Socialiniai tinklai

Rajono aktualijos

Tarybos narys merui priminė LR įstatymus

Avatar

Paskelbta

data

Radviliškio rajono tarybos pirmininkui A. Čepononiui pasakius, kad Tarybos nariai jiems aktualius klausimus gali pateikti ne tik posėdžio metu, tačiau ir kitokiais būdais, Tarybos narys Gediminas Lipnevičius nusprendė apsilankyti pas merą, susitikti „akis į akį“ ir jam klausimus pateikti žodžiu.
Dėl Tarybos narių lankymosi renginiuose
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo mero, kodėl į šventes važinėja administracijos darbuotojai, o ne Tarybos nariai – juk politikus rinko rajono gyventojai, jie ir turėtų jiems atstovauti ne tik posėdžiuose, bet ir renginiuose.
Susitikime taip pat dalyvavęs  Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjas A. Matuzevičius paantrino G. Lipnevičiui ir pasakė, kad pagal LR Savivaldos įstatymą į renginius vyksta meras, jam nesant – vicemeras, o šiam nesant – tarybos narys, deleguotas  mero.
Meras, mėgstantuis siuntinėti į renginius  ne aukščiausią rajono valdžią –  Tarybos narius, o saviškius konservatorius, atsakė: „Tokios praktikos nėra, kad 25 Tarybos nariai važinėtų po renginius. Tarybos narys vyksta į šventę, jeigu yra oficialus kvietimas, jam tada duodamas ir suvenyras – knyga ar kas nors kita padovanoti šventės metu“,- atsakė meras.
Rajone „partiniai“ jau seniai suformavo praktiką, kad į oficialius renginius bei vizitus siunčiami ne gyventojų rinkti Tarybos nariai, o savivaldybės administracijos darbuotojai, priklausantys konservatorių partijai.
Dėl patalpų skyrimo
„LR Savivaldos įstatyme numatyta, kad Tarybos narys turi teisę turėti biurą, kuriame galėtų priiminėti radviliškiečius ir spręsti jiems aktualias problemas. Ar būtų galimybė suteikti patalpą tokiam biurui?“,- klausė G. Lipnevičius.
Pasak A. Čepononio, niekada nebuvo tokio poreikio. „25  kabinetų nesurasime – tada reikėtų iškeldinti savivaldybės darbuotojus. Jeigu yra toks poreikis, surasime patalpą ir per savaitę paskirstysime laiką 23 Tarybos nariams. Jeigu yra vienas toks prašymas, sąlygos turi būti suteiktos visiems pagal lygiateisiškumo principą, o kur tokios patalpos bus suteiktos, spręs savivaldybės administraciją. Dėl pageidavimo skirti patalpas Tarybos nario biurui reikia parašyti prašymą “,- atsakė meras.
Redakcija  pasidomėjo – nors ir Tarybos nariai G. Lipnevičius ir V.Aleknienė pateikė prašymą raštu, savivaldybės administracijos direktorė, konservatorė J.Margaitienė atsisakė jiems suteikti kabinetą susitikimams su gyventojais, motyvuodama, kad neva neturi laisvų kabinetų savivaldybės administracijos pastate. Nors visiems yra žinoma, kad savivaldybė turėjo laisvų patalpų, kurias šiuo metu yra išnuomavusi kitoms organizacijoms, nesusijusioms su administracijos funkcijomis.
Dėl papildomo posėdžių filmavimo
Tarybos narys G. Lipnevičius teiravosi, ar būtų galima papildomai, pastačius savo kamerą, filmuoti Tarybos bei komitetų posėdžius, tokiu būdu informuojant gyventojus, kas iš tiesų vyksta komitetų posėdžiuose.
„Komitetų posėdžiuose jų pirmininkai sprendžia, ar leisti filmuoti posėdžius, Tarybos posėdžius gali filmuoti ir gyventojai, ir Tarybos nariai, tačiau už duomenų apsaugą atsako tas, kuris daro garso ar vaizdo įrašą“,- atsakė savivaldybės teisininkas A. Matuzevičius.
Dėl komitetų darbo pailginimo
