Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Tvartas 20 – čiai metų tapo gyvenamąja vieta

Paskelbta

data

Lietuvoje, praėjus 26 metams po Nepriklausomybės atgavimo, vis dar yra vietų, kur žmonės 20 ir daugiau metų gyvena ūkiniame pastate. Kaimuose tokie pastatai vadinami tiesiog tvartu. Nesudėtingas inžinierinės konstrukcijos pastatas, kuriame laikomi naminiai gyvuliai. Ar tai skirtingais greičiais važiuojančios dviejų lietuvų rezultatas?

Kodėl savivaldybės, „sutaupydamos“ milijonines sumas iš socialinei paramai skirtų lėšų, finansuodamos įvairius projektus ne pagal paskirtį, leidžia egzistuoti skurdo oazėms tolėliau nuo rajono centrų nutolusiuose kaimuose, gali atsakyti tik politikai ir valdininkai, nusprendę tenkinti savo asmenines ambicijas.

Viena tokių skurdo oazių yra  Radviliškio rajone, Sidabravo seniūnijoje esantis  Ožaičių kaimas. Negalima tiesiogiai teigti, kad visi kaimo gyventojai – absoliutūs vargšai, tačiau pats kaimas atvykėlį pasitinka niūrumu, tuštumu.  Kai kurie namai apleisti, išdaužytais langais – akivaizdu, kad jie nebeturi šeimininkų, kurie suteiktų gyvybės. Akivaizdu, kad kaimų tuštėjimo vajuje ir šitame kaime nesimato tiesioginio valdžios rodomo dėmesio. Kol neįvyksta panašios į  didelio atgarsio visuomenėje sulaukusios vaikų žūties tragedijos, ten net ir vietos seniūnai lankosi palyginus retai.

Ožaičių kaime gyvenantys A. Vaičys ir L. Petraitienė, kai sudegė jų namas, įsikūrė šalia esančiame tvarte  daugiau kaip prieš 20 metų. Buvusį namą  primena tik medžiais apaugę pamatai. Suprantama, kad pas šiuos žmones protestantiškos darbo etikos suvokimo nerastum nei su žiburiu. Šių žmonių  nuolatinis girtavimas  prilygtų stachanoviškam anglies kasimo tempui, o ir  smurtas artimoje aplinkoje –  nėra retas reiškinys. Girtaudami sugyventiniai nesirūpino savo buitimi ir mirus kaimynui jie liko be elektros. Bent jau porai mėnesių.

Ši istorija tapo plačiai žinoma tada, kai socialinės medijos paskyroje G. Lipnevičius buvo kritikuojamas už neva šiai šeimai padovanotą  netinkamą  daiktą – televizorių. Juk kam  šeimai, kuri net neturi elektros, reikalingas televizorius?  Interneto troliai, pasislėpę po anonimiškumo skraiste, pasalūniškai juokėsi iš tokios „paramos“. Straipsnio autorius taip pat juokėsi iš G. Lipnevičiaus ir tiesiai jo klausė, kaip  jis taip „neapdairiai“ pasielgė? Tačiau buvo  atsakyta, kad žmonės patys prašė  jiems padovanoti televizorių. Tad tai buvo juokas per ašaras. Beliko išsiaiškinti, kodėl jie neturi elektros ne tik televizoriui žiūrėti, bet net vienai lemputei įsižiebti.

Prieš kurį laiką moteris patyrė insultą ir buvo paguldyta į ligoninę. Po ligoninės reabilitacijos iš Šiaulių ji turėtų sugrįžti į maždaug 2 metrų pločio ir 5 metrų ilgio tvarte esantį sandėliuką. Pasak Sidabravo seniūno V. Blužo, jis ši patalpa  pritaikyta gyventi. Žinant, kokiomis sąlygomis dabar gyvena imigrantai Serbijoje, pasakytum, kad iš ligoninės turinti sugrįžti moteris gyvens idealiomis sąlygomis – juk ten yra ir stalas su lova, ir šaldytuvas su televizoriumi bei malkomis kūrenama krosnis. Paklausus seniūno, kodėl  šeima neturi elektros, atsakymas buvo  labai komplikuotas. Apibendrinant seniūno V. Blužo nuomonę, taip atsitiko dėl jų tingumo ir asocialumo, sėdėjimo kalėjime. Žodžiu, jie patys nei piršto nepajudina. Tačiau vis tik jau nuo praeito šeštadienio, padedamas seniūnijos elektriko ir paties „tinginio“, kuris turėjo pats išsikasti griovį kabeliui, seniūnas „įvedė“ elektrą nuo gatvės stulpo. Su atskiru skaitikliu. Netgi garantavo, kad sutvarkė ir socialinę išmoką, ir kitus dalykus. Kurių gal pats savo iniciatyva nebūtų sutvarkęs…

Ar imtis aktyvių veiksmų, nurodytų seniūno pareiginiuose nuostatuose, privertė viešumas, ar kreipimasis į Seimo narius  ir Radviliškio rajono savivaldybei atėjęs paklausimas iš Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto dėl nepanaudotų lėšų, belieka tik spėti.

