Į Radviliškio rajone esančio mažo Vadaktų miestelio bažnyčios varpinę neseniai atvežta lenkų dovana – naujai išlietas varpas, laikinai vadinamas Henryko vardu. Senasis suskilęs varpas nukeliavo į Žemaičių vyskupystės muziejų.
Nobelio premijos laureato šaknys – Lietuvoje
Tokius pokyčius netiesiogiai inicijavo lenkų rašytojo, Nobelio premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus kūryba. Radviliškio rajone esantis Vadaktų miestelis įsikūręs istorinėje Liaudos žemėje. Liaudė (Lauden) paminėta 1372 metų Hermano Vartburgiečio Livonijos kronikoje – kryžiuočiai tuomet smarkiai nuniokojo šią žemę. H. Sienkiewicziaus (1846–1916) romano „Tvanas“ veiksmas vyksta būtent šiuose kraštuose, o pagal rašytojo tėvo giminės herbą žinoma, kad jis kilęs iš dar XVI amžiuje Lietuvoje apsigyvenusių totorių. Todėl neatsitiktinai H. Sienkiewicziaus 100-osios mirties metinės prieš dvejus metus buvo paminėtos ir Vadaktuose.
Naujasis varpas – lenkų dovana
Pasak tuose renginiuose dalyvavusio Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjo Antano Ivinskio, iškilmių iniciatoriumi buvo kultūrininkas iš Varšuvos Janas Tadeuszas Sklodowskis, tąkart į Lietuvą atvežęs ir būrį kultūros ir meno veikėjų iš Varšuvos bei Seinų, vyko mokslinė konferencija, buvo pasodinta 100 ąžuoliukų draugystės parkas.
Vadaktų klebonas Remigijus Jurevičius tuomet pasiguodė, kad bažnyčios varpas seniai suskilęs, skamba ne taip, kaip turėtų. Kitas varpas prieš penkerius metus buvo ilgapirščių pavogtas, sudaužytas ir parduotas metalo supirkėjams.
Lenkams spontaniškai kilo mintis Lenkijoje organizuoti lėšų rinkimą naujam varpui. Idėjai entuziastingai pritarė renginiuose dalyvavęs buvęs policijos pareigūnas, dabar jau pensininkas iš Seinų krašto Lechomiras Domaszewiczius. Jo giminės šaknys – Vadaktuose, nemažai giminaičių palaidota Radviliškio rajono Pociūnėlių kapinaitėse. Varpas buvo nulietas nuo 1808 metų veikiančioje Jano Felczynskio varpų liejykloje Peremislio (Przemysl) miestelyje (prie sienos su Ukraina, ties Lvovu).
Naująjį Seinų paminklų apsaugos draugijos ir Seinų parapijos Vadaktų bažnyčiai dovanotą varpą puošia Lietuvos ir Lenkijos herbai, H. Sienkiewicziaus portretas, užrašai lietuvių ir lenkų kalbomis. Lenkai norėjo, kad varpas atspindėtų lietuvių ir lenkų draugystę, persipynusią dviejų šalių istoriją. Ant bronzinio, 420 kg sveriančio varpo išlieta ir Krekenavoje esančio, stebuklingomis galiomis garsėjančio Dievo Motinos paveikslo kopija.
Varpo dovanojimo akte rašoma, kad lėšos, skirtos varpo gamybai, buvo suaukotos lenkų visuomenės, gamybą parėmė ir Lenkijos tautinis fondas. Varpas kol kas vadinamas rašytojo, Nobelio premijos laureato Sienkiewicziaus vardu – Henrykas, vėliau jis bus pašventintas Jono Pauliaus II vardu. Varpą puošia užrašas lietuvių ir lenkų kalbomis: „Henryko Sienkiewicziaus – Laudos praeities dainiaus atminčiai. Abiejų valstybių atgimimo šimtmečiui. Lenkai-lietuviai. Skambinu širdžių tvirtybei – Henryk.“
Varpas jau kviečia į pamaldas
Lapkričio 7 d. naujasis varpas buvo įkeltas į Vadaktų bažnyčios varpinę. Varpo tvirtinimo darbus atliko lenkų specialistai, o jiems padėjo vadaktiškiai Leonas Budavičius, Antanas Narvydas ir, žinoma, pats klebonas R. Jurevičius.
Varpo šventinimo iškilmės numatytos pavasarį. Vadaktiškiai už varpą ir jo pakabinimą dėkoja lenkų firmai „RDUCH“, kuri pakabino varpą, bendruomenės narėms varpininkei Zofijai Budavičienei bei jos vyrui Budavičiui, klebonui, „Genių“ bendrovės direktoriui Lapinauskui už pagalbą.
„Radviliškio krašto“ informacija
