Socialiniai tinklai

Radviliškio krašto bendruomenė

V. Puronas: „Jeigu loji, padaryk geriau“

Avatar

Paskelbta

data

Lapkričio 26 d. „Radviliškio krašto bendruomenės“ pirmininko G.Lipnevičiaus kvietimu bendruomenės  namuose lankėsi šiaulietis dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas – mėgėjas, kraštotyrininkas  Vilius Puronas.
„Šiandien pas mus svečiuose – neeilinė asmenybė – vienas garsiausių šiauliečių Vilius Puronas, kurio sukurta „Geležine lape“ daugelis grožėjomės prie Talšos ežero“,- pristatydamas svečią sakė bendruomenės pirmininkas Gediminas Lipnevičius.
Kiekvieno mūsų biografija įdomi
G. Lipnevičius paklausė svečio, kaip jis, būdamas panevėžietis, atsidūrė Šiauliuose. „Kad atsidūriau Lietuvoje – mano mamytės nuopelnas. Džiaugiuosi, kad esu mažos tautos atstovas, nes mūsų pasaulyje mažai. Mūsų Europoje naudojama maža  kalba susijusi su sanskritu, o sanskritas – šventoji kalba. Vilniaus Katedros statytojo Stuokos Gudzevičiaus mama iš to paties kaimo Kupiškio rajone, net  ir iš tos pačios trobos kaip ir mano močiutė, tik skirtumas –  250 metų. Baigiau mokslus Vilniaus dailės institute – esu pramoninės dailės dizaineris. Po kariuomenės atvykau dirbti į Šiaulius, galvodamas po kiek laiko grįžti į Vilnių, tačiau Šiauliuose pasiūlė vieną darbą, kitą, pasidarė visai neblogai gyventi ir čia likau. Kiekvienoje biografijoje yra daug įdomių dalykų“,- išsamiai į klausimą atsakė svečias.
Svarbu, kad miestas būtų išskirtinis
Bendruomenės pirmininkas pasidomėjo, kodėl ant „Valerijono“ vaistinės dailininkas sugalvojo patupdyti katinus. „Antrojo pasaulinio karo metu 90 proc. miesto buvo sudaužyta, į Šiaulius gyventi  suvažiavo žmonės iš įvairių vietovių. Miesto valdžia norėjo miestą humanizuoti, padaryti išskirtiniu, taip buvo nutarta Šiauliuose sukurti pėsčiųjų zoną – tokios buvo tik Roterdame ir Leipcige. Po to atsirado nežinojimas, kaip tą pėsčiųjų zoną padaryti išskirtine – reklamų nepastatysi, nes sovietmečiu parduotuvėse viskas buvo  „po blatu“. Taip vietoje vaizdinės agitacijos prie banko atsirado rublio skulptūra, prie daržovių parduotuvės – kopūsto, kadangi katinai mėgsta valerijonus, jie „apsigyveno“ ant vaistinės stogo“,- atsakė V. Puronas.
Svarbu sugyventi su „fabrikantais“
Pasak dizainerio, valdžios keičiasi, valdininkams svarbiau „įsisavinti lėšas“ nei puošti miestą išskirtiniais turistiniais elementais. „Esu fabrikantų išlaikytinis – jie duoda skardos atraižų, darbininkų – tik dirbk. Na, tenka ir pačiam dirbti, kurti turistinius elementus, tokius kaip „Geležinė lapė“. Pagalvojau, kad Vilnius turi „Geležinį vilką“, kurio niekas nematė ir iš legendų žino, kad jis ant kalno riaumojo ir yra viduramžių karinis simbolis, tad Šiauliams reikia kitokio simbolio. „Geležinę lapę gaminome devynis mėnesius, ji pastatyta 2009 m., minint Lietuvos tūkstantmetį. Lapė įrašyta į Lietuvos Gineso knygą kaip didžiausio gyvūno skulptūra – jos ūgis yra 5 metrai. Į „Geležinės lapės“ vidų įdėjom varinę širdį, įrašėme keletą „gerų žodžių“ ateities kartos – jeigu kas sumanys lapę nugriauti, jiems tikrai atsirūgs. „Geležinė lapė“ tapo neoficialiu miesto simboliu, kuris labai mėgiamas turistų. Beje, lapė yra vienintelis gyvūnas, kuris nevaidina cirke ir kurio neįmanoma nei dresiruoti, nei prisijaukinti“,- apie vieną iš žymiausių savo kūrinių pasakojo V. Puronas.
Kai  kurios skulptūros miestui nereikalingos
Pasak dizainerio, keičiantis Šiaulių miesto valdžiai, pasikeitė ir jos požiūris į jo darbus. „Prie Šiaulių arenos pastatėme „Penktąjį kėlinį“, kadangi ten vyksta ir  krepšinio varžybos. Skulptūra buvo pastatyta  su ta sąlyga, kad bus nuimta, jeigu būtų nutarta pastatyti monumentalų paminklą. Kai buvo nutarta „Penktąjį kėlinį“ nukelti, jis „ilsėjosi“ „Elgos“ gamykloje, vėliau nutarėme laikinai jį pastatyti Baisogaloje, prie sporto arenos. Pagalvojau, kad šis miestelis tinkamas kūriniui – valdžioms, verčiančioms meno kūrinius, turi ateiti „baisus galas“,- dar vieno savo kūrinio istoriją papasakojo svečias.