Pokalbis su seniūnu V. Blužu įvyko  jo darbo kabinete, vėliau persikėlė  į salę, kur prisijungė ir kitos seniūnijoje dirbančios moterys. Į klausimą, kodėl negalima padėti tai šeimai, seniūnas atsakė, kad padarė viską, ką galėjo, daugiau padėti sunku, kadangi pati šeima turi  problemų, kurios trukdo efektyviai padėti. O ir seniūnas ne visagalis. Ar jauna socialinė darbuotoja, kurią lydintis nemenko stoto seniūnas atlieka apsauginio pareigas, tikrai gali pasiekti efektyvių rezultatų, kai šitaip stengiamasi „taupyti“ paties skurdžiausių sąskaita, klausimas lieka atviras. Neseniai naujoji Vyriausybė skyrė Radviliškio rajono savivaldybei papildomus 100 tūkstančių eurų per metus, kad būtų įsteigta 10 naujų etatų socialiniams darbuotojams.  Rajono meras A. Čepononis su vicemeru K. Auguliu bei administracija sugalvoja „lėšų įsisavinimo planą“, jog reikėtų atsisakyti seniūnijose dirbančių socialinio darbo organizatorių dalies etatų, kad atsilaisvinusiu laiku tie patys darbuotojai dirbtų antram darbdaviui. Kam reikalingas toks lėšų „taupymas“, meras A. Čepononis pateikė  atsakymą: „Pirksime batus“.

Toks lėšų „perskirstymas“ rajonuose galbūt prives prie to, kad iš savivaldybių šita funkcija gali būti atimta, nes labai akivaizdus politikų noras „sutaupytas“ lėšas naudoti asmeninių ambicijų tenkinimui. Neseniai  televizijos laidoje Seimo narys P. Urbšys įvardijo šios problemos priežastį – tam tikrų asmenų giminės ar grupuotės „užgrobė“ atskirus regionus, kuriuose Lietuvos Respublikos įstatymai negalioja, o konkurencija negalima dėl savųjų protegavimo. Pasak P.Urbšio, tuose regionuose piliečiai jau yra susitaikę, kad rajoną valdo „žinomas vagis“, kadangi atėjęs nežinomas gali „numauti kelnes“.

Nenoriu plėtoti  sąsajų tarp 20 metų gyvenimo tvarte ir Sidabravo seniūno V. Blužo dukros, dirbančios Sidabravo gimnazijoje socialine darbuotoja, bei tam tikrų Lietuvos regionų visuomenės tolerancijos „žinomiems vagiams“, kurie perrenkami merais, tačiau Sidabrave pastatytas nemažas naujas namas kai kuriems miestelio gyventojams kelia prieštaringų minčių. Ar tai tiesiog sovietinio mentaliteto užprogramuotas pavydas, kad kitam sekasi geriau, todėl reikia įskųsti valdžiai, ar tai savigrauža, kad seniūno dukra ištekėjo už turtingo žemvaldžio, ar dėl kokių kitų priežasčių, priklauso nuo kiekvieno asmeninės susiformavusios pasaulėžiūros. Tačiau seniūnas V. Blužas, ranką dėdamas prie širdies, prisiekinėja, kad nei centu negalėjo prisidėti prie šito namo statybos, o ir pirtelę, stovinčią sklypo gale, jauna šeima gavo dovanų. Iš Vilniaus.

Kaip pagauti aitvarą, nešantį tokius turtus? O pasinaudoti patarimais, skirtais  A. Vaičiui, seniūnui V. Blužui gali tekti ir pačiam. Vis dar vyksta tarnybinis patikrinimas dėl lapkričio mėnesį seniūno  buvimo neblaiviu darbe. Pasak Valstybės Tarnybos departamento direktoriaus, tokiu elgesiu jis pažemino valstybės tarnautojo vardą, o už tai gresia ir galimas atleidimas iš tarnybos. Gal po tiek metų pats seniūnas, nuoširdžiai bijantis pačios griežčiausios nuobaudos, nes, anot jo, niekas nenorės įdarbinti 60 metų amžiaus vyrą tokiame užkampyje, susidurtų su rajono valdžios „taupymo“ vajumi ir jo pasekmėmis?

Marius Aleksiūnas

 

Durys dušui

REKLAMA
Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Žiemą pamiršta terasa gali tapti mėgiamu daiktų sandėliuku arba širdžiai miela vieta

Paskelbta

data

Skelbia

Jei butas turi balkoną arba terasą, lauko erdvės įrengimas yra vienodai svarbus. Šiuo atveju erdvę sukuria baldai, o komfortą – įvairios dekoratyvinės ir funkcionalios detalės. Taigi, ko ieškoti, kad galėtumėte mėgautis laiku gryname ore?

Klausimai, kuriuos užduokite sau prieš imdamiesi konkrečių veiksmų:

1. Koks yra turimos erdvės dydis: ar tai mažas balkonas daugiabutyje, ar erdvi terasa gyvenamajame name? 

2. Kaip norite naudoti šią lauko erdvę ir kokie čia veiklos planai? 

3. Kaip dažnai leidžiate laiką su svečiais balkone ar terasoje? Kiek žmonių susirenka kartu? 

4. Koks vaizdas iš balkono ar terasos? Ar matomi praeiviai? Gal maskavimo elementas yra susijęs, jei nenorite, kad jus matytų? 

5. Į kurią pusę nukreipta jūsų lauko erdvė? 

Atsakę į klausimus galėsite žinoti, kokios terasos ar balkono jums reikia ir tuomet bus lengviau orientuotis būtent kokios terasos gamyba Jus domina.

Kalbant apie stilių, siūlomas sprendimas atspindi gyvenamojo namo projektavimo tęstinumą, tačiau taip pat svarbu išlaikyti harmoniją su pastato fasadu

 Renkantis baldus svarbu atkreipti dėmesį, kad juos tiesiogiai paveiks tiesioginiai saulės spinduliai, lietus, šalta žiema ar kiti aplinkos veiksniai. Todėl rekomenduojama ne tik atkreipti dėmesį į stilių, bet ir į gaminių kokybę. Lauko ir vidaus erdvių sujungimas. Perėjimą iš vidaus į terasą ar balkoną skiria dideli, žemę siekiantys langai, kuriuos galėsite ir norėsite plačiai atverti? Tokiu atveju abejose erdvėse pasistenkite sukurti stilistinį vientisumą. Tai įgyvendinti nesudėtinga lauko baldus ir dekorą derinant su esančiais viduje tiek spalviškai, tiek dizaino prasmėmis: rinkitės tų pačių ar kontrastingų atspalvių, raštų, tekstūrų bei audinių tekstilinius elementus, aksesuarus, planuokite atsikartojančius apšvietimo sprendimus. Toks griežtos ribos tarp lauko ir vidaus ištrynimas šiandien – itin populiarus.

Planuodami įrengti nedidelius balkonus, pagalvokite apie kompaktiškus ir daugiafunkcinius baldų sprendimus

Tuo pačiu metu nebijokite lanksčiau tikrinti turimos vietos. Ne visus baldų elementus reikia dėti ant grindų: gali tekti sujungti sulankstomą stalą prie balkono turėklų, supamąją kėdę prie lubų, o svetainės zoną ar lentyną – prie sienos. Įrengiant nedidelį balkoną, rekomenduojama pirmiausia pastatyti reikalingiausius baldus, o praėjimą laikyti patogiai. Jei norite komforto, geriausia jį kurti ne su daugybe didesnių elementų, o su tekstilės aksesuarais, mažais staliukais, lentynų dekoracijomis, lempučių girliandomis ar kabančiais augalais. Jei įrenginėjate erdvią terasą, joje galite planuoti ne tik svarbiausius baldus, bet ir atskiras funkcines zonas, išpildomas joms skirtais baldiniais elementais. Drąsiai juos derinkite su kitais akcentais – išskirtinio dizaino skulptūromis, vešlia augmenija, maisto gaminimo įranga. Vis dėlto, norint išlaikyti erdvės ir jos elementų proporciją, baldus rekomenduojama rinktis masyvesnius: taip sukursite harmoningą, išpildytą vaizdą.

