Radviliškio miesto centras vis dažniau minimas ne kaip bendruomenės traukos vieta, o kaip erdvė, kurioje nyksta elementarios viešosios tvarkos ribos. Gyventojų pasakojimai apie atvirą girtavimą, nesaugumo jausmą ir apleistas viešąsias erdves jau seniai peržengė pavienių nusiskundimų ribas – tai tapo kasdiene miesto realybe. Akivaizdu, kad problema nebėra vien socialinė. Tai – viešosios tvarkos, politinės atsakomybės ir savivaldos neveiklumo klausimas.
Jau anksčiau rašėme apie po savivaldybės langais, pagrindinėje miesto aikštėje, besirenkančius ir viešai girtaujančius asmenis. Šiandien į viešumą iškyla dar vienas, gal net ryškesnis simbolis – girtavimo vieta virtęs viešasis miesto tualetas ir „Norfos“ parduotuvės prieigos. Visų šių viešųjų erdvių fone ypač ryškiai pasigendama vieno dalyko – realios atsakomybės ir aktyvaus veikimo iš tų, kuriems tai pavesta priežiūra: savivaldybės vadovų, administracijos ir politinių sprendimų priėmėjų.
Viešasis tualetas – miesto centro degradacijos veidrodis
Ryškiausiu šios situacijos simboliu tapo viešasis tualetas miesto centre, šalia prekybos centro „Norfa“. Vietoj saugios, visiems skirtos viešosios paslaugos jis, pasak vietinių gyventojų, virto neoficialia girtavimo landyne, kurioje nejauku, o kartais ir pavojinga lankytis – ypač su vaikais.
Pastarosiomis dienomis socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Kas vyksta Radviliškio krašte?“ ir kitose grupėse, pasirodę gyventojų liudijimai piešia niūrų vaizdą: tualeto patalpose nuolat buriuojasi neblaivūs asmenys, geriama, triukšmaujama, o bet koks bandymas pasinaudoti paslauga virsta rizika.
„Vaikas užsinorėjo į tualetą – nuvedžiau ir buvo baisu net įeiti. Viduje susirinkę geria alų, eini su baime, kad negautum per galvą. Ar tai normalu?“ – rašo radviliškietė.
Panašias patirtis patvirtina ir kiti miestiečiai. Moterys teigia vengiančios eiti vienos, ypač tamsiu paros metu, tėvai sako, kad vaikai bijo net artintis prie šios vietos.
„Nejauku užeiti vienai, kai tokia kompanija renkasi ten pagerti. Niekada nežinai, kas jiems galvoje“, – rašo viena komentatorė.
Tai ne pavieniai emocingi pasisakymai – tai nuoseklus ir pasikartojantis gyventojų liudijimas apie nesuvaldytą situaciją miesto centre.
„Prižiūrima“, bet nekontroliuojama
Savivaldybės atsakymas šiuo klausimu tik dar labiau išryškina problemos mastą. Oficialiai teigiama, kad viešasis tualetas esą yra prižiūrimas, tačiau realybėje nėra jokios nuolatinės kontrolės: neįrengtos vaizdo stebėjimo priemonės, nevykdomi tiksliniai patikrinimai, o atsakomybė už viešąją tvarką formaliai perkeliama policijai.
Policija, savo ruožtu, reaguoja tik gavusi pranešimus. Kitaip tariant, problema laikoma neegzistuojančia tol, kol ji nėra „įforminta“ skundu. Tai klasikinė neveiklumo schema: jei niekas neparašė – vadinasi, viskas gerai.
Socialinė atskirtis, perkelta į viešąsias erdves
Diskusijose gyventojai įvardija ir gilesnį problemos sluoksnį – dalis viešose vietose besirenkančių asmenų yra benamiai ar socialinių paslaugų gavėjai. Savivaldybė savo atsakyme pabrėžia, kad Radviliškio rajone esą skiriamas didelis dėmesys socialinės atskirties mažinimui.
Pateikiami skaičiai: rajone veikiantys nakvynės namai šiuo metu teikia laikino apnakvindinimo paslaugą 13 asmenų, laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 2 d. iki vasario 28 d. – visą parą, be eilių, o gyventojai dienos metu neprivalo palikti patalpų.
Formaliai tai piešia pakankamos socialinės pagalbos sistemos vaizdą. Tačiau miesto centro realybė kelia logišką ir nepatogų klausimą: jeigu paslaugų pakanka, jos teikiamos visą parą ir nėra eilių, kodėl viešosios erdvės tampa šios sistemos pakaitalu?
Atsakymas akivaizdus – problema slypi ne tik paslaugų kiekyje, bet ir jų organizavime, turinyje bei kontrolėje. Kai socialinė pagalba egzistuoja tik popieriuje, jos pasekmės persikelia į aikštes, tualetus ir prie prekybos centrų – ten, kur susiduria su kitų gyventojų saugumu.
Komitetas, kuris apsiribojo kalbėjimu
Sausio 22 dieną Radviliškio rajono savivaldybės Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas girtavimo viešose vietose ir nelegalios alkoholio prekybos klausimas. Policijos atstovas aiškiai konstatavo: galiojanti teisinė bazė neleidžia efektyviai kovoti su sisteminiais pažeidėjais.
Tai buvo momentas, kai politinė atsakomybė turėjo virsti veiksmais. Tačiau to neįvyko. Redakcijai kreipusis į komiteto pirmininkę Zitą Žvikienę, prašant įvardyti konkrečius sprendimus ar iniciatyvas, kokius planuoja teikti siūlymus ar problemų sprendimus, jokių atsakymų Z. Žvikienė nesugebėjo pateikti. Viešai prieinamo posėdžio pabaigoje pati pirmininkė apsiribojo konstatavimu, kad svarbiausia – jog „padiskutavome“.
Kyla esminis klausimas: kam reikalingas komitetas, kuris net nesugebėjo suformuoti pasiūlymo, kaip mažinti girtuoklysę miesto centre – net ir po mero langais?
Bejėgystė ar pasirinktas neveiklumas?
Z. Žvikienės teiginiai komitete, esą ji neturi realių galimybių spręsti situaciją, kelia rimtų abejonių. Komiteto pirmininkė kartu su komiteto nariais turi teisę inicijuoti sprendimų projektus, teikti siūlymus Tarybai, reikalauti administracijos veiksmų. Nei vienas iš šių instrumentų po posėdžio nebuvo panaudotas.
Dar svarbiau tai, kad Z. Žvikienė yra ir Seimo nario Sauliaus Luščiko patarėja. Tai reiškia tiesioginę jungtį tarp vietos problemų ir nacionalinio lygmens sprendimų. Vis dėlto nei patarėja, nei parlamentaras iniciatyvos neparodė.
Redakcija kreipėsi tiek į Seimo narį, tiek į jo patarėją, prašydama įvertinti policijos įvardytas teisines spragas ir atsakyti, ar planuojama inicijuoti teisės aktų pakeitimus ar kitus sprendimus, kad būtų stabdoma nevaldoma girtuoklystė miesto centre, bet atsakymų nesulaukta. Tai jau ne procedūrinė pauzė, o sąmoningas pasirinkimas tylėti.
„Jei nėra skundo – nėra problemos“
Vienintelis oficialų atsakymą pateikė rajono meras Kazimieras Račkauskis. Meras, ir vėl pateikė poziciją, kurioje jis atrodo tarsi… iškritęs iš medžio. Jo pozicija tapo visos situacijos vos ne komišku apibendrinimu: savivaldybė nėra gavusi oficialių nusiskundimų, todėl nebuvo pagrindo imtis veiksmų.
Tokia logika perkelia atsakomybę gyventojams ir iš esmės paneigia savivaldos paskirtį. Savivaldybė turi pareigą veikti prevenciškai, o ne laukti, kol problema bus „įforminta“.
Policija kalba apie ribotas galimybes, politinis lygmuo – tyli. Taip atsakomybė išgaruoja tarp institucijų.
Nors problema matoma visiems – sprendimų nėra
Viešasis tualetas miesto centre šiandien tapo akivaizdžiu įrodymu, kad viešosios tvarkos problema Radviliškyje ne tik egzistuoja, bet ir yra toleruojama. Gyventojai kalba apie nesaugumą, žiniasklaida tai fiksuoja, policija pripažįsta teisinį bejėgiškumą, o savivaldybė atsisako prisiimti politinę atsakomybę.
Klausimas šiandien jau nebe ar problema yra. Ji yra. Klausimas, tik kiek ilgai miesto vadovai rodys savo bejėgiškumą ir ar girtuokliavimas miesto centre nuo šiol taps nauja norma.
Emilija Laukagalytė