Kūriniai gimsta iš istorijos ir simbolių
Pasak dizainerio V.Purono, daugelis jo kūrinių gimsta iš istorijos bei simbolių. „Šiauliuose yra „Rūtos“ fabrikas, tad pradėjau dairytis į rūtos simbolį – kodėl  šis augalas lietuvaitėms patinka. Pasirodo, kad tai vienintelis ginklas, galėjęs nužudyti baziliskus, kurie gyvendavo Vilniaus miesto rūsiuose ir grobdavo mergaites. Pagaminau baziliską, kuris moka dainuoti, kalbėti – jis kol kas ilsisi „Elgos“ gamykloje. Naisiuose „apsigyveno“ karališkų žalčių šeimyna – šios skulptūros ilgis 75 metrai. Žalčiai lietuviams – šventi gyvūnai, bet ir savo viršininkus, ir kaimynus pavadiname žalčiais“,- šmaikštavo V.Puronas.
Dar viena akį traukianti skulptūra – „Bakalauras“, stovintis prie Profesinio rengimo centro. „Šią viščiuko skulptūrą pradėjome kurti su studentais, po to šovė mintis ją pavadinti „Bakalauru“. Juk ką tik baigęs mokslus yra durniukas, tačiau jam to nepasakysi. Viščiukas įgijo kostiumą ir nuomonę, vėliau liepiau ant jos pakabinti varžtą – kaip išleisi į gyvenimą bakalaurą „be varžto“. Dabar visi patenkinti – tai gera reklama Profesinio rengimo centrui, visi iš jo išeina „su varžtais“ ir su sutvarkytais diplomais“,- dar vieno savo darbo atsiradimo istoriją papasakojo popietės  svečias. 
Šiauliuose gyvuoja „puronizmas“
Dizainerio V.Purono kuriamos skulptūros vadinamos „mažąja architektūra“ ir yra išskirtinės – pagamintos iš skardos. Popietės dalyviai domėjosi, kodėl dizaineris pasirinko tokią technologiją. „Kitokios technologijos kaip skarda aš neturiu – skardos paprasčiausiai gauti iš fabrikantų. Mano kūrybos stilius vadinamas „puronizmu“ ir tai verčia daugelį suklusti –  jis dar gyvas, o apie jį jau kalba! Be abejo, tai malonu, bet kai pravardžiuoja „blekoriumi“ – nelabai malonu. Galima sakyti, kad aš esu ir kankinys, ir įsivaizdinantis“,- savo kūrybos išskirtinumą apibūdino dizaineris.
Šiauliuose reikia žiūrėti į viršų
Bendruomenės narys A.Vitartas uždavė svečiui „suktą“ klausimą: „Kuris šiaulietis daugiausiai kartų per dieną žiūri į Šiaulių herbo simbolio – jaučio – užpakalį?“
„Šiaulių herbe yra jautukas, pirmieji šiauliečiai buvo Bulevičiai, taip pat Šiaulių ekonomijoje buvo įsakyta auginti gyventojams po jautuką, kad būtų maisto Katedros statytojams – kaip matome, miesto istorija glaudžiai susijusi su jaučiu. Norėdamas pagerbti šį simbolį, sukūriau jautuko skulptūrą, kuri pastatyta mano balkone. Kauniečiai jos ieškojo ir nerado, o taip atsitiko todėl kad žmonės žiūri sau po kojomis ir retai pakelia galvas aukštyn, o Šiauliuose reikia dairytis į viršų“,- sakė V.Puronas.
Na, kadangi jautuko skulptūra yra dizainerio balkone, popietės dalyviai padarė išvadą, kas…
Ar išvysime dizainerio kūrinį Radviliškyje?
Kad Viliaus Purono darbai išskirtiniai ir tikrai yra turistų traukos objektai, kalba tas faktas, kad 10 jų įrašyta į Lietuvos Gineso knygą. Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius pasiteiravo svečio, ar jis žada ką nors išskirtinio sukurti Radviliškio miestui. „Mano pasiūlymas rajono valdžiai buvo sukurti Muziejaus gatvę, kurioje butų eksponatų, susijusių su geležinkelio istorija, su lietuvių ir bermontininkų mūšiu prie Radviliškio. Šioje išskirtinėje gatvėje atsirastų vietos ir jūsų kūriniui“,- sakė pirmininkas.
„Radviliškis – mano biografijos neatskiriama dalis, nes mano žmonos tėvelis Radviliškio bažnyčioje ilgą laiką dirbo vargonininku. Apie kūrinį Radviliškiui dar per anksti kalbėti, reikia su grupele, kuri degtų idėjomis, apsitarti ir sukurti tokį kūrinį, kurio visi važiuotų žiūrėti“,- ateities planų neišdavė Vilius Puronas.

Tikėsimės, kad dizaineris sukurs Radviliškiui išskirtinį turistų traukos objektą ir taip išgarsins mūsų geležinkelininkų sostinę. Na, o visiems, kam nepatinka  „puronizmas“, dizaineris sako: „Jeigu loji, štai tau pieštukas ir parodyk, kad gali geriau“.
Bendruomenės „Kavos popietės“ dalyviai gausiais aplodismentais padėkojo svečiui už šmaikštų ir įdomų pasakojimą bei pakvietė įsijungti į bendruomenės inicijuotą akciją – paskaityti Tėvo Stanislovo pamokslą prie jam skirtos memorialinės lentos. Vilius Puronas su šiuo pasiūlymu mielai sutiko ir paskaitė pamokslą. Lapkričio 26 d. „Kavos popietę“ organizuoti padėjo bendruomenės savanoriai: V.Aleknienė, S.Skorkaitė, D.Sopina, G.Chodosovskaja, O.Kazlovskaja, T.Kojelienė, A.Litinskas.

Radviliškio krašto“ informacija





Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Radviliškio krašto bendruomenė

Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė: „Politika turi būti morali“

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 14 dieną „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, tradicinėje popietėje, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Lietuvos respublikos Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė. Popietėje prie R. Baškienės prisijungė LR Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas ir Tarybos narys Jonas Povilaitis.
Viešnia  papasakojo apie savo pareigas LR Seime, atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Pagrindinė pareiga – užtikrinti sklandų LR Seimo darbą
„Mano kelias į apygardą Šiaulių rajone, Kuršėnuose, eina per Radviliškį – esame kaimynai. Labai  džiaugiuosi, kad  viename iš verslo renginių jūsų bendruomenės lyderis pakvietė mane atvažiuoti į popietę. Jeigu kiekvienas į gyvenimą pažvelgtumėme iš gerosios pusės, visai kitaip atrodytų mūsų pasaulis, nesklandumus bei problemas imtume spręsti dar uoliau. Dirbu Seime jau ketvirtą kadenciją. 2004 m. mane išrinko Šiaulių rajono žmonės ir prisakė dirbti sąžiningai, tarnauti taip, kaip turi tarnauti kiekvienas politikas. Vienmandatėje apygardoje su visa atsakomybe dirbau žmonėms, po to rinkėjai vėl mane įpareigojo tęsti pradėtus darbus. Buvo toks laikotarpis, kad iš „valstiečių“ LR Seime likau viena, tačiau neperėjau į kitą frakciją. Esu užsispyrusi žemaitė, todėl politikoje nesimėtau į vieną ar kitą pusę. 1996 m. įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ir visą laiką esu joje, esu su paprastais kaimo žmonėmis“,- sakė viešnia.
Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos, jos pareigos LR Seime yra labai atsakingos, o pagrindinė užduotis – rengti darbotvarkes,  užtikrinti sklandų Seimo posėdžių darbą. R. Baškienei tenka pirmininkauti Seimo posėdžiams, o tai nėra lengva: reikia gerai išmanyti Statutą, posėdžių vedimo specifiką.
Šiuo metu – vienas sunkiausių etapų
Pasak viešnios, šiuo metu LR Seimo laukia vienas sunkiausių darbo etapų – Valstybės biudžeto tvirtinimas: „LR Seimo laukia pats svarbiausias darbas – Valstybės biudžetas, kurį turime sudėlioti atsakingai . Jis turėtų būti geresnis, nes auga ekonomika, turėsime daugiau pajamų įvairiose srityse. Galėsime pajamas racionaliai padalinti ir švietimui, ir kultūrai, ir socialiniam sektoriui. Anksčiau paimtos skolos dar tebeslegia, skolų aptarnavimui tenka sumokėti daug pinigų. Bet pavyko išlaisvinti „Sodrą“, kuri yra mūsų tėvų, neįgaliųjų maitintoja. Beveik 4 milijardų eurų  skolą turėjo  „Sodra“. Skolų nebėra, „Sodros“ biudžetas pliusinis, sukaupėme nemažą rezervą. Gailime ir toliau didinti pensijas. Jau padidėjo bazinės pensijos dalis, išmokėti priedai už darbo stažą, viršijantį 30 metų.  Pensijos indeksuojamos, o nuo kitų metų sausio mėnesio visos pensijos didės maždaug 8 proc. Krašto apsaugai suradome lėšų – įvykdėme įsipareigojimą skirti 2 proc. Valstybės biudžeto, o tai sudaro beveik 1 mlrd. eurų. Ar turėsime saugią ateitį – labai priklauso nuo NATO.

Pagal patrauklumą verslui mes Europoje esame 14 vietoje. Vadinasi, veikiame teisinga linkme.

Aktualus  klausimas – vaiko pinigai. Vaiko pinigus numatoma didinti nuo 50 eurų iki 70, o tam reikia apie 198 milijono eurų. Skatinant  gimstamumą, padedant šeimoms, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, nuo naujųjų metų kiekvienam vaikui bus mokama po 100 eurų, o kur dar parama jaunoms šeimoms įsigyjant būstą“.
Įstatymai kuriami po pokalbių su žmonėmis  
Pasak R. Baškienės, įstatymų projektai gimsta po bendravimo su rinkėjais: „Į Kuršėnus grįžtu kiekvieną savaitgalį, nes noriu girdėti žmonių problemas. Pavyzdžiui, moteris pasiskundė, kad  jos buvęs vyras nemoka alimentų, todėl buvo sukurtas  įstatymo projektas – vaikų išlaikymo fondas. Valstybė moka alimentus vaikams, o iš nemokančiojo vyro lėšas išsireikalauja jau valstybė su palūkanomis. Taip skatinama prisiimti atsakomybę už vaikus – deja, yra net 22 tūkstančiai vaikų, kuriuos pamiršo tėvai. Tokie susitikimai leidžia keisti įstatymus, teikti naujus įstatymų projektus“.
Nesugebi dirbti – užleisk vietą kitam

Susitikimo metu viešnia palietė ir reformų klausimą: „Buvo daromos reformos švietimo, vaikų teisių apsaugos srityse. Mane žavi premjero Sauliaus Skvernelio ryžtingumas – nesugebi dirbti,  užleisk vietą kitam ministrui. Taip atsitiko ir su švietimo ministre – atėjo dirbti kitas.

Svečiai atsakė į popietės dalyvių klausimus
Po viešnios bei  LR Seimo darbo apžvalgos, Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė bei LR Seimo narys A. Gaidžiūnas atsakė į popietės dalyvių klausimus.
Koks Seimo nario atlyginimas?

Seimo nario atlyginimas „į rankas“- 2030 eurų. Jeigu Seimo narys yra ir  komiteto pirmininkas – dedasi atitinkamas procentas. Seimo nariams skiriamos vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio lėšos  parlamentinėms išlaidoms. Nepanaudotos parlamentinės išlaidos sugrįžta į biudžetą“,- sakė R. Baškienė.
Kokia nauda Lietuvai iš Seimo narių komandiruočių, kiek lėšų joms išleidžiama?
„Komandiruotės apsprendžia Lietuvos atstovavimą Europos Sąjungos šalyse. Seimo narių delegacijos garsina Lietuvos vardą, parsiveža išminties ir patirties, jos reikalingos. Užsienio  reikalų komiteto nariai turi važiuoti į užsienio komandiruotes. Priimame ir užsienio delegacijas, tad susidaro nemažos lėšos. Per metus komandiruotėms bei delegacijų priėmimui Seimas išleidžia apie  200  tūkst. eurų. Aš pati esu nuvažiavus tik vieną kartą  į komandiruotę, kuri kainavo 230 eurų. Savo veiklą skiriu darbui Lietuvoje “,- į klausimą atsakė  LR Seimo narė  R. Baškienė.
Ar nereikėtų mokiniams pamokų metu, o  Seimo nariams posėdžių metu uždrausti naudotis mobiliaisiais telefonais?
Pasak viešnios, daugelis mokytojų džiaugiasi, kad su mokiniais gali bendrai naudoti mobiliąsias programas. Pačioms švietimo bendruomenėms reikia priimti sprendimą, kaip daryti su mobiliaisiais telefonais. Seimo narius, besikalbančius telefonais posėdžių metu, pastebi žmonės, parodo žiniasklaida – vaizdas nėra geras. Tačiau Seimo narys turi mokėti  ir klausytis, ir atsakyti į žinutę jei skubiai, bet tai turi netrukdyti Seimo darbui.
Ar numatyta, kiek kartų Seimo narys turi susitikti su rinkėjais?

Susitikimas su rinkėjais priklauso nuo Seimo nario sąžinės, pasirengimo ir noro tarnauti žmonėms. Susitikti su gyventojais – būtinybė.

