Tiesa nežiūrinti į akis

Tiesa nežiūrinti į akis

Kiekviena lazda turi du galus. Tas pagalys, kurį lietuviai vadina TIESA – irgi. Pasaulį valdo žiniasklaida. Kuri, nupirkta už pinigus, užsakytą melą perdirbinėja į tiesą, ir pateikia kaip produktyvų, perspektyvų ir pažangų reiškinį. Ne kaip botagą, o kaip pyragą. Ne kaip skausmingą genocido pavidalo klizmą, o kaip panacėją nuo tikrų ir išgalvotų ligų. Ypač, nuo žmonijos dauginimosi kontroliavimo – ne karinio susinaikinimo principu. Geno modifikuotas jovalas („maistas“) ir 5G technologijos – idealus variantas. 

Kai neturi savo galvos, tiki tuo, ką kalba svetimos. O svetimos sako: „Lietuvių tauta – jaunėja“. Nei iš šio, nei iš to, ima ir pradeda jaunėti – reproduktyvaus amžiaus lietuvių tautos jauniems atstovams, išvažiavus save pardavinėti į užsienį. Gimstamumui sumažėjus iki minimumo, mokyklų klasėse mokinių skaičiui sumažėjus iki minimumo, tauta staiga pradėjo jaunėti… Žinant, kad bočiai ir pensininkai gimdo tik kalbas ir apkalbas, širdį džiuginančios naujienos priežastis – po truputį pradeda ryškėti. Tauta jaunėja – fiziškai mažinant senolių skaičių. Neišeikvojus nei vieno šovinio, nušaunami du zuikiai! Statistinis ir realus. Vienas iš jų – netikras. Bet mes: nuolankūs, pagirioti ir patiklūs. Konstituciškai gavę į vieną baudžiauninko žandą – lenktyniaujame, – kas greičiau rezervato gyventojus kontroliuojančiai valdžiai atsuks antrą!

Kas tai yra, ir kam iš tikrųjų reikalinga pandemijos širma? Pirmiausiai, nesugebantiems atsirinkti kas yra kas – kvailinimui. Paskui – tikintiems viskuo, kas sumaniai afišuojama Corona 19 vitrinose. Konkrečioje situacijoje taip yra patogiau. Stručio sindromas – labai naudingas dabartinių, tinginčių savarankiškai (be išmaniųjų telefonų sufleravimo) mąstyti, lietuvių tarpe. Galvas į smėlį, snukius į degtinę, problemas į rytdieną. O ji – praskolinta užsienio bankams. Todėl, lietuviams, saulės patekėjimo vakarų pusėje – niekas nežada. Praktiškai yra taip, bet teoriškai… Tautos kanopų atmetimo modelis – pačiame įsibėgėjime. Ant surūšiuotos ir suskaldytos į partijas tautos, dar uždedamos ir komercinės, nuo nieko neapsaugančios kaukės. Tylintis nupieštas dievas, internetu išrinkta administracija, balti daktarų chalatai ir juodos teisėjų mantijos – geriau viską žino ir išmano. O kas lieka draugui-ponui-lietuviui? Mirksėti, tylėti ir nesikišti į „planetos atmatų“ mažinimo politiką. Erdvės išvalymas taikiu būdu – tausojamoji procedūra. Pasimeldei, pašėrei, pagirdei, paspinduliavai – ir eini miegoti. O rytojaus rytas, kaip nekeista, išaus pats. Aš, už valstybei nepatogių sąmonių viešinimą, žinoma, gausiu per burną. (Per koją, KUL – jau gavau). Kaip Vytautas Petkevičius, kaip Pranciškus Šliužas, kaip visi lipę ir lipantys ant padėto grėblio aštrių pojūčių mėgėjai… Tačiau ir jūs, labai nesidžiaukite. Perdirbtos istorijos vaikai – irgi gaus per kupras: atrankos skiepais ir kontrolės čipais.

