Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

V. Puronas: „Jeigu loji, padaryk geriau“

Avatar

Paskelbta

data

Lapkričio 26 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G.Lipnevičiaus kvietimu bendruomenės  namuose lankėsi šiaulietis dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas – mėgėjas, kraštotyrininkas  Vilius Puronas.
„Šiandien pas mus svečiuose – neeilinė asmenybė – vienas garsiausių šiauliečių Vilius Puronas, kurio sukurta „Geležine lape“ daugelis grožėjomės prie Talšos ežero“,- pristatydamas svečią sakė bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Kiekvieno mūsų biografija įdomi
G. Lipnevičius paklausė svečio, kaip jis, būdamas panevėžietis, atsidūrė Šiauliuose. „Kad atsidūriau Lietuvoje – mano mamytės nuopelnas. Džiaugiuosi, kad esu mažos tautos atstovas, nes mūsų pasaulyje mažai. Mūsų Europoje naudojama maža  kalba susijusi su sanskritu, o sanskritas – šventoji kalba. Vilniaus Katedros statytojo Stuokos Gudzevičiaus mama iš to paties kaimo Kupiškio rajone, net  ir iš tos pačios trobos kaip ir mano močiutė, tik skirtumas –  250 metų. Baigiau mokslus Vilniaus dailės institute – esu pramoninės dailės dizaineris. Po kariuomenės atvykau dirbti į Šiaulius, galvodamas po kiek laiko grįžti į Vilnių, tačiau Šiauliuose pasiūlė vieną darbą, kitą, pasidarė visai neblogai gyventi ir čia likau. Kiekvienoje biografijoje yra daug įdomių dalykų“,- išsamiai į klausimą atsakė svečias.
Svarbu, kad miestas būtų išskirtinis
Bendruomenės pirmininkas pasidomėjo, kodėl ant „Valerijono“ vaistinės dailininkas sugalvojo patupdyti katinus. „Antrojo pasaulinio karo metu 90 proc. miesto buvo sudaužyta, į Šiaulius gyventi  suvažiavo žmonės iš įvairių vietovių. Miesto valdžia norėjo miestą humanizuoti, padaryti išskirtiniu, taip buvo nutarta Šiauliuose sukurti pėsčiųjų zoną – tokios buvo tik Roterdame ir Leipcige. Po to atsirado nežinojimas, kaip tą pėsčiųjų zoną padaryti išskirtine – reklamų nepastatysi, nes sovietmečiu parduotuvėse viskas buvo  „po blatu“. Taip vietoje vaizdinės agitacijos prie banko atsirado rublio skulptūra, prie daržovių parduotuvės – kopūsto, kadangi katinai mėgsta valerijonus, jie „apsigyveno“ ant vaistinės stogo“,- atsakė V. Puronas.
Svarbu sugyventi su „fabrikantais“
Pasak dizainerio, valdžios keičiasi, valdininkams svarbiau „įsisavinti lėšas“ nei puošti miestą išskirtiniais turistiniais elementais. „Esu fabrikantų išlaikytinis – jie duoda skardos atraižų, darbininkų – tik dirbk. Na, tenka ir pačiam dirbti, kurti turistinius elementus, tokius kaip „Geležinė lapė“. Pagalvojau, kad Vilnius turi „Geležinį vilką“, kurio niekas nematė ir iš legendų žino, kad jis ant kalno riaumojo ir yra viduramžių karinis simbolis, tad Šiauliams reikia kitokio simbolio. „Geležinę lapę gaminome devynis mėnesius, ji pastatyta 2009 m., minint Lietuvos tūkstantmetį. Lapė įrašyta į Lietuvos Gineso knygą kaip didžiausio gyvūno skulptūra – jos ūgis yra 5 metrai. Į „Geležinės lapės“ vidų įdėjom varinę širdį, įrašėme keletą „gerų žodžių“ ateities kartos – jeigu kas sumanys lapę nugriauti, jiems tikrai atsirūgs. „Geležinė lapė“ tapo neoficialiu miesto simboliu, kuris labai mėgiamas turistų. Beje, lapė yra vienintelis gyvūnas, kuris nevaidina cirke ir kurio neįmanoma nei dresiruoti, nei prisijaukinti“,- apie vieną iš žymiausių savo kūrinių pasakojo V. Puronas.
Kai  kurios skulptūros miestui nereikalingos
Pasak dizainerio, keičiantis Šiaulių miesto valdžiai, pasikeitė ir jos požiūris į jo darbus. „Prie Šiaulių arenos pastatėme „Penktąjį kėlinį“, kadangi ten vyksta ir  krepšinio varžybos. Skulptūra buvo pastatyta  su ta sąlyga, kad bus nuimta, jeigu būtų nutarta pastatyti monumentalų paminklą. Kai buvo nutarta „Penktąjį kėlinį“ nukelti, jis „ilsėjosi“ „Elgos“ gamykloje, vėliau nutarėme laikinai jį pastatyti Baisogaloje, prie sporto arenos. Pagalvojau, kad šis miestelis tinkamas kūriniui – valdžioms, verčiančioms meno kūrinius, turi ateiti „baisus galas“,- dar vieno savo kūrinio istoriją papasakojo svečias.
Kūriniai gimsta iš istorijos ir simbolių
Pasak dizainerio V.Purono, daugelis jo kūrinių gimsta iš istorijos bei simbolių. „Šiauliuose yra „Rūtos“ fabrikas, tad pradėjau dairytis į rūtos simbolį – kodėl  šis augalas lietuvaitėms patinka. Pasirodo, kad tai vienintelis ginklas, galėjęs nužudyti baziliskus, kurie gyvendavo Vilniaus miesto rūsiuose ir grobdavo mergaites. Pagaminau baziliską, kuris moka dainuoti, kalbėti – jis kol kas ilsisi „Elgos“ gamykloje. Naisiuose „apsigyveno“ karališkų žalčių šeimyna – šios skulptūros ilgis 75 metrai. Žalčiai lietuviams – šventi gyvūnai, bet ir savo viršininkus, ir kaimynus pavadiname žalčiais“,- šmaikštavo V.Puronas.
Dar viena akį traukianti skulptūra – „Bakalauras“, stovintis prie Profesinio rengimo centro. „Šią viščiuko skulptūrą pradėjome kurti su studentais, po to šovė mintis ją pavadinti „Bakalauru“. Juk ką tik baigęs mokslus yra durniukas, tačiau jam to nepasakysi. Viščiukas įgijo kostiumą ir nuomonę, vėliau liepiau ant jos pakabinti varžtą – kaip išleisi į gyvenimą bakalaurą „be varžto“. Dabar visi patenkinti – tai gera reklama Profesinio rengimo centrui, visi iš jo išeina „su varžtais“ ir su sutvarkytais diplomais“,- dar vieno savo darbo atsiradimo istoriją papasakojo popietės  svečias. 
Šiauliuose gyvuoja „puronizmas“
Dizainerio V.Purono kuriamos skulptūros vadinamos „mažąja architektūra“ ir yra išskirtinės – pagamintos iš skardos. Popietės dalyviai domėjosi, kodėl dizaineris pasirinko tokią technologiją. „Kitokios technologijos kaip skarda aš neturiu – skardos paprasčiausiai gauti iš fabrikantų. Mano kūrybos stilius vadinamas „puronizmu“ ir tai verčia daugelį suklusti –  jis dar gyvas, o apie jį jau kalba! Be abejo, tai malonu, bet kai pravardžiuoja „blekoriumi“ – nelabai malonu. Galima sakyti, kad aš esu ir kankinys, ir įsivaizdinantis“,- savo kūrybos išskirtinumą apibūdino dizaineris.
Šiauliuose reikia žiūrėti į viršų
Bendruomenės narys A.Vitartas uždavė svečiui „suktą“ klausimą: „Kuris šiaulietis daugiausiai kartų per dieną žiūri į Šiaulių herbo simbolio – jaučio – užpakalį?“
„Šiaulių herbe yra jautukas, pirmieji šiauliečiai buvo Bulevičiai, taip pat Šiaulių ekonomijoje buvo įsakyta auginti gyventojams po jautuką, kad būtų maisto Katedros statytojams – kaip matome, miesto istorija glaudžiai susijusi su jaučiu. Norėdamas pagerbti šį simbolį, sukūriau jautuko skulptūrą, kuri pastatyta mano balkone. Kauniečiai jos ieškojo ir nerado, o taip atsitiko todėl kad žmonės žiūri sau po kojomis ir retai pakelia galvas aukštyn, o Šiauliuose reikia dairytis į viršų“,- sakė V.Puronas.
Na, kadangi jautuko skulptūra yra dizainerio balkone, popietės dalyviai padarė išvadą, kas…
Ar išvysime dizainerio kūrinį Radviliškyje?
Kad Viliaus Purono darbai išskirtiniai ir tikrai yra turistų traukos objektai, kalba tas faktas, kad 10 jų įrašyta į Lietuvos Gineso knygą. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo svečio, ar jis žada ką nors išskirtinio sukurti Radviliškio miestui. „Mano pasiūlymas rajono valdžiai buvo sukurti Muziejaus gatvę, kurioje butų eksponatų, susijusių su geležinkelio istorija, su lietuvių ir bermontininkų mūšiu prie Radviliškio. Šioje išskirtinėje gatvėje atsirastų vietos ir jūsų kūriniui“,- sakė pirmininkas.
„Radviliškis – mano biografijos neatskiriama dalis, nes mano žmonos tėvelis Radviliškio bažnyčioje ilgą laiką dirbo vargonininku. Apie kūrinį Radviliškiui dar per anksti kalbėti, reikia su grupele, kuri degtų idėjomis, apsitarti ir sukurti tokį kūrinį, kurio visi važiuotų žiūrėti“,- ateities planų neišdavė Vilius Puronas.