Ar numatoma mažinti lėšas kultūrai?
Pasak viešnios, ši  žinia nepagrįsta, nes 8-9 proc. lėšos didėja visoms sritims – mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai augs. Kultūra – „valstiečių“ partijos prioritetas, per  visuomenės švietimą, kultūrą galima sukurti kitokią Lietuvą.
Ar planuojama didinti neapmokestinamą minimumą?

„Neapmokestinamą minimumą reikėtų didinti, tačiau  reikia atsakingai paskaičiuoti. Jeigu į biudžetą nesurenkamos lėšos,  kaip jas paskirstysi kitoms reikmėms ?“,- atsakė R. Baškienė.
Tarybos narys G.Lipnevičius klausė: Spaudoje paviešinta informacija, kad  taršos mokestis automobiliams bus 1,5 tūkst. eurų per metus. Ar tai tiesa?“
Pasak LR seimo nario A. Gaidžiūno, taršos mokestis mokamas tik įsigijus naują taršų automobilį arba jį perregistruojant. Šis įstatymas dar nėra priimtas, tai bus automobilio registracijos mokestis, ne kasmetinis. Šis mokestis skatins Lietuvos gyventojus pirkti mažiau teršiančius, naujus automobilius.
Labiausiai susirinkusius pribloškė, kad Seimo narys A. Gaidžiūnas pasakė, kad jis balsuos už drastišką taršos mokestį automobiliams.
Tarybos narys G. Lipnevičius paklausė, ar nėra svarstoma taikyti PVM atskaitą visiems automobiliams, kuriuos įsigyja įmonės.

Pasak Seimo narių, svarstomi  visi variantai.
Ar bus taikomas nekilnojamo turto pelno mokestis?

„Reikėtų kuo mažiau gąsdinimo politikos. Pelno mokestis yra taikomas nekilnojamajam turtui, kurio vertė – daugiau nei 220 tūkst. eurų. Šis mokestis – po 1 proc. nuo sumos, kuri viršija 220 tūkst. eurų, svarstoma nuleisti šią kartelę iki 100 – 150 eurų  ( dar svarstysime), tai  palies tuos, kurie gyvena prabangiuose namuose – turtingi žmonės turėtų prisidėti prie gėrio kūrimo valstybėje“ – sakė Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja.
Tarybos narys G.Lipnevičius pasiteiravo: Kaip būtų galima paaiškinti faktą, kad Vilniaus apskrityje mažiausiai dirbamų žemių, tačiau daugiausia ūkininkų?“

„LR Seimo kaimo reikalų komitetas pasisako prieš „sofos ūkininkus“. Tokie ūkininkai registruoja ūkius, samdo žmones, kurie dirba. Kiti deklaruoja žemes ir pasiima ES išmokas. Populiarus ir pievų deklaravimas – nušienaujamos pievos ir pasiimamos išmokos. Esame žemės ūkio kraštas, tad visos žemės turi būti dirbamos. Beje,  Radviliškio rajonas neturi nederlingų žemių, priskiriamas prie derlingų žemių“,- į klausimą atsakė  A. Gaidžiūnas.

Ar bus patvirtintas Civilinių išieškojimų įstatymas?

„Šio įstatymo reikia, kad būtų daugiau skaidrumo. Teisės komitete šis įstatymas – svarstymo stadijoje. Įstatymas pareikalaus atsakomybės už nepelnytai įsigytą turtą ir, manau, kad jį priims šitas Seimas. Iš šešėlio išieškomi didžiuliai pinigai – 200-300 mln. eurų jau  atkeliavo papildomai į valstybės biudžetą, optimizuojama valstybinių įmonių veikla“,- sakė R. Baškienė.
Bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius paprašė atkreipti dėmesį, kad  nuo kovos su šešėliu
nukentėjo daug verslininkų, bet nei vienas valdininkas, civilinė atsakomybė turėtų kristi ir ant valdininkų.

Kodėl  „Lietuvos geležinkelio“ padaliniai iš Radviliškio  perkeliami į Vilnių?

Pasak Seimo narės, optimizuojant  įmonių veiklą būtina viską įvertinti. Reikia stiprinti regionus, o ne tik Vilnių.

Pasak G. Lipnevičiaus, geležinkelio darbuotojų skaičius beveik nepasikeitė, jų priimta daugiau į depus, tačiau  administracijos daugelis darbuotojų neteko darbo, o etatai perkelti į Vilnių. Gaila, kad  nei meras, nei kiti tuo metu rajonui atstovavę Seimo nariai net nesipriešino etatų perkėlimui, naikinimui Radviliškio rajone.

Tūkstančiai hektarų miškų priklauso užsieniečiams. Kokią naudą tai duoda?
„Užsienietis Lietuvoje  žemės gali turėti 50 hektarų, miško – 1,5 tūkst.  hektaro. Šis įstatymas priimtas pavėluotai, miškus jau supirkusios kelios įmonės“,- atsakė A. Gaidžiūnas.

