Socialiniai tinklai

Aktualijos

Rugsėjį – padidintas policijos dėmesys vaikų saugumui

Avatar

Paskelbta

data

Prasidėjus naujiems mokslo metams, į gatves ir kelius tradiciškai sugrįžta jaunieji eismo dalyviai. Po vasaros atostogų darželinukai, moksleiviai, studentai vyks į mokymo įstaigas autobusais ir automobiliais, dviračiais ir paspirtukais. Intensyviame eisme dalyvaus daugiau pradedančiųjų vairuotojų, keliuose padidės transporto priemonių srautai.

Rugsėjo mėnesį policijos pajėgos prie ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų bus sustiprintos

Visą rugsėjį policija išskirtinį dėmesį skirs vaikams ir jų saugumui. Pareigūnai sustiprins patruliavimą greta mokyklų ir vaikų darželių esančių sankryžų, užtikrindami eismo saugumą. Bus rengiamos įvairios priemonės užtikrinančios Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Išskirtinis dėmesys bus skiriamas ir žmonių masinio susibūrimo vietoms (prekybos centrams, renginių ir pramogų vietoms, traukos objektams ir pan.). Pareigūnai prižiūrės prekybos įmones, prekiaujančias alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, kad nepilnamečiai neįsigytų alkoholio ir tabako gaminių.

Keliuose bus organizuojami atsitiktiniai mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimai, transporto priemonių techninė būklė.

Kartu bus siekiama užtikrinti ir kontroliuoti, kad moksleivius vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai, vaikus lydintys suaugę asmenys laikytųsi nustatytų keleivių vežimo reikalavimų, tikrinama, ar vairuotojai naudoja vaikų prisegimo sistemas, ar tinkamai pritvirtinamos specialios kėdutės, ar keleiviai automobilio priekyje ir gale naudoja saugos diržus.

Visą rugsėjo mėnesį mokymo ir policijos įstaigose bus organizuojamos saugaus eismo pamokos, skaitomos paskaitos, organizuojami susitikimai su moksleiviais ir studentais, vykdomos suaugusiųjų konsultacijos, organizuojami kiti prevencinio pobūdžio renginiai.

Policijos pareigūnai sieks atkreipti jaunųjų eismo dalyvių dėmesį į drausmingumą, atsakingumą už savo elgesį kelyje, kad jie būtų saugūs ir nepatektų į eismo įvykius.

Policijos patarimai
Vaikus į mokymo įstaigas vežantiems suaugusiesiems:


•    Dalyvaudami eisme, laikykitės Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir rodykite pavyzdį vaikams.
•    Naudokite saugos priemones: specialias kėdutes, saugos diržus, net važiuodami trumpą atstumą.
•    Sustokite išleisti vaiką tokioje vietoje, kad jam nereikėtų eiti per gatvę, arba palydėkite vaiką per kelią.

Vaikams, keliaujantiems viešuoju transportu:

•    Laikykitės už turėklų, elkitės drausmingai.
•    Įlipkite į autobusą (troleibusą) ir išlipkite iš jo tik jam visiškai sustojus stotelėje.
•    Išlipę iš autobuso (troleibuso), į kelią ženkite tik paėję toliau už sustojusios transporto priemonės, o ne prieš ją.
•    Per kelią eikite tik per pėsčiųjų perėją, įsitikinę, kad automobiliai sustojo praleisti ir eiti per gatvę yra saugu.

Vaikas keliauja dviračiu ar paspirtuku:

•    Dviračiu arba jam prilyginamu elektriniu paspirtuku keliu gali važiuoti vaikai nuo 14 metų (turintys atitinkamą pažymėjimą – nuo 12 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų).
•    Vaikai iki 18 metų privalo segėti saugos šalmą.
•    Per pėsčiųjų perėją einama nulipus nuo dviračio ar paspirtuko.
•    Pro pėsčiuosius reikia važiuoti lėtai, prireikus – įspėti garsiniu signalu.

Vaikas keliauja pėsčiomis:

•    Tėvai kartu su vaiku pirmiausia turėtų pereiti numatytu pėsčiųjų maršrutu ir aptarti su juo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, akcentuoti vietas, kur gali kilti pavojus.
•    Per kelią eikite tik per pėsčiųjų perėją, jeigu perėjos nėra – gerai apžvelgiamoje vietoje, įsitikinę, kad eiti saugu.
•    Eidami per kelią, nesinaudokite mobiliaisiais telefonais, ausinukais.
•    Neišeikite į kelią iš už stovinčių automobilių, kliūčių.
•    Eikite tik pėsčiųjų takais, šaligatviais arba kelkraščiu, neikite per skiriamąją juostą arba dviračių takais.
•    Suaugusieji, eidami per kelią, paimkite vaiką už rankos ir asmeniniu pavyzdžiu rodykite vaikui, kaip atsakingai ir sąmoningai dalyvauti eisme.

Lietuvos policijos informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Aktualijos

Konservatoriai su „valstiečiais“ ir socialdemokratu korupcija įtariamai direktorei padidino atlyginimą

Avatar

Paskelbta

data

Balandžio 30 d. vyko neeilinis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi balandžio 1 d. posėdyje atidėti klausimai – dėl Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Irenos Janušonienės 2020 m. darbo ataskaitos tvirtinimo bei dėl jos atlyginimo padidinimo.

Praėjusiame Tarybos posėdyje Radviliškio poliklinikos vadovės ataskaita nebuvo tvirtinama, nes ji posėdyje negalėjo dalyvauti dėl nušalinimo nuo darbo, nes  buvo įtariama dėl korupcijos, o dar vėliau atšauktame neeiliniame Tarybos posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos.

Įtarimai korupcija neturi jokios įtakos…

Prieš Radviliškio poliklinikos direktorės veiklos ataskaitos tvirtinimą Tarybos narys Gediminas Lipnevičius suabejojo, ar galima ją tvirtinti dėl direktorės įtarinėjimo korupcija. „Jeigu mes patvirtinsime ataskaitą už 2020 metus, o vėliau paaiškės, jog ji susijusi su korupciniais veiksmais, kaip galime už ją balsuoti?“,- pasiteiravo Tarybos narys.

„Finansinėse ataskaitose yra nurodomos pirkimo sutartys – ką matau, tą pajamuoju, tad kaip įtarimai korupcija gali turėti įtakos ataskaitai? Jeigu bus pripažinta, kad buvo atlikti kažkokie korupciniai veiksmai, tokiu atveju pinigai sumokami į visai kitą fondą. Paslaugos, suteiktos ligoniams, yra apmokamos iš Ligonių kasų, mūsų pajamas ir išlaidas tikrina „Sodra“. Net  jeigu padaroma klaida ir ligoniui neteisingai paskiriami vaistai, mokame žalą Ligonių kasoms“,- sakė poliklinikos direktorė I. Janušonienė, tikindama, jog ant jos kritęs korupcijos šešėlis jokios įtakos įstaigos veiklos ataskaitai neturi.

Vyksta tyrimas…

Tarybos narys G. Lipnevičius paprašė savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjo Arnoldo Matuzevičiaus pakomentuoti, kaip vyksta tyrimas dėl įtarimo korupcija Radviliškio poliklinikoje, nes Tarybos nariai neturi jokios informacijos.

„Šiuo metu, kaip buvo minėta, vyksta tyrimas, jo medžiaga neviešinama. Manau, jog asmens veiklą bei įstaigos ataskaitą sieti su vykstančiu tyrimu neetiška“,- savo nuomonę išsakė teisininkas, kuri Tarybos nariams net sukėlė šypseną. Tarybos nariams taip ir liko neaišku, kaip pareikšti įtarimai dėl korupcijos darbo vietoje neturi jokios reikšmės ir dar jų svarstymas neetiškas!

Septyni Tarybos nariai nebalsavo dėl pritarimo 2020 m. Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo veiklos ataskaitai, o 13 balsavo už.

Direktorei alga bus padidinta

Kadangi dauguma Tarybos narių pritarė Radviliškio poliklinikos direktorės ataskaitai, tad buvo pritarta ir jos atlyginimo kintamosios dalies padidinimui.

Aiškinamajame rašte, pateiktame Tarybos nariams, teigiama, jog „Atlikus VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 2020 m. veiklos vertinimą, nustatyta, kad kiekybinių ir kokybinių rodiklių įvykdymo balų suma yra – 80 balų (atitinka 20 procentų mėnesinės algos kintamosios dalies pagal Aprašo II skyriaus 4.2.4 punktą „IV grupės įstaigos balai“ dalį). Vadinasi, nors paskui įstaigos vadovą ir velkasi specialiųjų tarnybų įtarimų šleifas, jis vis tiek nusipelno didesnio atlyginimo.

Konservatoriams, „valstiečiams“ ir socialdemokratui įtarimai korupcija – ne kliūtis didinti atlyginimą

Tarybos narių konservatorių, „valstiečių“ ir socialdemokrato balsais korupcija įtariamai Radviliškio poliklinikos direktorei  padidino atlyginimą. Už  jos atlyginimo padidinimą balsavo: „valstiečiai“ K. Dambrauskas, J. Povilaitis, M.Pauliukas, konservatoriai: A. Budrikas, S. Dišlė, A. Grabauskas, P. Kablys, J. Kvėglys, S. Nakutis, I. Palionienė, E. Pranevičius, G. Verdingas, socialdemokratas J. Pravilonis.

Prieš tai, kad poliklinikos direktorei būtų padidintas atlyginimas, balsavo 7 Tarybos nariai. Tačiau pritarus daugumai, I. Janušonienės atlyginimo kintamoji dalis buvo padidinta maksimaliai –  20 procentų.

Jonas Petrikas

Skaityti daugiau

Aktualijos

Daugiau – nereiškia geriau

Avatar

Paskelbta

data

Girdėjau diskusijas apie keturių dienų darbo savaitės įvedimą. Apsidžiaugiau – SUPER! Galėčiau daugiau laiko skirti sau, saviugdai, daugiau praleisčiau laiko su žmona ir savo mažyliais. Pagaliau perskaityti vieną kitą knygą, kurių niekaip nespėju „įveikti“, per tą amžiną lėkimą. Mat dar įsitaisiau šunį – vaikai labai norėjo…  Mane puikiai supras tie, kas  yra nesenai vedę, turi tik ką įsigytą hipotekinį NT.., lizinginį auto ir t.t…  Na, taip sakant, amžinam skubėjime  – artimiausiems dvidešimt metų, ir tai, jei pasiseks. „Bliamba“, kai pagalvoji, tai kokių nervų, sveikatos ir ryžto reikia, jau nekalbu apie psichologinę būseną. O čia, štai tau keturių  darbo dienų savaitė o, moka kaip už penkias. Amerika! Rojus!

Truputį pasigilinau. Suglumęs stebiu ir klausausi, kaip rimti finansistai, visokio plauko ekspertai ir šiaip atsakingas pareigas einantys žmonės „švokščia“ apie tai, kaip pasaulis nėra pasirengęs sutrumpinti darbo dienos laiko trukmę. Ir nieko nesuprantu. Žiūriu į šiuos rimtus išsilavinusius žmones, matau juose senovės vergų savininkus nerimaujančius, kad vergai iš dyko buvimo neišsivaikščiotų linksmintis ir girtauti. Jų manymu, laisvi, nepervargę piliečiai – pagrindinė grėsmė  šalies ekonomikai.

Eina šimtmečiai – niekas nesikeičia. Kažkada  bijota aštuonių valandų darbo dienos. Aktyvų savininkai šventai tikėjo – ekonomika to neatlaikys. Gąsdino žmones totaliu skurdu. Na ir ką? Laikas labai greit parodė, kad darbo  dienos laiko sutrumpinimas – nauda, ir ne tiek socialinė, kiek ekonominė. Net didžiausias kapitalistų šviesulys – guru Dž. Fordas suprato, kad jei neišspausi iš žmogaus visų syvų, jis dirba geriau (staigmena, ar ne?). Tai nustatė Dž. Fordas savo gamyklose įvedęs aštuonių valandų darbo dieną. Žinoma, jis tai darė ne iš humanistinių sumetimų, bet kaip eksperimentą. Ir šis visų kapitalistų šviesulys  – guru užsuko šią velniavą ne todėl, kad staiga pajautė begalinę empatiją  ir meilę proletariatui: sistema pasirodė esanti efektyvi – per dvejus metus jo įmonių apyvarta padvigubėjo.

Praėjo daugiau nei šimtas metų nuo aštuonių valandų darbo dienos įvedimo; per šį laikotarpį tiek daug įvyko: viena po kitos planetoje siautė techninės, „žaliosios“, IT revoliucijos. O mes nesame pasirengę transformacijoms. Kalbama, pasaulis dar nepakankamai automatizuotas, robotizuotas, skaitmenizuotas.  Po velnių, palyginti su tuo, kas buvo prieš šimtą metų. Šiandien net labiausiai nutolę kokios nors nuskurdusios Afrikos  šalies kampeliai yra geriau automatizuoti. Kalbama, kad jei sumažinsime darbo valandas – mažės darbo našumas. Beje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, kur faktiškai jau dabar vidutiniškai žmonės dirba mažiau nei trisdešimt valandų per savaitę, su darbo našumu viskas gerai. Tai galbūt kaip tiktai dėl to?

Pažangą lemia ne tiktai tingumas, bet ir laisvo laiko turėjimas. Norėdami išspęsti problemą turime nebijoti į ją įsigilinti. Pirma – diskomfortas, bet paskui… na, kaip ir su skiepais. Jei žmogų užverčiame darbu ir ataskaitomis apie  atliktą darbą, jei žmogui neleidi pakelti galvos, tai apie darbo proceso optimizavimą negali būti nei kalbos. Bet kai tik atsiras tarpelis „perekūrui“ ar „kavutei“, tik darbuotojai „atsijungs“ leisdami sau  skirti laiko „plepalams“, tai iš karto – paradoksas!  – gimsta įvairiausios idėjos, kurios „stumia“ visą verslą į priekį.

Mokymai

Kiekvienas darbdavys suinteresuotas savo darbuotojų tobulėjimu. Viršininkai prisiklausę įvairių guru šventai įtikėjo, kad darbuotojas – ne darbuotojas, jei vieną kartą per metus nepateikia  naujų idėjų. Anksčiau, kai žiemos buvo šaltesnės,  elektra pigi, o žolė žalesnė įmonių vadovai bandė viską sutvarkyti patys: mokymus, komandos formavimą, žaidimus, skirtus įgūdžiams formuoti, po to tai tapo neefektyvu, nuobodu ir brangu. Jie nuspendė apsiriboti popierinėmis apklausomis.

O kas būtų, jei, pavyzdžiui, pamaina ne aštuonios valandos, o šešios, arba ne dvylika, o devynios (jeigu ne penkios dienos), galbūt patys darbuotojai norėtų kažko išmokti, gal kažkas jiems būtų įdomu. Žinoma, mažai tikėtina, kad visi skubėtų į kursus „Kaip uždirbti milijoną savo mylimam šefui“.

Galbūt žmonės skubėtų į muziejus, teatrus pagaliau į šokių kursus. Žmonės gal būt eitų į kulinarijos kursus ar siuvimo kursus, istorijos ir meno paskaitas, galbūt mokytųsi kalbų. Sakoma – trumpesnis darbo laikas lems didesnes darbo sąnaudas. Žinoma, kad taip ir bus! Būtent tai  ir yra,  ko reikia. Aišku, kad nuolat išnaudoję nuolatiniu darbo aprovimu vieną darbuotoją, turėsite samdyti antrą. Bet kas geriau: vienas išsekęs, viskam abejingas, ar du kupini jėgų ir drąsių idėjų? Žinoma, antrasis variantas yra brangesnis. Suprantama – kokybė yra  brangu. Kalbama, kad darbo laiko sutrumpinimas įteisinant įstatymu yra utopija, nes neoficialiai žmonės vis tiek bus priversti dirbti viršvalandžius, kaip yra verčiami dabar, grasinant atleisti, nes „tokių  kaip jūs už durų laukia dešimt“. Bet juk tai yra įkaitų logika. Beje, vis mažiau yra norinčiu dirbti už minimumą. 

Viktoras Karpenko

Skaityti daugiau

Skaitomiausi