Lapkričio 15 dieną Radviliškio rajono savivaldybėje buvo pristatyta kuriama rajono turizmo programa, kurią rengia „Eurointegracijos projektai“. Programą pristatė projektų vadovė Inga Levinskienė.
Pristatyme dalyvavo savivaldybės administracijos vadovai, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos ir Kultūros, švietimo ir sporto komiteto nariai, Radviliškio viešosios bibliotekos Turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė, Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio atstovai, kiti asmenys, suinteresuoti Radviliškio rajono turizmo plėtra.
Rajono turizmo stipriosios pusės
Projekto rengėjai pristatė Radviliškio rajono esamos situacijos analizė: buvo įvertinta esama situacija, rajono turizmo produktų konkurencingumas, rajono pasiekiamumas.
Pasak pranešėjos I. Levinskienės, Radviliškio rajonas turistams gali būti patrauklus tuo, kad čia yra daug kultūros paveldo objektų, yra trys lankytini malūnai, pažymėti ir prieinami piliakalniai.
Atsidarius naujam viešbučiui, pagerėjo turistų apgyvendinimo paslaugų pasiūla. Taip pat, pranešėjos nuomone, Radviliškio rajone turistai galėtų aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje.
Programos rengėjai klaidžioja migloje?
Po rajono turizmo srities stipriųjų pusių aptarimo, buvo analizuojamos ir silpnosios pusės. Susitikimo dalyvių kritikos sulaukė programos rengėjų Pakruojo ir Burbiškio dvaro lyginimas. „Pakruojo dvaras geriau reklamuojamas, apie jo renginius daugiau publikuota straipsnių“,- sakė I. Levinskienė.
„Tačiau ar žinote, kad Pakruojo dvaras priklauso privačiam verslui, o Burbiškio dvaras – savivaldybei. Savivaldybė negali reklamai bei viešinimui skirti tik lėšų, kiek privatus verslas“,- sakė Viešosios bibliotekos direktorė. Susitikimo dalyviams kilo klausimas, kodėl ir mūsų rajonas negali pasekti geru Pakruojo pavyzdžiu ir ieškoti investuotojų bei dvaro valdytojo, nes šiuo metu be „Tulpių žydėjimo šventės“ dvaras likusį laiką tiesiog merdi.
Pasak pranešėjos, reikia ieškoti viešos ir privačios partnerystės, o iš Pakruojo dvaro veiklos galima pasimokyti, kaip pritraukti turistus.
„Ką be tulpių galima pamatyti Burbiškio dvare? Tik keletą padargų ir keletą eksponatų, daugelis eksponatų guli saugyklose, kodėl?“ – retoriškai klausė Tarybos narys Gediminas Lipnevičius.
Pranešėja pastebėjo, kad interaktyviame AB „Lietuvos geležinkeliai“ tinklalapyje nėra informacijos apie Radviliškį kaip apie geležinkelininkų sostinę: kaip į jį atvykti, ką galima pamatyti.
„Apie kokią geležinkelininkų sostinę galime kalbėti, jeigu važiuojame į Anykščius aplankyti geležinkelio muziejaus“,- pastebėjo G. Lipnevičius.
Pasak programos rengėjų, rekomenduojama į Radviliškio rajoną pritraukti turistus – pramogautojus bei gamtos mylėtojus, kurie mėgsta ramybę bei poilsį su šeima.
„Pasakykite, kaip tai mums padaryti, kaip pritraukti turistus – juk už tai mes jums mokame didžiulius pinigus“,- neapsikentęs pranešėjos aptakių frazių bei kartojamų žodžių „gali būti“, „reikėtų“ metė repliką Tarybos narys J. Kvėglys.
Pasak I. Levinskienės, konkretūs būdai, kaip pritraukti turistus – tai jau turizmo strategijos reikalas, kurios sukūrimas, beje, taip pat kainuotų didelius pinigus.
Beje, pasirodė keista, kad turizmo programos rengėjai nepasivargino išsiaiškinti, kokie tikslūs Radviliškio rajono kultūros paveldo objektų pavadinimai, tad programoje privėlė klaidų.
Į turizmo programą neįtrauktas būsimas Šeduvos muziejus „Dingęs Štetlas“, taip pat T. Matuliono memorialinis muziejus – pasak programos rengėjų – tai ateities galimybės.
