Socialiniai tinklai

Aktualijos

Vos prašvitus – į eilę talonų pas psichiatrą

Avatar

Paskelbta

data

Lietuva neretai vadinama įvairių negatyvių reiškinių rekordininke. Viena iš sričių – perdėtas vaistų ypač psichotropinių, t.y. veikiančių centrinę nervų sistemą, vartojimas.

Piktnaudžiavimą vaistais bandoma „pažaboti“ raštu
Kad būtų sustabdytas piktnaudžiavimas vaistais, priskiriamais  benzodiazepinų grupei, Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovas R. Mažeika 2018-04-03 pasirašė įsakymą Nr. 1666 „Dėl benzodiazepinų dariniams priskiriamų vaistų stebėsenos rodiklio“. Pasak šio rašto, raminamųjų vaistų šeimos gydytojai 2017 m. skyrė 40 procentų pacientų per daug. Rašte teigiama, kad šie vaistai „buvo skiriami ilgalaikiam gydymui, t. y. ilgiau nei 8-12 savaičių, o tai prieštarauja preparatų charakteristikų santraukose nurodytai gydymo trukmei“.
Šiame rašte rašoma, kad bus stebima, kiek vaistų, priskiriamų benzodiazepinų grupei, išrašo gydytojai ir nuo liepos 1 d. visi šių vaistų išrašymo pažeidimai bus perduodami kontrolės procedūroms.
Pabūgę būsimų sankcijų, šeimos gydytojai savo pacientams neberašo raminamųjų vaistų, o nukreipia juos pas psichiatrą. Ir čia atsiskleidė tikrasis rajono gyventojų, turinčių priklausomybę nuo raminamųjų vaistų, mastas. Pasirodo, tokių  ligonių rajone – tūkstančiai.

Apgultis Psichikos sveikatos centre
Šeimos gydytojams neberašant raminamųjų vaistų, jų reikalaujantys pacientai tiesiog apgulė Radviliškio rajono Psichikos sveikatos centrą. Norėdami gauti taloną pas psichiatrą, žmonės stovi eilėje nuo 6 valandos ryto. „Vienai dienai skiriami 25 talonai pas dvi dirbančias psichiatres ir jie išdalinami per  12 – 15 minučių“,- sakė Psichikos sveikatos centro darbuotojai, dirbantys registratūroje.
Eilėje stovintys žmonės piktinosi, kad neįmanoma pas gydytoja užsiregistruoti telefonu. „Gal telefono ragelis tyčia nukeliamas, kad žmonės skambučiais netrukdytų darbuotojams?“- kilo įtarimų Radviliškio rajono gyventojams.
„Aš 300 kartų bandžiau prisiskambinti ir užsiregistruoti telefonų pas gydytoją, tačiau nesėkmingai. Jau tris mėnesius bandau gauti taloną, tenka atvykti net iš Augmėnų kaimo. O ką daryti, jeigu  be vaistų negaliu gyventi, jau turbūt greitai reikės gultis į ligoninę“,- skundėsi eilėje stovinti moteris.
Apsilankę 8 valandą ryto Psichikos sveikatos centre įsitikinome, kad telefonas nuolat yra užimtas – registruojami pas gydytoją pacientai.
„Vieną žmogų  pas gydytoją registruojame iš „gyvos“ eilės, vieną – telefonu, kad būtų lygybė. Mūsų telefonas yra vienas visam rajonui, tad nieko nuostabaus, kad žmonėms sudėtinga prisiskambinti“,- sakė  Psichikos sveikatos centro darbuotojas Vytautas Mikalauskis.
Beje, šio centro darbuotojai pataria rajono gyventojams pas psichiatrą registruotis internetu, tik jau tada talonus reikia pradėti „medžioti“ nuo 12 valandos nakties, kai tik jie atsiranda sistemoje.

„Labai daug žmonių registruojasi pas psichiatrą norėdami gauti receptą raminamiesiems vaistams, beveik visi talonai atitenka jiems ir pas gydytoją nepatenka ligoniai, kuriems reikia rimtos psichiatro pagalbos“,- sakė Psichikos sveikatos centro darbuotojai.
„Gydytojas galėtų išrašyti vaistų ir iš karto duoti taloną ateiti, pavyzdžiui, po dviejų mėnesių vaistus prasitęsti, tada nereikėtų registruotis“,- siūlė išeiti stovintis eilėje pacientas.
Gal tokiu atveju ir sumažėtų eilės, tačiau pas gydytoją  ir vėl patektų tik raminamųjų vaistų reikalaujantys pacientai, be to, tokios praktikos Lietuvoje nėra. Tad teks bandyti kantrybę stovint eilėje arba bandyti laimę užsiregistruoti telefonu, internetu.

Poliklinikos direktoriaus pavaduotojo komentaras
Šią susidariusią situaciją paprašėme pakomentuoti laikinai poliklinikos direktoriaus pareigas einantį gydytoją Aloyzą Juodį.
„Šeimos gydytojai išrašo tuos vaistus, kuriuos gali išrašyti. Yra raminamųjų vaistų išrašymo ministerijos patvirtinta tvarka, kurios gydytojai turi laikytis. Juk kaip yra – nustatomas faktas, toliau konstatuojama, kad tas faktas neatitinka norminių aktų ir už vaistų išrašymą gydytojui išskaičiuojama iš atlyginimo. O kas nori sumokėti savo pinigais už kito vaistus?
Šeimos gydytojas gali išrašyti psichiatro paskirtus vaistus, kaip ir paskirtus traumatologo – čia nieko naujo. Tačiau pacientas turi pirma  apsilankyti pas psichiatrą, o ten eiti nenori, nes didelės eilės. Šiuo metus gydytoja D. Jankauskienė atostogauja, kai grįš iš atostogų, eilės sumažės.

Buvo laikas, kai žmonės skundėsi, kad negali patekti pas šeimos gydytoją, nes nusipirkti aspirinui reikėjo recepto. Ministerija mums sako mažinti pacientų eiles, tačiau iš kitos pusės didina darbo krūvį. Niekas neklausia, kiek turime gydytojų, kokie jų darbo krūviai. Per dieną šeimos gydytojas turi priimti 35 pacientus, tačiau priima 50. Man taip pat skambina, skundžiasi žmonės, kad negali sergantis depresija patekti pas psichiatrą, nebeturi vaistų. Skambinu psichiatrui, prašau priimti žmogų, kol liga nepaūmėjo. Taip ir kamšome skyles“,- sakė laikinasis Radviliškio rajono poliklinikos direktorius A. Juodis.
Išvada – šeimos gydytojas gali išrašyti psichiatro paskirtus vaistus ir už tai nebus baudžiamas, tik raminamųjų vaistų ilgam laikotarpiui šeimos gydytojai neberašo tiek daug kaip anksčiau, nes yra stebimi ir nenori būti perduoti kontrolės procedūroms. Gydytojai laikosi Sveikatos ministerijos nurodymų, o norintieji gauti raminamųjų vaistų ministerijos klerkų pasmerkti stoti į eilę pas psichiatrą vos prašvitus.

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

23 metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė: viską atperka laimė vaikų akyse

Avatar

Paskelbta

data

Ilgus metus vaiko teisių gynėja dirbanti Rima Butkienė per savo darbo praktiką matė visko – vaikų ašarų ir juoko, tėvų paklydimų ir šeimų džiaugsmo, pradėjus kitokį gyvenimą. Visam gyvenimui moters atmintyje įsirėžė kraupūs vaizdai – visiškai girti kūdikiai, alkani, skriaudžiami, utėlėti vaikai, gyvenantys išmatose ir sveiku protu nesuvokiamame skurde. Iš liūno ji traukė nusikalstančius nepilnamečius, vežė labdarą skurstančioms šeimoms. Moteris atvira – už savo darbą sulaukė ne tik meilės ir pagarbos, bet ir grąsinimų susidoroti. Tačiau visas neigiamas patirtis jai atperka viena – laimė išgelbėtų vaikų akyse. Džiugina širdį ir tėvų padėka.

Pristatome pokalbį su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyresniąja patarėja,  atsakingą už reagavimą į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, Rima Butkiene. 

–Dirbate tarnyboje, kuri gina vaiko teises. Kodėl pasirinkote būtent tokį darbą?

–Aš visada norėjau dirbti su vaikais. Esu baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą chemijos-biologijos mokytojo specialybę. Mano pirmoji darbovietė buvo giliame kaime, mokykloje, kur vienoje klasėje mokėsi pirmokai, antrokai, trečiokai ir ketvirtokai ir aš, tuomet 18- metė, buvau visų tų klasių vienintelė mokytoja. Bestudijuodama atlikau daug pedagoginių praktikų mokyklose, vėliau dirbau mokytoja. Įgytos žinios ir įgūdžiai man visą laiką labai padeda bendraujant su vaikais, jų tėvais ir institucijomis.

O vaiko teisių gynėja, tiesą sakant, aš tapau atsitiktinai. 1997 metais po vaikų auginimo pertraukos vietoje mokytojos darbo tiesiog nusprendžiau pamėginti save kitur, bet vistiek ten, kur būtų darbas su vaikais. Sužinojau, kad savivaldybėje yra laisvų vietų Vaiko teisių apsaugos skyriuje.  Kai pirmą dieną atėjau į darbą, man  padavė Vaiko teisių pagrindų įstatymą, liepė perskaityti ir ateiti rytoj. Kai kitą dieną atėjau, paklausė: „Ar dirbsi?‘‘. Nors buvo baisoka, ar sugebėsiu, pasakiau, kad dirbsiu. Ir, matote, užsibuvau 23 metus. Dėkoju likimui, kad pasirinkau šitą darbą.

–Ką jums reiškia dirbti tarnyboje?

–Vaiko teisių gynėjas – ne profesija. Tai gyvenimo būdas. Dirbti šį darbą man yra garbė, nes matau jame didelę prasmę ir didžiuojuosi.  Visuomet sakau žmonėms, koks mūsų darbas yra svarbus ir atsakingas, kad mes visada siekiame tik geriausio sprendimo, giname šeimą. Džiugu, kad mūsų darbas yra apčiuopiamas, matai jo rezultatą – laimingas vaiko akis, šypseną, girdi juoką. Nors būna ir nesėkmingų atvejų. Myliu savo darbą ir kasdien į jį einu tikrai noriai. 

–Vaikų gynėja dirbate 23 metus. Papasakokite apie tai plačiau? Kokį darbą dirbote, kokių patirčių įgijote?

–Darbą pradėjau nuo paparastos inspektorės. Tada taip vadinosi vaiko  teisių specialisto pareigos. Gavau Vilniaus mieste Antakalnio teritoriją, kuriai priklausė 24 gyvenvietės. Dirbau visus darbus. Pėsčia ar nuosavu automobiliu lankydavau socialinės rizikos šeimas, organizuodavau joms labdarą, kalėdinius renginius. Mokyklose lankydavau nusikalsti linkusius vaikus, dalyvaudavau reiduose, apklausose ir teismuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, gelbėdavau vaikus iš pavojingų sveikatai ir gyvybei sąlygų. Taip pat konsultuodavau Antakalnio gyventojus vaiko teisių klausimais. Žodžiu, savo darbo valandų neskaičiuodavau ir darbo neskirstydavau – kur čia socialinės paslaugos, o kur čia teisinės paslaugos. Į savo darbą net buvau įtraukusi šeimos narius. Vyras mane automobiliu veždavo į atokias vietas ir laukdavo, kol ateisiu. Tikslas buvo vienas – padėti vaikui čia ir dabar.

Pirmą kartą nusvilau, kai grąžinau vaikus motinai, nusprendusi dar kartą jai duoti šansą pasitaisyti ir pačiai auginti vaikus, o po kelių valandų paskambino policijos pareigūnė rėkdama: ,,Važiuok,  susirink vaikus plikus nuo skruzdėlyno!‘‘.

Ne paslaptis, toks darbas yra sudėtingas. Buvau ne tik gerbiama ir mylima, bet ir nekenčiama. Ne kartą sulaukiau gąsdinimų, kad nepasirodyčiau Antakalnio gatvėse, nes susidoros. Grasindavo rašydami, skambindami ne tik į darbą, bet ir į namus. Kartą net buvo atvykę į namus grasinti. Pažinojo mane visas rajonas.  Pro Antakalnio turgelį einant man nuolat socialinės rizikos mamos siūlydavo mėlynių, žemuogių, šermukšnių, maloniai atsisakydavau. Į autobusą įlipus, per visą autobusą iš galo šaukdavo ,,Ateikit inspektore, yra laisvų vietų!‘‘.

–Kas jus labiausiai džiugina darbe?

–Galimybė padėti vaikui ir šeimai bėdoje. Kaip minėjau, susiduriame su įvairiais žmonėmis, sulaukiame įvarių reakcijų. Būna, kad tranko durimis ir grasina skundais ar net susidorojimu, tačiau kartais ateina padėkoti. Tai viską atperka.

–Minėjote, kad be džiugių akimirkų turite ir sunkios bei skaudžios darbo patirties. Gal galite pasidalinti? Kas jus pribloškė, sukrėtė labiausiai?

–Ir anksčiau, ir šiandien labiausiai sukrečia ir pribloškia atvejai, kai matai žiauriai apleistus vaikus. Atsimenu atvejį, kai apsilankius šeimoje, 7 metų vaikas paprašė darbuotojų būti paimamas iš šeimos, o 5 metų sesei liepė neverkti ir eiti rengtis. Tie vaikai maišė vandenį su miltais ir ruošėsi keptis blynus, o namuose buvo šalta, nekūrenama, sienos ir langai apledėję.

Buvo visokių atvejų. Apgriuvusiame name tarp narkomanų ir valkatų landynėje vienas 10 mėnesių vaikas šliaužiojo tamsoje apšašęs, utėlėtas, su mėlynėmis. Buvo atvejis, kai aptikome mėnesio kūdikį, prigirdytą motinos pienu su alkoholiu. Nuo jo iš tolo smirdėjo degtine. Jį reikėjo staigiai susivynioti  į paklodę ir bėgti iš tų namų, kol motina už spintos smaginosi.

Sukrečia, kai randi be tėvų paliktus visiškai mažiukus vaikus nežinia kada valgiusius. Tuomet bėgi į parduotuvę nupirkti jiems ką nors valgyti.

Žudo žmonių abejingumas. Šiais laikais dar būna atvejų (ne vienkiemiuose, bet mieste, daugiabučiuose, kur gyvena daug žmonių), kad vaikai gyvena namuose, kurie apšnerkšti gyvūnų ir pačių tėvų išmatomis. Tie vaikai būna alkani, iš tolo smirdintys, jie net nežino kas yra švari patalynė. Jie bijo atsigulti ant tokios paklodės, kai švarią lovą jiems pasiūlai. Baisu pagalvoti ką jie mato, ką jie patiria. Kodėl to nepastebi kaimynai, kiti aplinkiniai žmonės?

–Be profesinių žinių, kokių asmeninių savybių reikia turėti vaiko teisių gynėjui?

–Būti emociškai stipriam ir empatiškam. Taip pat svarbu neteisti žmonių, nežiūrėti į juos iš aukšto. Niekada nėjau į šeimas ,,užsidėjusi skrybėlės‘‘, neturėjau išankstinės nuostatos, visada stengiausi prisitaikyti prie situacijos, išgirsti žmogų  ir kalbėtis su žmogum paprastai. Vaiko teisių gynėjui reikia būti žmogiškam, kantriam, drąsiam, ryžtingam priimant sprendimus, nebijančiam iššūkių.

–Dirbdama savo darbą tikriausiai turite siekių ir troškimų, kokie jie?

–Didžiausias troškimas, kad  vaikai turėtų mylinčius tėvus ir jaustųsi šeimoje mylimi. Tai yra pradžių pradžia.

–Ar jūsų darbas keičia jus pačią?

–Keičia. Visi pokyčiai sustiprina mane kaip asmenybę. Turiu nuolat augti, tobulėti, prisitaikyti prie pokyčių, įgyti daug žinių ir jas taikyti darbe.

–Kartais vis dar pasigirsta, kad Tarnybos darbuotojai yra vaikų atiminėtojai. Ar susidūrėte su tokiu požiūriu?

–Girdžiu tą nuomonę dėl tų vadinamų grobikų, bet manau žmonės kalba ir komentuoja iki tol, kol patys nesusiduria su mūsų darbu. Visada sakiau ir sakysiu – reikia  kalbėtis, aiškinti žmonėms. Vaiko teisių gynėjo tikslas yra padėti, o ne bausti ar kaip nors pakenkti šeimai.

Neseniai paskambino moteris, norėdama pranešti, kad bijo savo pirmokę dukrą leisti į mokyklą, nes ją užpuolė tos pačios mokyklos trečiokai. Pasakodama ji labai jaudinosi, prisipažino, kad jai taip rankos dreba, kad net telefono negali nulaikyti. Ji jaudinosi ne tik dėl įvykio su vaiku, bet ir dėl to, kad teko paskambinti į tarnybą. Išklausiau ją, paaiškinau, ką ji turi padaryti, ką mes darysime ir atsisveikinant nusiraminusi moteris padėkojo.

Būna atvejų, kai tėvai pasako: „Gaila, kad tik dabar ,,pakliuvome‘‘, o galėjome anksčiau pradėti gyventi kitokį gyvenimą ir tinkamai rūpintis vaikais“.

Dėkui už pokalbį.

Sigita Zumerytė Arlauskienė

Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Tel. 8 616 43424

El.p. sigita.arlauskiene@vaikoteises.lt

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Skaityti daugiau

Aktualijos

Šiaulių kriminalistai pergudravo juos ir draudimo bendrovę apgauti planavusį šilutiškį

Avatar

Paskelbta

data

Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai, prieš pora metų pradėję tirti Raseinių rajone iš automobilio įvykdytą vagystę, kurios metu, anot savininko, buvo padaryta per 13 tūkstančių eurų turtinė žala, buvo priversti bylą nutraukti ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą – dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą ir sukčiavimo. Kaltinimai dėl šių nusikalstamų veikų pareikšti 39 metų Šilutės rajono gyventojui.

2018 metų lapkričio 27-ąją Šiaulių apskrities policija sulaukė pranešimo, kad  automagistrale Klaipėda – Kaunas  automobiliu  VW NEW BEETLE važiavęs vairuotojas, pasibaigus degalams, buvo priverstas automobilį palikti šalikelėje ir eiti į už keleto kilometrų esančią degalinę jų parsinešti. Grįžęs, pasak vyro, jis pamatė, kad, sugadinus keleivio pusės durelių spynelę, buvo įsibrauta į automobilį ir  pavogti jo vadovaujamai bendrovei priklausantys daiktai – nešiojamasis kompiuteris DELL,  fotoaparatas NIKON, papildomas fotoaparato objektyvas NIKOR ir  dvi dėžės su reklamai skirta produkcija – 350 marškinėlių.

Kriminalistai nedelsdami pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Tačiau jiems įtarimą kėlė viena detalė – kritinį degalų kiekį bake vyras tikrai turėjo pastebėti, tačiau kažkodėl jis neužsuko į  degalinę, pro kurią važiavo, jų įsipilti,  o kai už kelių kilometrų automobilis sustojo, tada pėsčiomis grįžo į ją, palikęs transporto priemonę kelkraštyje…

Kol tyrėjai rinko informaciją, šilutiškis kreipėsi į draudimo bendrovę ir pranešė apie jo įmonei priklausančio turto vagystę, nurodydamas, kad patyrė 13 566 eurų tutinę žalą. Kaip patvirtinimą, kad pavogtieji daiktai egzistavo, jis  pateikė  suklastotus dokumentus apie jų įsigijimą. Šių dokumentų  pagrindu už neva pagrobtą  kompiuterį, fotoaparatą ir objektyvą jo  įmonei buvo išmokėta 3000 eurų. Tyrimo metu  nustatyta, kad į įmonės sąskaitą įkritę pinigėliai, buvo pervesti į kitą įmonės sąskaitą, o po to – į vyro nepilnametės dukros sąskaitą ir perimti savo naudai. Likusios 10 566 eurų draudimo išmokos už reklamai skirtas prekes draudimo bendrovė šilutiškio įmonei  neišmokėjo, nes konstatavo, kad jo nurodytas draudiminis įvykis neatitiko draudimo sutarties sąlygų, nes draudimo apsauga prekėms  galiojo tik draudimo vietoje, kuri yra  Šilutėje.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, 2019 metų pabaigoje ikiteisminis tyrimas dėl vagystės buvo nutrauktas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą bei  sukčiavimo, turint tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Pastarasis tyrimas šiuo metu jau baigtas ir perduotas nagrinėti teismui. Kaltinamasis teismo laukia už grotų, nes Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų sprendimu atlieka bausmę  už dar seniau padarytas nusikalstamas veikas – apgaulingą buhalterinę apskaitą, dokumentų klastojimą ir pasikėsinimą sukčiauti stambiu mastu.

                      Atstovė spaudai Gaila Smagriūnienė

Skaityti daugiau

Skaitomiausi