Kiek LR Seime yra moterų?

„LR Seime yra 32 moterys iš 141 Seimo narių. Yra moterų parlamentinė grupė. Neturiu Seime priešų. Viskas vyksta draugiškai, dalykiškai bendraujame. Diskusijos neturi tapti žmogiškųjų santykių priešprieša. Žmogiškasis faktorius turi būti aukščiau, politika turi būti morali. Kuo mažiau nesantaikos, kuo mažiau pykčio“,- atsakė R. Baškienė.
Kodėl didinama atskirtis tarp pensininkų – vieniems pensijos didinamos 20 eurų, kitiems – 100?
„Kiekvienas žmogus dirbo skirtingą laikotarpį. Bazinė pensija visiems vienoda, o kintamoji pensijos dalis – pagal darbo stažą ir mokėtas įmokas. Mažas pensijas reikia kelti daugiau, kad žmogus galėtų išgyventi.  Problema ta, kad vieni žmonės dirbo 15 metų, kiti – gal  35 metus ir mokėjo skirtingas įmokas – tad jos vienodos  būti negali.  Pensijas indeksuojame 8 proc. – didiname visiems“,- atsakė LR Seimo narė R. Baškienė.

Ar bus didinamos našlių pensijos?

Pasak R.Baškienės, ši pensija neindeksuojama. Nuspręsta kol kas palikti ją tokią, ar bus didinama – neaišku.

Išsekus klausimams, bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius padėkojo  LR Seimo pirmininko pirmajai pavaduotojai  R. Baškienei bei LR Seimo nariui A. Gaidžiūnui už dalyvavimą popietėje. R. Baškienei buvo  įteiktas „Radviliškio krašto bendruomenės“ suvenyrinis medalis, bendruomenės nariai svečius išlydėjo gausiais aplodismentais.
Tradicines bendruomenės popietės rengia ir jų  dalyvius kava vaišina bendruomenės pirmininkas G. Lipnevičius, o jam padėjo bendruomenės nariai: T. Gaidelienė, V. Girštautienė, B. Tamoševičienė, G. Chodosovskaja, Z. Romarienė, O. Kazlovskaja, S. Skorkaitė, A. Litinskas.
Kitoje popietėje – susitikimas su teatro bei kino aktore Inga Norkute. „Kavos popietės“ vyksta pirmadieniais, 12 valandą, „Radviliškio krašto bendruomenės“ namuose, Dariaus ir Girėno g. 30, trečias aukštas. Visi bendruomenės renginiai nemokami.

„Radviliškio krašto“ informacija



Skaityti daugiau

Radviliškio krašto bendruomenė

Popietėje: apie gaisrus, jų priežastis bei ugniagesio profesiją

Avatar

Paskelbta

data

Spalio 7 d. „Radviliškio  krašto bendruomenės“  namuose organizuotoje „Kavos popietėje“, bendruomenės pirmininko bei Tarybos nario Gedimino Lipnevičiaus kvietimu lankėsi Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Virginijus Ivoška. Pokalbio tema – saugus prasidėjęs kūrenimo sezonas, kaip elgtis, kad būtų išvengta didžiausios nelaimės, – gaisro. Svečias taip pat atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.
Kad šildymo sezonas būtų saugus
„Šildymo sezonas vieniems prasideda gerai, kitiems nelaimėmis. Kad nebūtų nelaimių, atkreipkime pirmiausia dėmesį į krosnį. Kietojo kuro krosnis negali būti sutrūkusi – gali išlįsti ugnis ir uždegti šalia esančius baldus ar daiktus. Prie krosnies durelių negalima laikyti popierių, šiukšlių, kuro – ten turi būti švaru. Dūmtraukis turi būti nubalinamas. Galima balinti kalkiniu skiediniu –  tokiu, kokiu baliname medelius. Jeigu dūmtraukis yra įtrūkęs, gerai matosi, kur rūksta dūmai, ir įtrūkimus reikia užtaisyti. Ant stogo dūmtraukiui turi būti įtaisyta „kepurėlė“, kad jo viršutinės dalies nardytų krituliai. Dūmtraukis turi būti valoma prieš kūrenimo sezoną ir kas 3 mėnesius per kūrenimo sezoną“,- patarė svečias.
Pasak V. Ivoškos, netvarkingų kaminų daugiau miestuose, nes čia  daugiau gyventojų, daugiau gaisrų kyla nuo dūmtraukių. Šiais metais gyvenamajame sektoriuje jau buvo apie 27 gaisrus.
Bendruomenės nariams rūpėję klausimai
Aptarus aktualų klausimą – prasidėjusį kūrenimo sezoną, V. Ivoška atsakė į bendruomenės nariams rūpimus klausimus.

