Kaip karantino metu elgtis tikintiesiems, pasiteiravome Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčios dekano, klebono Tado Rudžio, kuris mielai sutiko atsakyti į savaitraščio „Radviliškio kraštas“ klausimus.
Kokių savisaugos priemonių patartumėte imtis parapijiečiams, besilankantiems bažnyčioje?
Mačiau kaip parapijiečiai skaitė visose bažnyčiose iškabintą Sveikatos apsaugos ministerijos paruoštą vaizdinę medžiagą, kurioje nurodomos septynios priemonės, itin sumažinančios apsikrėtimo koronavirusu pavojų: dažnas rankų plovimas su muilu ar dezinfekciniu skysčiu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas, artimo sąlyčio su kitais žmonėmis vengimas ir kt. Indai prie įėjimų, skirti švęstam vandeniui, yra tušti. Tad įžengę į bažnyčią žegnojamės nebemirkydami pirštų į švęstą vandenį. Kryžiaus ženklas – kaip ir švęstas vanduo – yra viena seniausių ir krikščionių itin gerbiamų sakramentalijų. Niekad nepamirškime kryžiaus ženklo. Atsisakytina bučiuoti kryžius ir relikvijas. Visuomet kur bebūtume – parduotuvėse ar bažnyčiose kviečiame išlaikyti kuo didesnį (bent 1 metro) atstumą tarp žmonių, vengiant fizinio sąlyčio.
Ar visose rajono bažnyčiose nevyksta viešosios pamaldos?
Remiantis Lietuvos Vyriausybės sprendimu ir Lietuvos vyskupų nutarimu, visose Lietuvos bažnyčiose nevyksta viešos pamaldos. Esu girdėjęs, kad pirmadienį kai kurie kunigai iš įvairiausių paskatų dar celebravo pusiau privačias Mišias. Esu girdėjęs ir griežtą tikinčiųjų pasmerkimą dėl tokios kunigų veiklos. Manau, nesilaikydami sambūrių draudimo, pažeidžiame ne vien karantino įstatymą…
Ar neplanuojama apskritai uždaryti visų rajono bažnyčių karantino metu? Ar, jūsų nuomone, nereikėtų imtis tokių saugumo priemonių?
Karantino laikotarpiu nerengiamos jokios viešos bendros pamaldos: Rožinio, Gailestingumo vainikėlio, litanijų kalbėjimas, Kryžiaus kelio ar kalnų ėjimas, Švč. Sakramento adoracijos. Bažnyčios lieka atviros privačiai, asmeninei maldai. Mišias kunigai celebruoja nedalyvaujant bendruomenei. Užsakytos Mišios gali būti perkeltos vėlesniam laikui arba tikinčiųjų intencijomis bus celebruojama jiems nedalyvaujant. Net ir tokiomis sąlygomis tikintieji telefonu ar raštinėje vis užprašo Mišias. Vienas jaunas vyras parašė sms‘ą: „Ai, liūdna, kad bažnytėlės nedirba; karai, marai siautėjo, Mišios būdavo… o dabar…“ Net nenumaniau, kad žmonėms bažnyčia tokia reikšminga, kaip ir dažna ar net kasdienė Komunija… Vis matau užeinančius asmeninei maldai. Kol kas nenurodoma bažnyčių uždaryti. Jei vyriausybė siūlys, teks, bet dabar atviros bažnyčios liudija: jei ir negalime rinktis bendrai maldai, čia esate laukiami. Čia yra Viešpats, norintis jus pamaitinti.
Ko palinkėtumėte parapijiečiams karantino metu, ką patartumėte?
