Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

I. Janušonienė: „Labiausiai trūksta šeimos gydytojų ir odontologų“

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 25 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės kavos popietėje lankėsi Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė bei slaugos administratorė Žydrūnė  Motiejūnienė.
Popietės dalyvius domino patekimo pas gydytojus galimybės, gydymo paslaugų kokybė, taip pat nuskambėjo nemažai priekaištų gydytojams, tačiau buvo išsakyta  ir gerų žodžių medikams.

Įstaiga dirba pelningai
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius pokalbio pradžioje  paprašė prisistatyti poliklinikos vadovės ir papasakoti apie jos pirmuosius žingsnius Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centre – direktorė čia dirba jau daugiau nei 100 dienų.
„Esu panevėžietė, laimėjau konkursą Radviliškio poliklinikos direktorės vietai užimti. Šiuo metu gyvenu Radviliškyje, tad didelę dalį savo laiko galiu skirti darbui. Radviliškio rajono PSPC priklauso Psichikos sveikatos centras, 11 medicinos punktų, trys ambulatorijos – Šaukoto, Šiaulėnų ir Tyrulių. Pagrindinis veiklos tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, vykdyti ligų prevenciją, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą, teikti prieinamas ir tinkamas, įstaigos licencijoje nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga susiduria su šiomis problemomis: šeimos gydytojų, gydytojų- odontologų trūkumas, mažėjantis prisirašiusių pacientų skaičius dėl veikiančios privačios šeimos klinikos, bei augantis sveikatos priežiūros paslaugų poreikis dėl senstančios visuomenės. Daugelis gydytojų  brandaus amžiaus“, – apie savo vadovaujamą įstaigą pasakojo I. Janušonienė.
Pasak direktorės, su savivaldybės pagalba poliklinikoje žadama įrengti liftą arba keltuvą, nes Radviliškio rajono PSPC pastatas turi būti pritaikytas pacientams su negalia. Artimiausiu metu,bus vykdomas projektas – Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas. Gautos lėšos bus skirtos odontologinei, laboratorinei, kompiuterinei įrangai įsigyti bei tikslinės paskirties automobiliams pacientų lankymui namuose. Įstaigos finansinis rezultatas už 2018 metus teigiamas.  Šiuo metu įstaiga turi tik 6580 eurų skolos už gruodžio mėnesio komunalinius patarnavimus.
Didžioji dalis įstaigos lėšų tenka gydytojų bei slaugytojų atlyginimams, 20 proc. lėšų lieka visoms kitoms išlaidoms. Šiuo metu poliklinikoje yra prisirašiusių 18. 953 pacientų , tame skaičiuje draustų 17.789, dirba 115 darbuotojų.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kaip poliklinikai per tokį trumpą laiką pavyko išlipti iš 70 tūkst. eurų skolos. „Buvo atleisti 7  darbuotojai, panaikinti 8,6 etatai, atidžiai stebima, skaičiuojama, kurias paslaugas verta pirkti, o kurių reikėtų atsisakyti“,- sakė I. Janušonienė.
Tikslas – sumažinti eiles
„Kavos popietėje“ dalyvavusi slaugos administratorė Ž. Motiejūnienė sakė, kad jos darbo sritis – organizuoti slaugytojų darbą: kad laiku būtų paimti kraujai iš pacientų, kad mažėtų eilės prie procedūrinio kabineto, kad slaugytojos teiktų pacientams kokybiškas paslaugas.
Skaudulys – privati poliklinika valdiškos kieme
Popietė dalyviai domėjosi, kiek  Radviliškio poliklinika netenka pacientų, atsiradus privačiam gydymo centrui „MediCa klinika“.
„Privati klinika atima iš mūsų nemažai ligonių bei gydytojų. Per metus poliklinikoje sumažėjo 773 pacientais. Mums sunku su jais konkuruoti, o gydytojas eina ten, kur mokamas didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos. Yra kalbama, kad per dvejus metus Radviliškio rajono PSPC turėtų nelikti, tačiau kas aptarnaus kaimo ir miestelių pacientus?
„Privačios klinikos kuriasi ten, kur ligoniai gali ateiti patys – rajono centruose, taip pat  privačioms klinikoms patinka mažai sergantys pacientai. Privačios klinikos gydytojas gali nuvykti pas ligonį į namus, tačiau ši paslauga jau bus mokama, o valdiškoje poliklinikoje – nemokama. Sunkūs ligoniai iš privačios klinikos dažniausiai sugrįžta pas mus, nes jie nori, kad ir gydytojas į namus atvyktų, ir lašelinę namuose pastatytų. Beje, sugrįžti atgal iš privačios klinikos galima po 6 mėn., kitu atveju teks mokėti simbolinį mokestį“,- sakė  I. Janušonienė.
Meras džiaugiasi konkurencija
Pasak „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G. Lipnevičiaus, rajono meras džiaugiasi atsiradusia konkurencija tarp gydymo įstaigų, nes ji verčia pasitempti „valdišką“ polikliniką, lygiuotis į privačią. „Konkurencija geras dalykas, bet ji gali atsisukti ir „kitu galu“ – išsibėgiojus pacientams, reikės išlaikyti poliklinikos pastatus, mokėti gydytojams atlyginimus ir tai gali būti nelengva našta rajono biudžetui“,- sakė G. Lipnevičius.
„Jau dabar Radviliškio poliklinikoje trūksta šeimos gydytojų bei odontologų. Norint atvilioti jauną  gydytoją, jam išmokama 15 tūkst. eurų kompensacija įsikūrimui ir jis turi Radviliškyje atidirbti 5 metus. Beje, šių pinigų jis iš karto negauna, jie išmokami per 3 metus. Manau, tai  nemaža paspirtis jaunam medikui, kurių atlyginimai nėra dideli – pirmininkui paantrino I. Janušonienė.
Nesusipratimai dėl vaistų  injekcijų
Susitikimo metu bendruomenės nariai skundėsi, kad yra prisirašę privačioje klinikoje arba Radviliškio poliklinikoje, o jų kaimo med. punkto slaugytoja atsisako suleisti gydytojo paskirtus vaistus: „Ar mums dabar dėl vaistų suleidimo reikės važiuoti į Radviliškį?“ Pasak I. Janušonienės, slaugytoja neturi teisės leisti kito gydytojų paskirtų injekcijų, nes juos paskyręs gydytojas atsako už ligonio gydymą, t.y. mes rajone teiksime paslaugas tik prie Radviliškio rajono PSPC prisirašiusiems pacientams.
Gyvenviečių ambulatorijose gali mažėti paslaugų
Kaip jau buvo minėta, rajone gyventojų sparčiai mažėja, dar sparčiau jų mažėja kaimuose bei kaimiškose gyvenvietėse. Šiuo metu Tyrulių ambulatorijoje yra prisirašiusių  apie 450 pacientų, Šaukoto – per 545, Šiaulėnuose taip pat per 600. Tyruliuose bei Šaukote šiuo metu dirba ir odontologai, tačiau jeigu pacientai išeis į privačią kliniką, turėsime mažinti paslaugų kiekį, taupyti lėšas“,- sakė viešnia.

Kaip patekti pas odontologą?

Popietės metu bendruomenės nariams iškilo „amžinasis“ klausimas, kaip patekti pas odontologą. „Šiuo metu poliklinikoje dirba 5 odontologai – viena gydytoja gyvena Radviliškyje, kiti  gydytojai atvyksta iš Kauno. Registruojami pacientai mėnesiui, nes ilgesnė registracija nepasiteisina. Susirgus gydytojui yra atšaukiami apsilankymai ir pacientai nėra patenkinti. Šiuo metu pas odontologus galima registruotis tik internetu, bet  yra ruošiama nauja registracijos tvarka, kuri bus patalpinta įstaigos internetinėje svetainėje. Šaukoto ir Tyrulių  ambulatorijose dirba  gydytoja-odontologė I. Jankauskienė. Kiek žinau, ji žada atsidaryti savo privatų kabinetą, tad kitais metais ir jos neteksime, “- paaiškino situaciją poliklinikos direktorė.
Kam skiriamos reabilitacijos paslaugos?
Pagyvenę bendruomenės nariai piktinosi, kad gydytojai jiems neskiria reikalingų reabilitacijos paslaugų. „Didžioji dalis reabilitacijos paslaugų skiriama vaikams bei darbingo amžiaus žmonės po ligos. Kam skirti reabilitacijos paslaugas, sprendimą priima gydytojas. Šiuo metu reabilitacijos paslaugos dažniausiai skiriamos darbingo amžiaus žmonėms darbingumui atstatyti. Nėra tiek pinigų, kad visiems norintiems  būtų galima skirti reabilitacijos paslaugas ir visi būtų patenkinti“,- sakė I. Janušonienė.
Kodėl nebėra „rytinių talonų“?
Bendruomenės nariai, dažnai besilankantys gydymo įstaigose, piktinosi, kodėl poliklinikoje nebėra „rytinių talonų?
„Jeigu ryte prastai pasijautėte, eikite į poliklinikos registratūrą, kur jums suteiks informaciją apie budintį  gydytoją. Jeigu  labai prastai pasijautėte, kvieskite greitąją pagalbą, jus nuveš į priėmimo skyrių ir, jeigu bus būtina, suteiks būtinąją pagalbą. Be medikų dėmesio tikrai neliksite“,- paaiškino situaciją poliklinikos direktorė.
„Austi“ neįtinkantys gydytojai
Kaip įprasta, pacientai  aptaria, apkalba, kuris gydytojas geras, o kuris nelabai koks, pas kurį  būtų galima prisiregistruoti, o nuo kurio reikėtų bėgti. Iš Tyrulių atvykę popietės dalyviai labiausiai piktinosi gydytoju A. Toleikiu, šiuo metu dirbančiu Šaukoto bei Tyrulių ambulatorijose. „Dėl šio gydytojo elgesio su pacientais buvo gauta skundų, pati buvau nuvykusi su juo pasikalbėti. Tyrulių gyvenvietėje situacija sudėtinga – ten daug nedirbančių, piktnaudžiaujančių alkoholiu žmonių, kurie iš gydytojo reikalauja įvairiausių siuntimų bei nereikalingų tyrimų, o jų negavę rašo skundus. Sutarėme, kad pacientams bus išrašomi pageidaujami tyrimai bei siuntimai, tačiau jie bus mokami. Gydytojas A. Toleikis sako neprisirišęs prie šios darbo vietos ir gali išeiti iš darbo, bet kas jį pakeis?“,- sakė I. Janušonienė.
Ką gi, ir gydytojai pavargsta nuo pacientų reikalavimų būtinai duoti siuntimą pas kitus gydytojus, kai toks siuntimas nereikalingas. „Jeigu pacientas pats žino, kaip gydyti savo ligą, kokius tyrimus jam reikia atlikti, pats sau nusistato diagnozę tai ko tada vaikščioti pas gydytojus?“- ironizavo viešnia.
Susitikimo metu kalbėta ir apie ypač opią problemą – kokią sumą reikia įdėti  gydytojui į „vokelį“, kad gydymas ar operacija būtų sėkmingos.

„Aš niekada savo gydytojams nesu davęs „pakišos“, ir taip gaunu kokybiškas gydymo paslaugas. Manau, kad gandai, jog be „pakišos“gydytojas ligonio neapžiūrės ar negydys, yra dažnai perdėti“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Buvo aptartas ir Tyrulių mokyklos likimas. „Tik sužinojęs, kad  uždaroma Tyrulių pagrindinė mokykla, radau skelbimą, kad savivaldybė šį pastatą jau pardavinėja. O juk jame galėjo įsikurti ir laidojimo namai, ir ambulatorija – pastatas naujas, suremontuotas. Manau, kažkam jis skubiai reikalingas“,- sakė G. Lipnevičius. Iškilus kokioms nors problemoms ar nesusipratimams, susijusiems su Radviliškio poliklinikos darbu, direktorė I. Janušonienė pakvietė bendruomenės narius užsukti į jos kabinetą ir visi nesusipratimai bus išspręsti. Už nuoširdų pokalbį viešnioms – Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei Irenai Janušonienei bei slaugos administratorei Žydrūnei  Motiejūnienei bendruomenės nariai padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popietę“ organizavo ir jos dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, I. Pankrašovienė, A.Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

„Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionė į Briuselį

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d., ankstyvą rytą,  „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai išsiruošė į išskirtinę kelionę.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius kartu su  bendruomenės aktyviausiais nariais: pavaduotoja Vilma Alekniene, senjorų vadove Rimante Radavičiene, gidu Albertu Vitartu, bendruomenės namais besirūpinančia Virgute Goštautiene, gardžiu maistu džiuginančia  Irena Grakauskiene, net dvi šventes šiais metais Vėriškiuose suorganizavusiais Roma ir Rimu Mockais bei  kitais keliauninkais  išvyko į Kauną, kad sėkmingai tęstų savo kelionę į Briuselį, aplankant net penkias valstybes: Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Liuksemburgą, Olandiją.

Iš Kauno 80 vietų beveik nauju autobusu išvykome į Lenkiją. Pravažiavome net 980 km. Lenkijos nuostabiais gerais keliais, grožėjomės gamta. Pirmoji kelionės diena neprailgo, vėlai vakare atvykome į Zgozželecas viešbutį. Džiaugėmės gavę puikius kambarius ir dar puikesnius pusryčius.
Anksti ryte pajudėjome Vokietijos link, grožėjomės vaizdingomis Drezdeno apylinkėmis. Saksonijos Šveicarija vadinamos kalnuotos vietovės išraižytomis uolomis, giliais tarpekliais, besitiesiančios įvairiomis reljefo formomis. Vaizdai nenupasakojami. Nors orą kažkas užsakė patį blogiausią – lietų ir vėją, bet keliautojų nuotaikos tai nesugadino.
Toliau kelionė tęsėsi palei didingomis pilimis garsėjančią Elbės upę. Atvykome į Ratheino uolų, tarpeklių, stačių šlaitų ir akmeninių sienų labirintus. Ėjome akmeniniu 76 m ilgio Bastėjos tiltu ir vis grožėjomės Vokietijos gamtos panorama. Aplankėme Kionigšteino tvirtovę, kurioje Saksonijos kunigaikščiai saugojo meno lobynus. Nuo tvirtovės gynybinės sienos atsiveria nuostabūs vaizdai į Saksonijos Šveicariją. Apžiūrėjome XVI amžiaus kareivines, 142 m gylio šulinį, koplyčią, buvusį ginklų arsenalą.
Trečią dieną atvykome į nykštukinę Liuksemburgo kunigaikštystę. Jos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tai žavus miestas, išvagotas stačių skardžių, o senamiestį supa senovinės pilies sienos su bokštais. Ir šioje kelionėje mus gaivino lietus, bet visur spėjome. Ilgokai užsibuvome įspūdingoje gotikinėje Dievo Motinos katedroje. Lankėmės Konstitucijos aikštėje, miesto simboliu tapusiuose kunigaikščio rūmuose. Stebėjome rūmų sargybos pasikeitimą.
Jau sutemus atvykome į Antverpeną. Miesto pavadinimas reiškia „nukirsta ranka“. Miestas – vienas didžiausių Europos uostų ir pasaulinės reikšmės deimantų sostinė (net 80 proc. visų deimantų sukauptačia) ir didžioji jų dalis priklauso žydams. Aplankėme ir džiaugėmės vaikščiodami senamiesčio Didžiąja aikšte su Brabo fontanu ir renesansiniais gildijų namais.
Iš Antverpeno vykome į Briuselį. Apžiūrėjome miestą, kuriame susimaišė ne tik kalbos, bet ir architektūros stiliai. Stebėjomės didžiuliais parkais ir moderniais dangoraižiais. Grožėjomės miesto rotuše, didžiąja aikšte, apsuptą gildijų namais, karališkaisiais rūmais. 15 val. atvykome į Europos parlamentą, susipažinome su jo veikla. Pabuvojome didžiojoje posėdžių salėje.
Parlamentarai savo darbą buvo baigę, daugybė įvairių šalių delegacijų viena po kitos ėjo į posėdžių salę. Pabuvoję europarlamente, skubėjome į susitikimą-vakarienę su europarlamentaru Viktoru Uspaskich. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius  kartu su nariais padėkojo V. Uspaskich už tai, kad pažadą, duotą bendruomenės namuose, ištesėjo ir pakvietė bei suteikė galimybę pabuvoti  aktyviausiems bendruomenės nariams Briuselyje. Atsidėkodami  europarlamentarui, radviliškiečiai  įteikė  ant lininės drobės atvežtą Radviliškio krašte užaugintą, barndintą ir iškeptą duoną. Europarlamentaras V. Uspaskich, propaguojantis sveiką gyvenimo būdą, buvo maloniai nustebintas ir iš karto paragavo gardžios duonos, jam vežtos net  2 tūkstančius kilometrų..
Iš Briuselio vykome į Hanoverį – žemutinės Saksonijos sostinę. Aplankėme senamiestį, kuriame daug viduramžiškų pastatų, buvome Kryžiaus bažnyčioje, pastatytoje apie 1300 m. Taip pat pabuvojome rotušėje, Karaliaus rūmuose, kuriuose dabar įsikūręs miesto muziejus. Mieste auga  labai daug didelių, įspūdingai atrodančių platano medžių, o kadangi jų kamienai be žievės, jie dar vadinami paleistuviais.
Pati gražiausia, šilčiausia (net 20°C) diena – grįžimas į Lietuvą bei 890 km per Lenkiją. Važiuodami į namus,  grožėjomės kaimyninės Lenkijos vaizdais, ženkliai pagerėjusia kelių būkle.
Bendruomenės nariai kelionės metu išliko vieningi, visus istorinius objektus lankė kartu ir į namus grįžo šiek tiek pavargę, tačiau kupini gerų įspūdžių. 
Už padovanotą ir sklandžią kelionę „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai dėkingi europarlamentarui V. Uspaskich ir bendruomenės pirmininkui G. Lipnevičiui.

„Radviliškio krašto bendruomenės“  senjorų  vadovė Rimantė Radavičienė




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019