Kai pasiilgstu sąlyginai gryno oro, važiuoju į vis labiau keičiančią savo veido grimasą provinciją. Į to kaimo, kuris buvo prieš trisdešimt metų, rugių laukus ir cukrinių runkelių normas. Kurias, rankose suspaustais kauptukais, kartu su draugais, uždarbiaudamas, ravėjau mokyklinių vasaros atostogų metu. Kapitalizmui nepatogūs tautos išminties perlai: „Kas nedirba mielas vaike – tam ir duonos duot nereikia“, „Kas nesėja – tas nepjauna“ – atgyveno. Tol kol gyvi paskutiniai LTSR žemdirbiai, o ne dabartiniai vakaruose užkoduoti programiniai komersantai – propaguojantys herbicidą ROUNDUP – nors ir be skalpų, nors ir užlopytomis sėdynėmis, tauta dar gyva. Tik čia, praradę paskutinę viltį, nematantys perspektyvos, susirietę nuo valdžios smūgių žemiau juostos visiškame agro-klimakse, kaimo likučių „poniškoji parodija“ dar egzistuoja. Apgautame, sužalotame, nustekentame, chemikalais užterštame, lietuviškame kaime, tautos dvasios trupiniai dar gyvi. Matant, radiju ir televizija tikintį, valdžios patogumui įbaugintą kaimietį – savo kieme vaikštantį su vergišku antsnukiu – paima tokia gėda… Kad kaimynas kaimynu, giminė gimine, draugas draugu nebepasitikėtų ir bijotų bendrauti – buvo išrastas pandeminis gripas – Covid 19. Alternatyva tarybiniam vėžiui. Nei ano, nei to įrodinėti nereikia. Atrinko kontingentą, nustatė ligą, paskyrė nugydymą, konsiliumiškai pasirašė ir „Sudie mano vasara žalia…“ Labas, – smėlėtas kryžių kalne.  

O aš važiuoju į vis labiau kapitalizmu dvokiantį kaimą. Ieškoti vakarykštės dienos. Kuri – jau norvegiškai lietuviška. Jeigu bulvių keras mažesnis negu vienas kibiras – norvegas žino ką daryti… Ir lietuvius „gero gyvenimo“ jau baigia išmokinti. O tie „proto bokštai“ – džiaugiasi. Patikėję, kad ne ant šūdo, o ant chemikalų, galima užauginti ekologišką grūdą. Galutinį rezultatą – patys valgo, ir dar šeria savo vaikus. Ūkininkai, negailėdami „to gero“, rudenį, perrinkinėjant bulves ir kitas daržoves, jų dalį – už dyką – atiduoda darbininkams. Tie laimingi ir dėkingi. Šeria savo gyvulius, kurių mėsą patys ir suvalgo. Ką valgome – tas ir esame, tuo ir sergame. Daniškos bulvės ir daniška kiauliena, kartu su lietuviškomis nuolaidomis – lietuvių tyko prekybos centruose. Kaip netikėsi tručo ekologiškumu, kai ant etiketės parašyta: „Produktas atitinka Europos standartus“. Faktas tas, kad Lietuvoje užauginta chemikaka ir lieka suvartoti afro lietuviškiems asilams. Tos, ir panašios informacijos tarpusavyje platinimą, savo valdžios savo piliečiams – blokuoja sumaniai paspęsti globalistiniai spąstai. Jie vadinami vienu žodžiu „KARANTINAS“. Nori problemų – šok ant ragų.

 Teisybės nerasi, o kažkuriame, ne pirmos jaunystės organizmo kampe, aptiktas piktybinis navikas – džiaugsmo nepridės. Sveikatos apsaugos ministerija – viena. Visi: daktarai, seselės ir laborantai – meldžiasi tam pačiam ministrui. Kas pinigus moka, tas ir „laboratorinę muziką“ užsako. Perpasitikrinti diagnozę, švogeriškoje Lietuvoje, kai garantuojamas paciento duomenų ligos istorijoje internetinis pasiekiamumas – kraupiai problematiška. O kai KARANTINAS?! O kai savivaldybė paskelbta raudonoje zonoje? Kai įvažiavimą ir išvažiavimą iš vienos savivaldybės į kitą kontroliuoja: įstatymų leidėjai, užkardos, patruliai? Bandyti „ieškoti kaulo“, puikiai žinant kur jis yra – visiška savižudybė. Bet, sutikti su tuo, kad sergi tuo kuo nesergi, iš anksto susidedant rankas ant krūtinės – dar neįdomiau.

Antanas STUGYS

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Aplikasi Bambu4d
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Bambu4d
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Prediksi Togel Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Lexitoto
Lexitoto
Aplikasi Lexitoto
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Lexitoto
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Situ Togel Online
Situs Togel Amanah
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Prediksi Togel Lexitoto