Karantinas padovanojo mums namus ir šeimos laiką: uždarė sporto sales, parduotuves, restoranus, mokyklas, darbuotojus ragina dirbti iš namų. Jei virusas tragiškai išplis, gali būti uždrausta net pasivaikščioti išeiti. O juk anksčiau dėl įvairių užsiėmimų ne namie neturėjome laiko vieni kitiems. Aišku, būti kartu atpratusiems – didelis iššūkis. Kažkur girdėjau, kad karantinas Kinijoje paskatino šeimų skyrybas… Mes, krikščionys, maldą laikome pirmu ir svarbiausiu kiekvienos dienos uždaviniu. Aišku, melstis reikia išmokti. Aišku, melstis šeimoje drauge, reikia drąsos ir ryžto bei geranoriškumo, ir savotiško santykių perkainojimo… Pasidalinsiu ir viena iniciatyva, į kuria jau atsiliepė keli šimtai mūsiškių: kol tęsis karantinas, kasdien 20 val. (prieš „Panoramą“) susivienyti savo namuose drauge kalbant rožinį į Šiluvos Ligonių sveikatą už įsibaiminusius, ligonius, medikus, valdžios žmones.
Melstis namuose privačioje maldoje- tai ir skaityti šv. Raštą, apmąstyti Kryžiaus kelią, kalbėti Mergelės Marijos rožinį ar Gailestingumo vainikėlį. Internetinės komunikacijos būdu šeimos ir pavieniai asmenys gali jungtis į maldos grupes, švęsti Dievo Žodžio pamaldas.
Dėl savo ir kitų sveikatos bei saugumo negalime dalyvauti sekmadienio šv. Mišiose – šią pareigą galime atlikti stebėdami šv. Mišių transliaciją per televiziją ar radiją. Šiuo laikotarpiu sekmadieniais 12.30 val. Per LRT Plius televiziją ir LRT Klasika radijo programą bus transliuojamos šv. Mišios. Marijos radijas šv. Mišias transliuoja kiekvieną dieną. „Fecebook“ paskyroje, parapijų interneto puslapiuose, Vatikano puslapyje kasdien įvairiausiu metu transliuojamos Mišios, informacija apie jas skelbiama ir interneto portale katalikai.lt Dalyvaujant tokiu būdu Mišiose nepamirština dvasinė komunija. Tai – susivienijimas su Kristumi ir Bažnyčia malda, kai žmogus dėl tam tikrų kliūčių negali dalyvauti šv. Mišiose arba jei dalyvauja, bet negali priimti sakramentinės Komunijos. Čia labai svarbu sužadinti troškimą, norą, kad Jėzus ateitų. Tai – vidinis vienybės su Jėzumi ir Bažnyčia troškimas, Krikštu gautos malonės sustiprinimas. Tai laikas – maldai už sergančius ir kenčiančius, o drauge prasmingas Gavėnios laikotarpio išgyvenimas.
Praeityje mūsų šalyje yra siautusi ne viena epidemija. Nemažai dvasininkų jos metu yra pasižymėję kaip dvasiniai savo bendruomenės vadovai ir ne vienas tikintysis tapo herojiško tarnavimo kenčiančiam artimui pavyzdžiu. Ir šiandien pirmasis svarbus būdas teisingai reaguoti į nuolat besikeičiančią situaciją – nesutrikti, nepanikuoti, bet laikytis rekomendacijų, kurias nurodo kompetentingos valstybės institucijos bei Lietuvos vyskupai.
Ar virusas turi įtakos bažnytinėms laidojimo apeigoms? Ką patartumėte artimiesiems?
Mums yra nurodyta laidotuves švęsti dalyvaujant tik artimiausiems giminaičiams, vengiant masinių sambūrių. Natūralu, kad lieka įprasti savisaugos ir vienas kito apsaugos būdai, kad neperduotume viruso. Laidotuvių mirus nuo koronaviruso nuostatus išplatino Sveikatos ministerija.
Dėkojame dekanui, klebonui T.Rudžiui už atsakymus, o tikintiesiems linkime elgtis atsakingai šiuo sudėtingu laikotarpiu ir įsiklausyti į dvasininko patarimus.
„Radviliškio krašto“ informacija