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

Gavę rinkėjų pasitikėjimą, iškeitė jį į pasilakstymus

Paskelbta

data

Paskutiniu metu Seimo narys ir buvęs Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis kartu su dabartiniu meru Vytautu Simeliu dažniau matomi šventėse, bet ne savo darbo vietose. Nežinia, ar dirbti taip jau nuobodu, ar šventės – geresnė politinė reklama, kad Seimo nario ir savivaldybės vadovo tokie pasirinkimai. Senovės Romoje minia šaukė: „duonos ir žaidimų”, už paramą vadovams reikalaudami nemokamo maisto ir nemokamų pramogų, o Radviliškio krašto žmonių išrinkti atstovai, panašu, kad linksminasi patys.

Nelanko posėdžių

Neseniai per televizijos žinias rodytas vaizdo siužetas apie Seimo narius, nelankančius posėdžių. Prie „nepažangiųjų“ tautos atstovų – ir radviliškiečių rinktas konservatorius A. Čepononis. Nors šis Seimo narys buvo įsitikinęs, kad posėdžių nepraleido, patikrinus lankomumo statistiką, paaiškėjo, kad jis šiemet be pateisinamos priežasties praleido net keturis posėdžius. Kur buvo ir kodėl nedalyvavo posėdžiuose, filmuojant televizijos siužetą, A. Čepononis paaiškinti negalėjo. Kodėl neatvyksta į darbą, Seimo nario klausėme ir mes. Radviliškio krašto žmonių išrinktas atstovas informavo, kad į posėdžius neatvyko dėl neva svarbių asmeninių priežasčių.

Siūlė mažinti atlyginimą

Šiuo metu Seimo nariai gali praleisti kiek tik nori posėdžių – jokios sankcijos negresia. Dėl Seimo narių, kurie posėdžius iškeičia į poilsį egzotiškose šalyse ar asmeninius reikalus, bandyta priimti įstatymą, kad posėdžio dieną neatvykus į darbą, Seimo nario alga mažėtų 200 eurų. Dabar eilinio Seimo nario alga – apie 2100 eur „į rankas“. Nors yra praleidžiančių kas ketvirtą posėdį, patys Seimo nariai tokį įstatymą atmetė. Tai buvo padaryta daugiausia yA. Čepononio kolegų konservatorių bei liberalų balsais.

Švenčių nepraleidžia

Panašu, kad ir dabartinis Radviliškio rajono savivaldybės meras V. Simelis mėgsta švęsti šventes, nes nė vienos jų nepraleidžia. Gavęs rinkėjų pasitikėjimą, rajono vadovas iškeitė jį į lakstymą po rajoną. Štai rugsėjo 22 d. meras dalyvavo parodos atidaryme, po to – Baltų vienybės dienos minėjime, dar vėliau – projekte „Visa Lietuva šoka“. Penktadienį jis – renginyje Pakalniškių seniūnijoje, šeštadienį – jau renginyje Šeduvoje ir dainų šventėje Butėnuose, o sekmadienį – jau šventėje Rokoniuose. Panašiu ritmu gyvena ir savivaldybės administracijos direktorė konservatorė Jolanta Margaitienė ir jos pavaduotojas Justinas Pranys, į savo darbotvarkes įsirašę dainų šventę bei renginį Šeduvoje.

Apsilankymai renginiuose pažymimi nuotraukomis

Savivaldybės interneto svetainėje gausu V. Simelio ir J. Margaitienės nuotraukų iš įvairiausių rajono renginių. Dažnu atveju iš trijų prie naujienų pranešimų įdėtų nuotraukų dvi – būtinai su V. Simelio atvaizdu. Kuklumas naujajam merui yra visiškai svetimas. Rekordas – netgi šešios „kuklaus“ mero nuotraukos, iliustruojančios vieną savivaldybės naujieną. Rugsėjo 1-osios šventėje jis užfiksuotas sėdintis kartu su posėdžius praleidinėjančiu Seimo nariu A. Čepononiu. Beje, šventiniuose renginiuose jie matomi kartu itin dažnai.  

Ar dėl Seimo nario ir mero dažnų apsilankymų šokiuose, dainų festivaliuose bei kitokiuose pasilinksminimuose nenukenčia gebėjimas rūpintis realiomis gyventojų problemomis, paliekame spręsti jums, gerbiami mūsų skaitytojai, bet kol kas iš „išrinktųjų“ naujų pasiūlymų nesigirdi bei kyla klausimas, kas yra tikrasis vadovas.

Monika Ilgauskytė

Skaityti daugiau
REKLAMA

Skaitomiausi