau“
Kadangi aktorė I. Norkutė  daugeliui Lietuvos televizijos žiūrovų žinoma iš populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“, sulaukė nemažai klausimų, susijusių su šiuo serialu.

Popietės dalyviai domėjosi, ar, aktorės nuomone, serialas išsisėmė.

„Serialas keitėsi, nes per 12 metų pasikeitė  6 režisieriai, kiekvienas ateidavo su savo režisūriniu sprendimu. Serialo pradžia buvo arčiau gyvenimo, bet vėliau kai kurie aktoriai nebegalėjo vaidinti,   reikėjo keisti personažus, situacijas. Šį sezoną „mirė“ Kostia, o jo „mirtis“ – perėjimas į LNK televiziją. Aš  seriale vaidinu nuo pirmos serijos, labai džiaugiuosi, kad prodiuseris Rolandas Skaistgirys tiki manimi, leidžia vaidinti. Sutinku, kad serialas buvo išsiderinęs“,- atsakė viešnia.

Ar  jums emociškai artimas Medos vaidmuo?

„Emociškai šis vaidmuo artimas. Iš pradžių  Medą turėjo vaidinti Jūratė Budriūnaitė, o  aš – Margaritą, abi buvome kviečiamos į atranką. Po to mus sukeitė, aš likau Meda. Gal režisierius taip įsivaizdavo personažą, tiko mano artistiškumas. Man labai patinka tas personažas, norėčiau turėti tokią draugę“,- į klausimą atsakė I. Norkutė.

Ar bendraujate su kolegomis iš serialo?

Pasak viešnios, su kai kuriais kolegomis bendrauja, tačiau kolegiškai, gimtadienių kartu nešvenčia. Aktorė sakė, kad su visais partneriais seriale gerai sutarė – ir su vyrais, ir su moterimis.

Kas sugalvojo pavadinimą „Moterys meluoja geriau“?

„Serialo scenarijus buvo parašytas pagal  Daivos Vaitkevičiūtės romaną „Moterys meluoja geriau“. Buvo bandymų ispanų melodramos scenarijų pritaikyti mūsų serialui“- atsakė į klausimą viešnia.
Popietės dalyviai domėjosi, ar pačiai aktorei I. Norkutei tenka dažnai meluoti.

„Gyvenime tenka meluoti, tačiau svarbu, kad tai būtų geras melas. Aš asmeniškai pameluoju, manau, kartais reikia pameluoti mylimam žmogui, ligoniui, vaikui, kad viskas išeitų į gerą.  Reikia būti protingam ir gudriam, kad melas išeitų į gerą. Blogo melo nemėgstu“,- apie  situacijas su melu sakė aktorė.

„Kaip renkami aktoriai vaidinti serialuose? Kodėl  priimami  nebaigę aktorinio, tiesiog iš gatvės?“- domėjosi bendruomenės nariai.

„Su kolegomis pakalbame apie tai – mus renka, duoda darbą. Žinoma, skaudu, kai pereini visą pragarą, o ateina vaidinti kieno nors giminaitis. Dėl  neprofesionalų nukenčia produktas. Bemoksles mergužėles bruka, kiša, kad jos išgarsėtų, o tai  nėra labai gerai“,- sakė viešnia.

Apie  aktorinio kelio pradžią ir aktorinį kelią
Popietės dalyviams buvo įdomu, kodėl Inga Norkutė pasirinko aktorės kelią.

„Esu kilusi iš Klaipėdos, ketvirtoje klasėje pradėjau lankyti vaikų dramos teatrą. Visą  laiką buvau labai tyli, nebendraudavau su kitais vaikais. Pirmoje klasėje suvaidinau lapę, visi pamatė mano aktorinius gabumus, tad tėvai nukreipė į vaikų dramos teatrą. 9 klasėje man buvo uždėti „rožiniai akiniai“, atrodė, kad aktorių visas gyvenimas – gražiai rengtis ir gražiai atrodyti. Kai stojau į aktorinį, Dalia Tamulevičiūtė ir  Vladas Bagdonas sakė: „Nieko neturėsite, badausite, aktoriaus duona labai sunki, jeigu iš kurso bus du geri aktoriai, tai labai daug“. Mūsų kursas buvo surinktas  iš darbininkų vaikų, tad ir badavome, buvo nelengva. Baigus akademiją, visas kursas buvo pakviestas į Šiaulių dramos teatrą, aš buvau kviesta į Klaipėdos teatrą, bet negalėjau išsiskirti. Šiauliuose pradėjome sėkmingai dirbti. Nors Šiauliuose galvojau dirbti tik metus, likau ilgam. Mane  pastebėjo ir Vilniuje, pakvietė dirbti į televiziją. Dabar sakau, jog mano mėgstamiausias miestas – Lietuva. Gyvenu Šiauliuose, tačiau nemažai laiko praleidžiu Vilniuje, nes sostinėje atsirado daugiau darbo, lankau makiažo kursus – noriu puošti moteris“,- sakė aktorė.