Tikėsimės, kad dizaineris sukurs Radviliškiui išskirtinį turistų traukos objektą ir taip išgarsins mūsų geležinkelininkų sostinę. Na, o visiems, kam nepatinka  „puronizmas“, dizaineris sako: „Jeigu loji, štai tau pieštukas ir parodyk, kad gali geriau“.
Bendruomenės „Kavos popietės“ dalyviai gausiais aplodismentais padėkojo svečiui už šmaikštų ir įdomų pasakojimą bei pakvietė įsijungti į bendruomenės inicijuotą akciją – paskaityti Tėvo Stanislovo pamokslą prie jam skirtos memorialinės lentos. Vilius Puronas su šiuo pasiūlymu mielai sutiko ir paskaitė pamokslą. Lapkričio 26 d. „Kavos popietę“ organizuoti padėjo bendruomenės savanoriai: V.Aleknienė, S.Skorkaitė, D.Sopina, G.Chodosovskaja, O.Kazlovskaja, T.Kojelienė, A.Litinskas.

Radviliškio krašto“ informacija





Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Bendruomenės popietėje – diskusija su Tarybos nariais

Avatar

Paskelbta

data

Liepos 8 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ nariai rinkosi į tradicinę „Kavos popietę“. Tarybos nario bei bendruomenės pirmininko Gedimino Lipnevičiaus siūlymu, šį kartą nebuvo kviesta žymių bei garsių svečių. Bendruomenės nariai diskutavo su Tarybos nariais Vilma Alekniene bei Gediminu Lipnevičiumi, o vėliau ir su LR Seimo nariu Aurimu Gaidžiūnu, kuris prie diskusijos prisijungė vėliau, aptarė praūžusią Radviliškio miesto šventę, planavo ateities renginius.
Popietės pradžioje Irena Mališkevičienė užsisakiusiems bendruomenės nariams  išdalino  europarlamentaro V. Uspaskich  dovanotas  knygas „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“.
Nuomonė apie miesto šventę
Nemažai bendruomenės narių dalyvavo Radviliškio miesto šventėje. Pasak jų, šventėje trūko tradicinės šventinės eisenos. Bendruomenės nariams pritarė ir  pirmininkas G. Lipnevičius: „Man taip pat šiemet trūko šventinės eisenos, kurioje gali pasirodyti Radviliškio rajone veikiančios įmonės, visos bendruomenės. Manau, labai trūko to šventiškumo“.
Buvo aptarta ir šventės vieta – kai kuriems popietės dalyviams labiau patiko, kad estrada buvo įrengta miesto parke, kitiems labiau patikdavo, kai estrada stovėdavo prie buvusio „Žaros“ viešbučio.
„Nesu ekspertas, bet šventės  pradžioje, mano nuomone, muzika buvo per garsi, rėžė ausis. Nesakau, kad atlikėjai buvo prasti, bet manau, kad tai ne miestų švenčių muzika – reikėtų lengvesnės, „užvedančios“ muzikos. Manau, kad ir miestų, ir Joninių švenčių metu roko grupėms ne vieta, nes į jas renkasi vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau miesto šventės fejerverkai buvo įspūdingi“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
Daugelis bendruomenės narių pasipiktino Taryboje priimtu konservatorių ir „valstiečių“ daugumos sprendimu švenčių metu rajone prekiauti alkoholiu. Daugelio „Radviliškio krašto bendruomenės“ narių nuomone, tokių švenčių metu visiškai nereikėtų prekiauti alkoholiu.
