Geriausiai žmonės tarpusavyje sulimpa, kai aplimpa pinigais. Ir ne smulkiomis kupiūromis po 5-is, 10-imt ar 20-imt eurų, ne pensijomis ir pusėtinai vidutiniais atlyginimais, o milijonais iš Sorošo fondo arba ES lėšų „trupiniais”: minimumas – 500-tų eurų banknotas! Tokios „cementovkės” geriausios.
Tai įrodo „Dviračio žinių” laidos, kurioms LRT kasmet atseikėja po milijoną eurų, dėl ko pelės taip sužvėrėjo, jog žiurkės tapo piktesnės už buldogus, belaukiančius kitų metų dozės ir pasiruošusius dėl jos sudraskyti į gabalus bet kurį savo oponentą. Tiksliau – ne savo, o konservatorių. Tiesa, dantys ne itin aštrūs, bet iš nasrų sklinda tokia smarvė ir toks dvokas, kad save gerbiantis pilietis juos stengiasi apeiti per kilometrą. Ne prasčiau susicementavusi ir Tapino chebra, kurią kasmet papildo vis nauji nariai. Proporcingai reguliariai papildomomis lėšomis iš Sorošo bei Landsbergio fondų, keistų viešųjų konkursų bei dar keistesnių patreonų bei „laikų” spausdintuvų. Andriaus komanda irgi storai pinigais aplipusi ir taip sulipusi, kad net labai norėdamas jos nesuskaldysi. Monolitas! Štai ką reiškia pinigų galia…
Stipriai parišti tarpusavyje ir Seimo nariai, ir europarlamentarai, kuriems išmokos taip susmulkintos ir užmaskuotos, kad net pats velnias koją nusilaužtų. Arba – ranką. Priklausomai kaip juos bandytų atskirti: traukdamas ar spardydamas? Šalia algų ir priedų sau bei savo padėjėjams parlamentarai dar gauna papildomai už transportą, pragyvenimą, kanceliarines bei reprezentacines prekes, tarp kurių neretai įsipainioja ir viena ar kita padėjėja, kuriai irgi papildomos lėšos skiriamos. Tik vis dar neaišku: už ką? Kartais jos traktuojamos kaip „reprezentacinės‘ išlaidos, kartais – kaip „už pragyvenimą”. Priklausomai nuo seimūnų žmonų naivumo.
O tvirčiausiai yra sulipę LGBT nariai seime, nes juos sulipdo ne tik ES bei įvairių ambasadų pinigai, bet ir tikra „vyriška draugystė” arba, kitaip tariant „intymios paslaptys”. Šitie mūsų atsakingi organai valdžioje su savo asmeniniais organais elgiasi labai neatsakingai. Gali juos bet kada nusipjauti, pasikeisti arba paprasčiausiai nukišti ten, kur nereikia… O kol susitvarko ir pasitvarko, kartais net į balsavimus pavėluoja. Dėl ko lemiamu momentu gali net pritrukti balsų, reikalingų, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymui prastumti. Nors gal ir gerai, nes po to nežinočiau, kaip savo verslo partnerius viešumoje pristatinėti. Kaskart tektų ilgai aiškinti, jog mes – ne tokie, nors kartais bepartneriaudami ir bandome vienas kitą išp…sti dėl pinigų, bet tikrai ne taip, kaip Seime. Netradiciškai! Senoviškai…
Kaip matote, Lietuvos elitas yra labai vieningas. Pats save nusifilmuoja ir reklamuoja, kviečiasi vienas kitą į savo laidas, patys save klausinėja, patys – atsakinėja, po to skelbiasi įtakingiausiais, turtingiausiais, gražiausiais ir mylimiausiais. Jei būtų giminės, sakyčiau, juoda kraujomaiša. O krauju net mafija pasirašo, duodama priesaiką. Vadinasi kraujas irgi lipdo ir tvirtina tarpusavyje.
