Artėjant naujiems mokslo metams vėl aktualus klausimas, kuris Radviliškio rajone kilo dar praėjusiais metais – ar mokinių ir darželinukų tėvai gali būti prašomi papildomai mokėti už įvairias ugdymo įstaigų reikmes? Į šį klausimą kreipėsi tėvai pagalbos, o Tarybos narys Gediminas Lipnevičius jį iškėlė viešai. „Radviliškio kraštas“ šiemet kreipėsi į atsakingas institucijas. Gauti VMI ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakymai leidžia aiškiau suprasti, kas yra teisėta, o kas – ne.
Viskas prasidėjo nuo tėvų kreipinių. Dar praėjusiais mokslo metais į Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narį Gediminą Lipnevičių kreipėsi mokinių tėvai.
Jie pasakojo apie mokyklose ir darželiuose prašomas lėšas įvairioms reikmėms.
Tarp tėvų minimų atvejų buvo pratybos, mokymosi priemonės, vadinamieji klasės fondai, higienos priemonės, popierius, o kai kur – net prašymai atsinešti tualetinio popieriaus.
Tėvų pasakojimai buvo skirtingi, tačiau juos jungė vienas klausimas: kur baigiasi savanoriška parama mokyklai ir prasideda privaloma rinkliava?
Šį klausimą G. Lipnevičius viešai iškėlė praėjusiais metais. Kartu pradėta domėtis, ar tokie prašymai atitinka teisės aktus ir kas turėtų užtikrinti, kad mokyklų ir darželių reikmės nebūtų perkeliamos ant tėvų pečių.
Vienas iš tuomet iškilusių klausimų buvo ir dėl „Eduka“ licencijų. Vėliau paaiškėjo, kad šių licencijų finansavimas buvo užtikrintas valstybės lėšomis, todėl tėvams už jas mokėti nereikėjo.
Šiemet klausimas perduotas atsakingoms institucijoms
Kad diskusija nebūtų paremta vien tėvų pasakojimais ar politikų vertinimais, šiemet „Radviliškio kraštas“ kartu su tarybos nariu G. Lipnevičiumi kreipėsi į atsakingas institucijas.
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti klausimai apie grynųjų pinigų rinkimą, jų apskaitą, dokumentų išdavimą ir galimus pažeidimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paprašyta paaiškinti, kada mokyklos ir darželiai gali prašyti tėvų finansinio prisidėjimo, kas gali būti finansuojama tėvų lėšomis ir kas turi būti užtikrinama valstybės ar savivaldybės lėšomis.
Gauti atsakymai šį klausimą gerokai sukonkretino.
VMI: pinigai negali dingti be apskaitos
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Auksė Tutkutė, atsakydama į „Radviliškio krašto“ klausimus, aiškiai nurodė, kad jeigu mokykla ar darželis iš tėvų renka grynuosius pinigus savo reikmėms, jų priėmimas turi būti tinkamai įformintas.
Kai pinigai mokami į įstaigos kasą, turi būti išduodamas kasos pajamų orderis. Jeigu pinigus priima atsakingas mokyklos ar darželio darbuotojas, turi būti išduodamas pinigų priėmimo kvitas.
Tai galioja ir tuo atveju, kai pinigus iš tėvų priima mokytojas, auklėtojas ar kitas atsakingas darbuotojas.
VMI pabrėžia, kad visos tokios lėšos turi būti įtrauktos į ugdymo įstaigos apskaitą.
„Gavus informaciją apie galimus pažeidimus, VMI ją vertina kartu su kitais turimais duomenimis. Atsižvelgiant į rizikos vertinimą, gali būti priimamas sprendimas dėl kontrolės veiksmų“, – paaiškinama A. Tutkutės atsakyme.
Tai reiškia, kad grynųjų pinigų surinkimas iš tėvų nėra „neformalus“ procesas – jeigu lėšos priimamos teisėtai, jos turi būti oficialiai įformintos ir apskaitytos.
Švietimo ministerija: parama turi būti savanoriška
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat pateikė aiškią poziciją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė atsakyme nurodo, kad tėvai ar kiti rėmėjai gali skirti mokyklai lėšų tik savanoriškai, vadovaudamiesi Labdaros ir paramos įstatymu.
Tėvai gali prisidėti prie papildomų edukacinių išvykų, renginių ar kitų papildomų veiklų, jeigu tam neužtenka mokyklos lėšų. Tačiau tokio prisidėjimo negalima paversti privaloma sąlyga.
Ministerija taip pat primena, kad pratybos nėra privalomos – mokytojas ar mokyklos bendruomenė gali pasirinkti ir kitas mokymo formas.
Tačiau ypač svarbus ministerijos atsakymas dėl būtinų mokyklos reikmių.
Už mokyklų ūkio reikmėms lėšų skyrimą atsakinga savivaldybė ar kitas mokyklos steigėjas. Už tai, kad konkrečioje mokykloje pakaktų būtinų priemonių, atsakingi mokyklos vadovai.
Tai apima ir kasdieniam mokyklos darbui reikalingas higienos bei ūkines priemones.
Ministrė pabrėžia:
„Ministerijos pozicija yra aiški: mokyklų finansavimas turi būti grindžiamas valstybės, savivaldybių ir kitais teisėtais finansavimo šaltiniais, o bet kokie mokėjimai iš tėvų turi būti savanoriški, skaidrūs, teisėtai apskaityti ir negali tapti privaloma sąlyga vaikui gauti ugdymo paslaugas.“
Tualetinis popierius – ne tėvų prievolė
Ministerijos atsakyme taip pat aiškiai nurodoma, kad mokykloms ūkio reikmėms lėšas skiria savivaldybė ar kitas steigėjas.
