Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Mokesčių inspekcijos specialistės: „Raštelių laikai baigėsi“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 15 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose  pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Šiaulių gyventojų skyriaus patarėja Ž. Baliutienė ir vyr. specialistė I. Borusienė, Administravimo ir personalo skyriaus vyresnioji patarėja E. Limantienė.

Susitikimo metu buvo aptarti bendruomenės nariams rūpimi klausimai: ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos ir deklaravimas (nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto); dovanų apmokestinimas ir deklaravimas; nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimas ir deklaravimas; individuali veikla, turint verslo liudijimą (prekyba žvakėmis, gėlėmis ir iš gėlių sukomponuotomis puokštėmis bei krepšeliais); pajamų, gautų už miško gėrybių pardavimą (grybų, uogų, vaistažolių, riešutų ir pan.) apmokestinimas ir deklaravimas; gyventojų pajamų mokesčių naujovės nuo 2018-2019 m.

Gyventojų sąmoningumas ir sąžiningumas pranešant apie galimus mokestinius pažeidimus
Pasak Mokesčių inspekcijos darbuotojų, gyventojai dar nežino, kur kreiptis ir pranešti pastebėjus mokestinį pažeidimą. Pranešti anonimiškai apie pažeidimus galima trumpuoju telefono numeriu 1882. „Daugelis mano, kad pranešti apie mokestinius pažeidimus nebūtina, tačiau vien nuo 2006 m. tokių pranešimų dėka į biudžetą buvo sugrąžinta 37 mln. eurų nuslėptų mokesčių“,- sakė I. Borusienė.
„Mokesčių inspekcijos funkcija – surinkti mokesčius, 95 proc. biudžeto yra  mokesčiai. Mokesčio inspekcijai pavesta ir kontrolės funkcija –  ypatingą dėmesį skiriant kovai su „šešėliu“. Visi piliečių pranešimai apie mokestinius pažeidimus išlieka anonimiški, niekas apie pranešėją nesužino. „Užsiimti nelegalia, neįteisinta veikla, gudrauti ir gyventi kitų sąskaita, iškraipyti normalią konkurencinę aplinką,  kenkti sąžiningam rinkos dalyviui niekas neturi teisės ir apie tokius atvejus pranešantys žmonės jaučiasi atsakingi už savo aplinką“,- sakė Ž. Baliutienė.
Beje, Radviliškio rajono gyventojai labai aktyvūs VMI organizuojamame Kvitų žaidime: 8 žmonės jau laimėjo prizus po 200 eurų. Tai paskatinimas perkant paslaugas, prekes turguje paimti čekius ir registruoti juos Kvitų žaidime. Taip pat tai rodo ir didėjantį gyventojų sąmoningumą bei norą prisidėti mažinant šalies šešėlinės ekonomikos mastą.

Individuali veikla ir verslo liudijimai
Bendruomenės nariai domėjosi, kokia veikla verčiantis reikia turėti verslo liudijimus ir kiek jie kainuoja. „Artėja Vėlinės, nemažai žmonių nori prie kapinių prekiauti gėlėmis, žvakėmis. Jeigu žmogus turi  žemės ir savo  užaugintas gėles nori pardavinėti prie kapinių, jam verslo liudijimo nereikia, tik reikia turėti įrodymą, kad turi žemės. Jei gyventojas parduoda savame sklype išaugintas gėles bei iš tokių gėlių sukomponuotas puokštes, tokia gyventojo veikla yra priskiriama gėlių auginimui, t. y. žemės ūkio veiklai, todėl neprivaloma įsigyti prekybos verslo liudijimo.  

Tuo atveju, kai  gyventojas nori  gaminti krepšelius, vainikus, puokštes iš dirbtinių gėlių bei gyvų skintų gėlių ir juos pardavinėti, reikia  įsigyti verslo liudijimą veiklai „Dirbinių iš kamštienos, šiaudų, pynimo medžiagų gamyba, vainikų, krepšelių, puokščių ir kita, niekur nepriskirta gamyba“. Šis verslo liudijimas  taip pat suteikia galimybę pardavinėti savo gaminius. Tačiau, jeigu žmogus nori dar ir prekiauti žvakėmis, jam reikia įsigyti dar vieną verslo liudijimą prekybai žvakėmis. Vadinasi, jeigu žmogus prekiauja savo pagamintais krepšeliais, vainikais ir žvakėmis, jis turi turėti du verslo liudijimus. Verslo liudijimus galima išsiimti prekybai prie kapinių galima išsiimti nors ir trims dienoms, gamybai – 5 dienoms ir jie nėra brangūs, o pensininkams pritaikius lengvatas gali kainuoti iki 2 eurų“,- sakė I. Borusienė.
Beje, verslo liudijimų kaina priklauso nuo savivaldybės Tarybos sprendimo,  o Radviliškio rajono taryba 2019 metams patvirtino 40 individualių veiklų,  kuriomis užsiimant Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje fiksuotas gyventojų pajamų mokestis tik 1 euras.

Artėjant rinkimams…
Bendruomenės nariui A.Vitartui kilo klausimas, ar artėjant rinkimams į Seimą, į savivaldybių tarybas padaugėja pranešimų mokesčių inspekcijai. Jam paantrino bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, kuris prisiminė, kaip dėl Radviliškio rajono politikų skundų turėjo varstyti Vyriausiosios rinkimų komisijos bei kitų institucijų duris. „2016 m. dalyvavau rinkimuose į Seimą, per savaitę 4-5 kartus vykdavau aiškintis į Vilnių ar Radviliškio rinkiminei komisijai dėl „Radviliškio rajono paramos centro” veiklos, savaitraščio „Radviliškio kraštas“ straipsnių. Taip man, kaip nepartiniam kandidatui, buvo daromos įvairios kliūtys ir stengiamasi mane patraukti iš rinkiminės kovos, bet „partiniams“ tai nepavyko“,- sakė G.Lipnevičius.
„Geriausiai į šiuos klausimus galėtų atsakyti ir paaiškinti  Vyriausioji rinkimų komisija“,- sakė viešnios, pridurdamos, kad nėra atskiros statistikos apie pranešimus prieš rinkimų laikotarpius.

Pajamos, gautos už miško gėrybių pardavimą
Atėjus rudeniui, daugelis uogauja, grybauja ir miško gėrybes parduoda supirkėjams. Bendruomenės nariai domėjosi, kokia suma nuo šių pajamų yra neapmokestinama. „Jeigu pačių surinktų miško gėrybių per metus parduodama už sumą iki 3 tūkst. eurų, šios pajamos neapmokestinamos ir nedeklaruojamos. Jeigu jos viršija 3 tūkst. eurų, apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu“,- sakė I. Borusienė.

Nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo pajamų apmokestinimas ir deklaravimas
Daugelį renginio dalyvių domino nekilnojamojo turto nuomos, pardavimo pajamų apmokestinimas.
„Nuo 2016 m. neapmokestinamas parduodamas nekilnojamasis turtas, išlaikytas 10 metų. Taip pat parduodamas nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jeigu parduodant butą ar gyvenamąjį namą pastaruosius 2 metus buvo deklaruota gyvenamoji vieta, arba parduodamame būste gyventojas deklaravo savo gyvenamąją vieta trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nuo šio būsto pardavimo nusipirko ir deklaravo savo gyvenamąją vietą kitame būste. Kitais atvejai, pardavus nekilnojamąjį turtą, privaloma deklaruoti ir sumokėti 15 proc. mokesčių nuo gauto pelno pardavus nekilnojamąjį turtą.
Jeigu žmogus nuomoja nekilnojamąjį turtą, jis gali įsigyti verslo liudijimą arba sumokėti 15 proc. pajamų mokesčio nuo per metus gauto pelno“,- sakė mokesčių  specialistės.
Parduodant žemę, taip pat nereikės mokėti 15 proc. mokesčių, jeigu ji bus išlaikyta 10 metų. Beje, pelną galima pamažinti, jeigu pardavėjas turėjo papildomų išlaidų pas notarą, registrų centre, tik reikia turėti įrodymų.
Automobilių pardavimas neapmokestinamas, jeigu transporto priemonė buvo išlaikyta trejus metus.

Dovanų apmokestinimas ir deklaravimas
Daugeliui renginio dalyvių  rūpėjo dovanų apmokestinimas ir jų deklaravimas.
„Dovanos, gautos iš artimųjų – sutuoktinio (-ės), tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, brolių, seserų, vaikaičių – yra neapmokestinamos. Tačiau, jeigu per metus gauta dovanų daugiau nei už 2500 eurų, jas reikia deklaruoti pajamų mokesčių deklaracijoje. Neapmokestinamos lėšos, kurias iš užsienio siunčia sutuoktiniai ar tėvai nepilnamečiams vaikams – šios lėšos skirtos vaikų priežiūrai (t.y. kompensuojamos vaikų reikmėms skirtos išlaidos) priskiriamos prie būtinų pragyvenimui, todėl jas gavęs gyventojas neturi mokėti pajamų mokesčio nuo tokių sumų, bei neprivalo jų deklaruoti.  
Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, dirbantys užsienyje, privalo deklaruoti  gautas pajamas savo metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau jos neapmokestinamos – jis mokesčius sumokėjo užsienyje ir turi pridėti dokumentą, gautą iš užsienio darbdavių.
Jeigu žmogui pinigus perveda nepažįstami žmonės, VMI turi teisę pasiteirauti, kokios tai lėšos ir kam jos buvo panaudotos. Jeigu žmogus negali įrodyti, kur tos lėšos buvo panaudotos, Mokesčių inspekcija turi teisę jas apmokestinti.
Jeigu vykstant varžybos nugalėtojams įteikiamos dovanos – prizai, kurių vertė viršijantys 100 eurų, jie yra apmokestinami 15 proc. ir šią sumą sumoka prizų steigėjas,  juridinis asmuo – išgirdo atsakymą radviliškietis į jam rūpėjusį  klausimą apie dovanų apmokestinimą.

Raštelių laikai baigėsi…
Daugelis prisimena laikus, kai skolindami pinigus kitam žmogui, iš jo gaudavo ranka rašytą raštelį. Pasak mokesčių specialistų, raštelių laikai baigėsi – jei gyventojo per vienerius kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršijo 15 tūkst. eurų, jei sandoriai nėra notarinės formos, bei gyventojo pagal sandorius gautos pajamos nedeklaruotos kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, tuomet nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti pranešimą apie sudarytus sandorius forma PRC907.     Radviliškio krašto bendruomenės nariams rūpėjo ir pensijų klausimas. Viešnios patikino, jeigu asmuo gauna tik pensiją ir jokių kitų pajamų šaltinių neturi, jam pajamų deklaruoti nereikia.

Gyventojų pajamų mokesčių naujovės nuo 2018-2019 m.
Viešnios apžvelgė ir gyventojų pajamų mokesčių naujoves. Dalis jų buvo labai aktualios  susitikime dalyvavusiems bendruomenės nariams. Jeigu ūkininkas iš žemės savininko nuomojasi žemę, tai nuo 2018 m. mokestį už nuomojamą žemę turės susimokėti pats ūkininkas, o ne žemės savininkas.
Viešnios  paragino bendruomenės narius  kilus  neaiškumams su mokesčių deklaracijomis, turto pardavimu, nuoma ar verslo liudijimų įsigijimu, klausti, ateiti pasiaiškinti į Mokesčių inspekciją – čia tikrai visi bus išklausyti ir gaus patarimų.
„Visada domėkitės savo pajamomis, jas deklaruokite, kad ateityje neturėtumėte problemų su Mokesčių inspekcija“, – bendruomenės nariams patarė pirmininkas G. Lipnevičius.
„Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose kavos popietes organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės savanoriai: V. Aleknienė, R. Radavičienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Spalio 15 d. kavos popietę organizuoti padėjo O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, D. Sopina, G. Chodosovskaja, D. Tikuišienė.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Aktorė Inga Norkutė: „Už mus gražias ir juos raguotus“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“  namuose, tradicinėje „Kavos popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  kino bei teatro aktorė Inga Norkutė. Linksmas pokalbis sukosi apie teatrą, televiziją, aktorinį gyvenimą.

Apie serialą „Moterys meluoja geriau“
Kadangi aktorė I. Norkutė  daugeliui Lietuvos televizijos žiūrovų žinoma iš populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“, sulaukė nemažai klausimų, susijusių su šiuo serialu.

Popietės dalyviai domėjosi, ar, aktorės nuomone, serialas išsisėmė.

„Serialas keitėsi, nes per 12 metų pasikeitė  6 režisieriai, kiekvienas ateidavo su savo režisūriniu sprendimu. Serialo pradžia buvo arčiau gyvenimo, bet vėliau kai kurie aktoriai nebegalėjo vaidinti,   reikėjo keisti personažus, situacijas. Šį sezoną „mirė“ Kostia, o jo „mirtis“ – perėjimas į LNK televiziją. Aš  seriale vaidinu nuo pirmos serijos, labai džiaugiuosi, kad prodiuseris Rolandas Skaistgirys tiki manimi, leidžia vaidinti. Sutinku, kad serialas buvo išsiderinęs“,- atsakė viešnia.

Ar  jums emociškai artimas Medos vaidmuo?

„Emociškai šis vaidmuo artimas. Iš pradžių  Medą turėjo vaidinti Jūratė Budriūnaitė, o  aš – Margaritą, abi buvome kviečiamos į atranką. Po to mus sukeitė, aš likau Meda. Gal režisierius taip įsivaizdavo personažą, tiko mano artistiškumas. Man labai patinka tas personažas, norėčiau turėti tokią draugę“,- į klausimą atsakė I. Norkutė.

Ar bendraujate su kolegomis iš serialo?

Pasak viešnios, su kai kuriais kolegomis bendrauja, tačiau kolegiškai, gimtadienių kartu nešvenčia. Aktorė sakė, kad su visais partneriais seriale gerai sutarė – ir su vyrais, ir su moterimis.

Kas sugalvojo pavadinimą „Moterys meluoja geriau“?

„Serialo scenarijus buvo parašytas pagal  Daivos Vaitkevičiūtės romaną „Moterys meluoja geriau“. Buvo bandymų ispanų melodramos scenarijų pritaikyti mūsų serialui“- atsakė į klausimą viešnia.
Popietės dalyviai domėjosi, ar pačiai aktorei I. Norkutei tenka dažnai meluoti.

„Gyvenime tenka meluoti, tačiau svarbu, kad tai būtų geras melas. Aš asmeniškai pameluoju, manau, kartais reikia pameluoti mylimam žmogui, ligoniui, vaikui, kad viskas išeitų į gerą.  Reikia būti protingam ir gudriam, kad melas išeitų į gerą. Blogo melo nemėgstu“,- apie  situacijas su melu sakė aktorė.

„Kaip renkami aktoriai vaidinti serialuose? Kodėl  priimami  nebaigę aktorinio, tiesiog iš gatvės?“- domėjosi bendruomenės nariai.

„Su kolegomis pakalbame apie tai – mus renka, duoda darbą. Žinoma, skaudu, kai pereini visą pragarą, o ateina vaidinti kieno nors giminaitis. Dėl  neprofesionalų nukenčia produktas. Bemoksles mergužėles bruka, kiša, kad jos išgarsėtų, o tai  nėra labai gerai“,- sakė viešnia.

Apie  aktorinio kelio pradžią ir aktorinį kelią
Popietės dalyviams buvo įdomu, kodėl Inga Norkutė pasirinko aktorės kelią.

„Esu kilusi iš Klaipėdos, ketvirtoje klasėje pradėjau lankyti vaikų dramos teatrą. Visą  laiką buvau labai tyli, nebendraudavau su kitais vaikais. Pirmoje klasėje suvaidinau lapę, visi pamatė mano aktorinius gabumus, tad tėvai nukreipė į vaikų dramos teatrą. 9 klasėje man buvo uždėti „rožiniai akiniai“, atrodė, kad aktorių visas gyvenimas – gražiai rengtis ir gražiai atrodyti. Kai stojau į aktorinį, Dalia Tamulevičiūtė ir  Vladas Bagdonas sakė: „Nieko neturėsite, badausite, aktoriaus duona labai sunki, jeigu iš kurso bus du geri aktoriai, tai labai daug“. Mūsų kursas buvo surinktas  iš darbininkų vaikų, tad ir badavome, buvo nelengva. Baigus akademiją, visas kursas buvo pakviestas į Šiaulių dramos teatrą, aš buvau kviesta į Klaipėdos teatrą, bet negalėjau išsiskirti. Šiauliuose pradėjome sėkmingai dirbti. Nors Šiauliuose galvojau dirbti tik metus, likau ilgam. Mane  pastebėjo ir Vilniuje, pakvietė dirbti į televiziją. Dabar sakau, jog mano mėgstamiausias miestas – Lietuva. Gyvenu Šiauliuose, tačiau nemažai laiko praleidžiu Vilniuje, nes sostinėje atsirado daugiau darbo, lankau makiažo kursus – noriu puošti moteris“,- sakė aktorė.

„Kokie buvo stojamieji egzaminai į konservatoriją? Apie stojimą į aktorinį išgirstame daug įvairių kuriozinių situacijų ?“- klausė popietės dalyviai.

„Į aktorinį įstojau iš antro karto, pirmą kartą neįstojau. Po dvejų metų atvažiavusi stoti į konservatoriją mokėjau eilėraštį ir dainą. Koridoriuje stojantieji manęs paklausė, ar nebijau, o aš pajuokaudama kažkodėl pasakiau, kad  pažįstu Landsbergį, todėl  tik nueisiu ir viskas. Atsistojusi prieš komisiją   galvojau, kad reikia elgtis drąsiai  ir pasakiau „Etiudas“ – buvau girdėjusi tą žodį. Komisija pasiruošė klausytis. Matau, kad sėdi paniurę ir pasakiau: „Ne etiudas, eilėraštis“. Ir eilėraščio nesakiau, pagalvojau, kad geriau padainuosiu. Po to vėl persigalvojau, pasakiau, kad nedainuosiu. Matau, kad  visi lūžta iš juoko, man pasakė nieko nebedaryti, išeiti. Buvau įsitikinusi, kad neįstosiu, tačiau nei dainavusi, nei eilėraščio nepasakiusi perėjau į antrą turą – tikriausiai tai buvo mano metai. Kai įstojau,  daugelis patikėjo, kad Landsbergis man padėjo įstoti.

Kur labiau patinka vaidinti – kine ar teatre?

„Vaidinti labiau patinka teatre. Televizijoje darbas įdomus, nors sunkus. Televizijos seriale duoda lapą,  perskaitai tekstą ir suvaidini su partneriu“,- sakė viešnia.

Ar neerzina asmeniniame gyvenime žiniasklaidos dėmesys?

„Tai duoklė žinomumui. Apie  apie tave turi žinoti, galvoti, kalbėti.  Būna skaudžiausia, kai atvirai pasikalbi su žurnalistais, o jie sukuria skandalą, po skandalingo straipsnio telefonu nebeatsiliepia. Tik pakalbėjau apie skyrybas, apie dietas ir iš visko išpučiamas burbulas“,- atviravo viešnia.

Ar nežadate Šiaulių dramos teatro iškeisti į sostinės teatrus?

„Šiaulių dramos teatras – teatro gimtinė, nenoriu su juo skirtis, jį myliu. Yra komerciniai teatrai, galiu sudalyvauti spektakliuose, kai reikia tokios aktorės, tačiau tam neturiu daug laiko. Netrukus į Šiaulių dramos teatrą  atvažiuoja jaunas režisierius statyti spektaklio, prasidės naujas darbas, žinau, kad būsiu užimta“,- planais dalinosi I. Norkutė.

Ar nenusibosta, kai  gerbėjai prašo fotografuotis?

„Tu privalai skirti dėmesio gerbėjams, kol žmogui tavęs reikia, tave myli. Su kolegomis pajuokaujam, kad  besifotografuodami atidirbame kaip beždžionėlė  Palangoje. Kartais atėję vaikai prašo pasirašyti ant pramušto talonėlio, ant nuplėštos skiautės. Kartais būna ir pikta – ką tik pasirašei, o tą skiautę tuoj išmeta“,-  apie duoklę žinomumui atsakė viešnia.

„Anksčiau teatras būdavo šventė, o šiuo metu tokio požiūrio nebėra: žiūrovai neišjungia telefonų, ateina  bet kaip apsirengia. Kaip jus tai veikia?“,-  domėjosi bendruomenės narė J. Kaučikienė.

Pasak viešnios, šiandienos teatras yra pagadintas europietiškos tendencijos, nebėra to, kad žmonės ateitų į teatrą ir savęs parodyti, ir kitų pažiūrėti: „Žiūrovas stengdavosi išgirsti aktorių kalbą, aktoriai  atrodė lyg Dievai. Spektaklis paklibindavo širdį, po gero spektaklio norisi paverkti, pakalbėti, padiskutuoti, kas vyko scenoje. Šiuo metu to nebėra, turim eiti su mada. Man asmeniškai  nėra malonu ateiti į sceną „prišikti“, aptarinėti tą „šūdą“, kaip jis kvepia. Tačiau daugeliui tai įdomu, nes tai kažkas naujo. Einame su šiuolaikinėmis tendencijomis, tai paveiku jaunimui, tokiu teatru auginame jaunąją kartą“.

„Kiekvienas aktorius svajoja  apie gyvenimo vaidmenį. Ar jūs jau suvaidinote savo gyvenimo vaidmenį?“- domėjosi popietės dalyviai.

„Dar yra nesuvaidintų vaidmenų, aš  stengiuosi apsivilkti kiekvieno personažo rūbą, su  juo išbūti, o  išėjus iš teatro gyventi savo gyvenimą. Visų personažų kostiumai, visos pjesės man yra brangūs. Tai yra mano turtas, su kiekvienu darbu pradedi nuo nulio, stengiesi pasiekti maksimumą, kad patiktų žmogui. Nesu vieno vaidmens aktorė, šie mano metai yra brandūs ir gyvenime, ir scenoje. Galėčiau sukurti brandų vaidmenį, jo labai laukiu ir linkiu sau sėkmės“,- atsakė aktorė.

„Ar buvo vaidmuo, kurio norėjote, bet nepasiūlė?“,- domėjosi popietės dalyviai.

„Kai neįstojau į aktorinį, eidavau į teatrą ir galvodavau, kad aš suvaidinčiau geriau. Reikia save mylėti, reikia siūlytis, rodytis. Režisieriams per atrankas sakau: „Paimkite mane ir jūs nenusivilsite“. Kitais metais bus rodomas kino filmas, buvo atranka, kurioje pasakiau: „Paimkite mane, aš padarysiu viską“. Ir paėmė, ir suvaidinau“,- sakė viešnia.

„Jeigu negalėtumėte vaidinti, ką dirbtumėte?“,- teiravosi radviliškiečiai.

Pasak viešnios, jeigu ji nebūtų aktore, rašytų, pieštų: „Norėčiau parašyti pjesę, teko dėstyti Šiaulių universitete, dėstyti estrados meną, dirbau konservatorijoje. Mėgstu dirbti su jaunimu, su vaikais, dirbčiau edukacinėje veikloje“.

Popietės dalyviai domėjosi, iš kur aktorė semiasi įkvėpimo, kas yra jos mūza.

Pasak I. Norkutės, įkvėpimo suteikia meilė, geros emocijos. Kiekvienas aktorius turi savo priėjimą prie medžiagos, darbo – tai priklauso nuo vaidmens. Vienam vaidmeniui reikia tragedijos, kitam – kitokios emocijos.

„Ar mokoma aktorius išeiti iš vaidmens?“,- teiravosi susitikimo dalyviai.

„Yra aktorių, kurie neišeina iš vaidmens – kalbama, kad tokia buvo Rūta Staliliūnaitė.  Išeiti iš vaidmens studijų metais mūsų nemokė – tai yra  darbas su savimi. Po spektaklio turi išeiti iš suvaidinto vaidmens, turi būti žmogumi kolegoms, šeimai, draugams“,- sakė aktorė.

Ką daro aktoriai, kai pamiršta tekstą? Ar yra suflerių?

„Visko teatre pasitaiko.  Štai spektaklyje „Vardan tos“ vaidinu  Liubą, kalbančią su rusišku akcentu, o mano tarnaitės vardas Ona. Spektaklyje Oną pavadinau savo vardu – Liuba.  Žiūrovai atleidžia aktoriams apsirikimus – juk visi mes žmonės. Viename spektaklyje turime suflerį ausyje, nes labai sunkus tekstas.  Tokių suflerių kaip anksčiau būdavo teatruose – kriauklės formos – nebėra. Aktorius Sigitas Jakubauskas spektaklyje „Baltaragio malūnas“ pamiršo dukros vardą, užkulisiuose klausia: „Kaip mano dukros vardas?“ Jam atsakome, kad Sigutė. „Ne gyvenime, o spektaklyje“- rėkia Sigitas. Tada pasakėme, kad Jurga. Pamiršus tekstą svarbu nesutrikti ir suktis iš padėties“,-  kurioziškas situacijas prisiminė viešnia.

„Ar turite mylimų aktorių iš vyresnės kartos?“,- teiravosi  radviliškiečiai.

Pasak viešnios, tokia aktorė – Kristina Kazlauzkaitė: „ Kristina Kazlauskaitė  buvo mano pedagogė, prisidėjusi prie to,  kad tapau aktore. Kai neįstojau į aktorinį, įstojau į Kultūros technikumą  Vilniuje, į laisvalaikio renginių organizavimą. Technikume dėstė Kristina Kazlauskaitė, kuri man pasakė: „Ką tu čia, vaikeli, veiki?“ Jeigu ji manęs nebūtų palaikiusi psichologiškai, gal nebūčiau įstojusi į konservatoriją. Visą laiką tarp aktorių yra sveika konkurencija, norisi siekti gerų rezultatų, o sėkmingai  įvertinti darbai skatina siekti dar geresnių rezultatų“,- sakė viešnia.

Apie televizijos laidą

Aktorė I. Norkutė vedė televizijos laidą „Būk mano meile“, susitikimo dalyviai pasidomėjo, kodėl laidos nebeliko, ar viešniai patiko vesti šią laidą.
Pasak viešnios, vesti šią laidą patiko, nes buvo gera kompaniją – Vaiva Budraitytė, Vytenis Pauliukaitis: „Buvo labai smagūs užkulisiai, per dieną nufilmuodavome po tris pažinčių laidas. Laida baigėsi, nes Lietuvoje per mažai žmonių. Visko pasitaikydavo, būdavo, kad jaunikis neatvažiuodavo, reikėdavo suktis iš padėties. Buvo atvejis, kai neatvažiavus jaunikiui laidos redaktorė ėjo į prekybos centrą  ieškoti vyro, tinkančio pagal metus. Suradusios tinkamą „personažą“, moterys jį griebė, atsitempė nieko nesuprantantį į studiją, pradėjo grimuoti ir liepė nesirinkti nei vienos iš trijų moterų. Vyriškis nei vienos neišsirinko, moterys buvo pasipiktinusios. Po laidos vyrą į namus vežėme namo, nes jis bijojo grįžti: ką tik gimė antras vaikas, o jis ieško nuotakos… Kitą kartą vietoje neatvykusio jaunikio laidoje dalyvavo operatorius, tai pat sulaukęs moterų nepasitenkinimo.  „Prikepiau duonos, o jis net neparagavo, kaip duosiu – parodykit, kur jis“- studijoje „jaunikio“ ieškojo atstumtoji. Geriausios laidos būdavo, kai dalyvaudavo žmonės per 40 metų. Po vienos laidos moteris iš karto vežėsi  vyrą į kaimą aprodyti savo didelio ūkio. Smagu, kad buvo kelios poros, kurios suėjo“,- apie buvusios laidos užkulisius smagiai papasakojo viešnia.

Apie asmeninį gyvenimą

Be abejo, susitikime neapseita be klausimų apie aktorės asmeninį gyvenimą.

Kodėl sakėte, kad  „Mano vedybos buvo blefas“ ? – aktorės asmeniniu gyvenimu domėjosi bendruomenės nariai.

„O ką atsakyti žurnalistams? Mūsų skyrybose nebuvo plėšymosi, draskymosi. Tačiau po skyrybų vyrai ir moterys turi  užantyje „akmenuką“: „Kad tik būtų prastesnė ar prastesnis už mane“. Tik išsiskyrėme ir jau buvęs vyras sako, kad kita išmintingesnė. Tai  aš ir pasakiau, kad jeigu taip greitai susiradai kitą, meilės nebuvo. Šis mano pasakymas buvo kerštukas buvusiam sutuoktiniams“,-atviravo viešnia.

Susitikimo metu paprašyta suvaidinti etiudą, aktorė I. Norkutė  pasakė savo personažo Medos mėgstamą tostą: „Už mus gražias ir juos raguotus“.
Pasibaigus susitikimui už nuoširdų, emocingą bei linksmą pokalbį „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius  bendruomenės vardu padėkojo viešniai aktorei Ingai Norkutei  ir įteikė gėlių bei medaus. Atsidėkodami viešniai  už emocingą susitikimą, bendruomenės  nariai plojo atsistoję.

„Kavos popietes“  organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, T. Kojelienė, V. Goštautienė, Z. Romarienė, I. Pankrašovienė, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, I. Grakauskienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje bendruomenės nariai aptarė rajono problemas

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 21 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko tradicinė „Kavos popietė“. Susirgus į popietę kviestai viešniai – aktorei Ingai Norkutei, su kuria susitikimas atidėtas pirmadieniui, vyko atviras pokalbis su  Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu bei bendruomenės pirmininku Gediminu Lipnevičiumi apie gyventojams aktualias problemas Radviliškio mieste ir rajone.
Popietės metu buvo iškelta daug klausimų bei balsavimu priimti sprendimai, įpareigojant Tarybos narį kreiptis į rajono Tarybą dėl jų sprendimo.
Siūloma nauja tvarka Radviliškio miesto kapinėse
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  pasiūlė bendruomenės nariams teikti siūlymą Tarybai dėl naujos tvarkos  įvedimo Radviliškio miesto kapinėse –  skirti teritoriją laidojimo vietoms, kurioje nebūtų įprastų kapų kauburėlių, apsodintų gėlėmis, o tik paminklai ir užsėta žolė. „Tai ne naujiena, užsienio šalyse tokių kapinių dauguma. Ši naujovė atėjo ir į Radviliškio rajoną – tokia  teritorija jau yra Baisogalos kapinėse. Žmonės leidžiama pasirinkti – laidoti artimuosius įprastinėje kapinių dalyje ar naujoviškoje – su paminklu ir tvarkinga pieva, kurią prižiūrės seniūnija, o artimiesiems nereikės rūpintis kapų priežiūra. Manau, tai bus puiki alternatyva  išvykusiems ar neturintiems galimybės prižiūrėti artimųjų kapus“,- sakė G. Lipnevičius.
Bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė bendruomenei teikti šį pasiūlymą Tarybai – kad žmonėms būtų galima pasirinkti artimųjų laidojimo būdą – su gėlynu ar be jo. Dauguma „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių šiam pasiūlymui pritarė ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Vingėliškio gatvei – šaligatvį ir apšvietimą

Antrasis aptartas klausimas buvoVingėliškio gatvės saugumas. „Vingėliškio gatvė – pagrindinė einant į kapines, tačiau joje nėra šaligatvių. Buvau nuvažiavęs įvertinti situacijos – šaligatvių nėra, žmonės eina gatve arba jos pakraščiu, eismas šioje gatvėje, ypač savaitgaliais, būna gana intensyvus. Siūlau teikti Tarybai pasiūlymą, kad šioje gatvėje vienoje pusėje būtų įrengti šaligatviai su apšvietimu“,- sakė G. Lipnevičius.
Šiam pasiūlymui bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė.
Kalbai pasisukus apie tvarką kapinėse, buvo išsakyta ir daugiau problemų. Pasak bendruomenės narių, artėjant lapkričio šventėms reikėtų  prašyti seniūnijos darbuotojų, kad  dažniau būtų išvežamos šiukšlės. Daug toliau gyvenančiųjų prieš šventes atvažiuoja tvarkyti artimųjų kapų ir šiukšlės nebetelpa į konteinerius.

Dar viena problema – įrankinių nebuvimas prie kapinių. „Šiuo metu kapinėse prikritę daug lapų ir su mažais grėbliukais neįmanoma visų jų sugrėbti, reikia didelių grėblių, kuriuos tenka autobusu vežtis iš namų. Artėjant  Vėlinėms reikia aptvarkyti ne tik artimųjų kapus, tačiau ir apleistus bei neprižiūrimus – įrankiai tikrai praverstų“,- sakė bendruomenės  moterys.

„Tarybai teikiau siūlymą dėl įrankinės įrengimo prie centrinių miesto kapinių, tačiau savivaldybės administracija tokio gero pasiūlymo nepatvirtino ir tik viena Šeduvos seniūnija pasinaudojo mano siūlymu ir prie kapinių įrengė įrankinę. Viso projekto vertė – tik šimtas eurų. Kai pasiūliau  pats už savo lėšas įrengti įrankinę Radviliškyje, valdininkai sakė, kad negalima – bus savivaliavimas ir teks mokėti baudą. Šiuo metu tokia situacija – nei patys daro, nei kitiems leidžia“,- sakė G. Lipnevičius.
Už šių siūlymų teikimą savivaldybei bendruomenės nariai balsavo vienbalsiai.
Rajone  – brangymetis

Kalbant apie Radviliškio problemas, manau, kad negeri dalykai dedasi Radviliškio ligoninėje – jos direktorius beveik į kiekvieną Tarybos posėdį ateina su prašymu ką nors brangiai pirkti ar branginti.  Ir ne procentais, o kartais. Už  parą ligoninėje  praėjusiais metais mokestis buvo 6 eurai, o dabar norima branginti iki 14 eurų. Direktoriaus motyvas – paslauga ilgai nebuvo branginama. Taip pat norima 3,5 karto branginti kraujo tyrimus. Dar priminsiu, kad Radviliškio ligoninė perka operacinį stalą už 70 tūkst. eurų, o Šiaulių ligoninė pirko beveik tokį pat stalą už 27 tūkst. eurų. Dėl tokių brangių apsipirkinėjimų tiek mero, tiek administracijos direktorės, tiek Radviliškio ligoninės vadovo kalbėjausi su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovu ir mane jo atsakymas nustebino: „Lietuvoje brangiai pirkti ne nusikaltimas“, bet sako, jog verta atkreipti dėmesį, kokios konkurso sąlygas ir ar nevyksta pirkimas „vienas iš vieno“, kas dažniausiai baigiasi ypač brangiu pirkiniu,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiuas, komiteto posėdyje ligoninės direktoriui V. Smalinskui jis uždavė klausimą apie rentgeno aparatą, kurį pirko ligoninė net už beveik 200 tūkst. eurų. Klausimas akivaizdžiai nepatiko V. Smalinskui ir jis bandė  išsisukti nuo atsakymo. „Manau, kad tiek šio rentgeno aparato pirkimą, tiek kitus brangius pirkinius turėtų patikrinti teisėsauga, kad nekiltų net menkiausios abejonės, jog už mokesčių mokėtojų lėšas neperkama „auksinė“ įranga  “,-  sakė bendruomenės pirmininkas.
„Pas mus kažkodėl viską norima pirkti brangiai. Pavyzdžiui, kyla daug klausimų, kodėl „Radviliškio šiluma“ Radviliškyje šilumos vamzdžius klojo žymiai brangiau nei kai kurios kitų rajonų įmonės. Ir tai  viskas dažniausiai yra perkama iš mokesčių už šilumą mokėtojų kišenės, tai yra už viską sumoka tiek pensininkai, neįgalieji ir kiti šilumos vartotojai. Labiausiai nustebino, kad buvo pirktos medienos atliekos iš įmonės, kurioje vyko didelis gaisras. Kokios būklės buvo medžio atliekos, už kurias sumokėjo šilumos vartotojai, galite spręsti patys. Beje, darbininkai skundėsi, kad pjuvenos labai blogai degė. Visi šie nepigūs pirkimai padengi iš mokesčių mokėtojų kišenių“,- sakė bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenės nariai skundėsi, kad  Radviliškio ligoninėje labai prastas maistas: „Ligoninėje ir per pusryčius, ir per  pietus visada neša juodos duonos, nors ligoniai sako, kad jos nevalgys. Slaugytoja niekada nepaklausia, ar ligoniai valgys duoną, visą po to tenka  išmesti – gal atiduoda kokiam ūkininkui?“

Bendruomenės narių pastabų sulaukė ir maitinimas mokyklose: „Anūkai nevalgo mokyklų valgyklose, sako, kad maistas neskanus, neįmanoma valgyti“.
Tarybos narys G. Lipnevičius informavo, kad šią problemą žino ir artimiausiu metu domėsis mokyklose tiekiamo maisto kokybe.
Radviliškio miesto problemos

Kaip vieną iš problemų  popietės dalyviai įvardijo negalėjimą neįgaliesiems patekti į centrinės „Norfos“ antrą aukštą – yra tik laiptai. „Beje, tokia problema ir Radviliškio rajono savivaldybėje. Šiuo klausimu buvau susitikęs susitikęs su meru ir jis pažadėjo, kad šią problemą spręs. Tačiau nors jau praėjo beveik pusė metų, darbų pradžios nematyti“,- sakė  G.Lipnevičius.
„Aš kaip vieną iš problemų įvardinčiau šaligatvių nebuvimą gan judriose gatvėse. Vienos iš tokių gatvių būtų Stadiono, Liepų gatvės, Maironio gatvės pabaigoje taip pat nėra šaligatvių. Taip pat aktuali problema – duobėti daugiabučių kiemai“,- spręstinas problemas pasižymėjo bendruomenės pirmininkas.

Buvo paminėta dar viena aktuali problema – miesto parke labai mažai apšvietimo,žmonės bijo sutemus eiti per tamsų parką.
„Kreipiausi dėl kelių asfaltavimo, artimiausiu metu bus tvarkomos Basanavičiaus, Daukanto ir Daujočių gatvės – bus vedamos nuotekos, o vėliau jos bus asfaltuojamos. Mieste bus asfaltuojama ir daugiau gatvių, apie jas informuosiu vėliau“,- sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Dar buvo aptarta ypač aktuali  aplinkosaugos problema – sekmadienį Aukštelkuose išsiliejusios srutos, kurios dideliais kiekiais tekėjo iš kiaulių fermos į Kruojos upę. Pasak aplinkosaugininkų, buvo trukęs  vamzdis, dabar bandoma atsekti, kur tekėjo srutos.
Dėl savivaldybės turto pardavimo
Popietės metu buvo aptartas klausimas ir dėl savivaldybės turto pardavimo. „Buvo pateiktas klausimas dėl savivaldybės parduodamo turto gyventojams, tačiau nustebino, kad savivaldybė perka butus už 20 tūkst. eurų, o parduota už 5 tūkst. Paklausus, kodėl toks kainų skirtumas, buvo atsakyta: „Taip įvertino“. Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo G. Pilypo klausiau, ar buvo nuėjęs apžiūrėti to būsto – pasirodo, jog nebuvo. Prašiau, kad būtų išimta iš aukciono Antaniškių parko estrada ir atiduota visuomenės reikmėms, vėl atsakė, kad  parkas bus Eibariškių mikrorajone“,-  keistus pardavimus  pakomentavo G. Lipnevičius.
„Teikiau siūlymą dėl Muziejau gatvės įrengimo. Šiam pasiūlymui pritarė ir meras, ir susirinkusi darbo grupė, bet vėl  į aukcioną įtraukė rašytojo  J. Marcinkevičiaus namo pardavimą. Jeigu jau ruošiamės daryti Muziejaus gatvę, reikėtų išimti šį namą iš aukciono, nes jis reikalingas – kito žymaus rašytojo Radviliškyje neturime. Taip išeina, kad  valdininkai sako, jog reikia Muziejaus gatvės, o kita ranka išparduoda muziejaus turtą“,- apie miglotas perspektyvas Radviliškyje turėti jeigu ne Muziejų gatvę, tai nors muziejų kalbėjo G. Lipnevičius.
Dėl žemės mokesčio
Buvo aptartas ir žemės mokestis, nes Radviliškio rajonas – žemdirbių kraštas. „Mums Taryboje pavyko sumažinti žemės ūkio paskirties žemės mokestį. 2020 m. žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., tačiau dar bus galima teikti prašymą sumažinti žemės mokestį dėl nepalankų oro sąlygų, o 2019 m. mokestis sumažintas nuo 1,7 iki 1,1 proc. Kai kurie žemdirbiai už žemę gavo didesnes sąskaitas dėl padidėjusios žemės vertės, kurią 2012 metais benueinantys konservatoriai, vadovaujami A. Kubiliaus, LR Seime patvirtino, kad kas penkerius metus žemės vertė būtų indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama pagal rinkos kainą. Gaila, kad kiti Tarybos nariai nepritarė žemės mokesčio sumažinimui nei gyventojams, sodininkams ar verslininkams“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Dėl higienos priemonių švietimo įstaigose
Buvo iškeltas klausimas dėl lėšų rinkimo švietimo įstaigose. „Darželiuose, mokyklose iš tėvų renkami pinigai tualetiniam popieriui, muilui bei kitoms priemonėms pirkti. Manau, kad tai neturėtų būti – Vilniaus meras griežtai uždraudė tokias rinkliavas. Kreipsiuosi į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją, kad išsiaiškintų situaciją ir teiksiu siūlymą Tarybai, jog skirtų pinigų šioms priemonėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė, kad mokyklose bei darželiuose nebūtų rinkliavų higienos priemonėms ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Išsekus klausimams bei pastebėjimams apie  rajono problemas, buvo aptartos artimiausios bendruomenių kelionės bei šventės.
Kitoje „Kavos popietėje“ dalyvaus  aktorė Inga Norkutė.
„Kavos popietes“, vykstančias „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, organizuoja ir jų dalyvius kavai vaišina bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, E. Siudikienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019