G. Lipnevičiaus nuomone, komitetų posėdžiams skiriama labai mažai laiko – per 2 valandas neįmanoma aptarti nuo 20 iki daugiau nei 70 klausimų, padiskutuoti apie administracijos pateiktus projektus ir priimti sprendimus įsigilinus į svarstomus klausimus. „Dėl komiteto posėdžio trukmės sprendžia komiteto pirmininkas, o komitetai gali posėdžiauti tiek laiko, kiek nori – savivaldybėje patalpų yra“,- atsakė meras, atsakomybę permesdamas komitetų pirmininkams. Nors kai kurie komitetų  pirmininkai yra jo vadovaujamo Radviliškio skyriaus konservatoriai.
Dėl administracijos vadovų drausmės ir sėdėjimo vietos
„Ar administracijos direktorė turi teisę Tarybos posėdžių metu replikuoti, trukdyti posėdį  negavusi leidimo?“- klausė Tarybos narys G.Lipnevičius.
„Administracijos direktorė visada gali patikslinti, jeigu vyksta diskusija apie administracijos darbą“,- atsakė A. Čepononis dėl savo bendrapartietės elgesio.
Stebint Tarybos posėdžius, susidaro dviprasmiška situacija: bendrapartietė gali kalbėti kada nori ir kiek nori, o nepartiniams Tarybos nariams meras skaičiuoja net sekundes. Taip buvo ir per paskutinį Tarybos posėdį, kuriame meras su džiugesiu pranešė, kad Tarybos nariui G. Lipnevičiui klausti laikas baigėsi.
Taip pat Tarybos nariui kilo klausimas, kodėl administracijos vadovai posėdžių metu sėdi salės priekyje, kai kitose savivaldybėse šias pareigybes užimantys administracijos vadovai sėdi kartu su kitais specialistais salėje.
„Manęs nedomina, kaip yra kituose rajonuose, mane domina tik mano Tarybos darbas, čia aš priimu sprendimus. Taip man lengviau vesti posėdžius, jeigu reikės, šalia pasisodinsiu ir teisininką“,- atsakė  A. Čepononis. Mero nuolatinis nesiskaitymas su Tarybos narių siūlymais gyventojų  jau pramintas „caravimu“.
Dėl seniūnų dalyvavimo Tarybos posėdžiuose
Tarybos nariui G. Lipnevičiui kilo klausimas, kodėl Tarybos posėdžiuose nedalyvauja seniūnai – juk posėdžių metu būna svarstomi ir seniūnijoms aktualūs klausimai. „Trukdyti seniūnus ir kviesti juos į Tarybos posėdžius nėra tikslo, Tarybos nariams tereikia pateikti klausimus raštu ir į juos bus atsakyta“,- atsakė Tarybos pirmininkas. Tad lieka klausimas, kam gaišti Tarybos narių bei seniūnų laiką, jeigu gyventojams aktualius klausimus galima išspręsti tą pačią minutę.
G. Lipnevičius pageidavo, kad posėdžių metu salėje būtų specialistai, kurie galėtų žodžių atsakyti į Tarybos narių pateiktus klausimus. Pasak A. Čepononio, savivaldybės ar įmonių specialistai žodžiu gali atsakyti į klausimus, jeigu jie susiję su posėdžiu, o į kitus klausimus Tarybos nariams bus atsakyta raštu. Šis mero atsakymas suponuoja mintį, kad „neduok, Dieve, nepraslystų atsakymas, kuris netiktų rajono valdantiesiems“.
Dėl dalyvavimo Etikos ir Antikorupcijos komisijose
„Prašytume, kad mūsų visuomeninio komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ nariai mero teikimu būtų įtraukti į Etikos bei Antikorupcijos komisijas“,- savo prašymą Tarybos pirmininkui pateikė G.Lipnevičius.
„Jūs turite pateikti prašymą raštu, tada jį svarsto meras. Jūsų darbo grupė neturi teisės pateikti pasiūlymų, nes joje nėra 3 narių“,- prašymą pakomentavo savivaldybės teisininkas.
Nors G.Lipnevičius pateikė raštišką prašymą merui, kad nepartiniai Tarybos nariai būtų įtraukti į komisijas, paskutiniame Tarybos posėdyje meras jų kandidatūrų svarstymui nepateikė.
Dėl kito  Tarybos nario –  mero ir Tarybos nario susitikimo
Tik po kelių „nepatogių“ užduotų klausimų meras nutraukė susitikimą su Tarybos nariu G.Lipnevičiumi, kuris nespėjo merui užduoti visų klausimų ir pasiteiravo, kada galėtų apsilankyti kitą kartą ir pateikti likusius klausimus. „Dabar negaliu pasakyti, kada. Galėsime pasikalbėti po Tarybos posėdžio“,- išgirdo mero atsakymą.
(Bus daugiau)

„Radviliškio krašto“ informacija

Komentarai

Jūsų komentaras

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajono aktualijos

Ligoninės direktoriaus atlyginimas – daugiau nei 3000 eurų

Avatar

Paskelbta

data

Paskutiniame Tarybos posėdyje politikai sprendė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimo klausimą. Didžiausias atlyginimas buvo nustatytas Radviliškio ligoninės direktoriui – Vaidas Smalinskas dabar gaus 3182 eurus. Gilinantis į atlyginimo didinimo peripetijas, aiškėja, kad buvęs Tarybos narys galimai dėjo visas pastangas, kad gautų didesnį atlyginimą.

Įstatymu pakeistas vadovų apmokėjimas
LR Seime 2018 metų gruodžio 13 dieną buvo priimtos sveikatos priežiūros įstatymo pataisos. Pataisose numatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas sveikatos įstaigų direktorių atlyginimas. Kad vadovai nežiūrėtų atsainiai į personalo atlyginimų kėlimo klausimą, pagal naująją formulę pastoviąją įstaigos vadovo atlyginimo dalį tiesiogiai lems įstaigoje dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinis darbo užmokestis. Svertinis vidurkis bus dauginamas iš koeficiento, kuris priklausys nuo įstaigos metinių pajamų dydžio bei dirbančiųjų skaičiaus.

Tarybą apsuko „aplink pirštą“
2018 metų pabaigoje vietos politikų verdiktui buvo pateiktas V. Smalinsko prašymas dėl ligoninės struktūros pakeitimo. Tuo metu, kai neteisėtai dirbo direktoriumi, V. Smalinskas prašė leisti nebepirkti valymo paslaugos. Motyvas – ligoninė sutaupys lėšų. Tuometinio Tarybos nario Eduardo Martynkino klausimas, kiek konkrečiai lėšų bus sutaupyta, liko neatsakytas. Gal paskaičiavimų neturėjo, gal buvo kitos priežastys, tačiau panašu, kad V. Smalinskas rūpinosi savo atlyginimo dydžiu.

Daugiau darbuotojų – didesnis atlyginimas
Naujojoje formulėje yra nustatyti koeficientų dydžiai. Jeigu įstaigoje dirba nuo 250 iki 300 darbuotojų, koeficientas 2,4. Jei nuo 300 iki 500 darbuotojų – 2,6. Sodros duomenimis, 2018 metų spalio 9 dieną, apdraustųjų skaičius ligoninėje buvo 294, o sausį –  jau 306. Panašu, kad direktorius stengėsi ne veltui, tad kam skaičiuoti, kiek bus lėšų ligoninėje sutaupoma, jei svarbiau didesnis atlyginimas. Susisiekus su Sveikatos ministerijos teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja Martyna Micke, ji pakomentavo, kad taikant naująją formulę, vadovo atlyginimo skirtumas galėtų būti daugiau nei pora šimtų eurų.

Rūpinamasi savo gerbūviu?
Radviliškio ligoninės 2018 metų veiklos ataskaitoje nurodyta, kad įstaigos pajamos viršija 6 milijonus eurų, todėl koeficientas yra 2,3. Darbuotojų skaičius viršija 300, tad kita koeficiento dalis yra 2,6. Gydytojų darbo užmokesčio vidurkis II ketvirtyje buvo 2881 eurai, o slaugytojų – 957. Nors sveikatos ministras įsakymu skyrė papildomų lėšų slaugytojų atlyginimų kėlimui, deja, ne visos sveikatos įstaigos tai padarė. Ne išimtis ir V.Smalinsko vadovaujama Radviliškio ligoninė. Po žiniasklaidos straipsnių slaugytojos dažnai skundžiasi tokiu vadovo elgesiu. Pats įstaigos vadovas V. Smalinskas atsisakė pateikti paaiškinimą. Tiesa, net rajono meras Antanas Čepononis nežinojo apie savo bendražygio „viražus“ – jis tvirtino, kad V. Smalinskas niekada neminėjo atlyginimo didėjimo klausimo, kai inicijavo struktūros pakeitimą.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Rajono aktualijos

„Auksiniai“ vamzdžiai – „auksinė“ šilumos kaina?

Avatar

Paskelbta

data

Neseniai savaitraštyje buvo paviešinta, kad Radviliškio šiluminėse trasose klojami „auksiniai“ vamzdžiai. Kas galėtų paneigti, kad tai nesusiję su šilumos brangimu?

Šiais metais šildymo sezonas prasidėjo anksčiau. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) turi gerų žinių – vidutinė šildymo kaina Lietuvoje bus 13 procentų mažesnė negu praeitų metų spalį. Deja, bet gera naujiena plačiu lanku aplenks Radviliškį, nes Savivaldybės įmonės „Radviliškio šilumos“ vartotojams teks plačiau praverti pinigines – kaina šoktels beveik dešimtadaliu, lyginant su pernai spalio mėnesiu.

Sezono pradžioje VERT specialistai paskaičiavo, kad biokuro kaina rinkoje krito apie trečdalį. Biokuro kainos pokyčiai tiesiogiai veikia šildymo kainą. Technologinio kuro sąnaudos sudaro apie trečdalį visos šildymo kainos, tad biokurui atpigus trečdaliu, šildymas pinga dešimčia procentų.

Pernai spalio mėnesį „Radviliškio šiluma“ su 4,89 cnt/kWh kaina buvo šeštoje vietoje – šiemet su 5,29 cnt/kWh prognozuojama kaina nukrito į 19 vietą. Reiktų pažymėti, kad VERT specialistai nedaug suklydo, nes Savivaldybės įmonė interneto tinklalapyje nurodo, kad spalio mėnesio kaina vartotojams bus 5,28 cnt už kilovatvalandę. Galima pastebėti, kad ne tik Radviliškyje didės  šilumos kaina, bet tokių įmonių yra labai nedaug.

2019 metų rugsėjo 24 dieną Administracijos direktorė J. Margaitienė pasirašė įsakymą pradėti šildymo sezoną nuo rugsėjo 25 dienos. Kaina didėja, bet priežastys ir vėl nežinomos. Priežasčių negalėjo pasakyti Savivaldybės administracijos darbuotojai. Įsakymą parengusi Justė Kriuklienė, Investicijų ir vietinio turto skyriaus vyr. specialistė, kuruojanti ir šilumos ūkį, neslėpė, kad nežino. Ji teigė, kad neseka kiekvieną dieną informacijos.
Netikėto šildymo kainos šuolio nesugebėjo pakomentuoti ir įmonės direktorius Pranas Mickaitis. Gal nesugebėjimui bendrauti žodžiu įtakos turėjo gruziniškas vynas – juk šilumininkų vadas neseniai kartu su Savivaldybės delegacija viešėjo Sakartvele (Gruzijoje). Jis paprašė „brūkštelėti“ klausimus raštu. Iki straipsnio atidavimo spaudai, P. Mickaitis nebuvo atsakęs. Kyla abejonė dėl vadovo sugebėjimo valdyti informaciją ir ją pateikti.

Reikia pastebėti, kad praeitų metų šildymo sezonas radviliškiečiams kelia nemalonius prisiminimus. Vartotojai buvo šokiruoti, kai sąskaitos už šildymą išsipūtė du ir daugiau kartų. Tuo metu šilumininkai taip ir nesugebėjo pateikti įtikinamo paaiškinimo, apie išskyrus vėją ir drėgmę.
Jų versijos buvo paneigtos, kai atsakymą davė VERT, atlikęs savo tyrimą – po kelių mėnesių mulkinimo vartotojai buvo priversti kreiptis į šią kompetentingą instituciją. Tada išaiškėjo, kad šilumos energijos prietaisų rodmenys buvo nurašomi skirtingais periodais. Kaip tokio paprasto atsakymo negalėjo surasti direktorius P. Mickaitis ir daugiau nei 20 metų darbo stažą turinti Abonentinio skyriaus viršininkės pareigas einanti Skaidra Dišlė, dabar galima būtų tik spėlioti. Tačiau galimas ir toks paaiškinimas – Tarybos narė darbo metu dažnai užsiima socialiniu darbu. Antradienį ji buvo pastebėta pas Rimvydą Aleknavičių, kuris Savivaldybės administracijoje atsakingas už jaunimo reikalus ir bendruomenių finansavimą ir kurio kabinetas yra antrame aukšte. Gal dabar suprantama, kodėl Šeimos ir paramos fondas, kurio valdybos narė yra S.Dišlė, gauna tūkstantinį finansavimą? Bet vartotojai jai ne už tai moka atlyginimą, kad lakstytų po kabinetus. Tiesa, pati politikė teigia atvedusi garbaus amžiaus žmogų į socialinės rūpybos skyrių, kuris yra pirmame aukšte. Panašu, kad vartotojai bus priversti žiūrėti karčiai tiesai į akis ir kantriai apmokėti vienos partijos „gera lesyklėle“ paverstos Savivaldybės įmonės „Radviliškio šiluma“ „išpūstas“ kainas.

Marius Aleksiūnas

Skaityti daugiau

Skaitomiausi

Copyright © 2019