Todėl tokios priemonės kaip tualetinis popierius, muilas, popieriniai rankšluosčiai ar valymo priemonės neturėtų būti perkeliamos tėvams kaip privaloma finansinė našta.
Būtent dėl tokių atvejų į G. Lipnevičių ir kreipėsi tėvai pagalbos.
„Manau, kad čia labai paprasta taisyklė – mokytojas turi mokyti vaikus, o ne rinkti iš jų tėvų pinigus. Jeigu mokyklai trūksta tualetinio popieriaus, muilo ar kitų būtinų priemonių, tai yra finansavimo ir vadybos klausimas, o ne tėvų pareiga“, – sako G. Lipnevičius.
O ką sako Radviliškio rajono savivaldybė?
Gavus VMI ir ministerijos atsakymus, dėl galimai neteisėtų rinkliavų buvo kreiptasi ir į Radviliškio rajono savivaldybės merą Kazimierą Račkauskį bei Švietimo ir sporto skyriaus vedėją Laisvūną Vaičiūną.
Savivaldybė atsakyme teigia, kad privalomos rinkliavos Radviliškio rajono mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose nėra renkamos ir negali būti renkamos.
Taip pat Savivaldybė nurodo, kad tėvų negali būti reikalaujama mokėti už tualetinį popierių, muilą, popierinius rankšluosčius, valymo priemones ar kitas būtinas priemones.
Savivaldybė kartu teigia neturinti duomenų apie 2025–2026 mokslo metais organizuotas ir iš tėvų surinktas privalomas „klasės“ ar „grupės“ rinkliavas.
Būtent ši atsakymo dalis kelia klausimų G. Lipnevičiui.
„Jeigu Savivaldybė sako, kad neturi duomenų apie rinkliavas, tai dar nereiškia, kad problemos nebuvo. Į mane kreipėsi tėvai ir pateikė konkrečius pavyzdžius. Aš šį klausimą kėliau viešai todėl, kad tėvai neturėtų likti vieni su tokia problema“, – sako Tarybos narys.
Meras puolė neigti problemą, tačiau galiausiai paantrino Tarybos nariui
Savivaldybės pozicija šiuo klausimu iš esmės aiški – privalomos rinkliavos ugdymo įstaigose negali būti renkamos.
Tačiau kartu Savivaldybė oficialiai patvirtina ir tai, ką G. Lipnevičius viešai akcentavo dar praėjusiais metais: tėvų negalima versti mokėti už tualetinį popierių, higienos, valymo ir kitas būtinas ugdymo įstaigos priemones.
„Svarbiausia, kad dabar turime ne tik tėvų pasakojimus, bet ir oficialius VMI, Ministerijos bei Savivaldybės atsakymus. Jie aiškiai parodo, kad privalomos rinkliavos negali būti toleruojamos, o teisėtai renkamos lėšos turi būti savanoriškos ir tinkamai apskaitomos“, – teigia G. Lipnevičius.
Ar šiemet situacija pasikeis?
Artėjant Rugsėjo 1-ajai, klausimas tampa ypač aktualus.
Tėvai ir taip patiria nemažai išlaidų ruošdami vaikus naujiems mokslo metams, todėl papildomi prašymai pirkti mokyklai būtinas priemones ar mokėti nustatytas sumas gali tapti papildoma našta šeimoms.
Šiuo metu poziciją yra išsakę trys svarbūs šaltiniai – VMI, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Radviliškio rajono savivaldybė.
Jų atsakymai iš esmės sutampa: privalomos rinkliavos negali būti renkamos, būtinos ugdymo įstaigos reikmės turi būti finansuojamos nustatyta tvarka, o savanoriška tėvų parama turi būti skaidri ir tinkamai apskaitoma.
Belieka klausimas, kaip šios taisyklės bus įgyvendinamos praktiškai.
G. Lipnevičius jau kreipėsi į Radviliškio rajono mokyklų ir darželių vadovus, ragindamas užtikrinti, kad mokytojai nebūtų verčiami rinkti pinigų iš tėvų, o būtinos higienos ir ūkinės priemonės būtų užtikrinamos pačių ugdymo įstaigų.
„Nenoriu, kad dėl šio klausimo būtų kaltinami mokytojai. Jie dažnai patys atsiduria sudėtingoje situacijoje. Mano tikslas – kad būtų sutvarkyta pati sistema ir kad tėvai nebūtų verčiami finansuoti to, ką privalo užtikrinti ugdymo įstaiga“, – sako Tarybos narys.
Svarbiausia – kad vaikai dėl tėvų finansinių galimybių nesijaustų kitokiais
Ši istorija parodė ir dar vieną problemos pusę. Net ir nedidelė kelių eurų rinkliava vienai šeimai gali atrodyti nereikšminga, tačiau šeimai, auginančiai kelis vaikus, tokių prašymų gali susidaryti gerokai daugiau.
Todėl klausimas nėra vien apie tualetinio popieriaus ritinėlį ar kelis eurus klasės fondui.
Tai klausimas apie tai, ar mokykla yra viešoji ugdymo įstaiga, kurioje visiems vaikams sudaromos vienodos sąlygos, ar vieta, kur šeimos turi nuolat papildomai finansuoti tai, ko neužtikrina sistema.„Radviliškio kraštas“ šią temą ir toliau stebės. Tėvai, susidūrę su neaiškiomis ar galimai privalomomis rinkliavomis, gali kreiptis į redakciją.
Šiuo metu svarbiausia, kad po visų šių atsakymų Rugsėjo 1-ąją tėvams nereikėtų kartu su vaikais į mokyklą nešti to, kuo pagal savo funkcijas turi pasirūpinti pati ugdymo įstaiga.
Emilija Laikagalytė
