Vitas TOMKUS: Respublikonai ir antirespublikonai (2)

Niekada nemaniau, kad teks tapti advokatų advokatu.

Bet norom nenorom tenka veltis į propagandinį karą su antirespublikonais, nes vis dar manau, kad esu šioks toks kontrpropagandistas. Už tai esu dėkingas savo buvusiems respublikonams kolegoms, nes jei jie nebūtų tokie nuobodžiai monogamiški, monotoniški ir monolitiški, būtų daug sunkiau išlikti mano originaliai „Respublikai”. Nelengva kelioms dešimtims respublikonų konkuruoti su keliais tūkstančiais gerai apmokamų ir dar geriau įsitaisiusių antirespublikonų, bet apmaudžiausia, kad esame priversti juos dotuoti per biudžetą iš savo piniginių. Kur matyta, kad kas nors savanoriškai finansuotų karą prieš save, savo šalį, savo Tautą? Net jei tas karas yra propagandinis ir, kaip madinga sakyti, hibridinis…

Nors advokatų vadas p. Ignas Vėgėlė savo kalboje apie pažeidžiamas žmogaus teises ypač akcentavo „akivaizdžią skiepų naudą” (kam galbūt jau nelabai pritars jau mirę nuo skiepų), antirespublikonų propagandistai sutartinai apsimetė, kad to neišgirdo. Iš pradžių apsimetė negyvais, kaip kokią rusų mešką išvydę. Bet po respublikonų sujudimo staiga visi, kaip pagal komandą, stebuklingai „atgijo” ir sukruto I.Vėgėlę smerkti. Ir vienas per kitą brukti jam „antivakserio” etiketę.

O aš nežinau, kas yra „vakseris”, todėl negaliu savęs priskirti ir prie „antivakserių”. Nes norint ką nors neigti, reikia žinoti – ką?

Labiausiai pasitikiu savo intuicija, kuri ne kartą mane gelbėjo. Nepasidaviau bandos jausmui, kai TSRS laikais visi vardan savo asmeninės gerovės veržėsi į TSKP (Tarybų sąjungos komunistų partijos) gretas, Sąjūdžio laikais nepuoliau stoti ir į naują TSKP (Tėvynės sąjungos konservatorių partiją). Išlikau su Respublika. O tie mano bendražygiai, kurie nuėjo tarnauti ne liaudžiai, o Landsbergio „šaikai”, kaip dabar madinga sakyti, deja, neišliko. Atsidūrė užribyje – paniekinti, pažeminti ir užmiršti…

Bet grįžtame prie furoro, kurį sukėlė advokatų vadas. Mano manymu, antirespublikonams pakvipo išdavyste. Ne paslaptis, kad beveik visų profesinių ir visuomeninių organizacijų vadovai yra apmokėti ir paruošti Atviros Lietuvos Fondo, t.y. patikrinti Džordžo Sorošo kadrai. Ir nors teigta, kad bus sukurta pilietinė visuomenė, visi tie „piliečiai” sulindo į valdžią arba prie įvairių fondų lovio, tad protestuoti ir kovoti prieš valdžios išsigimimą dabar tenka paprastiems Lietuvos piliečiams arba gatvės politikieriams. Jie dažnai būna naivūs, kai kas net tebetiki „geru caru” arba „prezidentu”, nori, kad juos priimtų ir išklausytų. O po to pasitaisytų ir nebelaikytų visų „durniais” ir „KGB agentais”.

Negi dar iki šiol nesupranta, kad ieško teisybės pas tuos pačius „KGB agentus”?! Juk tie infiltruotieji valdžioje ir įslaptinti dar 75 metams bus priversti šaukti apie puolančius rusus ir kitus pravardžiuoti „KGB agentais”, nes yra nerašyta vagių taisyklė – šaukti ant kitų: „Gaudykite vagį!” O kad jie vagys – tai faktas. Išvogė kolūkius, gamyklas, laivyną, avialinijas, bankus. Baltarusijos opozicijos pinigus, ES Lietuvai skirtas lėšas ir net su vyrukais iš KGB, atsiprašau, VSD milijoninius kyšius už CŽV kalėjimus išsidalijo. (Kam tai nepatiko – išskrido pro langą!) O kai Amerika pati save viešai demaskavo ir visa tai paskelbė savo spaudoje, nusikaltėliai valdžioje apsimetė „durniais”. Iki šiol neigia čia buvus CŽV kalėjimus ir tvarkingai moka baudas už tuose kalėjimuose pažeistas žmogaus teises.

Nesistebėkite ir nesipiktinkite, kuomet apsivogę valdininkai, tarnautojai ir politikai apsimeta „durniais”. Taip elgiasi dauguma nusikaltėlių, kuriems psichiatrijos ligoninių palatos yra mielesnės nei kalėjimų kameros. Bėda ta, kad ir su savo piliečiais jie pradeda komunikuoti kaip su „durniais”. Be diskusijų, be oponentų, per 75 m atstumą, vietoj argumentų pasirinkdami ašarines dujas, o kai kada net gumines kulkas. O ką belieka daryti? Kaip atsakyti savo rinkėjams, už ką mokame baudas, jei nebuvo kalėjimų? Kodėl perkame rusų dujas per tarpininkus, jei šimtus milijonų išleidome „Independence” terminalui? Kam naudojame baltarusių elektrą ne tiesiogiai, o brangiau ir per Latviją? Vienintelis teisingas atsakymas: mums taip liepė šeimininkai, vadinamieji sąjungininkai, kurie svetimomis rankomis daro nusikaltimus, o paskui patys savo parankinius demaskuoja ir tyčiojasi, versdami mokėti baudas už juos. Bet tokiu atveju kiltų dar baisesnis klausimas: kas toji mūsų valdžia ir kas mus valdo? Kad juos valdo pinigai – mes jau žinome. Kad niekada to neprisipažins ir nepripažins – irgi faktas. Jei nebus sukurtas Tautos Tribunolas, daug kas išvengs ir atpildo. O jis niekada nebus sukurtas, jei ir toliau prašysime iš nusikaltėlių tam leidimo.

Kas netiki, lai pabando recidyvistą įkalbėti atkurti mirties bausmę. Koks kvailys pats sau duobę kasis? Nebent mūsų Seimas, kuris vis dar naiviai tiki, kad žmogaus teisės yra išduodamos, o ne iškovojamos. Tad kai apie jas prabilo advokatų vadas, jie net nesuvokė, kad toks yra advokatų darbas. Priėmė tai kaip iššūkį antirespublikonų sistemai. Išvadino jį išsišokėliu politikieriumi. Akimoju visi tapo teisės mokslų „profesoriais”: pradedant Prezidentą Rolandą Paksą pardavusia bei konservatoriams parsidavusia buvusia milicininke Toma Birmontiene su EBSW viešųjų ryšių specialistu ir bankrutavusio konservatorių „Veido” leidėju Algimantu Šindeikiu ir baigiant medicinos specialistais, kuriems labai nepatiko, kai jiems patiems patarinėjo savamoksliai daktarai. Pasirodo, kai labai reikia, jie patys akimirksniu tampa teisės mokslų „profesoriais”, jau nekalbant apie antirespublikonus propagandistus, kurie pamatines vertybes – žmogaus teises ir laisves – palygino su iš pasigėrusio vairuotojo atimtomis teisėmis…

Ką gi, pakalbėsiu apie teises. Nepatikėsite, bet emigrantai irgi yra žmonės, kuriems galioja žmogaus teisės ir jų nevalia ignoruoti. Jie tikrai atbėga ne į Lietuvą. Jie tik nori ją perbėgti, kad greičiau pasiektų išsvajotąją Vokietiją, į kurią juos taip maloniai kvietė „Frau” Merkel. Tai kodėl mes juos gaudome ir kaip gyvulius už vielinės tvoros uždarome? Kodėl norime išleisti šimtus milijonų, kad atsistvertume nuo jų antplūdžio? Ar ne paprasčiau ir ne pigiau būtų jų kelyje įrengti rodykles, nurodančias kryptis į Vokietijos pusę, o pasiklydusius ir pavargusius mūsų savanoriai galėtų net pavėžėti. Bent iki Lenkijos, o gal net iki Vokietijos pasienio.

Žinoma, su sąlyga, jei atbėgėliai, prabėgėliai ir pabėgėliai dar turės pinigų. Nes kaip rodo Andriaus Tapino bei jo kolegų pavyzdys Lietuvos savanoriai mums yra ne tik brangūs, bet ir labai brangiai kainuoja. O pabaigai noriu advokatą Igną Vėgėlę nuraminti: kuo greičiau Tamstą antirespublikonai išmes iš „elito” – tuo mums, respublikonams, bus geriau. Nežinau, kaip dėl Prezidento sosto, bet į Tautos Tribunolo vadovo postą geresnio kandidato šiandien neįsivaizduoju. Manau, kad darbo bus per akis, nes ką teisti jau pats matot. (Jei dar ne, įsijunkit bet kurį TV kanalą.)

Total
7
Shares
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Related Posts