Jei ne poreikis perkraustyti Joniškioistorijos ir kultūros muziejaus saugyklos eksponatus iš vienų patalpų į kitas, būtų ir nepaaiškėję, kad saugykloje yra ir labai nesaugių daiktų.
Kovo 23-iosios popietę Joniškio rajono policijos pareigūnai gavo pranešimą apie šio muziejaus saugykloje rastus įtartinus eksponatus.
Pareigūnus pasitiko šio muziejaus darbuotojas, kuris tądien su kolegomis perkraustė eksponatus iš Vilniaus g. esančio vieno pastato į kitą. Nešant vieną dėžę, muziejininkas-archeologas pastebėjo seną karo laikų sprogmenį, kuris jam pasirodė esąs su sprogstamąja medžiaga.
Inventorizacijos numerio ant jo nebuvo. Vyras sprogmenį iš dėžės atsargiai išėmė ir padėjo ant žolės. Buvo nuspręsta patikrinti, ar į naująsias patalpas nebuvo daugiau sunešta pavojingų eksponatų. Vienas jų taip pat sukėlė įtarimą. Sprogmuo buvo labai sunkus, tačiau su inventorizacijos numeriu. Apie tokias radybas muziejaus darbuotojai pranešė policijai.
Iškviesti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai paėmė karo laikų du artilerijos sviedinius ir vieną prieštankinę granatą. Anot išminuotojų, sprogmenys pavojaus gyvybei nekėlė, juos galima buvo transportuoti, todėl buvo išvežti į saugią vietą sunaikinti.
Vakar Joniškio pareigūnai į muziejų nuvyko vėl, norėdami išsiaiškinti, ar muziejus turi leidimą ginklams bei šaudmenims laikyti, ir apžiūrėjo visus saugyklos eksponatus. Po apžiūros teko vėl kviesti „Aro“ pareigūnus. Šie iš muziejaus sunaikinti išsivežė dvi mokomąsias kumuliacines granatas, aštuonių artilerijos sviedinių, vienuolikos rankinių granatų, dviejų minų, dviejų prieštankinių granatų ir keturių minosvaidžio minų korpusus, 25 mm artilerijos sviedinį. O policijos pareigūnai paėmė karo laikų tris revolverius, du lygiavamzdžius šautuvus, taip pat įvairių ginklų dalių. Ginklai bus perduoti specialistams, kad šie ištirtų, ar ginklai tinkami šaudyti.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja, kad, norint laikyti ginklus ir sprogmenis, reikia turėti tam leidimą. Kiekvienas ginklas turi turėti jo įsigijimo dokumentus. Kolekcionuojami ginklai ir sprogmenys turi būti deaktyvuoti ir pripažinti netinkamais naudoti.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus leidimo šaunamiesiems ginklams ir sprogmenis laikyti neturi. Tad dėl neteisėto disponavimo jais pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti, kaip šie ginklai pateko į muziejų, kodėl jie nebuvo saugomi taip, kaip reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kodėl nepasirūpinta leidimu jiems laikyti.
Nemažai diskusijų balandžio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės taryboje sukėlė Radviliškio rajono savivaldybės 2021-2030 metų strateginio plėtros plano tvirtinimas. Buvo pastebėta, jog jame nėra numatyta realių darbų, kuriuos reikėtų įgyvendinti per dešimt metų.
Strateginį veiklos planą rengė pirmakursis?
Tarybos posėdyje nemažai kritikos Strateginiam planui kliuvo ir iš gyventojų, ir iš Tarybos narių. Buvo pastebėta, jog plane neatsispindi tragiška rajono situacija – gyventojų vidutinis amžius pats prasčiausias šalyje, o gydytojų, tenkančių vienam gyventojui, skaičius pats mažiausias. Kadangi į rajoną įsisukęs mokyklų naikinimo vajus, Strateginiame plane taip pat nepaminėta, kokias mokyklas numatoma uždaryti ar reorganizuoti. Strateginio plano rengėjams kliuvo ir už tai, kad paruoštame dokumente nėra gyventojų apklausų rezultatų.
