Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

Žurnalistė R. Janutienė papasakojo, kaip buvo išvogta valstybė

Avatar

Paskelbta

data

Liepos 22 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, bendruomenės pirmininko bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu, lankėsi žurnalistė, redaktorė, tiriamosios žurnalistikos laidų vedėja Rūta Janutienė.
Susitikimo pradžioje – apie knygas
Susitikimo su bendruomenės nariais pradžioje viešnia papasakojo apie savo jau keturias parašytas knygas, ilgiau stabtelėdama ties naujausia – „Ir saugok mus nuo piktojo“: „Jau 5 mėnesius važinėju po visą Lietuvą su nauja knyga. Knyga apie laikmetį, kurį išgyvenome – parašiau lūžio biografiją, apie tai, kas nebuvo kalbama viešai, buvo „po kilimu“. Prisistatau ne kaip televizijos žmogus, ne kaip politikė, bet kaip žurnalistinių knygų autorė. Parašiau 4 knygas: pirma buvo apie tai, kaip pardavė Mažeikių naftą – „Nuslėptoji Williams atėjimo istorija“. Už šią knygą gavau Vinco Kudirkos premiją. Kitokių medalių ir apdovanojimų iš valdžios nesu gavusi, nes manau, kad žurnalistams nedera imti iš valdžios dovanų. Vėliau buvo knyga „Raudonoji Dalia“. Iš pradžių galvojau sukurti laidą, ką nuslėpė Dalia Grybauskaitė ateidama į valdžią, tačiau laidos neišleido, o mane išleido lauk iš kanalo, tai parašiau knygą. Trečia knyga buvo apie Landsbergių gyvenimo istoriją – nuo pat senelio, pono Žemkalnio, iki pat Gabrieliaus Landsbergio. Manęs nepadavinėjo į teismą kaip V. Petkevičiaus, nes knyga buvo stipriai dokumentuota – padirbėjau kaip reikiant. Naujausia knyga – apie šešėlinį elito gyvenimą, kurį papasakojo du nusikaltėliai – Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas. Tais laikais, kai sugriuvo Tarybų Sąjunga ir pradėjo kurtis Nepriklausomybė, jie priklausė Lietuvos elitui ir vieninteliai iš to elito buvo pasodinti. Maniau, kad jeigu jie sėdi vieninteliai, o veikė kartu ir su politikais, ir su teisėsauga, gal panorės tuos savo sėbrus išduoti. Tai pasakojimas apie neeilinius tris gyvenimus: Henriko Daktaro, Vlado Belecko ir kunigo Ričardo Mikutavičiaus.
Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, kuriose atsispindi privatus sovietinių ir dabartinių turčių gyvenimas. Mėginau atsakyti į klausimus, kaip jie visi, tuštinę valstybės ir žmonių kišenes liko nenubausti. Vaikščiojau kasdien beveik mėnesį į Lukiškių kalėjimą kaip į darbą. Su Daktaru pirmą kartą susitikau lyjant ir pasiskundžiau prastu oru. „Nieko blogo, kai lyja – lietus vagių laikas“,- pasakė Daktaras. Pasirodo, jis savo „veiklą“ pradėjo nuo lapių vagysčių – šunys per lietų miega, tad gali vogti, kiek nori. Daktarų gauja vogdama lapes ir lėbaudama labai suįžūlėjo, tad juos sugaudė, išsiuntė į Sibirą. Iš Sibiro jie grįžo su labai rimtais ryšiais – jau globojami Tarybų Sąjungos įteisintų vagių.
Daktarai pradėjo prekiauti spiritu „Royal“ – visi tuo metu tai matė. Spirito pinigais Daktarai pamėgino antruose prezidentiniuose rinkimuose nusipirkti prezidentą, tačiau sutrukdė gaujai talkinusio KGB majoro S. Čiapo nužudymas.
Jie siekė monopolizuoti visą alkoholio rinką, „Royal“ atkeliavo į Lietuvą iš Leningrado uosto, kurį kuravo gaujos. Leningardui vadovavo Anatolijus Sobčakas, šalia jo buvo Vladimiras Putinas. Tai V. Putinas atidavė gaujoms kuruoti tą uostą, iš kurio į Lietuvą važiavo „Royal“. Daktaras kas mėnesį į Rygą savo kuratoriams veždavo atiduoti pinigus. Veždavo 0,5 mln. dolerių smulkiomis kupiūromis, sudėtomis į šampano dėžes – mėnesio alga tuo metu buvo 30 dolerių.
„Kur laikote pinigus?“,- paklausė manęs Daktaras. Atsakiau, kad banke. „Kvailai  darote, pinigus reikia laikyti slovike“,- pasakė jis. Daktaras iš tikro savo turtus kišdavo po žeme – užkasdavo miške. Tiesa, miškas keičiasi, išėjus iš kalėjimo jam ne visada būdavo lengva savo lobį surasti.“
R. Janutienė pasidalino savo įspūdžiais ir iš apsilankymo Daktarų pilyje Užliedžiuose: „Daktarų gyvenimas buvo ir yra prabangus. Namuose bokštelyje įrengta koplyčia. Žmonės, kurie per savaitę pažeidžia visus Dievo įstatymus, turi ypatingą santykį su Dievu. Daktaras kalėjime vaikšto su vėriniu iš kryželių ir vadina save „Dievo kariu“. Daktarų namuose galima mafijos muziejų padaryti – jis įrengtas kaip filmuose apie Italijos mafiją: pirmojo aukšto grindyse – marmurinė mozaika, marmuriniai laiptai, židinys iš marmuro, panelės iš kietmedžio. Daktaro žmona  labai graži moteris ir labai ištikima vyrui. Turbūt dar užtenka tų slovikų, kad šeima gali gyventi prabangiuose namuose, nors ir sušaudytais langais“.
Pasak knygos autorės, Vlado Belecko asmenybė buvo dar įdomesnė už Daktaro: „Vladas Beleckas savo veikla „susiuvo“ visus visuomenės sluoksnius – nuo vagių iki pat viršūnėlės. Jis buvo geriausias 21 amžiaus populiariausio kunigo Ričardo Mikutavičiaus draugas. Mikutavičius buvo garsenybė, su juo mėgino draugauti visi: Adamkus, Brazauskas. Tačiau kunigo gyvenimas buvo dvigubas. Su Vladeliu (Belecku) jis „medžiojo“ labai brangius antikvarinius daiktus ir juos perpardavinėdavo. Surinktus iš žmonių pinigus jis investuodavo į antikvarinius daiktus ir kartu su Vladeliu pardavinėdavo – spekuliuodavo. Mikutavičius turėjo didelę aistrą kaupti.
O štai Vladas Beleckas į savo verslą žiūrėjo paprasčiau. Jis kolekcininkus  „apiprekindavo, po to apvogdavo“. Jo nepagaudavo, nes mokėdavo išsipirkti, išpirkdavo ir iš daboklės ir vagis, pagautus su įkalčiais. Beleckas dalyvavo visame Kauno elito gyvenime, turėjo gauja jaunų vagių, kuriuos ponioms ir ponams pardavinėdavo kaip meilužius. Beleckas pasakoja: „Kartą susiruošiau į balių ir staiga skambina mano bernai, dienos metu apvaginėjantis advokatą, beje, šiam esant namuose (šeimininkas buvo surištas ir vos gyvas iš baimės). Bernai sako: „Vagiam, bet nežinom, ką imti“. Reikia eiti. Nuėjęs įlipau per langą, parodžiau, ką reikia imti. Vagiant butuose jausmas pats geriausias: viskas tavo – imk, ką nori“.
Beleckas papasakojo apie Ričardo Mikutavičiaus nužudymą, kuris per savo aistrą ir draugystę su atmatom pakliuvo į bėdą – jo išsižadėjo bažnyčia. Beleckas pamatė, kad laikas apvogti ir draugą kunigą – priversti Mikutavičių išsipirkti, nes jis buvo labai turtingas. Tačiau viskas pakrypo kitaip. Beleckas jaučiasi vėpla, kad likimas jį „išdūrė“. Pasak Belecko, jam atėjus Mikutavičius atidarė duris, išvirė arbatos ir išėjo persirengti. Grįžo apsirengęs baltai kaip angelas ir pasakė: „Žinai, nėra didesnės dovanos už gyvybę, niekas jos neatims“. Po to sėdo į Vladelio mašiną ir išvažiavo numirti. Belecko pasakojimą sunku paneigti, nes byla buvo vilkinama. Byla dvokia įtarimais, kad už vilkinimą buvo mokami kyšiai. Beleckas sako, kad Mikutavičiaus lavonas net nebuvo surastas – identitetas nustatytas pagal nuotrauką iš nuotraukų „Lietuvos ryte“. DNR nustatyti nebuvo galimybių, nes nebuvo kraujo giminių. Iš karto kunigą pakasė neatpažintame kape.
Knyga dedikuota velioniui Juozapui Palekui, kuri man pradėjo pasakoti neaiškų pinigų dingimą iš Lietuvos fabrikų kasų. Pavadinimas „Ir saugok mus nuo piktojo“ parinktas pagal mano senelio Benediktas Jociaus žodžius. Jis sakydavo, kad kai vyksta permainos, šėtonas vaikšto tarp žmonių ir gali pagauti už skverno“.
Apie Lietuvos ir užsienio politiką
Po trumpo knygų pristatymo, popietės dalyviai R. Janutienę „atakavo“ klausimais.
„Papasakokite trumpai, koks detektyvas vyko su Mažeikių nafta“,- paprašė G. Lipnevičius.
„Su „Mažeikių nafta“ nebuvo jokio detektyvo. Buvo pasakyta, kad ją reikia atiduoti „Williams“ – jeigu gamykla pasieks numatytus rezultatus, tada sumokėsim pinigus,o jeigu ne – nemokėsime. Vėliau gamykla atsidūrė rusų kompanijos „Jukos“ rankose. Buvo atskleistas mechanizmas, kaip prisidengdami amerikonais rusai jau vaikščiojo apie gamyklą. Šioje situacijoje yra vienas iš momentų konservatorių dviveidystės. Iš derybininkų buvo reikalaujama, kad jie pasirašytų Lietuvai labai nenaudingą sutartį, nes „Williams“ yra NATO, o rezultatas – mokame už benziną daugiau nei Latviai“,- atsakė R.Janutienė.
G. Lipnevičius pasiteiravo, kur nukeliavo valstybės milijardai įvedant eurą.
„ Milijardai nukeliavo į Stabilumo fondą, kai įsivedinėjome eurą. Jie buvo skirti eurui stabilizuoti. Tačiau pakeliui įvyko didžiulė devalvacija“,- sakė viešnia
Bendruomenės pirmininkas paprašė papasakoti apie kitą D. Grybauskaitės pusę, su kuria žurnalistė susipažino rinkdama medžiagą knygai.
Pasak R. Janutienės, D. Grybauskaitė atsisakė su ja kalbėti knygai – į nesuderintus klausimus ji tada jau neatsakinėjo. Knygoje aprašyta, ką ji apie save, savo tėvą ir „raudoną“ biografiją melavo ir nutylėjo prieš pirmą kadenciją. Paaiškėjo, kad Kovo 11 – ąją D. Grybauskaitė sėdėjo Aukštojoje partinėje mokykloje – buvo pasirinkusi kitą pusę.
G. Lipnevičius priminė istoriją, kai buvo išleistos dvi alkoholio partijas su vienodomis banderolėmis ir valstybė galimai patyrė milijardinius nuostolius, nes alkoholio kainą sudaro akcizas. Kilo skandalas ir buvo pareikšta, kad „Garsų pasaulis“ per klaidą išspausdino dvi vienodas partijas banderolių.
Jam paantrindama R. Janutienė sakė, jog buvo pasakojama, esą D. Grybauskaitė buvo iškėlusi sąlygą, kad „Garsų pasaulis“ išliktų ir toliau spausdintų banderoles. MG Baltic buvo labai arti D. Grybauskaitės.
G. Lipnevičius uždavė klausimą, kodėl Lietuva laivo „Independence“ nepirko ir moka didelę nuomą, kai rusai tokį pat laivą nusipirko tik už 320  mln.
„Juokinga dalis ta, kad mūsiškis laivas perka suskystintas dujas iš „Gazpromo“. B. Lubys sakė, kad būtų pastatęs terminalą už tiek, už kiek Grybauskaitė su savo „šaika“ parašė galimybių studiją. Jeigu būtų Lubys, mes tiek nemokėtume. Šie dalykai pakelia visų mūsų gyvenimo kaštus, mokame vis daugiau už duoną, sviestą ir kitus dalykus“,- sakė viešnia.
„Teko bendrauti su Skardžiumi, jis pasakė, kad vyksta keisti dalykai – „Lietuvos energija“ tapo vienos partijos keistų dalykų finansuotoja – kontroliuoja žiniasklaidą. Kokia jūsų nuomonė?“- klausė viešnios bendruomenės pirmininkas.
„Mes nepamatom nieko, už ką nebūtų sumokėti viešinimo pinigai. Žiniasklaida gyvena ne iš auditorijos, o iš viešinimo pinigų. Sutartyse būna įrašyta, kad negali tos institucijos kritikuoti. Pirmasis tokį punktą į sutartį įrašė Auštrevičius. Pačios neobjektyviausios yra žinių laidos – būna padaryta selekcija, ko nerodyti, kam nesuteikti galimybės kalbėti viešai. Dariau laidas apie Landsbergių darželį, kai jis įsikūrė „Lietuvos energijos“ pastatuose Vilniuje. Man vėliau pasakojo, esą įtakingas viešųjų ryšių tvarkytojas Mykolas Katkus pradėjo aiškinti, kad ši laida neturi pasirodyti. Jo rankose buvo „Lietuvos energijos“ viešinimo pinigai, kurie televizijai yra reikalingi. Jeigu tokius dalykus, kaip Landsbergiai su darželiais ir mokyklomis, išdarinėtų Karbauskis – jį būtų gyvą sudeginę…
„Ruošiatės į eiti į LR Seimą – kokiame komitete dirbtumėte?“- klausė popietės dalyviai.
„Manęs dar niekas neišrinko, viskas – Žiemgalos rinkėjų rankose. Seime norėčiau dirbti Antikorupcijos komisijoje. Svarbu grąžinti pinigus į regionus, reikia nusausinti Vilniaus korupcinę pelkę, kurioje nugrimzta daug pinigų. Nacionalinį stadioną Vilniuje stato prie „Akropolio“ ir jau dabar aišku, kad niekas futbolo pirmenybių nerengs, nes pagal FIFA reikalavimus stadionas turi būti užmiestyje. Vilnius jau atrodo ne kaip Lietuvos sostinė – tai patogus, prabangus vakarietiškas miestas. Žmonės Vilniuje uždirba daugiau nei regionuose – visas šis turėjimas yra regionų sąskaita.
Būtinas nemokamas bakalauras, kad būtų vienodos galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose ir regionų vaikams. Daug pinigų sostinėje „įsisavinama“ per informacines technologijas – Vilniaus pakraštyje stovi 4 aukštų pastatas, kuriame per metus „padaroma“ 0,5 mlrd. eurų. Ten dirbantys protingi vaikinukai kiekvienai savivaldybei sukūrė tarpusavyje „nesusikalbančias“ elektronines sistemas, po to kūrė kitą portalą, kad jos susikalbėtų. Ten tyška pinigai“,- į klausimą atsakė viešnia.„Ar ne per daug valstybė skiria pinigų karinėms išlaidoms?“ – domėjosi bendruomenės nariai.
„Manau, kad gynyba labai svarbu. Tačiau Krašto apsaugos ministerija nuo pinigų springsta, planuoja kareivines, kuriose 1 kv. metro kaina kaip prabangaus būsto. Pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ nupirktos be konkurso. Valstybinėje gynybos taryboje Grybauskaitė pasakė, kad pirksime iš vokiečių šias mašinas, nes jai labai reikėjo draugauti su Merkel. Mes padarėme daug užsienio politikos klaidų, tad draugų turime mažai. Per Adamkų užsimezgė geri santykiai su amerikonais, tačiau per CŽV kalėjimų paiešką jie išsikraustė pas estus. Pasaulis yra pikta vieta, Tėvynę ginti reikia, tačiau protinga būtų iš kariniams tikslams skirtų pinigų turėti naudos ir civiliniame gyvenime“,- atsakė žurnalistė.
Regionuose – didelis skurdas
Nuo politinių klausimų popietėje buvo pereita prie socialinių.
Pasak R. Janutienės, regionuose rinkti žmonės, nuėję į Seimą, labai pasikeičia – jie lieka vieni su lobistais, valdžia lieka daryti, ką nori. Vilnius kitoks miestas – jis perima visus pinigų srautus iš visos Lietuvos. Ten atvirai tyčiojamasi iš regionų žmonių, iš senjorų.
„Neturite palikti savo rinktų politikų ramybėje. Regionai nuskurdinti, prasidės degradavimas. Žiemgaloje didelis nuskurdinimas., nors kraštas turtingas – laukai apsėti, nuimtas derlius. Žmonės gyvena namuose be vandentiekio, tualeto, autobusai ne visur važiuoja. Prasta kriminogeninė padėtis. Per pusantrų metų viename kaime buvo nužudyti du vieniši senukai. Visi žinojo, kad jie terorizuojami, tačiau visi tylėjo.
Visoje Lietuvoje civilizacija iš atokių regionų išnyko: iš pradžių neliko policijos įgaliotinio, pašto, ambulatorijos, mokyklos, bibliotekos. Dar penkeri metai tokios politikos ir nebebus kam kapų prižiūrėti. Tačiau Žiemgaloje suskaičiavau 2 prabangias aikštes po maždaug 1 mln. eurų. Joniškio kultūros centrui buvo nupirkta apšvietimo ir garso technikos už 500 tūkst. eurų – regionuose pinigų „plovimo“ schema ta pati “,- apie regionų skaudulius kalbėjo viešnia.
„Radviliškio rajone žmonės iš kaimų nebeturi galimybės atvažiuoti į Radviliškį – gyvenimas vyksta, kai važiuoja mokykliniai autobusai. O vasarą vienintelis susisiekimas – kaimynai, turintys mašinas. Taip pat Radviliškyje prie halių įrengtas eismo žiedas kainavo apie 172 tūkst. eurų“,- viešniai paantrino bendruomenės pirmininkas.
Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo
Pasak R. Janutienės, galbūt Lietuvoje būtų kitokia situacija, jeigu žmonės nebūtų tokie kantrūs ir abejingi valdžios abejotiniems sprendimams: „ Jeigu žmonės būtų sukilę, nebūtų išsigandę guminių kulkų, kai valdžia „nurėžė“ pensijas, tai ir visos pensijos būtų buvę didesnės, ir skolinimasis iš valiutos fondo būtų buvęs už 3 proc. Lietuviai kantrūs, kartais iki kvailumo, jie nepakels uodegos ir atiduos piniginę politikui vagiui. Štai Kairiuose Automobilių kelių direkcija per žmonių kiemus nusibrėžė naują kelią. „Sumokate mums, permatuosime kiemus, neteksite po 2-3 metrus“,- sakė atvykę matininkai. Žmonės pasikvietė mane, aš matininkus išvijau, jie atsiprašė. Tačiau du kiemai persikėlė savo tvoras – atidavė savo turtą, sumokėjo po 1 tūkst. matininkams. Vaikų atiminėjimo istorija buvo riba, kai žmonės sujudėjo. Mačiau mamų, kurios buvo išsigandusios – vaikai metus negrįžo į namus, jos bijojo kam nors pasiskųsti. Taip leisti elgtis su savimi negalima. Paviešinus situaciją „Patriotų“ laidoje vaikai grįžo į namus“.
Popietės dalyviai domėjosi, ar žurnalistė nebijo, kad jai bus keršijama už tokius aštrius pasisakymus ir laidas.
„Man nuolat keršija, rašo skundus. Gailius perdavė per savo Tarybos narį, kad jau kelia 3 bylas – jis savo globojamam stambiam ūkininkui tiesia kelia per laukus, o aš ką sužinau, tą viešinu. Kaip matome, pasekmės yra“,- sakė R. Janutienė
„Kaip manote, ar Nausėda sugebės susitvarkyti su šia netvarka?“,- domėjosi bendruomenės nariai.
„Nausėda pasakė, ko nepasakė nei vienas prezidentas savo inauguracinėje kalboje – apie dviejų greičių Lietuvą. Tai apie regionus, kurie apiplėšti, ir Vilnių, kuris jau toli nubėgo. Nausėdą jau mėgina stumdyti. Manau, kad jis bus už tai, kad koalicija įgyvendintų savo pažadus: didesni vaiko pinigai, didesnės pensijos, minimalios algos didėjimas. Dar  turėtų būtų remiamas smulkus verslas. Būtina surasti galimybių, kad pradedantys verslininkai turėtų į ką įsikibti – pas mus nėra tokių galimybių. Taip atsitiko per korupciją valstybėje ir savivaldybėse. Smulkaus verslo išgyvenamumas yra 20 proc., o pas mus jam uždėti pančiai – tik pradėjus verslą jau užpuola mokesčiai ir tikrintojai“,- sakė viešnia.
Nebeliks „Nuogos tiesos“
Popietės dalyviai teiravosi, ar kitame televizijos sezone išliks R. Janutienės laidos.
„Laidos „Nuoga tiesa“ nebebus, išleisiu laikraštį Žiemgalai, kuris vadinsis „Nuoga tiesa“. Prieš 1,5 metų sausio mėnesį buvo išleista laida, kaip taškomi pinigai Lietuvos televizijoje. Buvo paviešinta, kaip Jakilaitis, Siaurusevičius, Šeškus su žmonomis iškylauja jachtoje. Siaurusevičiui atėjus vadovauti „Lietuvos  ryto“ televizijai nebemačia prasmės likti. Su „šaika“ tikrai nedirbsiu“,- atsakė R. Janutienė.
Apie korupciją teisėsaugoje
Popietės dalyviaiviešniai uždavė klausimų apie korupciją teisėsaugoje.
„ Apie korumpuotą Lietuvos teisėsaugą aprašyta mano knygoje – kad pasodintų Daktarą, reikėjo keisti įstatymus, nes bylose nebuvo jokių įrodymų, prokuratūra vilkino ir nieko nedarė. Mes teisėsaugos neturime – Jurbarke buvo žiauriai sužalota mergaitė. Jurbarkiečiai man praneša, kad į rajoną atėjo siunta naujų narkotikų, kurie platinami mokyklose, bet niekas jų neieškojo. Narkotikai yra vaikų pasakojimuose, bet jų neieško. „Lengvai sužalota“ mergaitė du mėnesius negali kalbėti – sužalota trachėja. Šiuo atveju galima įžvelgti narkomafijos veiklą. Gyvenimas keisis į gerą, jeigu mes visi smarkiai sujudėsim. Tačiau greitai niekas nepasikeis. Gali keistis tik mūsų anūkų gyvenimas. Per 10 metų, tikiuosi, įmanoma bus gal pilnai nukreipti pinigų srautus į regionus – per daug buvo tolerancijos“,- sakė viešnia.
Apie Astravo atominę elektrinę
Popietės dalyviai klausė viešnios nuomonės apie gresiantį pavojų dėl statomos Astravo elektrinės.„Mūsų šeima gyvena nuo Astravo už 40 kilometrų. Atominė elektrinė turėjo būti statoma kitoje Baltarusijos pusėje. Tačiau įvyko referendumas, kad nebūtų statoma elektrinė Ignalinoje – iniciatorius buvo Žiemelis. Jo sūnus gavo didelį kontraktą statyti oro uostą Rusijoje. To referendumo nereikėjo, galėjome turėti atominę elektrinę Ignalinoje. Konservatoriai inicijavo referendumą ir pasiekė, kad Lietuvoje nebūtų elektrinės. O baltarusių atkeliavo arčiau elektros pirkėjo – Lietuvos. Elektrinę Baltarusijoje statoma ir tuoj bus paleista. Faktas, kad mums ją reikia prižiūrėti, ten nieko gero nėra, darbo kultūra – kaip Sovietų sąjungoje“,- sakė viešnia.
Popietės dalyvių diskusija bei atsakinėjimas į klausimus, dalinimasis nuomonėmis užtruko net dvi valandas.
Popietės pabaigoje bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  padėkojo viešniai R. Janutienei už skirtą laiką bendruomenei, bendruomenės vardu įteikė gėlių bei atminčiai –  suvenyrinį bendruomenės medalį.  Bendruomenės nariai viešniai padėkojo gausiais aplodismentais. Po popietės  daugelis pasinaudojo proga įsigyti naujausią žurnalistės knygą, ant kurių autorė mielai pasirašė. Po  pusmečio žurnalistė R. Janutienė pažadėjo dar kartą aplankyti „Radviliškio krašto bendruomenę“.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: O. Kazlovskaja, T. Kojelienė, D. Sopina, G. Chodosovskaja, V. Goštautienė, V. Girštautienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Aktorė Inga Norkutė: „Už mus gražias ir juos raguotus“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 28 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“  namuose, tradicinėje „Kavos popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi  kino bei teatro aktorė Inga Norkutė. Linksmas pokalbis sukosi apie teatrą, televiziją, aktorinį gyvenimą.

Apie serialą „Moterys meluoja geriau“
Kadangi aktorė I. Norkutė  daugeliui Lietuvos televizijos žiūrovų žinoma iš populiaraus televizijos serialo „Moterys meluoja geriau“, sulaukė nemažai klausimų, susijusių su šiuo serialu.

Popietės dalyviai domėjosi, ar, aktorės nuomone, serialas išsisėmė.

„Serialas keitėsi, nes per 12 metų pasikeitė  6 režisieriai, kiekvienas ateidavo su savo režisūriniu sprendimu. Serialo pradžia buvo arčiau gyvenimo, bet vėliau kai kurie aktoriai nebegalėjo vaidinti,   reikėjo keisti personažus, situacijas. Šį sezoną „mirė“ Kostia, o jo „mirtis“ – perėjimas į LNK televiziją. Aš  seriale vaidinu nuo pirmos serijos, labai džiaugiuosi, kad prodiuseris Rolandas Skaistgirys tiki manimi, leidžia vaidinti. Sutinku, kad serialas buvo išsiderinęs“,- atsakė viešnia.

Ar  jums emociškai artimas Medos vaidmuo?

„Emociškai šis vaidmuo artimas. Iš pradžių  Medą turėjo vaidinti Jūratė Budriūnaitė, o  aš – Margaritą, abi buvome kviečiamos į atranką. Po to mus sukeitė, aš likau Meda. Gal režisierius taip įsivaizdavo personažą, tiko mano artistiškumas. Man labai patinka tas personažas, norėčiau turėti tokią draugę“,- į klausimą atsakė I. Norkutė.

Ar bendraujate su kolegomis iš serialo?

Pasak viešnios, su kai kuriais kolegomis bendrauja, tačiau kolegiškai, gimtadienių kartu nešvenčia. Aktorė sakė, kad su visais partneriais seriale gerai sutarė – ir su vyrais, ir su moterimis.

Kas sugalvojo pavadinimą „Moterys meluoja geriau“?

„Serialo scenarijus buvo parašytas pagal  Daivos Vaitkevičiūtės romaną „Moterys meluoja geriau“. Buvo bandymų ispanų melodramos scenarijų pritaikyti mūsų serialui“- atsakė į klausimą viešnia.
Popietės dalyviai domėjosi, ar pačiai aktorei I. Norkutei tenka dažnai meluoti.

„Gyvenime tenka meluoti, tačiau svarbu, kad tai būtų geras melas. Aš asmeniškai pameluoju, manau, kartais reikia pameluoti mylimam žmogui, ligoniui, vaikui, kad viskas išeitų į gerą.  Reikia būti protingam ir gudriam, kad melas išeitų į gerą. Blogo melo nemėgstu“,- apie  situacijas su melu sakė aktorė.

„Kaip renkami aktoriai vaidinti serialuose? Kodėl  priimami  nebaigę aktorinio, tiesiog iš gatvės?“- domėjosi bendruomenės nariai.

„Su kolegomis pakalbame apie tai – mus renka, duoda darbą. Žinoma, skaudu, kai pereini visą pragarą, o ateina vaidinti kieno nors giminaitis. Dėl  neprofesionalų nukenčia produktas. Bemoksles mergužėles bruka, kiša, kad jos išgarsėtų, o tai  nėra labai gerai“,- sakė viešnia.

Apie  aktorinio kelio pradžią ir aktorinį kelią
Popietės dalyviams buvo įdomu, kodėl Inga Norkutė pasirinko aktorės kelią.

„Esu kilusi iš Klaipėdos, ketvirtoje klasėje pradėjau lankyti vaikų dramos teatrą. Visą  laiką buvau labai tyli, nebendraudavau su kitais vaikais. Pirmoje klasėje suvaidinau lapę, visi pamatė mano aktorinius gabumus, tad tėvai nukreipė į vaikų dramos teatrą. 9 klasėje man buvo uždėti „rožiniai akiniai“, atrodė, kad aktorių visas gyvenimas – gražiai rengtis ir gražiai atrodyti. Kai stojau į aktorinį, Dalia Tamulevičiūtė ir  Vladas Bagdonas sakė: „Nieko neturėsite, badausite, aktoriaus duona labai sunki, jeigu iš kurso bus du geri aktoriai, tai labai daug“. Mūsų kursas buvo surinktas  iš darbininkų vaikų, tad ir badavome, buvo nelengva. Baigus akademiją, visas kursas buvo pakviestas į Šiaulių dramos teatrą, aš buvau kviesta į Klaipėdos teatrą, bet negalėjau išsiskirti. Šiauliuose pradėjome sėkmingai dirbti. Nors Šiauliuose galvojau dirbti tik metus, likau ilgam. Mane  pastebėjo ir Vilniuje, pakvietė dirbti į televiziją. Dabar sakau, jog mano mėgstamiausias miestas – Lietuva. Gyvenu Šiauliuose, tačiau nemažai laiko praleidžiu Vilniuje, nes sostinėje atsirado daugiau darbo, lankau makiažo kursus – noriu puošti moteris“,- sakė aktorė.

„Kokie buvo stojamieji egzaminai į konservatoriją? Apie stojimą į aktorinį išgirstame daug įvairių kuriozinių situacijų ?“- klausė popietės dalyviai.

„Į aktorinį įstojau iš antro karto, pirmą kartą neįstojau. Po dvejų metų atvažiavusi stoti į konservatoriją mokėjau eilėraštį ir dainą. Koridoriuje stojantieji manęs paklausė, ar nebijau, o aš pajuokaudama kažkodėl pasakiau, kad  pažįstu Landsbergį, todėl  tik nueisiu ir viskas. Atsistojusi prieš komisiją   galvojau, kad reikia elgtis drąsiai  ir pasakiau „Etiudas“ – buvau girdėjusi tą žodį. Komisija pasiruošė klausytis. Matau, kad sėdi paniurę ir pasakiau: „Ne etiudas, eilėraštis“. Ir eilėraščio nesakiau, pagalvojau, kad geriau padainuosiu. Po to vėl persigalvojau, pasakiau, kad nedainuosiu. Matau, kad  visi lūžta iš juoko, man pasakė nieko nebedaryti, išeiti. Buvau įsitikinusi, kad neįstosiu, tačiau nei dainavusi, nei eilėraščio nepasakiusi perėjau į antrą turą – tikriausiai tai buvo mano metai. Kai įstojau,  daugelis patikėjo, kad Landsbergis man padėjo įstoti.

Kur labiau patinka vaidinti – kine ar teatre?

„Vaidinti labiau patinka teatre. Televizijoje darbas įdomus, nors sunkus. Televizijos seriale duoda lapą,  perskaitai tekstą ir suvaidini su partneriu“,- sakė viešnia.

Ar neerzina asmeniniame gyvenime žiniasklaidos dėmesys?

„Tai duoklė žinomumui. Apie  apie tave turi žinoti, galvoti, kalbėti.  Būna skaudžiausia, kai atvirai pasikalbi su žurnalistais, o jie sukuria skandalą, po skandalingo straipsnio telefonu nebeatsiliepia. Tik pakalbėjau apie skyrybas, apie dietas ir iš visko išpučiamas burbulas“,- atviravo viešnia.

Ar nežadate Šiaulių dramos teatro iškeisti į sostinės teatrus?

„Šiaulių dramos teatras – teatro gimtinė, nenoriu su juo skirtis, jį myliu. Yra komerciniai teatrai, galiu sudalyvauti spektakliuose, kai reikia tokios aktorės, tačiau tam neturiu daug laiko. Netrukus į Šiaulių dramos teatrą  atvažiuoja jaunas režisierius statyti spektaklio, prasidės naujas darbas, žinau, kad būsiu užimta“,- planais dalinosi I. Norkutė.

Ar nenusibosta, kai  gerbėjai prašo fotografuotis?

„Tu privalai skirti dėmesio gerbėjams, kol žmogui tavęs reikia, tave myli. Su kolegomis pajuokaujam, kad  besifotografuodami atidirbame kaip beždžionėlė  Palangoje. Kartais atėję vaikai prašo pasirašyti ant pramušto talonėlio, ant nuplėštos skiautės. Kartais būna ir pikta – ką tik pasirašei, o tą skiautę tuoj išmeta“,-  apie duoklę žinomumui atsakė viešnia.

„Anksčiau teatras būdavo šventė, o šiuo metu tokio požiūrio nebėra: žiūrovai neišjungia telefonų, ateina  bet kaip apsirengia. Kaip jus tai veikia?“,-  domėjosi bendruomenės narė J. Kaučikienė.

Pasak viešnios, šiandienos teatras yra pagadintas europietiškos tendencijos, nebėra to, kad žmonės ateitų į teatrą ir savęs parodyti, ir kitų pažiūrėti: „Žiūrovas stengdavosi išgirsti aktorių kalbą, aktoriai  atrodė lyg Dievai. Spektaklis paklibindavo širdį, po gero spektaklio norisi paverkti, pakalbėti, padiskutuoti, kas vyko scenoje. Šiuo metu to nebėra, turim eiti su mada. Man asmeniškai  nėra malonu ateiti į sceną „prišikti“, aptarinėti tą „šūdą“, kaip jis kvepia. Tačiau daugeliui tai įdomu, nes tai kažkas naujo. Einame su šiuolaikinėmis tendencijomis, tai paveiku jaunimui, tokiu teatru auginame jaunąją kartą“.

„Kiekvienas aktorius svajoja  apie gyvenimo vaidmenį. Ar jūs jau suvaidinote savo gyvenimo vaidmenį?“- domėjosi popietės dalyviai.

„Dar yra nesuvaidintų vaidmenų, aš  stengiuosi apsivilkti kiekvieno personažo rūbą, su  juo išbūti, o  išėjus iš teatro gyventi savo gyvenimą. Visų personažų kostiumai, visos pjesės man yra brangūs. Tai yra mano turtas, su kiekvienu darbu pradedi nuo nulio, stengiesi pasiekti maksimumą, kad patiktų žmogui. Nesu vieno vaidmens aktorė, šie mano metai yra brandūs ir gyvenime, ir scenoje. Galėčiau sukurti brandų vaidmenį, jo labai laukiu ir linkiu sau sėkmės“,- atsakė aktorė.

„Ar buvo vaidmuo, kurio norėjote, bet nepasiūlė?“,- domėjosi popietės dalyviai.

„Kai neįstojau į aktorinį, eidavau į teatrą ir galvodavau, kad aš suvaidinčiau geriau. Reikia save mylėti, reikia siūlytis, rodytis. Režisieriams per atrankas sakau: „Paimkite mane ir jūs nenusivilsite“. Kitais metais bus rodomas kino filmas, buvo atranka, kurioje pasakiau: „Paimkite mane, aš padarysiu viską“. Ir paėmė, ir suvaidinau“,- sakė viešnia.

„Jeigu negalėtumėte vaidinti, ką dirbtumėte?“,- teiravosi radviliškiečiai.

Pasak viešnios, jeigu ji nebūtų aktore, rašytų, pieštų: „Norėčiau parašyti pjesę, teko dėstyti Šiaulių universitete, dėstyti estrados meną, dirbau konservatorijoje. Mėgstu dirbti su jaunimu, su vaikais, dirbčiau edukacinėje veikloje“.

Popietės dalyviai domėjosi, iš kur aktorė semiasi įkvėpimo, kas yra jos mūza.

Pasak I. Norkutės, įkvėpimo suteikia meilė, geros emocijos. Kiekvienas aktorius turi savo priėjimą prie medžiagos, darbo – tai priklauso nuo vaidmens. Vienam vaidmeniui reikia tragedijos, kitam – kitokios emocijos.

„Ar mokoma aktorius išeiti iš vaidmens?“,- teiravosi susitikimo dalyviai.

„Yra aktorių, kurie neišeina iš vaidmens – kalbama, kad tokia buvo Rūta Staliliūnaitė.  Išeiti iš vaidmens studijų metais mūsų nemokė – tai yra  darbas su savimi. Po spektaklio turi išeiti iš suvaidinto vaidmens, turi būti žmogumi kolegoms, šeimai, draugams“,- sakė aktorė.

Ką daro aktoriai, kai pamiršta tekstą? Ar yra suflerių?

„Visko teatre pasitaiko.  Štai spektaklyje „Vardan tos“ vaidinu  Liubą, kalbančią su rusišku akcentu, o mano tarnaitės vardas Ona. Spektaklyje Oną pavadinau savo vardu – Liuba.  Žiūrovai atleidžia aktoriams apsirikimus – juk visi mes žmonės. Viename spektaklyje turime suflerį ausyje, nes labai sunkus tekstas.  Tokių suflerių kaip anksčiau būdavo teatruose – kriauklės formos – nebėra. Aktorius Sigitas Jakubauskas spektaklyje „Baltaragio malūnas“ pamiršo dukros vardą, užkulisiuose klausia: „Kaip mano dukros vardas?“ Jam atsakome, kad Sigutė. „Ne gyvenime, o spektaklyje“- rėkia Sigitas. Tada pasakėme, kad Jurga. Pamiršus tekstą svarbu nesutrikti ir suktis iš padėties“,-  kurioziškas situacijas prisiminė viešnia.

„Ar turite mylimų aktorių iš vyresnės kartos?“,- teiravosi  radviliškiečiai.

Pasak viešnios, tokia aktorė – Kristina Kazlauzkaitė: „ Kristina Kazlauskaitė  buvo mano pedagogė, prisidėjusi prie to,  kad tapau aktore. Kai neįstojau į aktorinį, įstojau į Kultūros technikumą  Vilniuje, į laisvalaikio renginių organizavimą. Technikume dėstė Kristina Kazlauskaitė, kuri man pasakė: „Ką tu čia, vaikeli, veiki?“ Jeigu ji manęs nebūtų palaikiusi psichologiškai, gal nebūčiau įstojusi į konservatoriją. Visą laiką tarp aktorių yra sveika konkurencija, norisi siekti gerų rezultatų, o sėkmingai  įvertinti darbai skatina siekti dar geresnių rezultatų“,- sakė viešnia.

Apie televizijos laidą

Aktorė I. Norkutė vedė televizijos laidą „Būk mano meile“, susitikimo dalyviai pasidomėjo, kodėl laidos nebeliko, ar viešniai patiko vesti šią laidą.
Pasak viešnios, vesti šią laidą patiko, nes buvo gera kompaniją – Vaiva Budraitytė, Vytenis Pauliukaitis: „Buvo labai smagūs užkulisiai, per dieną nufilmuodavome po tris pažinčių laidas. Laida baigėsi, nes Lietuvoje per mažai žmonių. Visko pasitaikydavo, būdavo, kad jaunikis neatvažiuodavo, reikėdavo suktis iš padėties. Buvo atvejis, kai neatvažiavus jaunikiui laidos redaktorė ėjo į prekybos centrą  ieškoti vyro, tinkančio pagal metus. Suradusios tinkamą „personažą“, moterys jį griebė, atsitempė nieko nesuprantantį į studiją, pradėjo grimuoti ir liepė nesirinkti nei vienos iš trijų moterų. Vyriškis nei vienos neišsirinko, moterys buvo pasipiktinusios. Po laidos vyrą į namus vežėme namo, nes jis bijojo grįžti: ką tik gimė antras vaikas, o jis ieško nuotakos… Kitą kartą vietoje neatvykusio jaunikio laidoje dalyvavo operatorius, tai pat sulaukęs moterų nepasitenkinimo.  „Prikepiau duonos, o jis net neparagavo, kaip duosiu – parodykit, kur jis“- studijoje „jaunikio“ ieškojo atstumtoji. Geriausios laidos būdavo, kai dalyvaudavo žmonės per 40 metų. Po vienos laidos moteris iš karto vežėsi  vyrą į kaimą aprodyti savo didelio ūkio. Smagu, kad buvo kelios poros, kurios suėjo“,- apie buvusios laidos užkulisius smagiai papasakojo viešnia.

Apie asmeninį gyvenimą

Be abejo, susitikime neapseita be klausimų apie aktorės asmeninį gyvenimą.

Kodėl sakėte, kad  „Mano vedybos buvo blefas“ ? – aktorės asmeniniu gyvenimu domėjosi bendruomenės nariai.

„O ką atsakyti žurnalistams? Mūsų skyrybose nebuvo plėšymosi, draskymosi. Tačiau po skyrybų vyrai ir moterys turi  užantyje „akmenuką“: „Kad tik būtų prastesnė ar prastesnis už mane“. Tik išsiskyrėme ir jau buvęs vyras sako, kad kita išmintingesnė. Tai  aš ir pasakiau, kad jeigu taip greitai susiradai kitą, meilės nebuvo. Šis mano pasakymas buvo kerštukas buvusiam sutuoktiniams“,-atviravo viešnia.

Susitikimo metu paprašyta suvaidinti etiudą, aktorė I. Norkutė  pasakė savo personažo Medos mėgstamą tostą: „Už mus gražias ir juos raguotus“.
Pasibaigus susitikimui už nuoširdų, emocingą bei linksmą pokalbį „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininkas Gediminas Lipnevičius  bendruomenės vardu padėkojo viešniai aktorei Ingai Norkutei  ir įteikė gėlių bei medaus. Atsidėkodami viešniai  už emocingą susitikimą, bendruomenės  nariai plojo atsistoję.

„Kavos popietes“  organizuoja ir jų dalyvius kava vaišina  bendruomenės pirmininkas bei Tarybos narys G. Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, T. Kojelienė, V. Goštautienė, Z. Romarienė, I. Pankrašovienė, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, I. Grakauskienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija

Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje bendruomenės nariai aptarė rajono problemas

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 21 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose vyko tradicinė „Kavos popietė“. Susirgus į popietę kviestai viešniai – aktorei Ingai Norkutei, su kuria susitikimas atidėtas pirmadieniui, vyko atviras pokalbis su  Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu bei bendruomenės pirmininku Gediminu Lipnevičiumi apie gyventojams aktualias problemas Radviliškio mieste ir rajone.
Popietės metu buvo iškelta daug klausimų bei balsavimu priimti sprendimai, įpareigojant Tarybos narį kreiptis į rajono Tarybą dėl jų sprendimo.
Siūloma nauja tvarka Radviliškio miesto kapinėse
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius  pasiūlė bendruomenės nariams teikti siūlymą Tarybai dėl naujos tvarkos  įvedimo Radviliškio miesto kapinėse –  skirti teritoriją laidojimo vietoms, kurioje nebūtų įprastų kapų kauburėlių, apsodintų gėlėmis, o tik paminklai ir užsėta žolė. „Tai ne naujiena, užsienio šalyse tokių kapinių dauguma. Ši naujovė atėjo ir į Radviliškio rajoną – tokia  teritorija jau yra Baisogalos kapinėse. Žmonės leidžiama pasirinkti – laidoti artimuosius įprastinėje kapinių dalyje ar naujoviškoje – su paminklu ir tvarkinga pieva, kurią prižiūrės seniūnija, o artimiesiems nereikės rūpintis kapų priežiūra. Manau, tai bus puiki alternatyva  išvykusiems ar neturintiems galimybės prižiūrėti artimųjų kapus“,- sakė G. Lipnevičius.
Bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius pasiūlė bendruomenei teikti šį pasiūlymą Tarybai – kad žmonėms būtų galima pasirinkti artimųjų laidojimo būdą – su gėlynu ar be jo. Dauguma „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių šiam pasiūlymui pritarė ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Vingėliškio gatvei – šaligatvį ir apšvietimą

Antrasis aptartas klausimas buvoVingėliškio gatvės saugumas. „Vingėliškio gatvė – pagrindinė einant į kapines, tačiau joje nėra šaligatvių. Buvau nuvažiavęs įvertinti situacijos – šaligatvių nėra, žmonės eina gatve arba jos pakraščiu, eismas šioje gatvėje, ypač savaitgaliais, būna gana intensyvus. Siūlau teikti Tarybai pasiūlymą, kad šioje gatvėje vienoje pusėje būtų įrengti šaligatviai su apšvietimu“,- sakė G. Lipnevičius.
Šiam pasiūlymui bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė.
Kalbai pasisukus apie tvarką kapinėse, buvo išsakyta ir daugiau problemų. Pasak bendruomenės narių, artėjant lapkričio šventėms reikėtų  prašyti seniūnijos darbuotojų, kad  dažniau būtų išvežamos šiukšlės. Daug toliau gyvenančiųjų prieš šventes atvažiuoja tvarkyti artimųjų kapų ir šiukšlės nebetelpa į konteinerius.

Dar viena problema – įrankinių nebuvimas prie kapinių. „Šiuo metu kapinėse prikritę daug lapų ir su mažais grėbliukais neįmanoma visų jų sugrėbti, reikia didelių grėblių, kuriuos tenka autobusu vežtis iš namų. Artėjant  Vėlinėms reikia aptvarkyti ne tik artimųjų kapus, tačiau ir apleistus bei neprižiūrimus – įrankiai tikrai praverstų“,- sakė bendruomenės  moterys.

„Tarybai teikiau siūlymą dėl įrankinės įrengimo prie centrinių miesto kapinių, tačiau savivaldybės administracija tokio gero pasiūlymo nepatvirtino ir tik viena Šeduvos seniūnija pasinaudojo mano siūlymu ir prie kapinių įrengė įrankinę. Viso projekto vertė – tik šimtas eurų. Kai pasiūliau  pats už savo lėšas įrengti įrankinę Radviliškyje, valdininkai sakė, kad negalima – bus savivaliavimas ir teks mokėti baudą. Šiuo metu tokia situacija – nei patys daro, nei kitiems leidžia“,- sakė G. Lipnevičius.
Už šių siūlymų teikimą savivaldybei bendruomenės nariai balsavo vienbalsiai.
Rajone  – brangymetis

Kalbant apie Radviliškio problemas, manau, kad negeri dalykai dedasi Radviliškio ligoninėje – jos direktorius beveik į kiekvieną Tarybos posėdį ateina su prašymu ką nors brangiai pirkti ar branginti.  Ir ne procentais, o kartais. Už  parą ligoninėje  praėjusiais metais mokestis buvo 6 eurai, o dabar norima branginti iki 14 eurų. Direktoriaus motyvas – paslauga ilgai nebuvo branginama. Taip pat norima 3,5 karto branginti kraujo tyrimus. Dar priminsiu, kad Radviliškio ligoninė perka operacinį stalą už 70 tūkst. eurų, o Šiaulių ligoninė pirko beveik tokį pat stalą už 27 tūkst. eurų. Dėl tokių brangių apsipirkinėjimų tiek mero, tiek administracijos direktorės, tiek Radviliškio ligoninės vadovo kalbėjausi su Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovu ir mane jo atsakymas nustebino: „Lietuvoje brangiai pirkti ne nusikaltimas“, bet sako, jog verta atkreipti dėmesį, kokios konkurso sąlygas ir ar nevyksta pirkimas „vienas iš vieno“, kas dažniausiai baigiasi ypač brangiu pirkiniu,- sakė bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Pasak G. Lipnevičiuas, komiteto posėdyje ligoninės direktoriui V. Smalinskui jis uždavė klausimą apie rentgeno aparatą, kurį pirko ligoninė net už beveik 200 tūkst. eurų. Klausimas akivaizdžiai nepatiko V. Smalinskui ir jis bandė  išsisukti nuo atsakymo. „Manau, kad tiek šio rentgeno aparato pirkimą, tiek kitus brangius pirkinius turėtų patikrinti teisėsauga, kad nekiltų net menkiausios abejonės, jog už mokesčių mokėtojų lėšas neperkama „auksinė“ įranga  “,-  sakė bendruomenės pirmininkas.
„Pas mus kažkodėl viską norima pirkti brangiai. Pavyzdžiui, kyla daug klausimų, kodėl „Radviliškio šiluma“ Radviliškyje šilumos vamzdžius klojo žymiai brangiau nei kai kurios kitų rajonų įmonės. Ir tai  viskas dažniausiai yra perkama iš mokesčių už šilumą mokėtojų kišenės, tai yra už viską sumoka tiek pensininkai, neįgalieji ir kiti šilumos vartotojai. Labiausiai nustebino, kad buvo pirktos medienos atliekos iš įmonės, kurioje vyko didelis gaisras. Kokios būklės buvo medžio atliekos, už kurias sumokėjo šilumos vartotojai, galite spręsti patys. Beje, darbininkai skundėsi, kad pjuvenos labai blogai degė. Visi šie nepigūs pirkimai padengi iš mokesčių mokėtojų kišenių“,- sakė bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenės nariai skundėsi, kad  Radviliškio ligoninėje labai prastas maistas: „Ligoninėje ir per pusryčius, ir per  pietus visada neša juodos duonos, nors ligoniai sako, kad jos nevalgys. Slaugytoja niekada nepaklausia, ar ligoniai valgys duoną, visą po to tenka  išmesti – gal atiduoda kokiam ūkininkui?“

Bendruomenės narių pastabų sulaukė ir maitinimas mokyklose: „Anūkai nevalgo mokyklų valgyklose, sako, kad maistas neskanus, neįmanoma valgyti“.
Tarybos narys G. Lipnevičius informavo, kad šią problemą žino ir artimiausiu metu domėsis mokyklose tiekiamo maisto kokybe.
Radviliškio miesto problemos

Kaip vieną iš problemų  popietės dalyviai įvardijo negalėjimą neįgaliesiems patekti į centrinės „Norfos“ antrą aukštą – yra tik laiptai. „Beje, tokia problema ir Radviliškio rajono savivaldybėje. Šiuo klausimu buvau susitikęs susitikęs su meru ir jis pažadėjo, kad šią problemą spręs. Tačiau nors jau praėjo beveik pusė metų, darbų pradžios nematyti“,- sakė  G.Lipnevičius.
„Aš kaip vieną iš problemų įvardinčiau šaligatvių nebuvimą gan judriose gatvėse. Vienos iš tokių gatvių būtų Stadiono, Liepų gatvės, Maironio gatvės pabaigoje taip pat nėra šaligatvių. Taip pat aktuali problema – duobėti daugiabučių kiemai“,- spręstinas problemas pasižymėjo bendruomenės pirmininkas.

Buvo paminėta dar viena aktuali problema – miesto parke labai mažai apšvietimo,žmonės bijo sutemus eiti per tamsų parką.
„Kreipiausi dėl kelių asfaltavimo, artimiausiu metu bus tvarkomos Basanavičiaus, Daukanto ir Daujočių gatvės – bus vedamos nuotekos, o vėliau jos bus asfaltuojamos. Mieste bus asfaltuojama ir daugiau gatvių, apie jas informuosiu vėliau“,- sakė  bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius.
Dar buvo aptarta ypač aktuali  aplinkosaugos problema – sekmadienį Aukštelkuose išsiliejusios srutos, kurios dideliais kiekiais tekėjo iš kiaulių fermos į Kruojos upę. Pasak aplinkosaugininkų, buvo trukęs  vamzdis, dabar bandoma atsekti, kur tekėjo srutos.
Dėl savivaldybės turto pardavimo
Popietės metu buvo aptartas klausimas ir dėl savivaldybės turto pardavimo. „Buvo pateiktas klausimas dėl savivaldybės parduodamo turto gyventojams, tačiau nustebino, kad savivaldybė perka butus už 20 tūkst. eurų, o parduota už 5 tūkst. Paklausus, kodėl toks kainų skirtumas, buvo atsakyta: „Taip įvertino“. Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo G. Pilypo klausiau, ar buvo nuėjęs apžiūrėti to būsto – pasirodo, jog nebuvo. Prašiau, kad būtų išimta iš aukciono Antaniškių parko estrada ir atiduota visuomenės reikmėms, vėl atsakė, kad  parkas bus Eibariškių mikrorajone“,-  keistus pardavimus  pakomentavo G. Lipnevičius.
„Teikiau siūlymą dėl Muziejau gatvės įrengimo. Šiam pasiūlymui pritarė ir meras, ir susirinkusi darbo grupė, bet vėl  į aukcioną įtraukė rašytojo  J. Marcinkevičiaus namo pardavimą. Jeigu jau ruošiamės daryti Muziejaus gatvę, reikėtų išimti šį namą iš aukciono, nes jis reikalingas – kito žymaus rašytojo Radviliškyje neturime. Taip išeina, kad  valdininkai sako, jog reikia Muziejaus gatvės, o kita ranka išparduoda muziejaus turtą“,- apie miglotas perspektyvas Radviliškyje turėti jeigu ne Muziejų gatvę, tai nors muziejų kalbėjo G. Lipnevičius.
Dėl žemės mokesčio
Buvo aptartas ir žemės mokestis, nes Radviliškio rajonas – žemdirbių kraštas. „Mums Taryboje pavyko sumažinti žemės ūkio paskirties žemės mokestį. 2020 m. žemės mokestis sumažintas nuo 1,7 proc. iki 1,3 proc., tačiau dar bus galima teikti prašymą sumažinti žemės mokestį dėl nepalankų oro sąlygų, o 2019 m. mokestis sumažintas nuo 1,7 iki 1,1 proc. Kai kurie žemdirbiai už žemę gavo didesnes sąskaitas dėl padidėjusios žemės vertės, kurią 2012 metais benueinantys konservatoriai, vadovaujami A. Kubiliaus, LR Seime patvirtino, kad kas penkerius metus žemės vertė būtų indeksuojama, tai yra, perskaičiuojama pagal rinkos kainą. Gaila, kad kiti Tarybos nariai nepritarė žemės mokesčio sumažinimui nei gyventojams, sodininkams ar verslininkams“,- sakė Tarybos narys G. Lipnevičius.
Dėl higienos priemonių švietimo įstaigose
Buvo iškeltas klausimas dėl lėšų rinkimo švietimo įstaigose. „Darželiuose, mokyklose iš tėvų renkami pinigai tualetiniam popieriui, muilui bei kitoms priemonėms pirkti. Manau, kad tai neturėtų būti – Vilniaus meras griežtai uždraudė tokias rinkliavas. Kreipsiuosi į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją, kad išsiaiškintų situaciją ir teiksiu siūlymą Tarybai, jog skirtų pinigų šioms priemonėms“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Bendruomenės nariai vienbalsiai pritarė, kad mokyklose bei darželiuose nebūtų rinkliavų higienos priemonėms ir įpareigojo Tarybos narį dėl jo kreiptis į Radviliškio rajono savivaldybę.
Išsekus klausimams bei pastebėjimams apie  rajono problemas, buvo aptartos artimiausios bendruomenių kelionės bei šventės.
Kitoje „Kavos popietėje“ dalyvaus  aktorė Inga Norkutė.
„Kavos popietes“, vykstančias „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, organizuoja ir jų dalyvius kavai vaišina bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius, jam padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja, B. Tamoševičienė, E. Siudikienė, S. Skorkaitė, A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019