„Kokie buvo stojamieji egzaminai į konservatoriją? Apie stojimą į aktorinį išgirstame daug įvairių kuriozinių situacijų ?“- klausė popietės dalyviai.

„Į aktorinį įstojau iš antro karto, pirmą kartą neįstojau. Po dvejų metų atvažiavusi stoti į konservatoriją mokėjau eilėraštį ir dainą. Koridoriuje stojantieji manęs paklausė, ar nebijau, o aš pajuokaudama kažkodėl pasakiau, kad  pažįstu Landsbergį, todėl  tik nueisiu ir viskas. Atsistojusi prieš komisiją   galvojau, kad reikia elgtis drąsiai  ir pasakiau „Etiudas“ – buvau girdėjusi tą žodį. Komisija pasiruošė klausytis. Matau, kad sėdi paniurę ir pasakiau: „Ne etiudas, eilėraštis“. Ir eilėraščio nesakiau, pagalvojau, kad geriau padainuosiu. Po to vėl persigalvojau, pasakiau, kad nedainuosiu. Matau, kad  visi lūžta iš juoko, man pasakė nieko nebedaryti, išeiti. Buvau įsitikinusi, kad neįstosiu, tačiau nei dainavusi, nei eilėraščio nepasakiusi perėjau į antrą turą – tikriausiai tai buvo mano metai. Kai įstojau,  daugelis patikėjo, kad Landsbergis man padėjo įstoti.

Kur labiau patinka vaidinti – kine ar teatre?

„Vaidinti labiau patinka teatre. Televizijoje darbas įdomus, nors sunkus. Televizijos seriale duoda lapą,  perskaitai tekstą ir suvaidini su partneriu“,- sakė viešnia.

Ar neerzina asmeniniame gyvenime žiniasklaidos dėmesys?

„Tai duoklė žinomumui. Apie  apie tave turi žinoti, galvoti, kalbėti.  Būna skaudžiausia, kai atvirai pasikalbi su žurnalistais, o jie sukuria skandalą, po skandalingo straipsnio telefonu nebeatsiliepia. Tik pakalbėjau apie skyrybas, apie dietas ir iš visko išpučiamas burbulas“,- atviravo viešnia.

Ar nežadate Šiaulių dramos teatro iškeisti į sostinės teatrus?

„Šiaulių dramos teatras – teatro gimtinė, nenoriu su juo skirtis, jį myliu. Yra komerciniai teatrai, galiu sudalyvauti spektakliuose, kai reikia tokios aktorės, tačiau tam neturiu daug laiko. Netrukus į Šiaulių dramos teatrą  atvažiuoja jaunas režisierius statyti spektaklio, prasidės naujas darbas, žinau, kad būsiu užimta“,- planais dalinosi I. Norkutė.

Ar nenusibosta, kai  gerbėjai prašo fotografuotis?

„Tu privalai skirti dėmesio gerbėjams, kol žmogui tavęs reikia, tave myli. Su kolegomis pajuokaujam, kad  besifotografuodami atidirbame kaip beždžionėlė  Palangoje. Kartais atėję vaikai prašo pasirašyti ant pramušto talonėlio, ant nuplėštos skiautės. Kartais būna ir pikta – ką tik pasirašei, o tą skiautę tuoj išmeta“,-  apie duoklę žinomumui atsakė viešnia.

„Anksčiau teatras būdavo šventė, o šiuo metu tokio požiūrio nebėra: žiūrovai neišjungia telefonų, ateina  bet kaip apsirengia. Kaip jus tai veikia?“,-  domėjosi bendruomenės narė J. Kaučikienė.