Plane nepakankamai nušviesta ir turizmo įgyvendinimo strategija – jame paminėti dviračių takai, kuriuos gyventojai apvažinėjo jau prieš penkerius metus.
Paminėjus tokius trūkumus, iškilo klausimas, ar toks dokumentas apskritai reikalingas – jį sudaro per 80 puslapių, o jokios konkrečios informacijos nepateikta.
Dokumentas – tik vizija…
Savo kūrinį tarybos posėdyje bandė ginti Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas. „Strateginio plano ruošimą 10 metų laikotarpiui įpareigoja Seimo nutarimai, Vidaus reikalų ministerijos įstatymai. Jis neturi būti konkretus – ką pasieksime, kokia kryptimi vystysime rajoną – tai sudėlios Tarybos sprendimai. Gyvenimas keičiasi ir nėra galimybės surašyti konkrečius objektus – tai daroma ruošiant 3 metų strateginį planą. Šis dokumentas neužkerta kelio keisti rajono vystymo krypties kitai Tarybai“,- sakė vedėjas.
Tarybos narė Z. Žvikienė pasiteiravo, kur vis dėlto galima susipažinti su gyventojų apklausų rezultatais – juk įdomu, kokie rajono gyventojų lūkesčiai.
Pasirodo, apklausų rezultatai buvo patalpinti tik savivaldybės internetinėje svetainėje, o pagal juos, pasak G. Pilypo ir buvo kuriamas Strateginis planas.
Tad apie 90 puslapių sudarantis dokumentas – tik vizija, kuri galimai niekada nebus įgyvendinta.
Tvarkinga gatvė bus tvarkoma … kad gatvė būtų tvarkinga
Tarybos narys G. Lipnevičius pasiteiravo G. Pilypo, kodėl ardoma gera Vasario 16-osios gatvė. Pasak vedėjo, Radviliškio rajonas nėra tikslinė teritorija, tik geresnė už vidutinę, ir iš Europos sąjungos negavo lėšų kelių rekonstrukcijai, o tik kelių tvarkymui, gerinant eismo sąlygas. Tad siekiant įsisavinti šias lėšas ir gerinamos eismo sąlygos trijose sankryžose: bus užtikrintas saugus pėsčiųjų judėjimas, pagerintas apšvietimas, bus lengviau judėti neįgaliesiems.
Tarp Tarybos narių buvo kilusi diskusija dėl administracijos direktorės J. Margaitienės darbų pirkimo konkurso už daugiau kaip 650 tūkst. eurų, nes radviliškiečiai Vasario 16-osios gatvę jau praminė „auksine“, kaip ir miesto aikštę.
Jonas Petrikas
Vasario 16-osios gatvės rekonstrukcija jau dabar radviliškiečių vadinama ,,auksine”
Prieš didžiąsias šventes, tarp jų ir Velykas, per Didįjį šeštadienį yra įprasta kūrenti pirtį. O ten, kur ugnis, visada yra didesnė ir gaisro tikimybė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais degė 59 pirtys, pernai per tą patį laikotarpį liepsnojo 47. Net 45 gaisrai jose įsiplieskė dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po kelis gaisrus sukėlė elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus žmogaus elgesys.
Vien pernai ugniagesiai gesino 175 pirtis. Kaip rodo penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per metus ugnis aplanko daugiau kaip 140 pirčių.
„Didžiausias gaisro pavojus pirtyje kyla dėl netinkamos konstrukcijos dūmtraukių, kai nesilaikoma norminių atstumų tarp sumontuoto šildymo įrenginio ar dūmtraukio iki degių statinio konstrukcijų. Dūmtraukis nuo jų turi būti nutolęs ne mažiau kaip 25 cm, o nuo paties šildymo įrenginio – nuo 25 cm iki 1 m. Be to, kūrenant pirtį patartina jos per daug neprikūrenti ir nepalikti be priežiūros. Pakuros durelės turi būti uždarytos, o malkos laikomos ne arčiau kaip per metrą,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.
Be to, priklausomai nuo pirties eksploatavimo intensyvumo, bet ne rečiau kaip kartą per metus, būtina iš dūmtraukio išvalyti suodžius. Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos