Socialiniai tinklai

Aktualijos

Žvėriškai nužudytą Matuką apraudojo visa Lietuva

Paskelbta

data

Sausio 31-osios dieną žmonės iš visos Lietuvos Pakiršinyje atsisveikino su šaltakraujiškai nužudytu keturmečiu. Kančių patyrusį berniuką į paskutinę kelionę palydėjo gausus būrys žmonių. Žmonės prie Pakiršinio etninės kultūros ir amatų centro dėjo žvakutes, žaislus.

Medikai buvo apstulbę

Įtariama, kad ketverių metų berniuką sausio 25 d. mirtinai sumušė patėvis Gediminas Kontenis. Jis teisėtvarkai jau žinomas – buvo du kartus teistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir disponavimo narkotikais. Vaikui padaryti sužalojimai buvo labai sunkūs: kūnas nusėtas mėlynėmis, sužeistos galvos smegenys, plaučiai. Berniukas buvo skubiai operuotas, tačiau medikų pastangos buvo bevaisės – Matukas mirė. Pasak medikų, berniukui buvo suduota apie 20 smūgių, dauguma jų į galvą. Šiuo metu įtariamasis, mirusio keturmečio patėvis Gediminas Kontenis yra suimtas trim mėnesiams, o 23 metų motina Monika – savaitei.

Atėjo atsisveikinti su draugu

Matas Abromaitis užaugo Radviliškio rajone, Pakiršinio kaime. Berniuką augino viena mama Monika, o kai ji buvo išvykusi į užsienį – seneliai, mamos tėvai. Matukas lankė Pakiršinio vaikų lopšelį darželį, tad su buvusiu draugu atėjo atsisveikinti darželio auklėtiniai. „Matukas lankė darželį Pakiršinyje, dvejus metus buvau jo auklėtoja. Jį prisimenu kaip labai linksmą, laimingą vaiką. Kadangi Monika gyveno netoli darželio, dažnai Matuką atsinešdavo ant pečių užsikėlusi, visada buvo linksma, gerai nusiteikusi. Kai Monika dirbo, berniuką iš darželio pasiimdavo jo dėdės – mamos broliai arba seneliai. Vaikas niekada nebuvo atvestas nei sumuštas, nei apstumdytas“,- sakė buvusi berniuko auklėtoja Genovaitė. Nevalingai kyla klausimas – jeigu berniukas būtų likęs gyventi pas senelius Pakiršinyje, gal šiandien būtų gyvas?

Atsisveikinti su draugu atėjo ir Vido Antonovo sūnus, su nužudytu berniuku lankęs tą patį darželį. „Aš Matukui dovanoju savo mylimiausią mašinytę, nes jį Dievulis pasiėmė. Jis buvo su manimi geras, žaisdavome lauke su kamuoliu ir dar į parką eidavome su juo pažaisti”, – sakė berniukas. Sūnų atlydėjęs V. Antonovas sakė, kad iš smurtaujančių tėvų reikia atimti vaikus. „Aš savo nei vieno vaiko nemušiau, su jais reikia kalbėti, juos reikia mokyti. Už tokį žiaurų mažo vaiko sumušimą reikia teisti mirties bausme. Jeigu išgėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų vyras pradeda vaiką barti, nuo rėkimo jis dar labiau įsiaudrina, pasipila smūgiai, neapskaičiuoja jėgos ir viskas baigiasi tragedija“,- sakė V. Antonovas.

Reikia būti pilietiškiems

Prie Pakiršinio dvaro besiburiuojančios moterys kaltino šeimos kaimynus, kurie išgirdę vaiko riksmą neiškvietė policijos ir taip neužbėgo nelaimei už akių. „Kai gyvenau Pakiršinyje daugiabučiame, išgirdusi už sienos
muštynių triukšmą visada belsdavau į duris, pasiimdavau kartu ir vyrą, kad drąsiau būtų. Ten juk irgi gyveno žmonės, nejaugi jie negirdėjo mušamo vaiko riksmo, negalėjo jam padėti“,- sakė pakiršinietės. Pasak kalbintų žmonių, jeigu smurtautojams laiku būtų pakviesti pareigūnai, aukų būtų daug mažiau, viskuo kaltas tas mūsų lietuviškas abejingumas.

