Ką sužinosi - ant kupros nenešiosi...

Ką sužinosi – ant kupros nenešiosi…

Tokį posakį perskaičiau labai sename kalendoriuje ir visai tuo sutinku. O žinių semtis yra be galo daug būdų. Vienas iš jų – įvairiausių kalendorių skaitymas, vartymas ir patarimų pritaikymas.

Kas tai yra kalendorius? Tai yra ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, pagrįsta periodiniais gamtos reiškiniais, kurie susiję su dangaus kūnų judėjimais. Čia atsispindi ir tautų ūkinės veiklos sąlygos.
Diena ir naktis, Mėnulio fazės, metų laikai periodiškai keičiasi tam tikrais laiko tarpais. Ir tie gamtos reiškiniai visada žmonių buvo stebimi ir per ilgą laiką buvo suskaičiuoti: išdėlioti, suderinti ir išėjo tam tikra sistema. O pavadinimas kilo iš žodžio Calendarium – skolų knyga, pagal kurią procentų mokėjimo terminas buvo kalendos (t.y. pirmoji kiekvieno mėnesio diena). Nuo tos dienos buvo skaičiuojamos kitų mėnesių dienos.
Vidutinė Saulės para-24val., mėnuo -29d.,12val, 44min. ir 3 sek, atogrąžiniai metai – 365 d. 5val. 48 min. Ir 46 s. Kadangi kalendorių skaičiavimui vartojami tik sveiki skaičiai, tai susidaro likučiai, kurie yra pridedami prie tam tikro mėnesio (pvz. vasario mėn. viena para per 4 metus). Tada metai ilgesni viena para ir vadinami keliamieji. Net olimpiados yra organizuojamos kas 4 metus.
Bet tie likučiai ir metų pradžios įvairiose šalyse skaičiuojami skirtingai. Labai sunkiai pasaulio šalims pavyko suderinti, kada laikyti metų pradžią.
Islamo valstybės savo Mėnulio metus skaičiuoja savaip – nuo Mahomedo bėgimo  iš Mekos į Mediną datos. Toks kalendorius tebevartojamas ir dabar 41-oje musulmonų valstybėje.
Tobulesnis Saulės kalendorius yra Romoje pradėtas vartoti Julijaus (45 metai prieš mūsų erą). Šiuolaikiniai Saulės kalendoriai – Grigaliaus. Sudarymo pirmenybės laurai priklauso Egiptui. Ilgai buvo taisomi, keičiami, o metų pradžiai įsigalėti sausio 1 dieną padėjo Cezario balsas.
Seniausias išlikę yra 345 metų jau mūsų eros romėnų kalendorius. Viduramžiais juos leido bažnyčia, o nuo 14 a. pradėti leisti pasaulietiniai. Sparčiai didėjo įvairovė, paskirtis. Atsirado specializuoti, kišeniniai, stalo, tabeliniai, suvenyriniai, reklaminiai, tarnybiniai, monetų, mokinių, sporto ir t.t.
Lietuvoje senovėje vartotas Mėnulio kalendorius. Iki 1586 m. LDK buvo Juliaus, o po to – Grigaliaus. Rusijos valdymo metais -1800 m. vėl Juliaus, o nuo 1915 m. visoje Lietuvoje – Grigaliaus iki dabar.
Mėnesių pavadinimai siejami su gamtos reiškiniais ir žemdirbyste. Daug informacijos: poilsio dienos, šventės ir žymūs įvykiai, įvairūs darbų grafikai, dienos ilgumas, Saulės ir Mėnulio tekėjimo ir laidos valandos, vardai. Stambesniuose kalendoriuose yra ir humoro skyreliai, patarimai, patarlės, priežodžiai, net receptai. Lietuvoje seniausias žinomas kalendorius yra 1737 m. išleistas Vilniuje, o pirmasis, jau lietuvių kalba, buvo išleistas 1846 m. Jį išleido Laurynas Ivinskis. Pirmuosius 10 metų kalendorius jis leido savo lėšomis, o temos buvo labai įvairios: gamtos mokslo, medicinos, astronomijos , sodininkystės, tautosakos. Spausdino net A. Baranausko, D. Poškos kūrybą. Dažnai cenzūros ji būdavo uždraudžiama. Nuo 1865 m. kalendoriai buvo leidžiami lietuviški, bet rusiškomis raidėmis. 19 a. pabaigoje daug lietuviškų kalendorių buvo leidžiama Prūsijoje. 1905 -17 m. lietuviški kalendoriai buvo leidžiami jau Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Po I – ojo pasaulinio karo atsirado įvairių politinių srovių kalendoriai, net JAV lietuviai leido įvairios paskirties lietuviškus kalendorius. Įvairovė ir formatai labai keitėsi.
Reikia prisiminti savo kalendoriaus pradininką Lauryną Ivinskį, kuris buvo tikrai visapusiškai išprusęs, labai darbštus, inteligentiškas žodynų sudarytojas, vertėjas, mokytojas. Jis rinko tautosaką, sudarė lenkų – lietuvių ir rusų – lietuvių kalbų žodynus, aprašė daug Lietuvos augalų, kūrė jiems pavadinimus, piešė, aprašė grybus, net atlasą sudarė. Žinias skleidė ir per kalendorius, ir dalyvaudamas įvairiose žemės ūkio parodose, botanikų ir sodininkų suvažiavimuose. Visur stengėsi skleisti ir ginti lietuviškus terminus.
Laurynas Ivinskis gimė 1810 m. Šilalės rajone, o mirė 1881m. liepos 8 d. Šiaulių rajone – Milvyduose.
Kuršėnų miesto centre yra jam skirtos gražus paminklas. Yra ir kalendorių muziejus, kuris atsirado iš privačios kolekcijos. Kalendoriai tikrai verti dėmesio.

 Danguolė Dabašinskienė,
kalendorių mėgėja

 

Total
0
Dalinasi
Related Posts
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Aplikasi Bambu4d
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Bambu4d
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Prediksi Togel Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Bambu4d
Lexitoto
Lexitoto
Aplikasi Lexitoto
Aplikasi RTP Slot
Aplikasi RTP Booster
Aplikasi Slot Demo
Aplikasi Prediksi Togel
RTP Lexitoto
RTP IDN Slot
RTP PG Soft
RTP Habanero
RTP Microgaming
RTP TopTrend Gaming
RTP GMW
RTP Nolimit City
RTP Booster
Slot Demo Bambu4d
Slot Demo PG Soft
Slot Demo Habanero
Situ Togel Online
Situs Togel Amanah
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Lexitoto
Prediksi Togel Lexitoto