Ar galima kalbėti apie turistų viliotinį, neturint patrauklaus muziejaus?
Kalbėdama apie turistų priviliojimą į Radviliškio rajoną, programą pristačiusi I. Levinskienė, pastebėjo, kad trūksta patrauklaus turistinio produkto, logotipo, šūkio. Taip pat neišnaudotos Raudondvaryje esančio aeroklubo galimybės, prasti dviračių takai, neišnaudotos gastronominio turizmo galimybės. Tačiau vėl tik pastebėjimai ir jokių konkrečių sprendinių pasiūlymų…
Prakalbus apie Radviliškio rajone vykstančių renginių viešinimą tinklapyje inforadviliskis, Tarybos narys G. Lipnevičius pastebėjo: „Mes siunčiame informacija apie „Radviliškio krašto bendruomenės“ vykstančius renginius, tačiau jie šiame tinklapyje nepatalpinami, tad apie kokią išsamią informaciją ir jos sklaidą galima kalbėti?“
Pasak šio tinklapio koordinatorės L. Bimbirienės, informacijos apie „Radviliškio krašto bendruomenės“ renginius į tinklapį neleidžia kelti savivaldybė, nes „šie renginiai ir taip pakankamai viešinami spaudoje, viešojoje erdvėje“. Kaip matoma, informacija atrenkama tendencingai ir tinklapio inforadviliskis lankytojai tiesiog neturi galimybės sužinoti apie kai kuriuos informatyvius ir naudingus renginius. Kas tie savivaldybės vadovai, kurie draudžia viešinti informaciją apie bendruomenių renginius, paliekame atspėti skaitytojams.
Dar vienas svarbus aspektas, paminėtas susitikimo metu – kraštotyros muziejaus nebuvimas Radviliškyje. Kai beveik visi Lietuvos miesteliai turi savo kraštotyros muziejus, daugiau ar mažiau interaktyvius ir pritraukiančius smalsių turistų, Radviliškyje ši sritis – balta dėmė.
„Radviliškyje turi būti traukos centras, dėl kurio į jį atvažiuotų turistai. Siūliau Laisvės alėjoje sukurti Muziejų gatvę. Prie šio projekto sutiktų prisidėti AB „Lietuvis geležinkeliai“ atstovai, net svarstytų galimybę vieną stoties salę paskirti ekspozicijai apie geležinkelį. Muziejaus gatvė turėtų būti kertinis akmuo, nuo kurio nusidriektų maršrutai į viešbučius, kavines, malūnus, kitus muziejus ir piliakalnius. Malūnų, kalvelių, piliakalnių yra daugelyje rajonų, tačiau Muziejų gatvę turėtų tik Radviliškis. Manau, apie turistų pritraukimo galimybes turėtume pradėti kalbėti nuo šios gatvės sukūrimo – būsimo turistų traukos centro“,- sakė G. Lipnevičius. Beje, Tarybos nario pasiūlytam Muziejaus gatvės projektui pritarė ir meras, ir daugelis kitų tarybos narių. Tačiau kol kas jokio postūmio dėl šio projekto įgyvendinimo nėra.
Ilgametis gidas A. Vitartas sakė, kad turizmo atgaivinimui rajone būtina Turizmo informacinio centro (TIC) restruktūrizacija – tai turi būti savarankiška įstaiga, nepriklausanti bibliotekai, kurioje dirbtų ne vienas darbuotojas. Beje, A. Vitartas paminėjo dar vieną rajono galimybę – medicininį turizmą: „Radviliškio ligoninėje operuojami kelių sąnarių bei dubens kaulo operacijos, žmonės atvažiuoja iš visos Lietuvos, tad galėtume pristatyti naują šaką – medicininį turizmą“.
Apie šią galimybę turizmo programos rengėjai taip pat nebuvo pagalvoję.
Radviliškio rajono savivaldybės turizmo strategijos pristatymas 2020 – 2023 m. planuojamas gruodžio mėnesio pradžioje. Gal tada jos rengėjai turės konkrečių pasiūlymų, o ne „atsimušinės“ frazėmis: „jūs siūlykite“, „diskutuokite“, „kokia jūsų nuomonė“, nepateikdami konkrečių problemų įveikimo būdų.
„Radviliškio krašto“ informacija