Dėl tragedijos kaltina motiną

Daugelis laidotuvėse dalyvavusių žmonių dėl tragedijos kaltina mirusio berniuko motiną Moniką. „Jeigu mane ar mano vaiką vyras muštų, pasiimčiau vaiką ir eičiau per Lietuvą“,- sakė moterys. Ne visi skubėjo smerkti berniuko motiną. „Gal ji ir norėjo palikti Kontenį, bet jis grasino jai, kad užmuš, jeigu jį paliks“,- sakė pakiršinietis V.Antonovas. Berniuko mama laidotuvėse nedalyvavo – nors prokuroras ir leido, ji parašė raštišką atsisakymą. „Gal ji dar turi širdį ir jai skaudu būtų matyti vienintelio sūnaus laidotuves“,- savo versijas išsakė pakiršiniečiai. Baisogalos bažnyčioje – pamaldos už nužudytą vaiką Baisogalos bažnyčioje vyko pamaldos už nužudytą keturmetį. Paskui baltą Matuko karstelį į bažnyčią žengė gedulingas palydinčiųjų būrys. „Nereikia išleisti dar daugiau įstatymų, kad nuo žiauraus elgesio būtų apsaugoti vaikai. Geros privalo būti žmonių širdys, o joms įstatymų niekas nerašo. Jeigu pradėsime gėrį kurti nuo savo aplinkos, panašių tragedijų nebus. Šiandien švenčiame Matuko gimtadienį – jo amžinojo gyvenimo gimtadienį“,- sakė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir kvietė visus pasimelsti už mirusį berniuką. Žemiškoji Mato Abromaičio kelionė truko labai trumpai – tik ketverius metus. Ji baigėsi netoli Baisogalos esančiose kapinėse.


REKLAMA
1 Comment

1 Comment

  1. Pingback: Žvėriškai nužudytą Matuką apraudojo visa Lietuva – Naujienos CTL

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Parazitinių idėjų pandemija

Paskelbta

data

Lietuva užima penktą vietą pasaulyje pagal svarbiausią pandemijos valdymo rodiklį – perteklinį mirtingumą. Kiti rodikliai taip pat prasti. Vyksta kaltų paieška. Nuo atsakingų politikų kaltė permetinėjama ant „antivakserių“, kuriais tampa visi, kurie kritikuoja pandemijos (ne)valdymą.

Panašios nuotaikos ruseno jau kurį laiką, bet spalio pabaigoje sprogo nauja viešųjų ryšių akcija – LRT žurnalistė Rita Miliūtė pirmoji paleido „skandalingą žinią“, kad mirusi gimdyvė Facebook‘e pasidalino vienu Sveikatos teisės instituto (STI) narių interviu. Būtent po šio atradimo sparčiai kaip omicron atmaina medijose išplito influencerių ir žurnalistų kartojami analogiško turinio kaltinimai – gimdyvę pražudė „antivakseriai“.

Kaltinimai subliuško, kai prabilo mirusios artimieji. Jie piktinosi, kad medijos tendencingai pateikia faktus ir iškraipo situaciją. Mirties aplinkybių tyrimas dar nesibaigė ir spekuliuoti, kas ir kiek kaltas, būtų neetiška, tačiau artimųjų pasakojimai apnuogina pandemijos metu gilėjančias sveikatos sistemos bėdas. O dėl šių bėdų yra atsakingi tie, kas valdo sistemą.

Atsirado tokių, kurie viešai stebėjosi, kad STI neprisiima atsakomybės už savo žodžius. Prisiimti svetimą atsakomybę būtų įžūlus susireikšminimas. Kas gi yra STI  – ministrai ar Seimo nariai, priiminėjantys sveikatos priežiūrai žalingus sprendimus, vengiantys specialistų kritikos ir pasiūlymų, ignoruojantys visuomenės valią bei prievartinių priemonių buldozeriu traiškantys žmonių pasitikėjimą?

Stebėtis derėtų kitkuo. O būtent – kodėl už didžiulį sergamumą, mirtingumą nuo COVID-19 ir susijusias asmenines tragedijas žurnalistai ir influenceriai atsakomybę siūlo prisiimti ne politikams ir pareigūnams, kurie įgalioti valdyti pandemiją, bet jų klaidas įvardijantiems specialistams, kurie įgaliojimų valdyti pandemiją neturi? Akivaizdu, kad tai paranku su pandemijos iššūkiais nesusitvarkančiai vyriausybei, kurios ministrai pasitikėjimo reitinguose nusileido iki rekordinių žemumų. Tačiau panašių manipuliacijų dėka pasitikėjimas tradicine žiniasklaida šiais metais taip pat rekordiškai krito. Kodėl žiniasklaidai apsimoka malti savo autoritetą į šipulius? Tikrų tikriausiai „antivakserių-žudikų“ akcija niekaip nesusijusi, pavyzdžiui, su spalio mėnesį Sveikatos apsaugos ministerijos ir reklamos agentūros pasirašyta 230 000 eurų vertės sutartimi, skirta užtikrinti „sklandžią COVID-19 pandemijos komunikaciją“, ar panašiai.

Stebint, kaip „sklandžiai“ vystoma ši komunikacija, gaila viešiesiems ryšiams švaistomų biudžeto pinigų. Argi jie nepraverstų COVID-19 gydymui ar darbuotojų testavimo apmokėjimui?

Mokesčių mokėtojams turbūt įdomu ir tai, kiek kainavo net penkių LRT žurnalistų tris mėnesius brandintas ir rėksmingai pristatytas tyrimas „Riaušių anatomija“, kuris išaiškino seniai žinomus kontroversiškus veikėjus ir prie jų nevykusiai bandė priklijuoti nieko bendro neturinčius pandemijos valdymo kritikus? Kiek kainavo autorinis atlygis už pavadinimą ir režisūrinius sprendimus Rusijos valstybiniam Gazprom televizijos kanalui NTV, kuris 2012 m. rodė tyrimų programos laidą „Protesto anatomija“? Ar čia tik sutapimas, kad skirtingų valstybių transliuotojai susuko itin panašius filmus vienodais pavadinimais apie tai, kokie blogi žmonės kritikuoja valdžią – ten Putino, čia Šimonytės?

Klausimų pandemijos metu kyla daug. Kas atsitiko visuomenei, kurioje skiepyti laukia, kad kasdien skelbiamuose mirusiųjų skaičiuose pasirodytų daugiau neskiepytų, ir atvirkščiai? Kas yra valdžiai, kuri ruošia buldozerį jokiuose teisės aktuose nenumatytoms „žmogaus teisėms“, bet ignoruoja prigimtines teises, įtvirtintas Konstitucijoje, tarptautinėse konvencijose ir įstatymuose? Kas yra žiniasklaidai, kuri blokuoja „visuomenei pavojingą“ pandemijos valdymo kritiką, bet nekaltus žmones be skrupulų vadina žudikais ir skelbia tokius tekstus: „Todėl labai norėčiau, kad visų vaikų skiepijimas vakcina nuo koronaviruso būtų privalomas. Ne tik dėl greitesnio pandemijos suvaldymo, bet ir dėl malonumo stebėti prievartinį bent vieno iš aršiausių antivakserių vaikų skiepijimo vaizdo įrašą“?..

Atsakymai sunkūs ir vien pinigai jų neišsemia. Galbūt esmę atskleis analogija.

Šalia mums įprastų virusų ir bakterijų egzistuoja patogenai, kurie patekę į organizmą paveikia smegenis ir gali manipuliuoti nešiotojo elgesiu. Psichologas-evoliucionistas, Konkordijos universiteto (Kanada) profesorius Gad Saad knygoje „The Parasitic Mind“ pateikia keletą įspūdingų gamtoje pasitaikančių pavyzdžių.

Vorų vapsvos (pompilidae klasės) įgėlimas zombifikuoja vorą taip, kad šis nebegali pajudėti, o tuomet ant jo sudeda kiaušinėlius. Išsiritę vapsvos palikuonys suėda nejudantį, bet gyvą vorą. Parazitas parelaphostrongylus tenuis infekuoja kanopinių smegenis ir tai priverčia gyvūną eiti aplink mažais ratais. Gyvūnas negali nustoti suktis net tada, kai prisiartina pavojingas plėšrūnas.

Šie ir kai kurie kiti smegenų parazitai sukelia sau naudingą, tačiau nešiotojams žalingą, kartais net mirtinai pavojingą elgesį.

Remdamasis šia analogija profesorius G. Saad rašo apie žmogaus proto parazitus – pražūtingai blogas idėjas, kurios funkcionuoja panašiai kaip smegenų parazitai. Jos suparalyžiuoja kritinį mąstymą, priverčia ignoruoti tikrovę, neparankius mokslo duomenis ir tuomet laisvai plinta vienoje ar kitoje populiacijoje. Parazitinės idėjos keičia nešiotojų elgesį jiems (ir atitinkamai populiacijai) žalinga linkme.

Pandemijos metu katalizuojant COVID-19 baimei išplito daugybė parazitinių idėjų. Pavojingiausias iš dabar vyraujančių proto patogenų – žmonių segregacijos kaip leistino visuomenės gyvenimo reguliavimo idėja.

Galimybių pasas neveikia kaip pandemijos valdymo priemonė. Tai tėra botagas, galimybių pavidalu sugrąžinantis žmonėms ir taip priklausančias konstitucines teises, kai jie pasiskiepija, ir teisių ribojimu baudžiantis tuos, kurie nepasiskiepijo. Pastarieji jokio nusikaltimo nepadarė, bet valdžios požiūriu, neprisidėjo prie „bendrojo gėrio“.

Jeigu sutinkame, kad siekiant „bendrojo gėrio“ toks asmenų segregavimas yra priimtinas, lieka tik pasaulėžiūrinis, susiklosčiusių aplinkybių ar politinių interesų klausimas – kas valdžios pripažįstama „bendruoju gėriu“ ir kokias teises galima atimti iš tų, kurie atsisako prie jo prisidėti nurodytu būdu. Kitaip tariant, mes atsisakome lygių, neatimamų teisių sampratos ir leidžiame valdžiai nuspręsti, kokiu elgesiu ir kokių teisių nusipelnome.

Deja, daugelis negali matyti to, kas vyksta. Parazitinės idėjos paralyžiavo dalies žmonių kritinį mąstymą ir privertė ignoruoti faktus (kad galimybių pasas nemažina viruso plitimo; kad virusą platina ir paskiepyti; kad susirgti ir patekti į ligoninę gali visi; kad vaikams virusas sąlyginai nepavojingas ir t. t.). Parazitinės idėjos trukdo suvokti, jog segregacijos precedentas pakerta esminius demokratijos principus bei gali lengvai atsisukti prieš bet kurį žmogų. Situacijų, kai asmens pasirinkimai neigiamai veikia visuomenės sveikatą, brangiai kainuoja biudžetui ar kitaip kenkia „bendrajam gėriui“, begalybė. Net ir uoliausiems galimybių paso šalininkams norėsis šokti ne visada ir ne pagal kiekvienos valdžios dūdelę.

Žalingiausia segregacijos pasekmė – tai didžiulis supriešinimas ir tariamai pagrįsta neapykanta „visuomenės priešams“, jų niekinimas, patyčios, absurdiški kaltinimai iš viešų asmenų, žurnalistų ir politikų lūpų. Liūdną šypseną kelia premjerės raginimas susitelkti naujos grėsmės akivaizdoje. Šie politikai jau niekada nesutelks žmonių, kurie liko už universitetų, darboviečių, parduotuvių, socialaus gyvenimo durų, kai kiti (taip pat galintys užsikrėsti, sirgti bei užkrėsti) ošia koncertuose ir stumdosi mados šou.

Retoriniai klausimai politikams – ar atstumtieji noriai ims vakcinas iš juos engiančių? Ar dėl tokios skiepijimo politikos nekris pasitikėjimas ir kitomis vakcinomis? Ar tai nesukuria terpės sąmokslo teorijoms klestėti?

Lyderiai įkvepia, despotai priverčia. Tačiau bendrojo gėrio per prievartą kurti nepavyks. Prievarta visuomenėje gimdo nepasitikėjimą, baimę ir pasipriešinimą. Bendrasis gėris gali būti puoselėjamas tik laisvai, sąmoningai bendradarbiaujant, jaučiant atsakomybę už bendrapiliečius, už visuomenę ir valstybę. Tik tuomet, kai yra geranoriškas nusiteikimas vieni kitų atžvilgiu. Kai piliečių išrinkta valdžia girdi ir gerbia savo šalies piliečius, o šie supranta, kuo pagrįsti valdžios sprendimai ir kodėl svarbu jų laikytis.

Tada, kai bendrasis gėris iš tiesų yra bendras – visų, t. y. kiekvieno, o ne kažkurių.

Galimybių paso politika yra priešinga bendrajam gėriui. Ji skaldo visuomenę ir verčia žmones rinktis ne savo valia, ne dėl vidinės atsakomybės už kitus ar bendrąjį gėrį, bet iš būtinybės daryti tai, ko reikalaujama.

Taip elgiamasi su dresiruojamais gyvūnais, o ne su orumą, laisvą valią ir protą turinčiomis moralinėmis būtybėmis. Sveikai visuomenei dresūra sukeltų audringą atmetimo reakciją. Parazitinių idėjų užkrėsta visuomenė susitaiko, pritaria ir skatina jai pačiai žalingą valdžios elgesį.

Kristina Zamarytė Sakavičienė

Skaityti daugiau

Aktualijos

Paruoškite namus šventėms – visi buities darbai, kuriuos būtina atlikti iki Kalėdų

Paskelbta

data

Gražiausias metų šventes norisi sutikti jaukiuose, tvarkinguose namuose. Todėl jau dabar verta pradėti planuoti ir ruoštis didžiajam jų tvarkymui bei švarinimui.

Vis tik ne visus buities darbus būtina atlikti pačiam – pasitelkę tiek šeimos narių, tiek išmaniųjų įrenginių pagalbą, pasiruošite lengviau, o laisvą laiką galėsite skirti malonesniems užsiėmimas. Ekspertai žeria patarimų, kaip neužmiršti nei vieno namų kampo, o tvarkantis – sutaupyti laiko.

Likus trims savaitėms iki Kalėdų

Ruošiantis šventėms bei norint sukurti pakilią nuotaiką namuose, visų pirma reikėtų pagalvoti apie pagrindinio jų atributo, Kalėdų eglės, vietą namuose bei kalėdinius papuošimus. Tad sutvarkykite svetainę, išsiurbkite grindis, nuimkite rudens sezoną menančius simbolius bei iš spintų traukite šventines dekoracijas, žaisliukus, lemputes. Ruoškite namus gražiausioms metų šventėms.

Taip pat jau reikėtų sudėlioti darbų sąrašą, ką dar norite atlikti iki Kalėdų – taip palengvinsite švenčių laukimą ir išvengsite streso, kad dienos bėga, o jūs dar ne viską spėjote.

Patarimas: įkvėpimas kuoptis ir puoštis gali pradingti pastebėjus, kad turite ne visas būtinas valymo ir tvarkymosi priemones. Tad artėjant šventėms, specialistai rekomenduoja peržiūrėti visų priemonių arsenalą ir jį papildyti trūkstamomis prekėmis.

Taupykite laiką: kalėdinės eglutės spygliukų šlavimas, grindų siurbimas ir plovimas užima ne vieną dešimtį minučių. Tačiau į pagalbą galima pasitelkti robotą siurblį, leisiantį atsikvėpti ir, jam dirbant, mėgautis maloniomis prieššventinėmis akimirkomis.

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų

Pats laikas pradėti planuoti šventinį meniu bei ruošti savo virtuvę grandioziniams kulinariniams iššūkiams. Išvalykite šaldytuvą, sutvarkykite spinteles, gražiai sudėliokite maisto atsargas, nuvalykite dulkes nuo lentynų ir kitų paviršių.

Taip pat jau galite peržiūrėkite spintelių turinį, susidarykite kalėdinių pirkinių sąrašą. Kuo anksčiau pradėsite dėliotis maisto gaminimo planus – tuo lengviau bus laukti švenčių. Peržiūrėkite ir turimą maisto gaminimo įrangą – gal verta ją atsinaujinti, o galbūt prireiks papildomų prietaisų ruošiant šventinio vakaro vaišes.

Pasirūpinkite namų šviestuvais – dažnai užmirštame, kad ir ant jų kaupiasi dulkės. Nepamirškite namų langų – išskalbkite užuolaidas, nuvalykite palanges, o stiklus kruopščiai iššveiskite, kad spindėtų švara ir gaiva.

Patarimas: kad visi šie tvarkymo darbai neapsunktų, galima juos atlikti per kelias dienas. Juk gaila visą dieną skirti tvarkymuisi, tačiau jei tai darysite kasdien po 10 minučių – sukursite rutiną bei taip stipriai nenuvargsite. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbu vienu metu tvarkyti vieną sritį ar vieną spintelę – taip greičiau pamatysite rezultatą ir įgausite daugiau motyvacijos.

Taupykite laiką: plaunant langus – pasitelkite langų plovimo robotą. Jis padės ne tik sutaupyti laiko, tačiau ir lengvai pasieks atokiausius stiklų kampučius. O užuolaidas greičiau išdžiovinsite pasinaudoję džiovyklės pagalba – taip kalėdinės harmonijos netrikdys kambariuose iškabinti džiūstantys skalbiniai.

Likus savaitei iki Kalėdų

Tai jau tinkamas metas sutvarkyti svečių kambarį: paruoškite patalynę ir rankšluosčius, sutvarkykite spintas, išsiurbkite. Jūsų tikslas – paskutinę dieną atlikti tik mažas paruošiamąsias smulkmenas, o ne vargti su didžiaisiais tvarkymosi darbais.

Taip pat jau galite atlikti rimtąją vonios kambario valymo procedūrą: iššveiskite dušo stiklą, sienų bei grindų plyteles bei jų tarpelius, sutvarkykite vonios spinteles, nuvalykite veidrodį, išskalbkite vonios kilimėlį.

Nepamirškite dėmesio skirti ir virtuvei: kruopščiai išvalykite orkaitę, įsitikinkite, kad turite pakankamai indų, stalo įrankių, stiklinių ir taurių. Viską išvalykite bei paruoškite naudojimui.

Patarimas: atminkite, kad ne visus namų tvarkymo darbus reikia atlikti vieniems – pasidalinkite šiomis užduotimis su kitais šeimos nariais. Juk kartu tvarkytis smagiau, o rezultatas pasiekiamas greičiau.

Taupykite laiką: rečiau naudojamus indus bei stalo įrankius verta iš naujo išplauti, kad magiško vakaro negadintų dėmelės ir neblizgantys paviršiai. Norėdami sutaupyti bent valandėlę savo brangaus laiko, geriau leiskite šį darbą nudirbti indaplovei.

Likus 24 valandoms iki Kalėdų

Tokiu metu namai jau turėtų būti tvarkingi ir blizgantys, todėl beliks atlikti tik paskutines smulkmenas: išsiurbti svetainę, nuvalyti dulkes, sudėlioti daiktus į savo vietas. Tuomet jau galima ruošti ir šventinį stalą.

Patarimas: paskutines dienas besisukdami pasiruošimo šventėms sūkuryje, kartais užsimirštame svarbiausią Kalėdų idėją – skirti laiko šeimai, artimiesiems, stabtelėti ir pasidžiaugti akimirkomis kartu. Todėl itin svarbu joms ruoštis iš anksto, nes šventinė nuotaika ir džiaugsmas bus didesni, jei jausitės pailsėję, pamiršę buitį bei kasdienybę.

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi