Aš pripažįstu medicinos specialistų ir net politikų nuomones apie įvairius skiepus ir jų naudą, bet nemažiau pasitikiu ir savo sveiku protu. Kuomet visokio rango ir raugo „specialistų“ išvados prasilenkia su sveiku protu, aš pasikliauju intuicija, kuri remiasi savisaugos instinktais.
Deja, aklai pasitikėti medikais ir farmacininkais negaliu, nes sveikas protas sako, kad jie lengvai paperkami ir kai kurie yra labai nesąžiningi.
Puikiai prisimenu, kaip juos tuntais ir po vieną farmacinės kampanijos vežiojo po egzotiškas šalis, atseit, įvairiems seminarams. O iš tikrųjų tam, kad prastumtų į lietuvišką rinką įvairius neaiškius vaistus.
Neužmiršau ir „Pfizer” atstovų Lietuvoje, kurie papirkinėjo spaudą, kad ši pagelbėtų į kompensuojamų vaistų sąrašą įrašyti jų gaminius. Nors pasaulio spauda jau tada rašė, kad „Pfizer” gaminami depresantai sukeldavo pacientams panikos priepuolius, o jų „Viagros“ vartojimas baigdavosi dar baisesnėmis pasekmėmis, kurių neminėsiu, nes nesu tikras, ar kuris iš mano skaitytojų nėra šiuo metu tabletės prarijęs – dar užsprings, nepabaigęs akto.
Tai ne sąmokslo teorija ir ne melagystė. Jei 15 min. ar kuris kitas svetimšalių portalas tai neigs, bus paduoti į teismą, nes aš privalau apsaugoti savo tėvynainių sveikatą, kas dažnai nerūpi užsienio investitoriams ir parsidavusiems politikams.
Kai faktus apie „Pfizer“ vaistų gamintojus „Respublika“ perspausdino Lietuvoje, JAV ambasada mus įtraukė į „juoduosius sąrašus“ ir išplatino apie mane dezinformaciją, kurią vėliau paviešino Vikileaks ir ja ilgai mėgavosi sorososai Kuolys, Radzevičius ir 15 min. portalas. Pastarųjų reakciją suprantu – iš kieno rankų ėda, to ir giesmę gieda. O štai Amerikos ambasada išsidavė, kad jai farmacininkų pelnas yra svarbesnis nei vietinių čiabuvių sveikata ar net gyvybė.
Tad kodėl aš dabar turėčiau aklai pasitikėti „Pfizer” gamintojais? Kiek žinau, naujus vaistus paprastai bando ne mėnesiais, o metais. Juk sveika nuovoka kužda, kad šalutiniai poveikiai gali pasireikšti ne tik iš karto, bet ir po daugelio metų. Todėl „ura patriotizmas“ ir politikų entuziazmas kuo greičiau visiems suleisti skiepus man kelia nerimą ir negerus įtarimus: arba jie, kaip ir dauguma žiniasklaidos, yra papirkti, arba, kaip visada, kvaili ir neatsakingi.
Esu ne kartą matęs, kaip mano buvę sąjūdžio bendražygiai arba TSRS deputatai, Lietuvoje gavę aukščiausius postus, akivaizdžiai išeidavo iš proto. Štai tik keli pavyzdžiai: „Geriau durnas, bet savas!” (LTSR AT pirmininkas V. Landsbergis); „Lietuvoje atsakau už viską, išskyrus ekonomiką!” (Vicepremjeras Z. Vaišvila); „Nuvertę prezidentą R. Paksą, gyvensime skaidriai kaip niekad!” (Seimo Pirmininkas A. Paulauskas); „Įvedus eurą, kainos nesikeis!” (Prezidentė D. Grybauskaitė ir premjeras A. Butkevičius); „Moralė nėra šio pasaulio dimensija!” (LB pirmininkas V. Vasiliauskas)…
Galiu Tamstoms pateikti aibę pavyzdžių, kuomet mūsų politikai, tapę ministrais, premjerais ir net prezidentais, prarado nuovoką, nebesiorientavo tikrovėje, atitrūko nuo žmonių bei gyvenimo, priiminėdami vis kvailesnius ir idiotiškesnius sprendimus. Bet bijau, kad patys neišprotėtumėte sužinoję, kokie bukapročiai kartais mus valdo.
Argi protingas politikas išleistų milijonus švediškų kronų Ignalinos AE saugumui, prieš ją nugriaudamas? Ar kas skirtų kelis šimtus milijonų Būtingės terminalo statybai, o po to padovanotų „Mažeikių naftos” investitoriams už 1 litą? Argi bent kiek proto turintis žmogelis nuomotų laivą tris kartus brangiau nei kainuoja pats laivas? Ar draskytų „Snoro“ banką, turintį didžiausią klientų aptarnavimo tinklą Lietuvoje, kad po to pareikštų, jog metas nuo nulio steigti lietuvišką banką?
Jeigu visos šios ir panašios kvailystės, mūsų valdžiai buvo padiktuotos ne sveiko proto, o – „iš viršaus”, juo labiau nematau reikalo jos nurodymais aklai pasitikėti. Nemąstantys parsidavėliai politikai žmonėms yra dar baisesni nei psichiatrinės ligoninės pacientai, kuriems kartais galima dantį užkalbėti. O šantažuojami ir papirkti piliečiai tėra aklas įrankis, kurie vadovautis protu neturi jokios teisės. Jie vadovaujasi tik savisaugos instinktais.
Pavyzdžiui, paimkim, kad ir paskutinius „proto bokštus“, kurie mus valdo: Kodėl jie per jėgą persekioja tuos, kurie skiepytis nenori, ir neskuba skiepyti tų, kurie net be eilės lenda? Juo labiau, kad skiepų skaičius yra labai ribotas. Juk sveika nuovoka šaukte šaukia: iš pradžių skiepykime savanorius, ir nebebus tautoje jokio susiskaldymo! Deja, nei Prezidentūroje, nei Seime, nei Vyriausybėje sveiko proto nerasta. Arba priešingai. Visi tokie protingi, kad jau baigia išeiti iš proto: susikoncentravo į privilegijas ir padėjėjų algas, bendrus WC ir išsigimėlių Stambulo konvenciją, užmaskuotą smurtu prieš moterį. Patys bemeluodami taip susipainiojo, kad gina moterų teises ir tuo pačiu moterų lytis naikina – tad kas prieš ką smurtaus, pats velnias nebesusigaudo. Argi Tamstoms tai neprasilenkia su sveika logika?
O kokias finansines nuobaudas Teisingumo ir Tatuiruočių ministerija rengiasi įteisinti piktiems komentatoriams? Iki 3000-ių eurų! Prisipažinsiu, kad ir man nepatinka nešvankūs komentarai po straipsniais, bet, manau, viskam yra proto ribos: jeigu po išvardintų valdžios kvailysčių paprastas žmogus nebegalės net garsiai nusikeikti, bijau, kad anksčiau ar vėliau liaudis griebsis už šakių…
Nemanau, kad vietinė valdžia to nori. Įtariu, kad labiau to pageidauja „Gerovės valstybės”, kaip kad įvardino Gitana, kūrėjai. Norint eilinį kartą eksproprijuoti pinigus ir turtą, vien tik stiprios policijos ir kariuomenės neužtenka. Nes ten irgi tarnauja žmonės, kurie turi savo namus ir šeimas, kurias reikia patiems išlaikyti. Tad bet kada gali savo tautiečius, o ne išsigimusius liaudies tarnus paremti. O revoliucijai reikalinga kritinė žmonių masė, kurią skubiai reikia pagaminti. Bomžai ir benamiai tam netinka – pernelyg jų mažai, be to, dalis neasocialūs ir neadekvatūs. (Tokius kartais net reikia sergėti, kad paskui būtų ką į „prižiūrėtojus” paskirti.)
O štai smulkių ir vidutinių verslininkų luomas – idealus įrankis revoliucijoms: dar ne pensininkai, energijos turi, žino, kas yra pinigai, tad belieka, kad jie juos prarastų. Todėl ir duotas nurodymas kuo ilgiau juos žlugdyti ir pratinti prie varganų išmokų. Todėl ir uždarė net tokius amatininkus kaip batsiuviai, laikrodininkai, kurie net normaliame gyvenime saugiai už storo stiklo sėdi, automobilių salonus, kuriuose vos vienas kitas klientas apsilanko, muziejus, parodas ir gatvės prekybą.
Kai po trečios ar penktos epidemijos bangos, jie dėl laiku negrąžintų bankams kreditų praras savo verslą ir net gyvenamą plotą, bus norom nenorom priversti išeiti į gatves. Tai jie bus tie „kareiviai”, kurie gatvėse sės paniką ir chaosą. (Repeticijas Amerikoje ir Europoje jau rodo per televizijas.) O kai sukils visas gaivalas, ir žmonės vieni kitus naikins ir žudys, bus pasitelkta tikroji kariuomenė. Galbūt net NATO, kuriai mūsų durniai valdžioje – Vieninteliai pasaulyje! – įsipareigojo kasmet sumokėti net pusę procento daugiau nei reikia, kas patuštins mūsų varganą Lietuvos biudžetą net keliais šimtais milijonų.
O jau tada prasidės Gerovės valstybės kūrimas. Kažkas panašaus į komunizmo ir socializmo su kapitalizmo likučio priemaišom. Šį kartą sveika nuovoka kužda, kad tas „likutis”, įsitaisęs saugioje teritorijoje, valdys ne tik mūsų prarastą turtą, bet ir sąmonę, pasąmonę, šeimas ir vaikus. (Įtariu, kad pensininkai čia neįskaičiuoti – gal dėl to nuo jų skiepyti visus ir pradėjo?)