Kur kreiptis, pastebėjus, kad kaimynas krosnį kūrena atliekomis, sklinda nemalonus kvapas?

Nemalonus kvapas dažniausiai atsiranda, kai kūrena durpių briketais. Vienintelė išeitis – palaukti, kol dūmai kils į viršų. Jei kaimynas krosnį kūrena padangomis, skudurais, reikia kreiptis į aplinkos priežiūros institucijas, jie organizuoja akciją „Kaminukas“ ir tikrina, kuo kūrenamos krosnys.
Ar reikalingi dūmų detektoriai?

Kiekviename name, bute turi būti  mažiausiai vienas dūmų detektorius. Jis montuojamas miegamajame arba miegamojo kambario dalyje, kuri arčiausiai krosnies. Detektorius kabinamas prie lubų arba prie sienos, kuo arčiau lubų. Jis skirtas pažadinti žmogų kilus gaisrui, kad jis  spėtų išsigelbėti. Dūmų detektorius veikia nuo autonominio šaltinio, nuo 6 mėn. iki metų. Jeigu detektorius suveikė, jį reikia nuimti, atjungti viduriuką, išnešti į lauką pravėdinti ir vėl įdėti viduriuką.
Ar ugniagesiai baudžia, jeigu deginamos darže atliekos?
Jeigu daržas, kuriame deginamos atliekos, bus Radviliškyje, gyventojas sulauks baudos, jeigu šiukšlės bus deginamos, pavyzdžiui, Daugėlaičiuose – ne. Miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti atliekas lauke, o kaimuose – ne. Kaimo teritorijoje šiukšles galima deginti 30 metrų atstumu nuo pastatų, miestuose negalima deginti. Negalima šiukšlių deginti ir soduose .
Kokie priešgaisriniai reikalavimai yra mėsos rūkykloms?
Mėsos rūkykla yra statinys, jai keliami minimalūs reikalavimai. Tai turėtų būti pastatas, mėsa turi būti kabinama ant nedegių kablių, skersiniai pagaminti taip pat iš nedegių medžiagų. Dar turėtų būti požeminė pakura į rūkyklą.
Nuo ko prasideda pastato gesinimas?

Pastato gesinimas prasideda nuo situacijos įvertinimo. Jeigu pastate yra žmonių, pirmiausia gelbėjami žmonės, po to  turtas ir  aplinkiniai pastatai. Jeigu gaisras kilo bevandeniame  rajone, tai gaisro gesinimui išsiunčiamos didesnės pajėgos.

Kaip privalo elgtis žmogus, jeigu pastate kilo gaisras?

Reikia vaikus, senukus, invalidus išvesti į lauką, tuo pačiu pranešti bendrajam pagalbos centrui 112. Atjungti elektrą – jeigu suprantate, kaip tai padaryti, stengtis nesudaryti sąlygų toliau plisti gaisrui (uždaryti langus, duris). Kilus gaisrui pirmiausia reikia gelbėti žmones.
Atsiliepęs dispečeris turi surinkti kuo daugiau informacijos apie įvykį, bet klausimus jis užduoda jau išsiuntęs  mašinas į gaisrą, tad laikas klausimams negaištamas.

Kokio lygio parengty būna mašina, ugniagesiai?

Mašinos visada stovi  kovinėje parengtyje. Gavus iškvietimą, ugniagesiai per minutę turi apsirengti ir išvažiuoti per vartus. Ugniagesių  rūbai sudėti patogiai, kad būtų galima greitai apsirengti, tad spėjama per nurodytą laiką išvykti į gaisrą.
Ar išaiškinti padegėjai, sukėlę daug gaisrų Radviliškyje?

Tyrimą dėl padegimų Radviliškio mieste pradėjo Radviliškio policijos komisariatas, vėliau šis tyrimas buvo perduotas Šiaulių apskrities vyriausiajam komisariatui. Kiek žinoma, padegėjai buvo sulaikyti. 
Ar daug mirčių būna gaisruose?
Šiais metasi gaisruose jau turime du žuvusiuosius, pernai buvo vienas. Baisiausias atvejis buvo Šeduvoje, kai žuvo trys iš karto žmonės. Dažniausiai žuvusieji būna išgėrę –  girtumas svyruoja nuo 0,8 iki 3 promilių. Baisiausias atvejis buvo  Žeimiuose, kai gaisro metu sudegė du  vaikai – vienas rastas spintelėje, kitas – po stalu. Matys, vaikai bandė slėptis nuo gaisro. Tad  anūkams sakykite, kad kilus gaisrui bėgtų į lauką, o nesislėptų po lovą ar spintoje.