Pasak G. Lipnevičiaus, belieka pasidžiaugti, kad šventės metu alkoholis buvo patrauktas į šalį ir  mažai matėsi.
Aptarti rajono gyventojams aktualūs klausimai
„Į Tarybos posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas ir patvirtintas Antaniškių parko estrados pardavimo klausimas. Taryboje siūliau išimti iš aukciono sąrašo estrados pardavimą, kol nebus sutvarkytas Eibariškių parkas, tačiau partijos nubalsavo, kad radviliškiečiams šis turtas nereikalingas ir jį reikia parduoti. Buvęs administracijos direktoriaus pavaduotojas E. Mončauskas siūlė „Radviliškio krašto bendruomenei“  dalyvauti aukcione ir įsigyti šį turtą. Kokia jūsų nuomonė?“ – bendruomenės narių klausė G. Lipnevičius.
Daugelio bendruomenės narių nuomone, šią estradą reikėtų išsaugoti radviliškiečiams, o  E. Mončausko siūlymas tiesiog neetiškas, nes šis turtas – ne konservatorių, o visų Radviliškio krašto gyventojų nuosavybė.
Pasak bendruomenės pirmininko G. Lipnevičiaus, šią estradą būtų galima atgaivinti bendruomenių šventėms, o  apleistoje sporto aikštelėje įrengti laipiojimo medžiais parką, kurie  šiuo metu yra populiarūs – tai atneštų naudą rajonui: atvyktų turistai, būtų pramoga ir vietiniam jaunimui.
Antras aptartas klausimas – J. Marcinkevičiaus namelio pardavimas aukcione. „Stende parašyta, kad šis namelis – muziejus, o jis pardavinėjamas aukcione. Pagal mano pateiktą Muziejaus gatvės projektą, šiame name galėtų įsikurti ir rašytojo memorialinis muziejus, ir „gelžkeliečio“ gyvenamojo namo  muziejus“,- sakė bendruomenės pirmininkas.
„Dar pateikiau vieną projektą, prie kurio pažadėjo prisidėti ir meras – bendruomenės „Laimės suolelis“, kuris stovėtų prie garvežio. Šiuo metu derinama su menininku E.Titu, kad išdrožtų  didžiulį sostą, ant kurio galėtų atsisėsti 4 žmonės. Tai būtų meninis darbas, ant kurio būtų užrašyta „Radviliškio krašto bendruomenės“ laimės suolelis“. Daugelis žmonių fotografuosis ant šio suolelio, o mūsų bendruomenės vardas pagarsės visoje Lietuvoje“,-  su nauju projektu bendruomenės narius supažindino pirmininkas.
G. Lipnevičius popietės dalyviams pristatė dar vieną savo projektą – sutvarkyti Radviliškio miesto turgelį.
„Galiu pasidžiaugti, kad Taryboje patvirtinome, jog vandens ir nuotekų tinklus turės Basanavičiaus ir Daujočių gatvės. Gal ateityje šie tinklai bus įvesti Daukanto gatvėje, tai liktų tik sodai“,- džiugią radviliškiečiams naujieną pranešė  G. Lipnevičius.
Bendruomenės nariai pageidavo, kad ateityje vanduo bei nuotekos būtų įvesti ir Talkininkų gatvėje.
„Noriu pasidžiaugti dar vienu pasiekimu – visuomeninio rinkiminio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ rinkiminėje programoje buvo įrašyta, jog sieksime, kad būtų išasfaltuotos šimtametės Radviliškio miesto gatvės. Šiuo metu jau išasfaltuotos Stiklo, Šermukšnių gatvės ir daugelis kitų bus asfaltuojamos. Dar pasidomėsiu, kodėl yra netvarka su Vaisių ir Ąžuolų gatvėmis“,- sakė bendruomenės pirmininkas ir Tarybos narys G. Lipnevičius.

Buvo aptartas ir socialinio būsto nuomos klausimas. „Yra žmonių, kurie gyvena socialiniuose būstuose, susirado geresnius darbus ir šiuo metu jų pajamos viršija sumą, kad gyventų socialiniame būste. Kokia jūsų nuomonė, ar reikėtų iš jų atimti būstus ir atiduoti laukiantiems eilėje, ar padidinti nuomos mokestį?“,- klausė G. Lipnevičius.
Daugelio bendruomenės narių nuomone, reikėtų didinti nuomos mokestį, o jau patys nuomininkai spręs, ar likti šiame būste, ar ne.
Popietės dalyviams buvo aktualus mokesčio už šiukšles klausimas – gyventojai papildomai turi mokėti šį mokestį už turimą kitą turtą, pavyzdžiui, sodo namelius, garažus. „Mano nuomone, koks yra gyventojui nustatytas mokestis už šiukšles, tiek jis turi ir mokėti, o dabar reikia mokėti ir už paveldėtą namelį, nors jame ir negyveni. Tačiau yra išeitis – reikia kreiptis į elektros tinklus, pristatyti pažymą, kad šiame būste negyveni, nevartoji elektros, ir už šiukšles mokėti nereikės. Blogybė ta, kad reikia gaišti laiką, rinkti pažymas, kad už orą pinigų nemokėtum “,- sakė  G. Lipnevičius.
Buvo aptartas ir švietimo Radviliškio rajone klausimas. „Šalia Radviliškio, prie Arimaičių ežero, atsidaro privati mokykla. Rajone mokyklos uždarinėjamos, o štai nauja atsidaro. Klausimas, kaip ji, pastatyta laukuose, išsilaikys? Blogai, kad ši mokykla atims vaikus iš rajono mokyklų ir pagreitins kai kurių kaimo mokyklų užsidarymą. Įdomu ir tai, kad Aukštelkų mokykloje daromas remontas, nors kitais metais joje mokysis tik 5 vaikai –  čia  įžvelgiamas galimas pinigų švaistymas“,-  sakė bendruomenės pirmininkas.
„Radviliškio rajone planuojama statyti vėjo jėgaines, nors nei vienas rajono bendruomenės pirmininkas apie tai nežino. Tad kam reikia skirti pinigų specialiųjų planų ruošimui, jeigu bendruomenės nariai šioms statyboms priešinsis? Planuojama pastatyti apie 30 jėgainių – vienas pliusas, kad biudžetas gaus nemažai pajamų, bus galima išasfaltuoti gatves ar rajono kelius. Bendruomenės turi būti budrios ir sekti pranešimus apie jėgainių projektavimo eigą, kad  vėjo jėgainės neatsidurtų gyventojų kiemuose“ – su projektu supažindino popietės dalyvius G. Lipnevičius.
Tarybos posėdį stebėję Bendruomenės nariai stebėjosi mero ir savivaldybės administracijos veiksmais, kad daugelis bendruomenių, tame tarpe ir „Radviliškio krašto bendruomenė“, nebuvo informuota teikti savo narių į bendruomenių tarybą. „Turbūt į tarybą kviečiamos tik „savos“ bendruomenės, kurios atstovaus ne bendruomenių, o partijos interesus“,- sakė popietės dalyviai.

„Taryboje buvo kuriozas – nepatvirtinta Etikos komisija, nes niekas nepasiūlė komisijos pirmininko. J. Povilaitis nebesutiko būti pirmininku, nes šioje komisijoje svarstomos visos negerovės. Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje žadėjo teikti teikimą, nes ši komisija turėjo būti sudaryta per du mėnesius“,- sakė G. Lipnevičius. Kodėl opozicijoje esantys socialdemokratai ir „darbiečiai“, kuriems ir priklauso šis postas, nesugebėjo pasiūlyti kandidato į Etikos komisiją: ar dėl kompetencijos stokos, ar dėl kitų priežasčių, klausimas Taryboje liko neatsakytas.
Pasak bendruomenės pirmininko, daugiausia Taryboje diskusijų sukėlė klausimas dėl E.Mončausko prašymo išeiti iš darbo. Į diskusiją įsijungė  LR Seimo narys A. Gaidžiūnas. „Mes įvedėme pataisas, kad atsisakęs tarybos nario mandato, asmuo  turi sumokėti 10 tūkst. eurų, o dabar pasimatė, kad įstatyme yra spraga, jis bus tobulinamas – E. Mončauskui šiuo atveju nereikės mokėti tokios sumos už mandato atsisakymą, nes dirbo administracijoje“,- sakė A. Gaidžiūnas.
„Manau, kad tokiu būdu valstybei nebuvo sumokėta 10 tūkst. eurų, o ar pasitvirtins šis negražus konservatorių manevras – parodys laikas. Beje, Radviliškio miesto seniūno vieta laikoma tuščia, ar nebus taip, kad E. Mončauskas grįš į seniūno pareigybes. Manau, kad tai – pasityčiojamas iš įstatymo“,- LR Seimo nariui paantrino G. Lipnevičius.

Popietės pabaigoje buvo nutarta organizuoti bendruomenės Vasaros šventę, kurioje dalyvauti bus pakviesti visų skyrių atstovai, o kad nebūtų nuobodu, šventė vyks su sportinėmis varžybomis.
„Kavos popietes“ organizuoja ir jos dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G.Lipnevičius, jam padeda bendruomenės nariai: S. Skorkaitė, O. Kazlovskaja, G. Chodosovskaja, E.Siudikienė, V. Goštautienė, A.  Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija




Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Atšvęstas Radviliškio miesto gimtadienis

Avatar

Paskelbta

data

„Radviliškio krašto bendruomenė“, kartu su visais radviliškiečiai liepos 5 ir 6 dienomis tradiciškai galėjo pasidžiaugti gimtadienį švenčiančiu miestu.
Buvo ką veikti ir į ką pažiūrėti dideliems ir mažiems: sportuojančiųjų ir sportą mėgstančiųjų laukė petankės, tinklinio, teniso, naktinio futbolo, žvejų varžybos, norinčius paganyti akį kvietė dviračių akrobatų iš Latvijos šou, Baltijos galiūnų čempionatas, vakariniai koncertai, mugės ir pramogos vaikams, tradicinis kojinių mezgimo čempionatas, tarptautinio folkloro festivalio-konkurso „Saulės žiedo“ dalyvių iš Portugalijos ir Latvijos pasirodymai, Radviliškio miesto Garbės piliečio apdovanojimo ceremonija, „Tautiškos giesmės“ giedojimas bei kiti renginiai.

Į vakaro koncertus susirinkusius radviliškiečius ir Radviliškio miesto svečius pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras A. Čepononis, LR Seimo narys A. Gaidžiūnas ir Katzrino miesto (Izraelis) meras D. Apartsevas, nustebinęs visus puikia lietuvių kalba.
Katzrino miestas – naujasis Radviliškio rajono savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo partneris, sutartis dėl abiejų savivaldybių bendradarbiavimo buvo pasirašyta Radviliškyje Valstybės dienos išvakarėse.
Radviliškio  miesto šventės renginiuose dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai Gediminas Lipnevičius, Vilma Aleknienė, Jonas Povilaitis ir kiti.
Dar vienas Radviliškio miesto šventės akcentas – Radviliškio miesto garbės piliečio vardo įteikimo ceremonija. Šiais metais Radviliškio miesto garbės piliečio regalijos įteiktos pedagogui, buvusiam Šeduvos gimnazijos direktoriui, buvusiam Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojui Kazimierui Auguliui. Ši nominacija, teikiama miestą garsinantiems žmonės, šokiravo daugelį šventės dalyvių.
Nemažą būrį radviliškiečių bei miesto svečių džiugino dvi kompozicijos: apie valstybę ir jos ateitį susimąstyti skatinanti „Kūrybinė „Mindaugo“ manipuliacija menu“ ir inscenizacija „Aš mylėsiu ir lauksiu…“, skirta Lietuvos kariuomenės istorinės pergalės prieš bermontininkus 100-mečiui, primenanti visiems istorinę pergalę per meilės ir ilgesio prizmę. Abiejų projektų režisierė – R. Atkočiūnienė. 
Miesto šventė vakariniame koncerte radviliškiečius linksmino R. Difartas ir grupė, V. Baumila  ir „16 Hz“.
Šventėje netrūko ir prekybininkų, siūliusių šventės dalyviams įsigyti suvenyrų, maisto produktų, paskanauti giros ar alaus.
Po koncerto vakarinį miesto dangų nušvietė įspūdingi fejerverkai.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019