Pasak viešnios, šiandienos teatras yra pagadintas europietiškos tendencijos, nebėra to, kad žmonės ateitų į teatrą ir savęs parodyti, ir kitų pažiūrėti: „Žiūrovas stengdavosi išgirsti aktorių kalbą, aktoriai  atrodė lyg Dievai. Spektaklis paklibindavo širdį, po gero spektaklio norisi paverkti, pakalbėti, padiskutuoti, kas vyko scenoje. Šiuo metu to nebėra, turim eiti su mada. Man asmeniškai  nėra malonu ateiti į sceną „prišikti“, aptarinėti tą „šūdą“, kaip jis kvepia. Tačiau daugeliui tai įdomu, nes tai kažkas naujo. Einame su šiuolaikinėmis tendencijomis, tai paveiku jaunimui, tokiu teatru auginame jaunąją kartą“.

„Kiekvienas aktorius svajoja  apie gyvenimo vaidmenį. Ar jūs jau suvaidinote savo gyvenimo vaidmenį?“- domėjosi popietės dalyviai.

„Dar yra nesuvaidintų vaidmenų, aš  stengiuosi apsivilkti kiekvieno personažo rūbą, su  juo išbūti, o  išėjus iš teatro gyventi savo gyvenimą. Visų personažų kostiumai, visos pjesės man yra brangūs. Tai yra mano turtas, su kiekvienu darbu pradedi nuo nulio, stengiesi pasiekti maksimumą, kad patiktų žmogui. Nesu vieno vaidmens aktorė, šie mano metai yra brandūs ir gyvenime, ir scenoje. Galėčiau sukurti brandų vaidmenį, jo labai laukiu ir linkiu sau sėkmės“,- atsakė aktorė.

„Ar buvo vaidmuo, kurio norėjote, bet nepasiūlė?“,- domėjosi popietės dalyviai.

„Kai neįstojau į aktorinį, eidavau į teatrą ir galvodavau, kad aš suvaidinčiau geriau. Reikia save mylėti, reikia siūlytis, rodytis. Režisieriams per atrankas sakau: „Paimkite mane ir jūs nenusivilsite“. Kitais metais bus rodomas kino filmas, buvo atranka, kurioje pasakiau: „Paimkite mane, aš padarysiu viską“. Ir paėmė, ir suvaidinau“,- sakė viešnia.

„Jeigu negalėtumėte vaidinti, ką dirbtumėte?“,- teiravosi radviliškiečiai.

Pasak viešnios, jeigu ji nebūtų aktore, rašytų, pieštų: „Norėčiau parašyti pjesę, teko dėstyti Šiaulių universitete, dėstyti estrados meną, dirbau konservatorijoje. Mėgstu dirbti su jaunimu, su vaikais, dirbčiau edukacinėje veikloje“.

Popietės dalyviai domėjosi, iš kur aktorė semiasi įkvėpimo, kas yra jos mūza.

Pasak I. Norkutės, įkvėpimo suteikia meilė, geros emocijos. Kiekvienas aktorius turi savo priėjimą prie medžiagos, darbo – tai priklauso nuo vaidmens. Vienam vaidmeniui reikia tragedijos, kitam – kitokios emocijos.

„Ar mokoma aktorius išeiti iš vaidmens?“,- teiravosi susitikimo dalyviai.

„Yra aktorių, kurie neišeina iš vaidmens – kalbama, kad tokia buvo Rūta Staliliūnaitė.  Išeiti iš vaidmens studijų metais mūsų nemokė – tai yra  darbas su savimi. Po spektaklio turi išeiti iš suvaidinto vaidmens, turi būti žmogumi kolegoms, šeimai, draugams“,- sakė aktorė.

Ką daro aktoriai, kai pamiršta tekstą? Ar yra suflerių?

„Visko teatre pasitaiko.  Štai spektaklyje „Vardan tos“ vaidinu  Liubą, kalbančią su rusišku akcentu, o mano tarnaitės vardas Ona. Spektaklyje Oną pavadinau savo vardu – Liuba.  Žiūrovai atleidžia aktoriams apsirikimus – juk visi mes žmonės. Viename spektaklyje turime suflerį ausyje, nes labai sunkus tekstas.  Tokių suflerių kaip anksčiau būdavo teatruose – kriauklės formos – nebėra. Aktorius Sigitas Jakubauskas spektaklyje „Baltaragio malūnas“ pamiršo dukros vardą, užkulisiuose klausia: „Kaip mano dukros vardas?“ Jam atsakome, kad Sigutė. „Ne gyvenime, o spektaklyje“- rėkia Sigitas. Tada pasakėme, kad Jurga. Pamiršus tekstą svarbu nesutrikti ir suktis iš padėties“,-  kurioziškas situacijas prisiminė viešnia.

„Ar turite mylimų aktorių iš vyresnės kartos?“,- teiravosi  radviliškiečiai.

Pasak viešnios, tokia aktorė – Kristina Kazlauzkaitė: „ Kristina Kazlauskaitė  buvo mano pedagogė, prisidėjusi prie to,  kad tapau aktore. Kai neįstojau į aktorinį, įstojau į Kultūros technikumą  Vilniuje, į laisvalaikio renginių organizavimą. Technikume dėstė Kristina Kazlauskaitė, kuri man pasakė: „Ką tu čia, vaikeli, veiki?“ Jeigu ji manęs nebūtų palaikiusi psichologiškai, gal nebūčiau įstojusi į konservatoriją. Visą laiką tarp aktorių yra sveika konkurencija, norisi siekti gerų rezultatų, o sėkmingai  įvertinti darbai skatina siekti dar geresnių rezultatų“,- sakė viešnia.

Apie televizijos laidą

Aktorė I. Norkutė vedė televizijos laidą „Būk mano meile“, susitikimo dalyviai pasidomėjo, kodėl laidos nebeliko, ar viešniai patiko vesti šią laidą.
Pasak viešnios, vesti šią laidą patiko, nes buvo gera kompaniją – Vaiva Budraitytė, Vytenis Pauliukaitis: „Buvo labai smagūs užkulisiai, per dieną nufilmuodavome po tris pažinčių laidas. Laida baigėsi, nes Lietuvoje per mažai žmonių. Visko pasitaikydavo, būdavo, kad jaunikis neatvažiuodavo, reikėdavo suktis iš padėties. Buvo atvejis, kai neatvažiavus jaunikiui laidos redaktorė ėjo į prekybos centrą  ieškoti vyro, tinkančio pagal metus. Suradusios tinkamą „personažą“, moterys jį griebė, atsitempė nieko nesuprantantį į studiją, pradėjo grimuoti ir liepė nesirinkti nei vienos iš trijų moterų. Vyriškis nei vienos neišsirinko, moterys buvo pasipiktinusios. Po laidos vyrą į namus vežėme namo, nes jis bijojo grįžti: ką tik gimė antras vaikas, o jis ieško nuotakos… Kitą kartą vietoje neatvykusio jaunikio laidoje dalyvavo operatorius, tai pat sulaukęs moterų nepasitenkinimo.  „Prikepiau duonos, o jis net neparagavo, kaip duosiu – parodykit, kur jis“- studijoje „jaunikio“ ieškojo atstumtoji. Geriausios laidos būdavo, kai dalyvaudavo žmonės per 40 metų. Po vienos laidos moteris iš karto vežėsi  vyrą į kaimą aprodyti savo didelio ūkio. Smagu, kad buvo kelios poros, kurios suėjo“,- apie buvusios laidos užkulisius smagiai papasakojo viešnia.

Apie asmeninį gyvenimą

Be abejo, susitikime neapseita be klausimų apie aktorės asmeninį gyvenimą.

Kodėl sakėte, kad  „Mano vedybos buvo blefas“ ? – aktorės asmeniniu gyvenimu domėjosi bendruomenės nariai.

„O ką atsakyti žurnalistams? Mūsų skyrybose nebuvo plėšymosi, draskymosi. Tačiau po skyrybų vyrai ir moterys turi  užantyje „akmenuką“: „Kad tik būtų prastesnė ar prastesnis už mane“. Tik išsiskyrėme ir jau buvęs vyras sako, kad kita išmintingesnė. Tai  aš ir pasakiau, kad jeigu taip greitai susiradai kitą, meilės nebuvo. Šis mano pasakymas buvo kerštukas buvusiam sutuoktiniams“,-atviravo viešnia.

Susitikimo metu paprašyta suvaidinti etiudą, aktorė I. Norkutė  pasakė savo personažo Medos mėgstamą tostą: „Už mus gražias ir juos raguotus“.
Pasibaigus susitikimui už nuoširdų, emocingą bei linksmą pokalbį „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius  bendruomenės vardu padėkojo viešniai aktorei Ingai Norkutei  ir įteikė gėlių bei medaus. Atsidėkodami viešniai  už emocingą susitikimą, bendruomenės  nariai plojo atsistoję.

„Kavos popietes“  organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, T. Kojelienė, V. Goštautienė, Z. Romarienė, I. Pankrašovienė, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, I. Grakauskienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Total
16
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts