Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Žurnalistė R. Janutienė papasakojo, kaip buvo išvogta valstybė

Avatar

Paskelbta

data

Liepos 22 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų vedėja Rūta Janutienė.
Susitikimo pradžioje – apie knygas
Susitikimo su bendruomenės nariais pradžioje viešnia papasakojo apie savo jau keturias parašytas knygas, ilgiau stabtelėdama ties naujausia – „Ir saugok mus nuo piktojo“: „Jau 5 mėnesius važinėju po visą Lietuvą su nauja knyga. Knyga apie laikmetį, kurį išgyvenome – parašiau lūžio biografiją, apie tai, kas nebuvo kalbama viešai, buvo „po kilimu“. Prisistatau ne kaip televizijos žmogus, ne kaip politikė, bet kaip žurnalistinių knygų autorė. Parašiau 4 knygas: pirma buvo apie tai, kaip pardavė Mažeikių naftą – „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“. Už šią knygą gavau Vinco Kudirkos premiją. Kitokių medalių ir apdovanojimų iš valdžios nesu gavusi, nes manau, kad žurnalistams nedera imti iš valdžios dovanų. Vėliau buvo knyga „Raudonoji Dalia“. Iš pradžių galvojau sukurti laidą, ką nuslėpė Dalia Grybauskaitė ateidama į valdžią, tačiau laidos neišleido, o mane išleido lauk iš kanalo, tai parašiau knygą. Trečia knyga buvo apie Landsbergių gyvenimo istoriją – nuo pat senelio, pono Žemkalnio, iki pat Gabrieliaus Landsbergio. Manęs nepadavinėjo į teismą kaip V. Petkevičiaus, nes knyga buvo stipriai dokumentuota – padirbėjau kaip reikiant. Naujausia knyga – apie šešėlinį elito gyvenimą, kurį papasakojo du nusikaltėliai – Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas. Tais laikais, kai sugriuvo Tarybų Sąjunga ir pradėjo kurtis Nepriklausomybė, jie priklausė Lietuvos elitui ir vieninteliai iš to elito buvo pasodinti. Maniau, kad jeigu jie sėdi vieninteliai, o veikė kartu ir su politikais, ir su teisėsauga, gal panorės tuos savo sėbrus išduoti. Tai pasakojimas apie neeilinius tris gyvenimus: Henriko Daktaro, Vlado Belecko ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, kuriose atsispindi privatus sovietinių ir dabartinių turčių gyvenimas. Mėginau atsakyti į klausimus, kaip jie visi, tuštinę valstybės ir žmonių kišenes liko nenubausti. Vaikščiojau kasdien beveik mėnesį į Lukiškių kalėjimą kaip į darbą. Su Daktaru pirmą kartą susitikau lyjant ir pasiskundžiau prastu oru. „Nieko blogo, kai lyja – lietus vagių laikas“,- pasakė Daktaras. Pasirodo, jis savo „veiklą“ pradėjo nuo lapių vagysčių – šunys per lietų miega, tad gali vogti, kiek nori. Daktarų gauja vogdama lapes ir lėbaudama labai suįžūlėjo, tad juos sugaudė, išsiuntė į Sibirą. Iš Sibiro jie grįžo su labai rimtais ryšiais – jau globojami Tarybų Sąjungos įteisintų vagių.
Daktarai pradėjo prekiauti spiritu „Royal“ – visi tuo metu tai matė. Spirito pinigais Daktarai pamėgino antruose prezidentiniuose rinkimuose nusipirkti prezidentą, tačiau sutrukdė gaujai talkinusio KGB majoro S. Čiapo nužudymas.
Jie siekė monopolizuoti visą alkoholio rinką, „Royal“ atkeliavo į Lietuvą iš Leningrado uosto, kurį kuravo gaujos. Leningardui vadovavo Anatolijus Sobčakas, šalia jo buvo Vladimiras Putinas. Tai V. Putinas atidavė gaujoms kuruoti tą uostą, iš kurio į Lietuvą važiavo „Royal“. Daktaras kas mėnesį į Rygą savo kuratoriams veždavo atiduoti pinigus. Veždavo 0,5 mln. dolerių smulkiomis kupiūromis, sudėtomis į šampano dėžes – mėnesio alga tuo metu buvo 30 dolerių.
„Kur laikote pinigus?“,- paklausė manęs Daktaras. Atsakiau, kad banke. „Kvailai  darote, pinigus reikia laikyti slovike“,- pasakė jis. Daktaras iš tikro savo turtus kišdavo po žeme – užkasdavo miške. Tiesa, miškas keičiasi, išėjus iš kalėjimo jam ne visada būdavo lengva savo lobį surasti.“
R. Janutienė pasidalino savo įspūdžiais ir iš apsilankymo Daktarų pilyje Užliedžiuose: „Daktarų gyvenimas buvo ir yra prabangus. Namuose bokštelyje įrengta koplyčia. Žmonės, kurie per savaitę pažeidžia visus Dievo įstatymus, turi ypatingą santykį su Dievu. Daktaras kalėjime vaikšto su vėriniu iš kryželių ir vadina save „Dievo kariu“. Daktarų namuose galima mafijos muziejų padaryti – jis įrengtas kaip filmuose apie Italijos mafiją: pirmojo aukšto grindyse – marmurinė mozaika, marmuriniai laiptai, židinys iš marmuro, panelės iš kietmedžio. Daktaro žmona  labai graži moteris ir labai ištikima vyrui. Turbūt dar užtenka tų slovikų, kad šeima gali gyventi prabangiuose namuose, nors ir sušaudytais langais“.
Pasak knygos autorės, Vlado Belecko asmenybė buvo dar įdomesnė už Daktaro: „Vladas Beleckas savo veikla „susiuvo“ visus visuomenės sluoksnius – nuo vagių iki pat viršūnėlės. Jis buvo geriausias 21 amžiaus populiariausio kunigo Ričardo Mikutavičiaus draugas. Mikutavičius buvo garsenybė, su juo mėgino draugauti visi: Adamkus, Brazauskas. Tačiau kunigo gyvenimas buvo dvigubas. Su Vladeliu (Belecku) jis „medžiojo“ labai brangius antikvarinius daiktus ir juos perpardavinėdavo. Surinktus iš žmonių pinigus jis investuodavo į antikvarinius daiktus ir kartu su Vladeliu pardavinėdavo – spekuliuodavo. Mikutavičius turėjo didelę aistrą kaupti.
O štai Vladas Beleckas į savo verslą žiūrėjo paprasčiau. Jis kolekcininkus  „apiprekindavo, po to apvogdavo“. Jo nepagaudavo, nes mokėdavo išsipirkti, išpirkdavo ir iš daboklės ir vagis, pagautus su įkalčiais. Beleckas dalyvavo visame Kauno elito gyvenime, turėjo gauja jaunų vagių, kuriuos ponioms ir ponams pardavinėdavo kaip meilužius. Beleckas pasakoja: „Kartą susiruošiau į balių ir staiga skambina mano bernai, dienos metu apvaginėjantis advokatą, beje, šiam esant namuose (šeimininkas buvo surištas ir vos gyvas iš baimės). Bernai sako: „Vagiam, bet nežinom, ką imti“. Reikia eiti. Nuėjęs įlipau per langą, parodžiau, ką reikia imti. Vagiant butuose jausmas pats geriausias: viskas tavo – imk, ką nori“.
Beleckas papasakojo apie Ričardo Mikutavičiaus nužudymą, kuris per savo aistrą ir draugystę su atmatom pakliuvo į bėdą – jo išsižadėjo bažnyčia. Beleckas pamatė, kad laikas apvogti ir draugą kunigą – priversti Mikutavičių išsipirkti, nes jis buvo labai turtingas. Tačiau viskas pakrypo kitaip. Beleckas jaučiasi vėpla, kad likimas jį „išdūrė“. Pasak Belecko, jam atėjus Mikutavičius atidarė duris, išvirė arbatos ir išėjo persirengti. Grįžo apsirengęs baltai kaip angelas ir pasakė: „Žinai, nėra didesnės dovanos už gyvybę, niekas jos neatims“. Po to sėdo į Vladelio mašiną ir išvažiavo numirti. Belecko pasakojimą sunku paneigti, nes byla buvo vilkinama. Byla dvokia įtarimais, kad už vilkinimą buvo mokami kyšiai. Beleckas sako, kad Mikutavičiaus lavonas net nebuvo surastas – identitetas nustatytas pagal nuotrauką iš nuotraukų „Lietuvos ryte“. DNR nustatyti nebuvo galimybių, nes nebuvo kraujo giminių. Iš karto kunigą pakasė neatpažintame kape.
Knyga dedikuota velioniui Juozapui Palekui, kuri man pradėjo pasakoti neaiškų pinigų dingimą iš Lietuvos fabrikų kasų. Pavadinimas „Ir saugok mus nuo piktojo“ parinktas pagal mano senelio Benediktas Jociaus žodžius. Jis sakydavo, kad kai vyksta permainos, šėtonas vaikšto tarp žmonių ir gali pagauti už skverno“.
Apie Lietuvos ir užsienio politiką
Po trumpo knygų pristatymo, popietės dalyviai R. Janutienę „atakavo“ klausimais.
„Papasakokite trumpai, koks detektyvas vyko su Mažeikių nafta“,- paprašė G. Lipnevičius.
„Su „Mažeikių nafta“ nebuvo jokio detektyvo. Buvo pasakyta, kad ją reikia atiduoti „Williams“ – jeigu gamykla pasieks numatytus rezultatus, tada sumokėsim pinigus,o jeigu ne – nemokėsime. Vėliau gamykla atsidūrė rusų kompanijos „Jukos“ rankose. Buvo atskleistas mechanizmas, kaip prisidengdami amerikonais rusai jau vaikščiojo apie gamyklą. Šioje situacijoje yra vienas iš momentų konservatorių dviveidystės. Iš derybininkų buvo reikalaujama, kad jie pasirašytų Lietuvai labai nenaudingą sutartį, nes „Williams“ yra NATO, o rezultatas – mokame už benziną daugiau nei Latviai“,- atsakė R.Janutienė.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kur nukeliavo valstybės milijardai įvedant eurą.
„ Milijardai nukeliavo į Stabilumo fondą, kai įsivedinėjome eurą. Jie buvo skirti eurui stabilizuoti. Tačiau pakeliui įvyko didžiulė devalvacija“,- sakė viešnia
Bendruomenės pirmininkas paprašė papasakoti apie kitą D. Grybauskaitės pusę, su kuria žurnalistė susipažino rinkdama medžiagą knygai.
Pasak R. Janutienės, D. Grybauskaitė atsisakė su ja kalbėti knygai – į nesuderintus klausimus ji tada jau neatsakinėjo. Knygoje aprašyta, ką ji apie save, savo tėvą ir „raudoną“ biografiją melavo ir nutylėjo prieš pirmą kadenciją. Paaiškėjo, kad Kovo 11 – ąją D. Grybauskaitė sėdėjo Aukštojoje partinėje mokykloje – buvo pasirinkusi kitą pusę.
G. Lipnevičius priminė istoriją, kai buvo išleistos dvi alkoholio partijas su vienodomis banderolėmis ir valstybė galimai patyrė milijardinius nuostolius, nes alkoholio kainą sudaro akcizas. Kilo skandalas ir buvo pareikšta, kad „Garsų pasaulis“ per klaidą išspausdino dvi vienodas partijas banderolių.
Jam paantrindama R. Janutienė sakė, jog buvo pasakojama, esą D. Grybauskaitė buvo iškėlusi sąlygą, kad „Garsų pasaulis“ išliktų ir toliau spausdintų banderoles. MG Baltic buvo labai arti D. Grybauskaitės.
G. Lipnevičius uždavė klausimą, kodėl Lietuva laivo „Independence“ nepirko ir moka didelę nuomą, kai rusai tokį pat laivą nusipirko tik už 320  mln.
„Juokinga dalis ta, kad mūsiškis laivas perka suskystintas dujas iš „Gazpromo“. B. Lubys sakė, kad būtų pastatęs terminalą už tiek, už kiek Grybauskaitė su savo „šaika“ parašė galimybių studiją. Jeigu būtų Lubys, mes tiek nemokėtume. Šie dalykai pakelia visų mūsų gyvenimo kaštus, mokame vis daugiau už duoną, sviestą ir kitus dalykus“,- sakė viešnia.
„Teko bendrauti su Skardžiumi, jis pasakė, kad vyksta keisti dalykai – „Lietuvos energija“ tapo vienos partijos keistų dalykų finansuotoja – kontroliuoja žiniasklaidą. Kokia jūsų nuomonė?“- klausė viešnios bendruomenės pirmininkas.
„Mes nepamatom nieko, už ką nebūtų sumokėti viešinimo pinigai. Žiniasklaida gyvena ne iš auditorijos, o iš viešinimo pinigų. Sutartyse būna įrašyta, kad negali tos institucijos kritikuoti. Pirmasis tokį punktą į sutartį įrašė Auštrevičius. Pačios neobjektyviausios yra žinių laidos – būna padaryta selekcija, ko nerodyti, kam nesuteikti galimybės kalbėti viešai. Dariau laidas apie Landsbergių darželį, kai jis įsikūrė „Lietuvos energijos“ pastatuose Vilniuje. Man vėliau pasakojo, esą įtakingas viešųjų ryšių tvarkytojas Mykolas Katkus pradėjo aiškinti, kad ši laida neturi pasirodyti. Jo rankose buvo „Lietuvos energijos“ viešinimo pinigai, kurie televizijai yra reikalingi. Jeigu tokius dalykus, kaip Landsbergiai su darželiais ir mokyklomis, išdarinėtų Karbauskis – jį būtų gyvą sudeginę…
„Ruošiatės į eiti į LR Seimą – kokiame komitete dirbtumėte?“- klausė popietės dalyviai.
„Manęs dar niekas neišrinko, viskas – Žiemgalos rinkėjų rankose. Seime norėčiau dirbti Antikorupcijos komisijoje. Svarbu grąžinti pinigus į regionus, reikia nusausinti Vilniaus korupcinę pelkę, kurioje nugrimzta daug pinigų. Nacionalinį stadioną Vilniuje stato prie „Akropolio“ ir jau dabar aišku, kad niekas futbolo pirmenybių nerengs, nes pagal FIFA reikalavimus stadionas turi būti užmiestyje. Vilnius jau atrodo ne kaip Lietuvos sostinė – tai patogus, prabangus vakarietiškas miestas. Žmonės Vilniuje uždirba daugiau nei regionuose – visas šis turėjimas yra regionų sąskaita.
Būtinas nemokamas bakalauras, kad būtų vienodos galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose ir regionų vaikams. Daug pinigų sostinėje „įsisavinama“ per informacines technologijas – Vilniaus pakraštyje stovi 4 aukštų pastatas, kuriame per metus „padaroma“ 0,5 mlrd. eurų. Ten dirbantys protingi vaikinukai kiekvienai savivaldybei sukūrė tarpusavyje „nesusikalbančias“ elektronines sistemas, po to kūrė kitą portalą, kad jos susikalbėtų. Ten tyška pinigai“,- į klausimą atsakė viešnia.„Ar ne per daug valstybė skiria pinigų karinėms išlaidoms?“ – domėjosi bendruomenės nariai.
„Manau, kad gynyba labai svarbu. Tačiau Krašto apsaugos ministerija nuo pinigų springsta, planuoja kareivines, kuriose 1 kv. metro kaina kaip prabangaus būsto. Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ nupirktos be konkurso. Valstybinėje gynybos taryboje Grybauskaitė pasakė, kad pirksime iš vokiečių šias mašinas, nes jai labai reikėjo draugauti su Merkel. Mes padarėme daug užsienio politikos klaidų, tad draugų turime mažai. Per Adamkų užsimezgė geri santykiai su amerikonais, tačiau per CŽV kalėjimų paiešką jie išsikraustė pas estus. Pasaulis yra pikta vieta, Tėvynę ginti reikia, tačiau protinga būtų iš kariniams tikslams skirtų pinigų turėti naudos ir civiliniame gyvenime“,- atsakė žurnalistė.
Regionuose – didelis skurdas
Nuo politinių klausimų popietėje buvo pereita prie socialinių.
Pasak R. Janutienės, regionuose rinkti žmonės, nuėję į Seimą, labai pasikeičia – jie lieka vieni su lobistais, valdžia lieka daryti, ką nori. Vilnius kitoks miestas – jis perima visus pinigų srautus iš visos Lietuvos. Ten atvirai tyčiojamasi iš regionų žmonių, iš senjorų.
„Neturite palikti savo rinktų politikų ramybėje. Regionai nuskurdinti, prasidės degradavimas. Žiemgaloje didelis nuskurdinimas., nors kraštas turtingas – laukai apsėti, nuimtas derlius. Žmonės gyvena namuose be vandentiekio, tualeto, autobusai ne visur važiuoja. Prasta kriminogeninė padėtis. Per pusantrų metų viename kaime buvo nužudyti du vieniši senukai. Visi žinojo, kad jie terorizuojami, tačiau visi tylėjo.
Visoje Lietuvoje civilizacija iš atokių regionų išnyko: iš pradžių neliko policijos įgaliotinio, pašto, ambulatorijos, mokyklos, bibliotekos. Dar penkeri metai tokios politikos ir nebebus kam kapų prižiūrėti. Tačiau Žiemgaloje suskaičiavau 2 prabangias aikštes po maždaug 1 mln. eurų. Joniškio kultūros centrui buvo nupirkta apšvietimo ir garso technikos už 500 tūkst. eurų – regionuose pinigų „plovimo“ schema ta pati “,- apie regionų skaudulius kalbėjo viešnia.
„Radviliškio rajone žmonės iš kaimų nebeturi galimybės atvažiuoti į Radviliškį – gyvenimas vyksta, kai važiuoja mokykliniai autobusai. O vasarą vienintelis susisiekimas – kaimynai, turintys mašinas. Taip pat Radviliškyje prie halių įrengtas eismo žiedas kainavo apie 172 tūkst. eurų“,- viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas.
Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo
Pasak R. Janutienės, galbūt Lietuvoje būtų kitokia situacija, jeigu žmonės nebūtų tokie kantrūs ir abejingi valdžios abejotiniems sprendimams: „ Jeigu žmonės būtų sukilę, nebūtų išsigandę guminių kulkų, kai valdžia „nurėžė“ pensijas, tai ir visos pensijos būtų buvę didesnės, ir skolinimasis iš valiutos fondo būtų buvęs už 3 proc. Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo, jie nepakels uodegos ir atiduos piniginę politikui vagiui. Štai Kairiuose Automobilių kelių direkcija per žmonių kiemus nusibrėžė naują kelią. „Sumokate mums, permatuosime kiemus, neteksite po 2-3 metrus“,- sakė atvykę matininkai. Žmonės pasikvietė mane, aš matininkus išvijau, jie atsiprašė. Tačiau du kiemai persikėlė savo tvoras – atidavė savo turtą, sumokėjo po 1 tūkst. matininkams. Vaikų atiminėjimo istorija buvo riba, kai žmonės sujudėjo. Mačiau mamų, kurios buvo išsigandusios – vaikai metus negrįžo į namus, jos bijojo kam nors pasiskųsti. Taip leisti elgtis su savimi negalima. Paviešinus situaciją „Patriotų“ laidoje vaikai grįžo į namus“.
Popietės dalyviai domėjosi, ar žurnalistė nebijo, kad jai bus keršijama už tokius aštrius pasisakymus ir laidas.
„Man nuolat keršija, rašo skundus. Gailius perdavė per savo Tarybos narį, kad jau kelia 3 bylas – jis savo globojamam stambiam ūkininkui tiesia kelia per laukus, o aš ką sužinau, tą viešinu. Kaip matome, pasekmės yra“,- sakė R. Janutienė
„Kaip manote, ar Nausėda sugebės susitvarkyti su šia netvarka?“,- domėjosi bendruomenės nariai.
„Nausėda pasakė, ko nepasakė nei vienas prezidentas savo inauguracinėje kalboje – apie dviejų greičių Lietuvą. Tai apie regionus, kurie apiplėšti, ir Vilnių, kuris jau toli nubėgo. Nausėdą jau mėgina stumdyti. Manau, kad jis bus už tai, kad koalicija įgyvendintų savo pažadus: didesni vaiko pinigai, didesnės pensijos, minimalios algos didėjimas. Dar  turėtų būtų remiamas smulkus verslas. Būtina surasti galimybių, kad pradedantys verslininkai turėtų į ką įsikibti – pas mus nėra tokių galimybių. Taip atsitiko per korupciją valstybėje ir savivaldybėse. Smulkaus verslo išgyvenamumas yra 20 proc., o pas mus jam uždėti pančiai – tik pradėjus verslą jau užpuola mokesčiai ir tikrintojai“,- sakė viešnia.
Nebeliks „Nuogos tiesos“
Popietės dalyviai teiravosi, ar kitame televizijos sezone išliks R. Janutienės laidos.
„Laidos „Nuoga tiesa“ nebebus, išleisiu laikraštį Žiemgalai, kuris vadinsis „Nuoga tiesa“. Prieš 1,5 metų sausio mėnesį buvo išleista laida, kaip taškomi pinigai Lietuvos televizijoje. Buvo paviešinta, kaip Jakilaitis, Siaurusevičius, Šeškus su žmonomis iškylauja jachtoje. Siaurusevičiui atėjus vadovauti „Lietuvos  ryto“ televizijai nebemačia prasmės likti. Su „šaika“ tikrai nedirbsiu“,- atsakė R. Janutienė.
Apie korupciją teisėsaugoje
Popietės dalyviaiviešniai uždavė klausimų apie korupciją teisėsaugoje.
„ Apie korumpuotą Lietuvos teisėsaugą aprašyta mano knygoje – kad pasodintų Daktarą, reikėjo keisti įstatymus, nes bylose nebuvo jokių įrodymų, prokuratūra vilkino ir nieko nedarė. Mes teisėsaugos neturime – Jurbarke buvo žiauriai sužalota mergaitė. Jurbarkiečiai man praneša, kad į rajoną atėjo siunta naujų narkotikų, kurie platinami mokyklose, bet niekas jų neieškojo. Narkotikai yra vaikų pasakojimuose, bet jų neieško. „Lengvai sužalota“ mergaitė du mėnesius negali kalbėti – sužalota trachėja. Šiuo atveju galima įžvelgti narkomafijos veiklą. Gyvenimas keisis į gerą, jeigu mes visi smarkiai sujudėsim. Tačiau greitai niekas nepasikeis. Gali keistis tik mūsų anūkų gyvenimas. Per 10 metų, tikiuosi, įmanoma bus gal pilnai nukreipti pinigų srautus į regionus – per daug buvo tolerancijos“,- sakė viešnia.
Apie Astravo atominę elektrinę
Popietės dalyviai klausė viešnios nuomonės apie gresiantį pavojų dėl statomos Astravo elektrinės.„Mūsų šeima gyvena nuo Astravo už 40 kilometrų. Atominė elektrinė turėjo būti statoma kitoje Baltarusijos pusėje. Tačiau įvyko referendumas, kad nebūtų statoma elektrinė Ignalinoje – iniciatorius buvo Žiemelis. Jo sūnus gavo didelį kontraktą statyti oro uostą Rusijoje. To referendumo nereikėjo, galėjome turėti atominę elektrinę Ignalinoje. Konservatoriai inicijavo referendumą ir pasiekė, kad Lietuvoje nebūtų elektrinės. O baltarusių atkeliavo arčiau elektros pirkėjo – Lietuvos. Elektrinę Baltarusijoje statoma ir tuoj bus paleista. Faktas, kad mums ją reikia prižiūrėti, ten nieko gero nėra, darbo kultūra – kaip Sovietų sąjungoje“,- sakė viešnia.
Popietės dalyvių diskusija bei atsakinėjimas į klausimus, dalinimasis nuomonėmis užtruko net dvi valandas.
Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  padėkojo viešniai R. Janutienei už skirtą laiką bendruomenei, bendruomenės vardu įteikė gėlių bei atminčiai –  suvenyrinį bendruomenės medalį.  Bendruomenės nariai viešniai padėkojo gausiais aplodismentais. Po popietės  daugelis pasinaudojo proga įsigyti naujausią žurnalistės knygą, ant kurių autorė mielai pasirašė. Po  pusmečio žurnalistė R. Janutienė pažadėjo dar kartą aplankyti „Radviliškio krašto bendruomenę“.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, D. Sopina, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, V. Girštautienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietės svečiai – Šiaulių atliekų tvarkymo centro vadovai

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 16 dieną  „Radviliškio krašto bendruomenės“  popietėje, Tarybos nario ir bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) atstovai: direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas  bei Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovas Mantas Tamošiūnas.
Bendruomenės nariai svečiams uždavė nemažai klausimų, susijusių su atliekų rinkliavos kainomis bei atliekų tvarkymu ir jų surinkimo tvarka.

ŠRATC veiklos pristatymas
Susitikimo pradžioje Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas pristatė Centro veiklą: „Mūsų įstaigoje dirba per 80 darbuotojų, kiekviename mūsų administruojamame  rajone dirba po tris darbuotojus, sudėjus su rinkliavos savivaldybės padalinyje dirbančiu darbuotoju – 4 darbuotojai. Šie darbuotojai „prisiliečia“ prie atliekų tvarkymo bei rinkliavos,  jūs juos sutinkate pasinaudoję ta paslauga, už kurią mokate. Taip pat ŠRATC dirba 21 administracijos darbuotojas, kurie nesibodi kartais apsimauti pirštines ir „pasiknaisioti“ atliekose. Atrodytų, kad 80 darbuotojai tai yra daug, bet ŠRATC regiono įmonė. Man atrodo, kad darbuotojų nėra daug, mes daug ko nesuspėjame, bet stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo kokybiškesnės. Radviliškio rajone, kaip ir visur, atliekos brangs. Ir ne dėl to, kad norėtume didesnių atlyginimų ar nusipirkti geresnių mašinų – brangs atliekų tvarkymo kaštai.
Prieš dvejus metus uždarinėjome objektus, kurie nešė nuostolius. Radviliškio rajone  uždaryti trys atliekų surinkimo punktai, nes jais žmonės nesinaudojo. Paslauga, kuri kainuoja, turi duoti naudą. Buvo pasirinktas  pats pigiausias atliekų tvarkymo būdas – rūšiavimas vietoje, kur susidaro atliekos. Sąvartynas gauna vis mažiau atliekų ir jos nešalinamos. Išrūšiuotos atliekos keliauja kas kur: žaliosios atliekos – į kompostavimą, pakuotės – pas perdirbėjus, kurie atskirai rūšiuoja kartoną, plastiką, popierių ir t. t. – viso į 7-8 frakcijas. Mūsų prašymas gyventojams – rūšiuoti atsakingai, domėtis rūšiavimo naujovėmis. Šiandien Radviliškio savivaldybėje konteinerių ūkis 90 proc.  aprūpina gyventojus reikiamais konteineriais, tad rūšiavimui visos galimybės yra“.
Rūšiavimui sąlygos yra
Pokalbio metu P. Žaltauskas bendruomenės narių paklausė, kas turi  žaliųjų atliekų konteinerius, taip pat konteinerius žolei, plastikui, popieriui  ir stiklui.  Pasirodė, kad dauguma popietės dalyvių, gyvenančių individualiuose namuose, juos turi.
Pasak svečio, jeigu gyventojas neturi šių konteinerių – ne problema. Yra bendro naudojimo konteineriai, į kuriuos galima sumesti pakuotes, tačiau kiekvienas sąmoningas gyventojas stengiasi jau parduotuvėje atsikratyti pakuočių.
Mokykimės vartoti atsakingai
„Pastaruoju metu problema – obuoliai. Žmogus miesto centre turi penkias obelis, o obuolių tris kubus sumetame į konteinerį, reikalauja, kad kasdien išvežtų konteinerius, o po to skundžiasi, jos brangiai moka už atliekas. Pavasarį reikia pagalvoti, kur dėsite obuolius – gal reikia keisti obelų rūšis. Kita vertus, obuolių ar daržovių pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, tai daug geriau nei išmesti į konteinerius“,- kaip atsikratyti sodo gėrybių pertekliumi patarė svečias.
„Nerimą kelia ir tekstilės atliekos – seni rūbai keliauja į konteinerius. Radviliškio savivaldybė jau yra nupirkusi tekstilės konteinerių, kurie greitai bus pastatyti mieste ir žmonės galės jais naudotis.
Besaikiu vartojimu mes patys save nubaudžiame – už atliekų išvežimą sumokame ir dar mokame už jų sutvarkymą. Pirmiausia siūlyčiau suvokti, kad rūšiavimas privalomas, taip pat atsakingiau vartokime ir prieš pirkdami daiktą užduokime sau klausimą „Ar man to reikia?“. Stenkimės gyventi lengviau, neapsikrauti nereikalingais daiktais“,- sakė ŠRATC direktoriaus pavaduotojas Petras Žaltauskas.
Svečiui paantrino „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas G. Lipnevičius: „Mūsų bendruomenė prisideda prie labai gero darbo – nemetame tekstilės atliekų į konteinerius, o priimame „Radviliškio rajono paramos centre“, krauname į mašinas ir išvežame į  kaimus ar nepasiturintiems gyventojams. Jie mūsų labai laukia“.
Buvo aptartas taros surinkimo klausimas
„Šiuo metu už plastikinius butelius ar skardines parduotuvėje palikdami 10 centų užstatą, priimame žaidimo taisykles – šias atliekas tvarkingai priduodame į taromatą ir pasiimame savo 10 centų. Už šių atliekų tvarkymą jūs jau nebemokėsite – gamintojai jas perdirbs. Tačiau jeigu plastikinį buteliuką įmesite į bendro naudojimo konteinerį, prarasite 10 centų ir dar turėsite susimokėti, kad šiukšlės iš konteinerio bus išrūšiuotos, o sulaužytą plastikinį butelį reikės vežti deginti į Klaipėdą. Jūs šiuo metu mokate už bendro naudojimo atliekų tvarkymą, o tai yra ne pakuotės, ne plastikas, ne popierius, ne tekstilė, ne stambiagabaritės atliekos. Tačiau šiuo metu atvežamuose konteineriuose  būna prikrauta ir plastiko, ir popieriaus, ir tekstilės“,- pastebėjo svečias.
Pasak ŠRATC direktoriaus pavaduotojo, jeigu  išveždami konteinerius iš nuosavų namų vežėjai mato, kad juose yra netinkamos atliekos, jų neveža. Pavyzdžiui, jeigu žaliųjų atliekų konteineryje ant viršaus yra pridėta kartono, jo netuština. Tada paprastai prasideda gyventojų nusiskundimai bei reikalavimai: „Aš moku ir konteineris privalo būti ištuštintas“.  Apie atliekų rūšiavimo būtinumą ir naudą Centro darbuotojai stengiasi kuo daugiau  šviesti visuomenę, kaip rūšiuoti atliekas moko darželinukus, mokinius.
„Iš ŠRATC administracijos darbuotojų atėmiau šiukšliadėžes, kurios būdavo po stalais – juk ne tokie esame užsiėmę, kad  nebereikalingus popierius išmestume į bendrojo naudojimo konteinerį, ant kurio užrašyta „Popierius“.  Jeigu nebūtų atliekų rūšiavimo konteinerių, mes būtume dar didesnėje duobėje, negu šiandien. Prisiminkite ir pasakykite kitiems, kad šie konteineriai turi dirbti“,- sakė P. Žaltauskas.
Apie iššūkius bei problemas
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnybos vadovo M. Tamošiūno, su kokiomis problemomis susiduria, kokius darbus atlieka Centras.

„Reikia pasidžiaugti, kad gyventojai gerai reagavo į rinkliavos tvarkos pasikeitimą. Pasikeitus teisės aktų reikalavimams, turėjo būti įveikti iššūkiai, kilo daug diskusijų. Rinkliavos kaina po truputį padidėjo. Žmonės geranoriškai moka rinkliavą, rūpinasi savo duomenų tikslumu, palaipsniui mažėja skolininkų skaičius. Vienam namų ūkiui per metus tenka apie toną atliekų, tai ar sumokama rinkliava didelė? Tonos atliekų sutvarkymo sąnaudas palyginus su paties atliekų turėtojo laiko sąnaudomis vien šiam kiekiui išnešti iš namų, jas galima būtų prilyginti minimaliu atlyginimu apmokamam darbui“,- sakė M. Tamošiūnas.
„2009 m. Radviliškio savivaldybėje buvo surinkta 15 tūkst. 200 tonų atliekų, praėjusiais metais – 11 tūkst. 220 tonų. Padidėjo didelio gabarito atliekų, žaliųjų atliekų surinkimas. Jeigu bus per metus surenkama apie 6-7 tonas, vadinasi, žmonės išmoko rūšiuoti atliekas ir  reikės žengti kitą žingsnį – keisti vartojimo būdą“ – kolegai paantrino P. Žaltauskas.
Apie stambiagabarites atliekas
Laukiau klausimų apie didžiąsias atliekas. Viską galima padaryti, galima surinkti šias atliekas kasdien, bet tai kainuos. Šių atliekų išvežimas numatytas tris kartus per metus. Radviliškyje per metus buvo 137 apvažiavimai. Prie daugiabučių namų stambiagabaritės atliekos paliekamas kiekvieną savaitę. Vežėjas gauna baudas ir priekaištų, kodėl jų nesurinko, tačiau surinkus jų kitą dieną vėl atsiranda. Ir iš kur tų baldų atsiranda? Su savivaldybe ieškome sprendimų, kaip šią situaciją pagerinti,- sakė Centro direktoriaus pavaduotojas..
Bendruomenės narė teiravosi, kodėl niekas neišveža  Žemaitės gatvėje išmestų dviejų čiužinių ir  spintelės – jie visą savaitę guli lietuje.
Pasak P. Žaltausko, turime klausti, ne kodėl neišveža, bet kodėl ten kažkas padėjo senus baldus, o neišvežė jų į Žiūronų aikštelę.

G. Lipnevičius teiravosi,  kiek reikia mokėti už atliekų pridavimą stambiagabaritinėse aikštelėse.
„Radviliškio savivaldybėje yra Šeduvos, Baisogalos atliekų priėmimo punktai, Žiūronų  didelio gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo punktas ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė. Miesto gyventojai – pradedant padangomis, baigiant gyvsidabriu ar žaliosiomis atliekomis, gali vežti atliekas į aikšteles. Atliekų kiekis ribotas atitinkamai pagal atskiras rūšis, mokėti nereikia. Mes dėkingi, kad atvežate išrūšiuotas atliekas, o nepaliekate prie bendro naudojimo konteinerio“- atsakė P. Žaltauskas.

Bendruomenės gidas bei bendrijos pirmininkas Albertas Vitartas teiravosi, ar ŠRATC  su Aplinkos ministerija bendrauja draugiškai.
„Su institucijomis neišeina draugiškai sugyventi. Jeigu nebūtume lankstūs ir nesistengtume, kad Šiaulių regionui būtų naudos, būtų prasčiau. Jau dvejus metus kalbama apie maisto atliekų surinkimą. Maisto atliekos turėtų būti surenkamos atskirai, turėtų atsirasti dar vienas konteineris, tačiau tai kainuotų: atskiras konteineris, atskiras išvežimas, atskira aikštelė. Jeigu nebus skirtas finansavimas, lėšos turėtų būti surandamos iš rinkliavos. Kol kas mes prieš tai, tačiau jeigu bus Aplinkos ministerijos sprendimas, turėsime jį vykdyti“,- atsakė svečias.
Gyventojams rūpimi klausimai
Popietės dalyviai svečiams uždavė nemažai aktualių klausimų, susijusių su atliekų tvarkymu, rūšiavimu bei jų išvežimu.
„Kur pilti pelenus?“- domėjosi popietės dalyviai.
„Pelenus galima pilti į  mišriųjų atliekų konteinerį, tačiau atšalusius,- atsakė Centro atstovas.
„Kas kiek laiko išvežamos žaliosios atliekos“,- nuskambėjo klausimas.
Pasak Centro atstovų, žaliosios atliekos šiltuoju metų laiku išvežamos du kartus per mėnesį.
„Ar reikia mokėti mokestį už sodą, jeigu nevykdo ūkinės veiklos?“,- klausė sodo savininkas.

„Galime visi atsisakyti konteinerių, tačiau yra solidarumo mokestis – mokame už visos infrastruktūros išlaikymą, kad būtų mažiausia kaina visiems. Už sodą per metus moka 5 eurus, nepriklausomai, ar naudoja žaliųjų atliekų kompostavimą. Sodų bendrijoje pastatytais konteineriais taip pat visi sodininkai gali naudotis“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Radvilų gatvėje yra statybinių medžiagų parduotuvė, penktadienį išveža šiukšles, būna konteineriai pilni, atidaryti, aplink mėtosi šiukšlės. Ar nenusimato konteinerius uždengti stogeliu ir aptverti jų teritoriją bei ją užrakinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų raktą?“,- klausė popietės dalyvė.
„Pirmas žingsnis buvo nukreiptas į individualių namų šiukšlių mažinimo kiekį. Radviliškyje numatyta 107 atliekų surinkimo aikštelių rekonstrukcija – 71 antžeminė, 36 pusiau požeminės. Užrakinti aikšteles būtų teisinga, bet ne iš karto tai galima atlikti. Aikštelės, kokios buvo, nebeatitinka reikalavimų. Naujų aikštelių priežiūra ir kontrolė bus kitokia“,- atsakė ŠRATC atstovas.
„Keičiu balkoną, kur kreiptis, kad išvežtų seno balkono medieną?“,- teiravosi bendruomenės narė.
„Turėtumėte derintis prie  numatyto stambiagabaričių atliekų išvežimo laiko. Taip pat galima bet kada  šias atliekas nuvežti į Žiūronų aikštelę darbo laiku“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Kieme auga didelis ąžuolas, žaliųjų atliekų konteineris mažas, nukritę medžio lapai netelpa, vežėjai neima nukritusių lapų maišų. Prašau, kad pakeistų žaliųjų atliekų konteinerį didesniu. Galimybių vežti į Žiūronų aikštelę nukritusių lapų neturiu galimybės. Ką daryti?“,- teiravosi moteris.

„Suprantama, kad vežėjai neima maišelių – jų kilnoti neleidžia higienos normos,taip pat jų negalima sumesti į šiukšliavėžę – privalėtų maišelį praplėšti, iškratyti. Vienintelė išeitis dalykas – vežti į Žiūronų kompostavimo aikštelę arba pasikeiti mažą dėžę į 240 kg kompostavimo dėžę. Tokia galimybė atsiranda, jeigu kuris nors gyventojas jos atsisakytų“,- atsakė ŠRATC atstovas.

„Sodų bendrijoje „Obelėlė“ yra žaliųjų atliekų konteineriai rudenį greitai prisipildo, sodininkai atliekas deda į maišus. Ar būtų galima pastatyti  du didelius konteinerius žaliosioms atliekoms?“,- klausė sodininkai. 

„Mes žiūrime, kiek galime išvežti žaliųjų atliekų. Neišvešime jų kasdien ir soduose nepastatysime penkių konteinerių. Jums suteikta paslauga, kurią gaunate. Yra numatyta iš sodų bendrijų sezonų metu išvežti žaliąsias atliekas su didmaišiais. Sodų bendrijų pirmininkai turi atsakyti, kad į tuos maišus būtų dedamos tik žaliosios atliekos“,- atsakė P. Žaltauskas.
„Šiauliečiai už atliekų rinkliavą moka 20 eurų, radviliškiečiai – 24 eurus. Kodėl mokame brangiau?“- teiravosi radviliškietė.

„Yra daug faktorių. Pirmas – atliekų kiekis gyventojui. Kiek atliekų sukaupia savivaldybė, tiek įsiskaičiuojama į rinkliavą, taip pat rinkliavos dydį lemia atstumas iki sąvartyno. Radviliškio savivaldybėje rinkliavos dedamųjų skirstymas atspindi, kad užteko pinigų ir pavyko kelis tūkstančius sutaupyti, bet  rinkliavos brangimas neišvengiamas. Taršos mokestis šiemet yra 5 eurai, kitąmet bus 10 eurų. Taip pat kilo darbo užmokestis, elektros kaina, už toną atliekų sudeginimo Klaipėdoje  mokėjome 27 eurus, kitąmet šis mokestis gali būti  40 eurų – ateina tokie reikalavimai“,- atsakė P. Žaltauskas.

„ŠRATC vadyba labai silpna. Mieste konteineriai užpildomi netolygiai – gal reikėtų kai kuriuos vežti rečiau, kitus dažniau. Nupjautos žolės maišai ilgai neišvežami“,- priekaištų pažėrė  A.Vitartas.
„Į nusiskundimus, kad laiku neišvežamos atliekos, stengiamasi iš karto reaguoti. Jeigu bendraujate su vežėju ir nepavyksta susitarti, rašykite elektroninę žinutę arba pasiskambinkite mums. Vežėjas visada stengiasi taupyti lėšas, tačiau mes juos kontroliuojame“,- atsakė Centro direktoriaus pavaduotojas.

„Atliekų konteinerį išvežu iš kiemo, išveža ir kaimynas. Ar man nepriskaičiuojamas mokestis už kaimyno konteinerio ištuštinimą?“- klausė bendruomenės narė.

„Radviliškio rajone ant konteinerių yra lipdukai, kiekvieno konteinerio pakėlimas fiksuojamas, tad už kaimyno konteinerio pakėlimą jums tikrai nebus priskaičiuotas mokestis“,-  atsakė P. Žaltauskas.
„Ar negalėtų būti teikiama paslauga – kai nugeni sodo medžius, paskambini ir atvažiuoja transportas jų paimti?“,- klausė sodininkė.
„Radviliškio rajone  yra kelios įmonės, kurios gali medžius nugenėti ir išsivežti šakas už tam tikrą mokestį“,- sakė Centro atstovas.
Vilniuje yra  pakartotino naudojimo aikštelės, ar neplanuojama panašių įrengti ir Radviliškyje“- klausė bendruomenės narė.
„Žiūronų aikštelėje bus įrengta atskira patalpa, kurioje bus renkami daiktai, kuriuos atvažiavę žmonės galės pasiimti. Pirmas žingsnis buvo knygos. Jų didžiuliai keikia važiuoja į šias aikšteles, o iš jų dar geros knygos keliauja į mūsų ofiso pirmąjį aukštą, kur ateina lankytojai ir prasidėjo jų judėjimas, dalinimasis. Per savaitę iš šių aikštelių atkeliavo 6 dviračiai“,- sakė P. Žaltauskas.
„Galiu pasidžiaugti, kad ant mūsų pastato sienos yra knygų namelis, iš kurio radviliškiečių atiduotos knygos keliauja pas kitus skaitytojus. Radviliškiečių dovanojamų naudotų baldų padarome nuotraukas, keliame į internetą ir žmonės pasiima, ko jiems reikia. Tokią veiklą vykdome jau  penkerius metus,- svečiui paantrino bendruomenės pirmininkas.

„Kaip jūs su seniūnija susiderinę atliekų aikštelių tvarkymą, kaip plaunami konteineriai“,-domėjosi A. Vitartas.

„Individualių namų savininkai savo konteineriais rūpinasi patys. Atliekų konteinerių higienos priežiūrą prie daugiabučių namų vykdo paslaugų teikėjas. Kiekvienas konteineris per metus būna du kartus išplautas. 5 metrų spindulių aplinką prie konteinerių sutvarko vežėjas – surenka  kėlimo metu išbirusias atliekas. Jeigu  vežėjas atvažiavo išpilti šiukšlių ir rado „bardaką“, turi sutvarkyti per 24 valandas. Tvarką  konteinerių aikštelėse turi palaikyti patys gyventojai“- atsakė P. Žaltauskas.

„Kur dėti šakas? Ar negalėtų rudenį vieną kartą jų išvežti?“,- nuskambėjo klausimas

„Sukarpytas šakas galima dėti į žaliųjų atliekų konteinerį, arba pristatyti į Žiūronų aikštelę“,- atsakė ŠRATC atstovas.
Išsekus klausimams, „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai už išsamią informaciją svečiams padėkojo gausiais aplodismentais.
„Kavos popiečių“ metu jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: V. Aleknienė, S. Skorkaitė, G. Chodosovskaja, V. Girštautienė, V. Goštautienė, E. Siudikienė, I. Pankrašovienė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenė miškininkus pasveikino su šimtmečiu

Avatar

Paskelbta

data

Rugsėjo 14 dieną, šeštadienį, visoje Lietuvoje vyko pažintinės ekskursijos po miškus, supažindinančios su  jų augimo ciklais. Šiemet švęsdama svarbią sukaktį – 100 metų Valstybinių miškų urėdijai – VĮ Radviliškio regioninis padalinys pakvietė „Radviliškio krašto bendruomenę“  kartu atšvęsti miškininkų dieną. Šia proga miškininkai  suorganizavo nuostabią  pažintinę ekskursiją.
Ekskursija prasidėjo 11 val. Radviliškio miškų urėdijos medelyne. Bendruomenės narius pasitiko Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis, Radviliškio medelyno viršininkas Dainius Dapkus bei vyr. miškininkas Gediminas Povilauskas. Dainius Dapkus papasakojo apie darbus medelyne – nuo sėklos iki medžio, vedžiojo po modernius šiltnamius ir pasakojo apie juose auginamus medelius bei sodinukų  priežiūrą.
Po ekskursijos visi jos dalyviai susėdo į autobusiuką kelionę tęsė Aukštelkų girininkijoje. Aukštelkų girininkas Evaldas Kuodis pasakojo apie miško gyvenimo ciklus, pavedžiojo po jaunuolynus, brandų mišką, sengirę, atsodintus miškų plotus bei kirtavietes. „Radviliškio krašto bendruomenės“  nariai įdėmiai klausėsi girininko pasakojimo, tačiau visų akys krypo į miško gilumą – o gal grybų pamatysim?
„Radviliškio krašto bendruomenės“ narius stebino ne tik miškininko darbų gausa ir įvairovė, bet ir aplankytos  įdomios vietos, pasakojimai, faktai, skaičiai. Tai buvo puiki proga pažinti dar nepažintą ir neatrastą miško gyvenimą, lydint patyrusių gidų – profesionalių miškininkų.
Po ilgos, bet įdomios ekskursijos bendruomenės nariai pasiekė  kelionės tikslą –  laukiantį egzaminą „Atpažink medį“. Užduotis buvo nelengva, bet urėdijos darbuotojai padėjo ją įveikti.
Vėliau bendruomenės narių laukė paruoštos vaišės, kur buvo pasidalinta įdomios ir prasmingos ekskursijos įspūdžiais, aptartas nelengvas miškininkų darbas.
Bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius visos bendruomenės vardu pasveikino miškininkus su šimtmečiu, palinkėjo stiprybės jų nelengvame darbe bei miškininkų kolektyvui įteikė net penkias skaitomiausio Radviliškio miesto ir rajono savaitraščio „Radviliškio kraštas“  prenumeratas.
Visi keliauninkai į namus grįžo geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Nuoširdžiai dėkojame Radviliškio miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovui Gintarui Nemuniui, medelyno vadovui Dainiui Dapkui, vyr. miškininkui Gediminui Povilauskui, Aukštelkų girininkui Evaldui Kuodžiui bei „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkui Gediminui Lipnevičiui už ypač įdomią kelionę.

„Radviliški krašto bendruomenės“ informacija

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019