Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

I. Janušonienė: „Labiausiai trūksta šeimos gydytojų ir odontologų“

Avatar

Paskelbta

data

Kovo 25 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, bendruomenės kavos popietėje lankėsi Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Janušonienė bei slaugos administratorė Žydrūnė  Motiejūnienė.
Popietės dalyvius domino patekimo pas gydytojus galimybės, gydymo paslaugų kokybė, taip pat nuskambėjo nemažai priekaištų gydytojams, tačiau buvo išsakyta  ir gerų žodžių medikams.

Įstaiga dirba pelningai
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius pokalbio pradžioje  paprašė prisistatyti poliklinikos vadovės ir papasakoti apie jos pirmuosius žingsnius Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centre – direktorė čia dirba jau daugiau nei 100 dienų.
„Esu panevėžietė, laimėjau konkursą Radviliškio poliklinikos direktorės vietai užimti. Šiuo metu gyvenu Radviliškyje, tad didelę dalį savo laiko galiu skirti darbui. Radviliškio rajono PSPC priklauso Psichikos sveikatos centras, 11 medicinos punktų, trys ambulatorijos – Šaukoto, Šiaulėnų ir Tyrulių. Pagrindinis veiklos tikslas – stiprinti gyventojų sveikatą, vykdyti ligų prevenciją, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą, teikti prieinamas ir tinkamas, įstaigos licencijoje nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaiga susiduria su šiomis problemomis: šeimos gydytojų, gydytojų- odontologų trūkumas, mažėjantis prisirašiusių pacientų skaičius dėl veikiančios privačios šeimos klinikos, bei augantis sveikatos priežiūros paslaugų poreikis dėl senstančios visuomenės. Daugelis gydytojų  brandaus amžiaus“, – apie savo vadovaujamą įstaigą pasakojo I. Janušonienė.
Pasak direktorės, su savivaldybės pagalba poliklinikoje žadama įrengti liftą arba keltuvą, nes Radviliškio rajono PSPC pastatas turi būti pritaikytas pacientams su negalia. Artimiausiu metu,bus vykdomas projektas – Pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklos efektyvumo didinimas. Gautos lėšos bus skirtos odontologinei, laboratorinei, kompiuterinei įrangai įsigyti bei tikslinės paskirties automobiliams pacientų lankymui namuose. Įstaigos finansinis rezultatas už 2018 metus teigiamas.  Šiuo metu įstaiga turi tik 6580 eurų skolos už gruodžio mėnesio komunalinius patarnavimus.
Didžioji dalis įstaigos lėšų tenka gydytojų bei slaugytojų atlyginimams, 20 proc. lėšų lieka visoms kitoms išlaidoms. Šiuo metu poliklinikoje yra prisirašiusių 18. 953 pacientų , tame skaičiuje draustų 17.789, dirba 115 darbuotojų.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kaip poliklinikai per tokį trumpą laiką pavyko išlipti iš 70 tūkst. eurų skolos. „Buvo atleisti 7  darbuotojai, panaikinti 8,6 etatai, atidžiai stebima, skaičiuojama, kurias paslaugas verta pirkti, o kurių reikėtų atsisakyti“,- sakė I. Janušonienė.
Tikslas – sumažinti eiles
„Kavos popietėje“ dalyvavusi slaugos administratorė Ž. Motiejūnienė sakė, kad jos darbo sritis – organizuoti slaugytojų darbą: kad laiku būtų paimti kraujai iš pacientų, kad mažėtų eilės prie procedūrinio kabineto, kad slaugytojos teiktų pacientams kokybiškas paslaugas.
Skaudulys – privati poliklinika valdiškos kieme
Popietė dalyviai domėjosi, kiek  Radviliškio poliklinika netenka pacientų, atsiradus privačiam gydymo centrui „MediCa klinika“.
„Privati klinika atima iš mūsų nemažai ligonių bei gydytojų. Per metus poliklinikoje sumažėjo 773 pacientais. Mums sunku su jais konkuruoti, o gydytojas eina ten, kur mokamas didesnis atlyginimas, geresnės darbo sąlygos. Yra kalbama, kad per dvejus metus Radviliškio rajono PSPC turėtų nelikti, tačiau kas aptarnaus kaimo ir miestelių pacientus?
„Privačios klinikos kuriasi ten, kur ligoniai gali ateiti patys – rajono centruose, taip pat  privačioms klinikoms patinka mažai sergantys pacientai. Privačios klinikos gydytojas gali nuvykti pas ligonį į namus, tačiau ši paslauga jau bus mokama, o valdiškoje poliklinikoje – nemokama. Sunkūs ligoniai iš privačios klinikos dažniausiai sugrįžta pas mus, nes jie nori, kad ir gydytojas į namus atvyktų, ir lašelinę namuose pastatytų. Beje, sugrįžti atgal iš privačios klinikos galima po 6 mėn., kitu atveju teks mokėti simbolinį mokestį“,- sakė  I. Janušonienė.
Meras džiaugiasi konkurencija
Pasak „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G. Lipnevičiaus, rajono meras džiaugiasi atsiradusia konkurencija tarp gydymo įstaigų, nes ji verčia pasitempti „valdišką“ polikliniką, lygiuotis į privačią. „Konkurencija geras dalykas, bet ji gali atsisukti ir „kitu galu“ – išsibėgiojus pacientams, reikės išlaikyti poliklinikos pastatus, mokėti gydytojams atlyginimus ir tai gali būti nelengva našta rajono biudžetui“,- sakė G. Lipnevičius.
„Jau dabar Radviliškio poliklinikoje trūksta šeimos gydytojų bei odontologų. Norint atvilioti jauną  gydytoją, jam išmokama 15 tūkst. eurų kompensacija įsikūrimui ir jis turi Radviliškyje atidirbti 5 metus. Beje, šių pinigų jis iš karto negauna, jie išmokami per 3 metus. Manau, tai  nemaža paspirtis jaunam medikui, kurių atlyginimai nėra dideli – pirmininkui paantrino I. Janušonienė.
Nesusipratimai dėl vaistų  injekcijų
Susitikimo metu bendruomenės nariai skundėsi, kad yra prisirašę privačioje klinikoje arba Radviliškio poliklinikoje, o jų kaimo med. punkto slaugytoja atsisako suleisti gydytojo paskirtus vaistus: „Ar mums dabar dėl vaistų suleidimo reikės važiuoti į Radviliškį?“ Pasak I. Janušonienės, slaugytoja neturi teisės leisti kito gydytojų paskirtų injekcijų, nes juos paskyręs gydytojas atsako už ligonio gydymą, t.y. mes rajone teiksime paslaugas tik prie Radviliškio rajono PSPC prisirašiusiems pacientams.
Gyvenviečių ambulatorijose gali mažėti paslaugų
Kaip jau buvo minėta, rajone gyventojų sparčiai mažėja, dar sparčiau jų mažėja kaimuose bei kaimiškose gyvenvietėse. Šiuo metu Tyrulių ambulatorijoje yra prisirašiusių  apie 450 pacientų, Šaukoto – per 545, Šiaulėnuose taip pat per 600. Tyruliuose bei Šaukote šiuo metu dirba ir odontologai, tačiau jeigu pacientai išeis į privačią kliniką, turėsime mažinti paslaugų kiekį, taupyti lėšas“,- sakė viešnia.

Kaip patekti pas odontologą?

Popietės metu bendruomenės nariams iškilo „amžinasis“ klausimas, kaip patekti pas odontologą. „Šiuo metu poliklinikoje dirba 5 odontologai – viena gydytoja gyvena Radviliškyje, kiti  gydytojai atvyksta iš Kauno. Registruojami pacientai mėnesiui, nes ilgesnė registracija nepasiteisina. Susirgus gydytojui yra atšaukiami apsilankymai ir pacientai nėra patenkinti. Šiuo metu pas odontologus galima registruotis tik internetu, bet  yra ruošiama nauja registracijos tvarka, kuri bus patalpinta įstaigos internetinėje svetainėje. Šaukoto ir Tyrulių  ambulatorijose dirba  gydytoja-odontologė I. Jankauskienė. Kiek žinau, ji žada atsidaryti savo privatų kabinetą, tad kitais metais ir jos neteksime, “- paaiškino situaciją poliklinikos direktorė.
Kam skiriamos reabilitacijos paslaugos?
Pagyvenę bendruomenės nariai piktinosi, kad gydytojai jiems neskiria reikalingų reabilitacijos paslaugų. „Didžioji dalis reabilitacijos paslaugų skiriama vaikams bei darbingo amžiaus žmonės po ligos. Kam skirti reabilitacijos paslaugas, sprendimą priima gydytojas. Šiuo metu reabilitacijos paslaugos dažniausiai skiriamos darbingo amžiaus žmonėms darbingumui atstatyti. Nėra tiek pinigų, kad visiems norintiems  būtų galima skirti reabilitacijos paslaugas ir visi būtų patenkinti“,- sakė I. Janušonienė.
Kodėl nebėra „rytinių talonų“?
Bendruomenės nariai, dažnai besilankantys gydymo įstaigose, piktinosi, kodėl poliklinikoje nebėra „rytinių talonų?
„Jeigu ryte prastai pasijautėte, eikite į poliklinikos registratūrą, kur jums suteiks informaciją apie budintį  gydytoją. Jeigu  labai prastai pasijautėte, kvieskite greitąją pagalbą, jus nuveš į priėmimo skyrių ir, jeigu bus būtina, suteiks būtinąją pagalbą. Be medikų dėmesio tikrai neliksite“,- paaiškino situaciją poliklinikos direktorė.
„Austi“ neįtinkantys gydytojai
Kaip įprasta, pacientai  aptaria, apkalba, kuris gydytojas geras, o kuris nelabai koks, pas kurį  būtų galima prisiregistruoti, o nuo kurio reikėtų bėgti. Iš Tyrulių atvykę popietės dalyviai labiausiai piktinosi gydytoju A. Toleikiu, šiuo metu dirbančiu Šaukoto bei Tyrulių ambulatorijose. „Dėl šio gydytojo elgesio su pacientais buvo gauta skundų, pati buvau nuvykusi su juo pasikalbėti. Tyrulių gyvenvietėje situacija sudėtinga – ten daug nedirbančių, piktnaudžiaujančių alkoholiu žmonių, kurie iš gydytojo reikalauja įvairiausių siuntimų bei nereikalingų tyrimų, o jų negavę rašo skundus. Sutarėme, kad pacientams bus išrašomi pageidaujami tyrimai bei siuntimai, tačiau jie bus mokami. Gydytojas A. Toleikis sako neprisirišęs prie šios darbo vietos ir gali išeiti iš darbo, bet kas jį pakeis?“,- sakė I. Janušonienė.
Ką gi, ir gydytojai pavargsta nuo pacientų reikalavimų būtinai duoti siuntimą pas kitus gydytojus, kai toks siuntimas nereikalingas. „Jeigu pacientas pats žino, kaip gydyti savo ligą, kokius tyrimus jam reikia atlikti, pats sau nusistato diagnozę tai ko tada vaikščioti pas gydytojus?“- ironizavo viešnia.
Susitikimo metu kalbėta ir apie ypač opią problemą – kokią sumą reikia įdėti  gydytojui į „vokelį“, kad gydymas ar operacija būtų sėkmingos.

„Aš niekada savo gydytojams nesu davęs „pakišos“, ir taip gaunu kokybiškas gydymo paslaugas. Manau, kad gandai, jog be „pakišos“gydytojas ligonio neapžiūrės ar negydys, yra dažnai perdėti“,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.

Buvo aptartas ir Tyrulių mokyklos likimas. „Tik sužinojęs, kad  uždaroma Tyrulių pagrindinė mokykla, radau skelbimą, kad savivaldybė šį pastatą jau pardavinėja. O juk jame galėjo įsikurti ir laidojimo namai, ir ambulatorija – pastatas naujas, suremontuotas. Manau, kažkam jis skubiai reikalingas“,- sakė G. Lipnevičius. Iškilus kokioms nors problemoms ar nesusipratimams, susijusiems su Radviliškio poliklinikos darbu, direktorė I. Janušonienė pakvietė bendruomenės narius užsukti į jos kabinetą ir visi nesusipratimai bus išspręsti. Už nuoširdų pokalbį viešnioms – Pirminės sveikatos priežiūros centro direktorei Irenai Janušonienei bei slaugos administratorei Žydrūnei  Motiejūnienei bendruomenės nariai padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popietę“ organizavo ir jos dalyvius kava vaišino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, I. Pankrašovienė, A.Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Pokalbis su UAB „Mano Būstas Radviliškis“ atstovėmis apie naujoves įmonėje

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 9 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko ir Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės UAB „Mano Būstas“ regiono vadovė Roma Janušonienė, UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė Neringa Paulauskienė bei klientų asmeninės vadybininkės Ieva Šukaitienė, Diana Repšienė, Gintarė Jasiukaitienė.
Susitikimo metu buvo atsakyta į gyventojų klausimus, aptartos problemos susijusios su daugiabučiais namais, bei jų aplinka, supažindinta su renovacijos (namo atnaujinimo – modernizavimo) tvarka bei galimybėmis.

Naujovės taikomos įmonėje
Pokalbis prasidėjo nuo regiono vadovės pristatymo apie naujoves įmonėje: „Turbūt daugelis esate mūsų klientai, ir jau esate susipažinę, ar bent girdėję, jog keitėsi įmonės pavadinimas  – UAB „Mano Būstas Radviliškis“, tai ne tik naujasis įmonės pavadinimas, kartu su nauju pavadinimu įmonėje patobulėjo bei atsinaujino tam tikras paslaugų paketas, kuris, tikimės, palengvins bent daliai gyventojų susisiekimą su mumis, namo vadybininku, ar tiesiog pagreitins problemos ar gedimo užregistravimą.
Mūsų vienas iš pagrindinių tikslų ir uždavinių – atsižvelgti į klientų poreikius bei kuo efektyviau juos įgyvendinti.  Atlikti tyrimai rodo, kad daugelis nori lankstesnio bendravimo, patogesnio susisiekimo. Viena iš įmonės naujovių ir būtinų žingsnių –  veiklos skaitmenizavimas.   Daug dėmesio skiriame e-būstas programėlei. Tai pirmoji būsto programėlė telefone, kurios pagalba  galite apmokėti sąskaitas, registruoti gedimus, matyti, kada vykdomi darbai, sekti naujienas, bendrauti, balsuoti, dalyvauti sprendimuose. 
Pastaruoju metu  daugiau laiko skiriame ir gyvam bendravimui su gyventojais: esant svarbiems klausimams, vadybininkai organizuoja susirinkimus prie daugiabučių namų po darbo valandų, kurių metų dauguma savininkų priima svarbius sprendimus namui, nutaria vykdyti reikalingus darbus ir kt. , taip pat vadybininkai eina į daugiabučius namus paprastiems susitikimams su gyventojais:  kviečiame gyventojus pokalbiams bei diskusijoms darbo valandomis, kurių metu padedame įsidiegti būsto programėlę telefonuose, parodome, kaip naudotis programėle ir ką daryti ištikus problemai.  Suprantame, kad dažną gyventoją naujovės gąsdina, tad mūsų tikslas nuraminti klientą ir suteikti kuo daugiau informacijos šių susitikimų metu.
Norime daugiau rangovų įtraukti, kurie turi verslo liudijimus, suteikti jiems galimybę dirbti – jie gali registruotis į programą PortalPRO. PortalPRO – tai „City Service“ įmonių grupei priklausanti atvira ir skaidri darbų dalinimosi platforma, skirta visiems Lietuvos meistrams. Platformoje, kurios veikimo principas pagrįstas dalijimosi ekonomika, skelbiami daugiau kaip 190 tūkst. namų ūkių klientų remonto darbų pasiūlymai. „Tai dar vienas teigiamas pokytis, kurio principas būti kuo skaidresniais  ir socialiai atsakingais organizuojant veiklą, kuriant pridėtinę vertę tiek meistrams, tiek klientams“ – sakė  UAB „Mano Būstas“ regiono vadovė Roma Janušonienė.
Pasak UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorės Neringos Paulauskienės,  apie pokyčius buvo informuoti ir supažindinti klientai: „Kol kas „gyvas“ klientų aptarnavimas dar veikia, biure siūlome įsidiegti e-būsto programėlę. Su klientais bendrausime elektroniniu būdu, per skambučių centrą, per e-būstas programėlę, o ateityje – per Skype – šiuos būdus ir pristatome klientams.

Prisiskambinti į UAB skambučių centrą sudėtinga
Pasak susitikime dalyvavusių bendruomenės narių, nelengva prisiskambinti į skambučių centrą –  kartais skambinimas užtrunka valandą, liepiama  spausti atitinkamus skaičių mygtukus, specialistai būna užimti ir liepiama palaukti ar perskambinti vėliau.
Anot R. Janušonienės, visos Lietuvos  UAB „Mano Būstas“ padaliniuose  vienu metu pereita prie konsultacijų skaitmeniniu būdu, tad ir skambučių į centrą  padaugėjo – „Galbūt tai įtakojo linijų užimtumą. Pereinamas laikotarpis visada sunkus, tačiau vadybininkai geranoriškai suteikia savo darbinių tel. numerius, kuriais susisiekimas paprastas ir patogus, tad drąsiai kreipkitės į savo vadybininkus ir Jums bus suteiktos vizitinės kortelės“ – patikino regiono vadovė.
Diskusijos apie skambučių centrą metu bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius atliko eksperimentą – pabandė prisiskambinti skambučio centro numeriu 8 700 55 966.  Kuomet buvo atlikti būtini žingsniai identifikuojant kliento skambinimo priežastį, atsakingas darbuotojas atsiliepė po 5 sekundžių. 
„Skambinant į centrą, ne veltui klausiama, dėl kokios problemos skambinama ir nurodoma spausti atitinkamus telefono klaviatūros skaičius. Jeigu skambinama dėl gedimo –  atsakingas konsultantas užregistruoja gedimą, jeigu dėl mokesčių, pasiteiravimo apie sąskaitą – su buhaltere, dėl skolos – su skolų skyriumi. Tokiu būdu centras nori skambučius „išgryninti“,- situaciją su skambučių centru paaiškino N. Paulauskienė.

Gyventojams rūpimi klausimai
Dėl durų Stiklo g. 8, Radviliškis daugiabutyje
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo, ar Stiklo g. Nr. 8 dingusios vienos laiptinės durys jau pakeistos naujomis.
Pasak šio namo vadybininkės I. Šukaitienės, vykusio susirinkimo metu buvo aptartas klausimas – opi problema dėl vykdomo vandalizmo name. Durys yra montuojamas nebe pirmą kartą, tad buvo siekiama priimti sprendimą, kuo palankesnį gyventojams, kuris padės sudrausminti, o galbūt ir visai užkirs kelią tokiam elgesiui, kuomet yra niokojamas namo turtas, už kurį pinigus tenka mokėti savininkams. Gyventojams buvo pristatytas UAB „Mano Sauga“ vykdomas projektas: saugos kamerų montavimas name bei priežiūra visą parą. „Džiugu, kad Radviliškyje  suprantama saugios kaimynystės prasmė.  Mūsų mieste tai antras daugiabutis, kuris sutinka sudaryti sutartį su saugos įmone, kad jų daugiabutis namas bei namo kiemas būtų stebimas ir saugomas visą parą. Sumontavus name saugos kameras, išsispręs daug problemų: tikimės, jog sumažės niokojamo turto atvejų, dažnai pasitaikančių vagysčių ar automobilių apgadinimo aikštelėse“ – tikisi regiono vadovė.
Jai pritarė ir  G. Lipnevičius: „Mano mintis yra teikti siūlymą savivaldybės administracijai, kad ant visų viešųjų pastatų būtų sumontuotos stebėjimo kameros – tai nedideli pinigai, kameros kaina nesiekia šimto eurų.  Miesto gyventojai jaustųsi saugesni, policijai būtų lengviau nustatyti viešosios tvarkos pažeidėjus, išaiškinti vagystes“.
Pasak N. Paulauskienės, stebėjimo kameros daugiabučiuose įdiegiamos pilnai su visa įranga (kompiuteris, pultas, interneto ryšys) savininkams yra taikomas pastovus mėnesinis mokestis, kuris tikrai nėra didelis, tačiau jo nauda užtikrinama saugumu, kas yra labai svarbu mums visiems. Užfiksavus įvykį, saugos darbuotojas  skambina policijai ir informuoja apie galimai nusikalstamą veiką. Filmuojama medžiaga archyvuojama 15 dienų, tad prireikus įrašai gali būti suteikti policijos tarnyboms. Dvi kameros namui kainuoja šimtą eurų – 45 butų namui kainuotų du eurus butui. Prisijungimas prie kamerų suteikiamas vadovaujantis duomenų apsaugos įstatymu tik namo atstovui, kuris pasirašo konfidencialumo sutartį.

Problema dėl suolelių

„Prie šimtabučio namo Gedimino g. Nr.1 nėra normalių suolelių“,- pasiskundė bendruomenės narė.
„Namo  gyventojų daugumai reikia parašyti prašymą, kad pageidauja suoliukų prie namo, mes prašymus pateikiame seniūnijai, seniūnija pastato suoliukus nemokamai. Bendradarbiavimas vyksta, tik būtinas savininkų prašymas/sutikimas.  Tačiau klientai ne visada būna patenkinti šia paslauga. Štai prie daugiabučio namo  Kęstučio g. Nr. 11a  buvo pastatytas suoliukas, kurį vėliau gyventojai liepė pašalinti, nes prie jo renkasi jaunimas, garsiai kalba, šiukšlina. Kad  tokia situacija nepasikartotų, reikia namo gyventojų daugumos sutikimo, nurodyti tikslią pastatymo vietą“ ,- problemos sprendimą pasiūlė UAB „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė Neringa Paulauskienė.

Kodėl nėra dviračių stovų?

„Kodėl prie daugiabučių namų nėra įrengtų dviračių stovų?“- teiravosi popietės dalyviai.
„Visus pageidavimus „Mano Būstas Radviliškis“ gali padėti  įgyvendinti, tik reikia pristatyti daugumos sutikimą, o mes informuosime, kiek tai kainuotų, gavus pritarimą pasiūlytai kainai, užsakysime ir darbų atlikimą“, – atsakė „Mano Būstas Radviliškis“ direktorė.
Bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus nuomone, galbūt dviračių stovus būtų galima pagaminti Radviliškio mašinų gamykloje – tai nebūtų dideli finansiniai kaštai.

Problemos dėl elektros instaliacijos

Žaliosios g. Nr. 10 namo rūsyje buvo siūlyta pakeisti elektros laidus ir atlikti kitus su elektros instaliacija reikalingus darbus, tačiau pasiūlymas liko neįgyvendintas, nes nesutiko namo savininkų dauguma. Namas statytas prieš 50 metų, ar nebūtų galima atlikti darbų be gyventojų sutikimo? Baisu, nes gali įvykti nelaimė“,- teiravosi šio namo gyventojai.
„Administratorius gali priimti tokį spendimą, kai mato gaisro ar kt. pavojų. Tokią grėsmę  nustato ugniagesių atstovai ar techninės priežiūros inžinierius. Po 2 metų ši problema Radviliškyje bus opiausia, nes daugumos namų elektros instaliacija pasenusi, neatitinka šiai dienai keliamų energetinės inspekcijos reikalavimų, visi nori didesnio elektros galingumo. Iškyla problema – norint daryti elektros instaliacijos rekonstrukciją, reikalingas projektas, kuris kainuoja didelius pinigus. Elektros remonto darbai taip pat nėra pigūs, o už savavališkas statybas/remonto darbus gresia didelės baudos. Inspekcijos prašo perteklinių dalykų, tačiau vieną kartą investavus į elektros ūkį, išsispręstų daugybę problemų.  Šiandien butai turi po 3- 4 kilovatvalandes, o turint elektrinę viryklę, reikia turėti bent po 5 – 6. Gyventojai įsirengia elektrines virykles savavališkai, prasideda įvairūs elektros gedimai“, – būsimą problemą apibūdino R. Janušonienė.
Daugiabučiuose nebeliks dujų balionų

„Didelė problema artėja dėl esamų dujų balionų, kurie yra daugiabučiuose namuose Naujojoje, Dariaus ir Girėno gatvėse – jų greitai turi nebelikti. Ar yra koks pasistūmėjimas šiuo klausimu?“,- teiravosi bendruomenės pirmininkas.

Pasak N. Paulauskienės, tokių namų yra daugiau, tik Registrų centras pateikia netikslius duomenis: „Mes turime pateikti savivaldybei bei Energetikos ministerijai duomenis, kiek yra dujų vartotojų daugiabučiuose namuose. Bus skiriami ES pinigai, iš kurių Energetikos ministerija planuoja rėmimus. Laukiame jų pradinių planų. Ministerija mus informuos, kokia tvarka ruošiasi kompensuoti gyventojams rekonstrukciją, kuri turi įvykti iki 2020 metų vasaros. Kol kas dar nežinome, ką  pasiūlys Energetikos ministerija –  dujas ar elektrą, o gal dėlios pagal regionus“.
Problemos dėl nuomininkų
Buvo pasiteirauta, ką daryti, kai buto nuomininkai kelia problemų laiptinės senbuviams.
Pasak R. Janušonienės, kai yra gaunamas pranešimas dėl nuomininkų keliamo triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų, vadybininkas susisiekia su buto savininkais, informuoja apie gaunamus skundus ir pan. Taip pat kaimynai visada turi teisę skambinti policijai, kuri gali taikyti atitinkamas poveikio priemones pažeidėjams.

Daugiabučių gyventojai  pageidavo, kad  UAB  „Mano Būsto“ atstovai parodytų, kur rūsyje užsukti šaltą ir karštą vandenį, kad įvykus avarijai būtų išvengta didesnių nuostolių.
Šaltą vandenį galima nurodyti, kur užsukti, tačiau  karštas vanduo priklauso šilumos punktui, į kurį gali įeiti tik atestuoti specialistai.
Problemos dėl laiptinių valymo
Popietėje dalyvavusios  Žaliosios g. Nr. 10 namo gyventojos pasidžiaugė įmonės UAB „Mano aplinka“ darbuotoja, prižiūrinčią jų kiemo teritoriją. Anot gyventojų moteris labai sąžiningai tvarko  kiemą. Tačiau iškilo problemų su laiptinių valymu – jau 2 ketvirtadienius 5 ir 6 laiptinės niekas neplovė – puse namo išplovė, pusė paliko neplautas. Gyventojai už neatliktą paslaugą mokesčio nenorėtų mokėti. Šią problemą buvo pažadėta išsiaiškinti.
Šio namo gyventojos taip pat skundėsi, kad valydama laiptinę darbuotoja neišvalo šiukšlių po suoleliu, ant kurio padėtos gėlės.
„Pagal įstatymą, laiptinėse negali būti nei vieno daikto: nei gėlės, nei suoliuko ir valytoja neprivalo po juo plauti. Laiptinėse negalima laikyti dviračių, paspirtukų ar savininkams priklausančių daiktų. Jos paskirtis – nueiti iki savo turimo turto, tai yra buto. Rūsiai taip pat negali būti užgriozdinti daiktais, nes kilus gaisrui ugniagesiams gali būti sunku pasiekti gaisro židinį“,- atsakė N. Paulauskienė.
Taip pat buvo teirautasi, kiek kainuotų namo laiptinės langų išvalymas. Pasak „Mano Būstas Radviliškis“ direktorės, vienos laiptinės langų nuvalymas kainuotų apie 60 eurų, jeigu sutinka dauguma gyventojų, langai bus išvalyti.
Žaliosios g. Nr. 10 namo gyventojai  prie laiptinės norėtų turėti  žolyną bei  gėlyną ir pasiteiravo, kas jiems  galėtų padėti šią svajonę įgyvendinti – atvežti žemių, jas išskirstyti.
Pasak viešnių, yra du variantai: kreiptis į seniūniją ir pasiteirauti ar suteiktų pagalbą dėl žemių klausimo, arba kreiptis į „Mano Būstas Radviliškis“, tik tokiu atveju paslauga bus mokama.
Remonto darbai brangs
Jaunystės g. Nr. 37 name buvo atliktas ruloninio stogo dangos smulkus – dalinis remontas, už kurį reikėjo sumokėti savininkams per  6 mėnesius. Jūs atliekate iš karto daug darbų ir imate mokesčius – nuo 19 eurų jie pašoko iki 37, pensininkams sunku išsimokėti. Gal galėtumėte darbus atlikti  ne iš karto visus?“ – piktinosi gyventoja.
„Jaunystės g. Nr. 37 namui reikia atlikti nemažai darbų. Mes atsižvelgiame į senjorus, suteikiame sumoms už remontą išsimokėjimo terminus, kad būtų lengvesnė našta, tačiau esant problemai darbų nukelti negalime, administratorius privalo užtikrinti saugią konstrukcijų būklę, kad jų defektai ar gedimai nekeltų pavojų gyventojams bei negadintų jų turto.  Darbai dažniausiai atliekami su namo savininkų daugumos pritarimu. Jeigu savininkai nubalsavo teigiamai už darbą, mes turime organizuoti jo atlikimą: pakeisti laiptinių langus, hermetizuoti tarpblokines siūles. Suprantame, kad kainos yra nemažos, tačiau pažadėti, kad ateityje jos bus pigesnės, taip pat negalime. Rinka diktuoja sąlygas:  didėjant minimaliam atlyginimui, brangsta ir visos kitos paslaugos, tame tarpe ir rangos darbai. Siūlytume visiems daugiabučių gyventojams pamąstyti apie renovaciją ir naudotis proga, kol valstybė duoda dotacijas. Taip pat  siūlome gyventojams kaupti papildomas lėšas namo atnaujinimui ar pasididinti esamą kaupimo tarifą“,- sakė regiono direktorė.

Kam panaudojamos kaupiamos lėšos?
Popietės dalyviai teiravosi, kam panaudojamos kaupiamosios lėšos. Pasak viešnių, šios lėšos naudojamos taip, kaip numato įstatymas: avariniams darbams likviduoti, taip pat naudojamos namo atnaujinimo darbams. Jeigu namas nėra sukaupęs pakankamai lėšų, gyventojai apmokestinami papildomai.
„Mes gyventojams teikiame ataskaitas, kiek buvo sukaupta lėšų ir kiek jų panaudota – tai  matyti elektroninėje erdvėje. Kiekvieno mėnesio sąskaitoje gyventojai taip pat mato informaciją, koks praėjusį mėnesį name darbas atliktas ir iš kokių lėšų.  Investuojame į paprastą, ūkišką ir lengvai suprantamą gyventojams ataskaitą“,- sakė direktorė.
Namų administratorius dirba vadovaudamasis teisės aktais
Pasak susitikime dalyvavusio DNSB „Giraitė“ bendrijos pirmininko A. Vitarto, daugiabučių namų administratorius dirba vadovaudamasis teisės aktais, o  jeigu kam nors nepatinka šie teisės aktai, pirmininkas patarė  kreiptis į Seimo narį A. Gaidžiūną, kad jie būtų pakeisti.
„Problema dėl paukščių perėjimo yra  Stiklo g. Nr. 4, 2 namuose – reikėtų uždėti ant ventiliacinių angų tinklus ar sumontuoti atbaidomuosius spyglius ir problema, manoma, būtų išspręsta. Tuo galėtų pasirūpinti ir patys gyventojai. Mes Stiklo g. Nr. 10 pridėjome smaigų, kad paukščiai neperėtų, ant ventiliacinių angų taip pat yra uždėti tinkliukai. Ant mūsų bendrijos namo yra 11 stebėjimo kamerų – tai dar viena  pagalbinė priemonė.

Remonto darbams taip pat kaupiame lėšas ir mes renkame daug daugiau nei 5 euro centus už kvadratinį metrą, ir už jas atliekame įvairius darbus. Jau 13 metų turime patalpas dviračiams laikyti“ – savo patirtimi pasidalijo A. Vitartas.
„Netrukus nebeliks bendrijų įstatų, bus sugriežtinta daugiabučių priežiūra, tikrins inspektoriai. Ir inspektoriams bus neįdomu, kad  namas neturi pinigų darbams atlikti – būtini darbai privalės būti atlikti. Už būtinus neatliktus darbus bendrijos pirmininkas bus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“,- trumpai būsimas naujoves pristatė R. Janušonienė.

Klausimams išsekus, bendruomenės nariai viešnioms padėkojo gausiais aplodismentais.
Po  dalykinės „Kavos popietės“ dalies buvo pereita prie linksmosios – gimtadienio proga visos bendruomenės vardu senjorų vadovę Rimantę Radavičienę pasveikino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, linkėdamas laimės, sveikatos, stiprybės bei energijos.
Popietės metu jos dalyvius kava vaišino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, J. Bagdžiūnienė, A.Litinskas.


„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės kelionės tęsiasi ir rudenį

Avatar

Paskelbta

data

Rudeniui pakeičiant vasarą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ kelionės nesibaigė – šildant kaitriai saulei nesinori sėdėti namuose, tad  bendruomenės nariai vėl susiruošė į pajūrį.
Išvyka į Palangą
Rugpjūčio 31 d. pilnas autobusas keliautojų išvyko į Palangą. Nors jau kvepėjo rudeniu, tačiau  termometras rodė  26 laipsnius šilumos ir paplūdimys buvo pilnas poilsiautojų. Prie jų prisijungė ir bendruomenės  nariai.
Pasilepinę saulės voniomis ir išsimaudę per vasarą įšilusioje Baltijoje, keliautojai aplankė Gintaro muziejų, pasėdėjo kavinukėse Basanavičiaus gatvėje, pasigrožėjo dainuojančiu ir šokančiu kurorto fontanu, pasivaikščiojo Palangos tiltu.
Dar kartą aplankyta Jūrmala  
Rugsėjo 1- ąją „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai susiruošė į Latvijos kurortą Jūrmalą. Nors kalendorius rodė, kad jau ruduo, termometras rodė vasarą – 27 laipsnius šilumos. Tad radviliškiečiai nusprendė atsivėsinti Latvijos kurorte Jūrmaloje. Čia poilsiautojai praleido visą ilgą karštą vasaros dieną – nuo ankstyvo ryto iki  vakaro. Dalis keliautojų vaikštinėjo besigrožėdami nuostabiais Jūrmalos miesto parkais ir skverais, jaukiai laiką leido kavinukėse, tačiau didžioji poilsiautojų dalis mėgavosi puikiu vasarišku oru, vandeniu ir saule prie Baltijos jūros. Įdegę bei su lauktuvėmis namiškiams, vakare ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai patraukė namų link. Visi poilsinės kelionės dalyviai nuoširdžiai džiaugėsi sudaryta galimybe pailsėti pajūryje ir  grįžo namo pilni tik teigiamų emocijų.

Ekskursijos dalyviai dėkingi ,,Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui, jo pavaduotojai Vilmai Aleknienei bei bendruomenės administratorei Sonatai Skorkaitei už organizuotą kelionę bei suteiktą galimybę apsilankyti nuostabiuose Latvijos bei  Lietuvos pajūriuose.
Kadangi ankstyvas ruduo dovanoja gerus orus, autobusai prie jūros veš bendruomenės narius kiekvieną savaitgalį, jei tik bus norinčiųjų. 

„Radviliškio krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019