Deja, ne visus. Kai protestuotojams policija „nuleidžia” arba paleidžia kraują, mitinguotojai išsilaksto. Po namus arba ūkius, kaip dabar madinga sakyti. Po to vėl dešimtmetį laižosi savo žaizdas prie žydrųjų ekranų, o kai iš pykčio vėl koks vienas kitas burbulas sprogsta, vėl prasideda riaušės bei neramumai. Žinoma, jeigu nėra pandemijos, kurią reguliuoja ir kontroliuoja vietos elito elitas. Tad kaip suvienyti tuos nelaimėlius, neelitinius, atstumtuosius ir pasmerktuosius? Atsakymą jau žinome: apipilti milijonais! Bet tada gali nebeužtekti tvoroms, kurių jau reikia ne tik dabartiniams emigrantams, bet ir būsimiesiems emigrantams seime, santechninio meno kūrėjams, viešųjų kyšių specialistams, ką jau bekalbėti apie besimaudančius piniguose pramogų bei LGBT pasaulio atstovus. Kas iš to jei vienus suklijuosime, o kiti atsiklijuos?
Todėl liaudies balso atstovus iš antisisteminės žiniasklaidos bei nepriklausomų video kanalų bandoma telkti aplink kokią nors idėją: Stambulo arba vietinės reikšmės. Deja, vienytis kažkokie patreonai trukdo. Nes nuo jų euriukų ir „palaikinimų” priklauso kiekvieno iš jų gerovė. O patreonų yra ne per daug, tad visiems dažnai neužtenka. Tada vėl visi laisvi ir nepriklausomi kanalai draskosi tarpusavyje, save aukštindami, kitus žemindami, kad kuo daugiau patreonų pasirinktų juos, o ne jų konkurentus. Tuo metu elito išrinktas elitas trina rankomis, viliodami tuos pačius patreonus pas save ir gėdindami juos dėl prasto skonio ir pasirinkimo. Tokiais atvejais bet kokia idėja bejėgė…
Tad belieka mūsų protėvių ne kartą išbandytas metodas, kurį naudojo ir Mindaugas (Karalius) ir Smetona (Prezidentas). Vienas – kardu, kitas su šautuvu suvienijo Tautą. Geriausia tramdymo priemonė yra baimė. Po to – skaldymas ir valdymas. Dar vėliau vergovinis darbas ir izoliacija. O geriausia – saviizoliacija prie kompiuterių bei mobiliųjų telefonų, kol valdžios centralizavimas bus patikimose rankose. Beliks tik pastoviai reguliuoti mokesčių naštą, kad varguoliai ir stačiatikiai senoliai nebegalėtų oriai atsitiesti net senatvėje. Po to visus sunumeruoti arba sučipuoti su barkodais kaip kokius veršius. Juk tik nelaimės ir nepriteklius suartina skirtingus žmonės.
Tad baigdamas norėčiau sušukti: Ei, tu, kur esi mūsų Tautos Išvaduotojau!
Po to labiausiai iš manęs turbūt juoktųsi elito elitas. Nes kol mes šūkaujam, jis tai seniai jau padarė su mumis. Ir apšaudė, ir apdaužė… Tiesa, ne smetoniškais šautuvais, o moderniom guminėm kulkom, ir ne kalaviju šonus tvatino, o policajų lazdomis ir skydais. Kai reikia suvaro mus į namus arba saviizoliaciją, priverčia nešioti antsnukius ir nesibūriuoti, su dokumentais prisiduoti arba dar geriau – priduoti kitus. Atsitvėrė nuo mūsų saugiu atstumu ir ES milijonais. Tik gyvenk ir nerėk!
Lai rėkia nuskriaustieji. Belieka išsirėkti, kol dar mums leidžia elito elitas. Geriausiai tam tinka taikūs mitingai ir nesankcionuoti piketai po penkiolika. Matyt, kad lengviau būtų galima visus surūšiuoti, suskaičiuoti, o po to ir skiepyti tol, kol pagaliau visi nusiramins. Ir vienybė vėl žydės!