Kaip nustatote, nuo kur prasidėjo gaisras?

Gaisro židinys ar gaisro židinio zona nustatomos pagal medinių konstrukcijų terminį poveiki, žiūrima, kokie aplinkoje buvo degimo produktai. Kartais ir patys žmonės pasako gaisro priežastį – pavyzdžiui, kad pradėjo degti nuo laidų.

Ar išvykstant atostogų reikia atjungti elektrą?

Patariama atjungti kiek įmanoma daugiau elektros prietaisų. Keletas gaisrų buvo kilę nuo prailgintuvų, kai jie gavo didesnę apkrovą. Elektros prietaisus, kurie naudoja daugiau energijos, pavyzdžiui, šaldytuvus, šildytuvus reikėtų jungti tiesiai į rozetę.
Kokį vaidmenį vaidina gaisrinės bokštai?
Prie gaisrinės esančiame bokšte džiovinamos žarnos, kad nepelytų, o antras bokštas naudojamas palaikyti gaisrininkų fiziniam pasirengimui.
Apie ugniagesio profesiją
Popietės dalyvius domino ne tik klausimai, kaip apsisaugoti nuo gaisro, tačiau ir apie ugniagesio profesiją.
Bendruomenės nariai svečio teiravosi, ar jis prisimena savo pirmąjį gesintą gaisrą.
„Pirmasis gaisras, kuriame dalyvavau, buvo Mankiškiuose, tada žuvo žmogus. Maniau, kad ne tą profesiją pasirinkau, tačiau perkentėjau ir pasilikau tarnyboje. Vakar buvo gaisras Kleboniškių kaime, jo metu du žmonės nukentėjo, vienas ligoninėje mirė“,- atsakė V. Ivoška.

Ar padeda gyventojai gesinti gaisrus?

Būna taip, kad žmonės, norėdami padėti, patrukdo: skuba, kažką paima. Pašaliečiai gali padėti gaisro pradžioje – išvesti žmogų ar pirminiame gesinimo etape. Reikėtų padėti tik gaisrininkams paprašius.

Kokia būna psichologinė būsena po gaisro gesinimo?
Žmogaus, pas kurį gaisras vyksta, jautrumas padidėja tris kartus, jam atrodo,  kad ugniagesiai ilgai vyksta. Ugniagesiai jau pripratę prie tokios tarnybos, su visais iššūkiais susidoroja.
Ko palinki artimieji išlydėdami į darbą?
Išlydi linkėdami sėkmės ir sveikiems sugrįžti.
Ar kaimuose yra komandos gaisrams gesinti?

Radviliškio rajono kaimuose ir miesteliuose yra šešios ugniagesių komandos. Taip pat kuriasi ir ugniagesiai savanoriai, kurie taip pat padeda gesinti gaisrus.

Ar jaunimas renkasi ugniagesio specialybę?

Dabar rajone trūksta 4-5 ugniagesių, šiuo metu jaunimas kažkodėl mažiau renkasi ugniagesio specialybę. Norint tapti ugniagesiu, reikia mokytis kursuose Vilniuje, laikyti egzaminus, atitikti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimus, pereiti Vidaus reikalų sistemos patikrinimą. Ugniagesiai yra statutiniai pareigūnai, priklauso Vidaus reikalų ministerijai. Atraminiai punktai priklauso savivaldybei, ten galima įsidarbinti pagal Civilinį darbo kodeksą. 

Gavote dideles mašinas, kurioms nėra garažų, kokie reikalai su garažais?
Šiuo metu ruošiamas projektas garažų rekonstrukcijai.

Ar galite naudotis mašinomis, kurios stovi Šiauliuose?

Galima, pagal iškvietimų planą, į gaisrą važiuoja ugniagesiai iš Šiaulių, Panevėžio.

Ar ugniagesiams yra fizinio parengimo pratybos? Yra bėgimo, prisitraukimų, atsispaudimų normatyvai. Jeigu ugniagesys jų neišlaiko, pasiruošia ir eina dar kartą  laikyti. Jeigu ir dar neišlaiko, yra atleidžiami. Ugniagesio gelbėtojo amžiaus cenzas – 55 metai. 25 metus atitarnavę ugniagesiai gali išeiti į pensiją, ji skaičiuojama nuo bendro atlyginimo.
Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui Virginijui Ivoškai už išsamius atsakymus į klausimus bei nuoširdų pokalbį popietės dalyviai padėkojo gausiais aplodismentais, o svečiui buvo įteikta dovana – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prenumerata.
Tradicinę „Kavos popietę“  vedė  bendruomenės administratorė Sonata Skorkaitė, o jai padėjo bendruomenės nariai: G. Chodosovskaja, O. Kazlovskaja,  A. Litinskas.

„Radviliškio krašto“ informacija







Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019